.

Aktuali informacija


Kai kalbama apie energijos taupymą, turime pradėti nuo savo namų!

Grd 19, 2018


„Europiečiai beveik visą savo laiką praleidžia pastatuose. Daugeliui iš mūsų, tai reiškia, kad iki 90 proc. dienos esame biuruose, mokyklose, ligoninėse, parduotuvėse ar namuose“, - pastebi Jan te Bos, Europos izoliacinių medžiagų gamintojų asociacijos (Eurima) generalinis direktorius.

Sąskaitos už pastatų sunaudojamą energiją sudaro daugiau kaip 40 proc. ES sąskaitų už energiją, taip pat pastatai išmeta daugiau nei trečdalį Europos anglies dvideginio kiekio.

Vis dėlto mes linkę galvoti, jog už didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį yra atsakingos didelės gamyklos ir elektros energijos įmonės, o ne mūsų namai.

                                                              nuotrauka unsplash.com

Šį požiūrį būtina keisti. Norint išvengti pavojingo visuotinio temperatūros kilimo, mums reikia, kad pastatų sektorius padėtų Europai įgyvendinti užsibrėžtą tikslą - iki 2050 metų iš esmės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 0. „Grynoji nulinė vertė“ (net zero) reiškia, kad visi išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai turi būti sumažinti ir kompensuojami, paverčiant veiklas neišskiriančiomis dujų, turinčių poveikį klimato kaitai.

Naujausias tyrimas, atliktas konsultacinės bendrovės „ClimAct", „Eurima“ užsakymu, išnagrinėjo įvairius galimus scenarijus, kaip išmetamų teršalų kiekį sumažinti iki nulio. Tyrime padaryta išvada, kad be pastatų atnaujinimo iki 2050 m. neįmanoma pasiekti anglies dvideginio neutralumo.

Jei EU tikslas - užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikio neutralizavimą, kiekvienais metais turi būti atnaujinami 3 proc. pastatų, šiandien atnaujinama tik vos 1 proc.

Šiuo metu ES rengia ilgalaikę klimato kaitos politiką, pagal kurią būtų įdiegtas paketas reikalavimų, iki šio amžiaus vidurio užkardančių temperatūrai peržengti pavojingą ribą.

Ši ES politika parems pažangią tarptautinę klimato sutartį, dėl kurios susitarta 2015 m. Paryžiuje, kai 196 šalių atstovai teigė, kad jie dirbs siekdami pasaulinės temperatūros augimą išlaikyti gerokai žemiau 2 laipsnių Celsijaus ribos ir sieks šį augimą riboti iki 1,5 laipsnio Celsijaus, lyginant su ikiindustriniu laikotarpiu.

Naujausioje JT mokslininkų ataskaitoje šiais metais įspėjama, kad siekiant išvengti didžiausio visuotinio atšilimo poveikio, pasaulinės temperatūros augimas turi neviršyti 1,5 laipsnio Celsijaus. Šią mokslinę rekomendaciją pasaulio lyderiai aptarė pagrindinėje JT klimato konferencijoje, kuri gruodžio 3 d. vyko Katovicuose, Lenkijoje.

Jei norime, kad iki 2050 m. tikslai būtų įgyvendinti, pastatai turi tik vieną kelią. Siekiant pratęsti esamų pastatų gyvavimą, iki 2050 m. būtina juos bent kartą atnaujinti. Atnaujinimas turi vykti kompleksiškai, tai reiškia, kad turi būti atnaujintas energiją tausojantis pastato „apvalkalas“ - stogas, sienos, grindys ir langai, tinkamai parinktos šildymo ir vėdinimo sistemos bei veiksminga atsinaujinančių energijos išteklių sistemų ir technologijų integracija.

Numatoma nauda gerokai atsvers išlaidas visai visuomenei: nacionalinėms ir vietos institucijoms bei piliečiams. Apskaičiuota, kad investavus į energiją tausojančius pastatus gaunama grąža yra 2- 3 kartus didesnė nei reikalingos investicijos, jau nekalbant apie išvengtas klimato kaitos pasekmes bei sveikatos, komforto ir gerovės šuolį!

Yra daugybė socialinių ir ekonominių priežasčių, kurios įrodo, jog ambicingas pastatų atnaujinimas yra daug naudingesnis nei kiti scenarijai. Privalo būti išvystytos atnaujinimo strategijos, leidžiant taikyti inkliuzinius arba įtraukiuosius procesus, kurie pripažįsta pastatų atnaujinimą kaip visos visuomenės interesą ir investicijas, neužkraunant piliečiams neįmanomos finansinės naštos.

Neveiklumas turės daug skaudesnes pasekmes. „ClimAct" tyrimas nagrinėja būdus, kurie jau dabar net ir komerciniais tikslais gali pritraukti 75 proc. sprendinių, siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 0. Likę 25 proc. gali būti pasiekti remiantis žinomais metodais ir technologijomis, jei bus dedamos pastangos jas plėsti ir komercializuoti.

Jei šiandien bus imtasi pastatų atnaujinimo ir tinkamų pastatuose energiją taupančių priemonių skatinimo, galime tikėtis ateities, kurioje išmetamas teršalų kiekis bus minimalus.

 

Visą tyrimą galite rasti čia

<< grįžti