.

Naudinga žinoti


Vokietijoje aukštesnių kaip 22 metrai namų fasadų šiltinimui draudžiama naudoti degias izoliacines medžiagas.

Pasiekus tam tikrą kritinę temperatūrą (pvz.: 350°C ar 450°C) degios (taip pat sunkiai degios) medžiagos užsiliepsnoja savaime, netgi nesant ugnies šaltinio.

Akmens vatos itin aukšta (apie 1000⁰C) lydymosi temperatūra užtikrina didesnį atsparumą ugniai.

Dauguma žūčių gaisro metu įvyksta įkvėpus dūmų ir nuodingų degimo dujų (apie 50 proc. dėl nuodingų dujų; 25 proc. dėl nuodingų dujų ir nudegimų; 25 proc. dėl nudegimų).

Padengtos antipirenu degios izoliacinės medžiagos neužsidega nuo žiebtuvėlio liepsnos, tačiau užsidega nuo degiklio, naudojamo stogo dangų prilydymui.

Per gaisrą į atmosferą paprastai išmetama 20-400 kartų daugiau kenksmingų dalelių negu tada, kai degiosios medžiagos yra specialiai deginamos

Kiekvieną dieną Europoje gaisro metu nukenčia 12 žmonių.

Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų vidutiniškai tenka 6,72 gaisruose žuvę žmonės, Lenkijoje 100 tūkst. gyventojų teko 1,56 žūtys, Čekijoje – 1,41, Vengrijoje – 1,81, Suomijoje – 2,08.

Gaisrų pavojus padidėja dėl buityje bei pastatų statybose naudojamos ypač degios medžiagos, kurios degdamos skleidžia dūmus ir toksines dujas

Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų gaisrai nusineša penkis kartus daugiau gyvybių nei kaimyninėse šalyse

Metalo struktūra su akmens vatos priešgaisrine apsauga gali atlaikyti gaisrą iki 4 valandų.

Per pastaruosius 50 metų laikas nuo gaisro pradžios iki staigaus ugnies išplitimo sutrumpėjo nuo 15 iki 3 minučių

Gaisrų sukeliami nuostoliai siekia maždaug 126 mlrd. eurų per metus.

30 proc. vaikų žūčių pasaulyje įvyksta dėl gaisro ir jų sukeltų sužeidimų.

Europoje kasmet pranešama apie 2,5 mln. gaisrų atvejų. 80 proc. jų įvyksta gyvenamuose namuose

<< < 1 2