.

Aktuali informacija


Kaip pastatų atnaujinimas gali tausoti jūsų sveikatą

Vas 20, 2019

Nukritusi oro temperatūra puiki terpė atsirasti kosuliui, slogai ar užkimimui. Viena imuniteto slopinimo priežasčių yra ta, kad mes itin daug laiko praleidžiame patalpose, vidutiniškai daugiau kaip 21 valandą per parą. Ir kuo lauke šalčiau, tuo didesnė tikimybė, kad mes jaukiai įsikursime ant šiltos sofos, veikiami patalpoje esančių dulkių, pelėsių ir bakterijų. Pirminiais skaičiavimais, oro teršalų koncentracija patalpose gali būti iki penkių kartų didesnė nei lauke.

Temperatūrų svyravimai patalpoje, oro drėgnumas ir triukšmas turi didelį poveikį mūsų gerai savijautai. Tačiau deja mikroklimatas pastatuose nėra pakankamai įvertinamas.

                                                                     Iliustracija unsplash.com

 

Pacientai greičiau sveiksta
Naujoje Pastatų veiklos instituto Europoje (Buildings Performance Institute Europe (BPIE)) ataskaitoje „Pastatai 2030” (‘Buildings 2030’) kaip tik minėtoms pastatų savybėms skiriamas didelis dėmesys. Pirmą kartą atlikti matavimai ir kiekybinis vertinimas poveikio, kurį pastato renovacija gali turėti mokyklų, biurų ir ligoninių veiklos kokybei ir produktyvumui.

Europos studentai mokslo metų pradžioje dvi savaites galėjo reikšti poreikį gerinti patalpų oro kokybę. Tyrimo ataskaitoje skelbiami duomenys yra itin įdomūs. Ligoninėse pacientų sveikimo laikas gali būti sutrumpintas net 10 proc. (maždaug viena diena vienam asmeniui), tai sutaupytų iki 50 mlrd. eur. Įspūdingiausiai atrodo darbo vietų produktyvumas, kuris Europos mastu gali pakilti iki 500 mlrd. eur.

Priežastis nėra sunku suprasti. Prasta oro kokybė yra žmogiškųjų išteklių nutekėjimas. Per daug šilumos sukelia nuovargį, pasyvumą ir mieguistumą. Per šalta patalpa skatina astmą, alergijas ir galvos skausmą. Didelis anglies dioksido, azoto dioksido, ozono ir lakiųjų organinių junginių kiekis gali sukelti sergančio pastato sindromą ir įvairius negalavimus.

Nyderlandų Visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto (RIVM) darbuotojas Erikas Lebretas pastebi: „Patalpų oro kokybę neigiamai veikia daug veiksnių, įskaitant virimą, malkomis kūrenamos krosnys, žvakių ir smilkalų deginimą, plataus vartojimo prekių, tokių kaip vaško, paviršiaus valymo priemonių, statybinių medžiagų, pavyzdžiui, medienos plokščių formaldehidų, ir daugelyje medžiagų esančių antipirenų naudojimą. Prie to prisideda ir iš dirvos ir statybinių medžiagų išsiskiriantis radonas.“

Tarptautinis mažų vaikų astmos ir alerginių susirgimų tyrimas parodė, kad tokių negalimų paplitimas tarp Europos vaikų yra susijęs su bloga patalpų ir lauko oro kokybe. Patalpų atnaujinimas gali išspręsti šią problemą.

Pagerintas darbuotojų našumas
Pakankamas apšvietimas – įskaitant dienos šviesą – gali pagerinti darbuotojų nuotaiką, padidinti kūrybiškumą ir produktyvumą. Ir atvirkščiai nepakankamas dienos šviesos kiekis mažina žmogaus budrumą, gali net pažeisti tam tikras žmogaus funkcijas. Prastas apšvietimas sukelia akių įtampą, galvos skausmą, blogą laikyseną ir dažnesnius nelaimingus atsitikimus.

Triukšmas yra dar vienas nepakankamai įvertintas gyvenimo kokybės aspektas. Gera akustinė patalpų aplinka sumažina stresą ir padeda atgauti ramybę, koncentraciją ir mažina dirglumą. Kai triukšmo izoliacija prasta, mažėja žingeidumas, sunku susikaupti, prastėja atmintis.
BPIE tyrimas atskleidė, jog tuomet kai buvo suderinti geriausi patalpų mikroklimato aspektai, darbuotojai tapo mažiau mieguisti, sveikesni, optimistiškesni, labiau susikaupę, produktyvūs ir gerai nusiteikę.

Kiekybinė atnaujintų patalpų nauda
Atnaujintų patalpų vertė, galėtų būti skaičiuojama ir sumažėjusiu nedarbingumo atvejų skaičiumi, mažesne darbuotojų kaita ir mažesniais įmonių veiklos sutrikimais.

Po ekstrapoliacijos iš šimtų pranešimų, BPIE padarė išvadą, jog vidutiniškai pagerintas darbuotojo metinis našumas buvo vertas nuo 1000 iki 6500 eurų. 200 žmonių biurui, per metus tai leistų sutaupyti apie 600 000 eur. Visai Europai tai sudarytų apie 500 mlrd. eur. per metus. bendros pridėtinės vertės - tiek, kiek Jeanas Claude'as Junckerio Komisija ketina panaudoti savo pavyzdinei ESIF programai per penkerius šios Komisijos veiklos metus.

Studentai labiau mėgaujasi laiku praleistu pastato viduje, jei oro kokybė jame yra geresnė. Šiltesnėse, sausesnėse ir geriau vėdinamose mokyklose vaikai daugiau praleidžia laiko ir mažiau serga, todėl mažėja bendros sveikatos priežiūros išlaidos.

O tiems, kurie jau yra sveikatos priežiūros įstaigose, remiantis BPIE tyrimu, gera gydymo įstaigų oro kokybė sumažina paciento buvimą ligoninėje vidutiniškai viena diena. Tai sumažina finansines valdymo išlaidas, darbuotojų krūvį bei gerina galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugų ištekliais.

Svarbiausia, jog greitesnis sveikimas pagerintų gyvenimo kokybę visiems, o kartu su kitomis daugialypėmis energinio pastatų atnaujinimo teikiamomis naudomis, mažintų išlaidas gydymui.

„Pastatų renovavimo išlaidos yra nedidelės, lyginant su daugeliu privalumų, įskaitant sveikesnius, laimingesnius ir produktyvesnius piliečius“, - sakoma tyrime. „Atnaujintas pastatas pagerins gyvenimo kokybę ir sąlygos konkurencingesnę Europos ekonomiką“.

Informacijos šaltinis
https://www.renovate-europe.eu/2018/11/22/why-the-indoor-renovation-ripple-effect-could-save-our-lives/

<< grįžti