.

Aktuali informacija


Kompleksinis požiūris į A klasės pastatus

Rgs 9, 2016

Mineralinės vatos gamintojų asociacija (MVGA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) surengė apskrito stalo diskusiją „A klasės pastatai – kompleksinis požiūris“. Diskusiją paskatino artėjančios permainos, kai nuo 2016 lapkričio 1 dienos Lietuvoje įsigalios reikalavimas statyti ir projektuoti tik A klasės energinio naudingumo pastatus.

Konferencijos dalyvius pasveikino LR Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas. Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė savo pranešime „Energiškai efektyvūs pastatai – valstybės prioritetinis požiūris“ atkreipė dėmesį į būtinybę mažinti Europos Sąjungos energinę nepriklausomybę ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Taip pat ji palietė ir ateities perspektyvas – beveik nulinės energijos pastatai.

Europos įmonių aljanso efektyviam energijos vartojimui pastatuose atstovė Susanne Dyrboel apžvelgė situaciją Europoje, papasakojo apie naujausias tendencijas ir reglamentus. Ji pabrėžė, kad Europos, o ypač Lietuvos priklausomybė nuo importuojamų energijos šaltinių vis dar išlieka didelė, visa ūkinė veikla žymia dalimi priklauso nuo energijos kainų svyravimų. Virš 60% visų importuojamų dujų sunaudojama pastatų šildymui ir ši dalis auga. Tuo pačiu, tai ir didžiausias potencialas taupymui. Vien su dabartinėmis technologijomis sąnaudas energijos šaltiniams galima mažinti iki 80%.

A klasės pastatų projektavimą ir statybą architektas A.Kaušpėdas palygino su devyniolikto amžiaus pramonės revoliucija Anglijoje. A klasės reikalavimai skatina unifikavimą statybose, kai vieninteliu reikalavimu gali tapti tik energetinio efektyvumo paieškos. Tačiau labai svarbu, kad pastatai netaptų vien tik ekonomiškomis dėžėmis. Tam reikia ženkliai daugiau pastangų projektavimo stadijoje, o investuotojai užsakovai, siekdami tvarumo, turi suprasti ir įvertinti šio proceso kompleksiškumą.

Gaisrinių tyrimų centro Atitikties įvertinimo skyriaus vedėjas Žydrūnas Kuodis renginyje pristatė studijos „Gaisro apkrovos pokyčiai susiję su pastatų energetinio efektyvumo didinimu“ išvadas. Šioje studijoje, teigiama, kad izoliacinės medžiagos turi didelę įtaką pastatų gaisrinei saugai, o skirtingų tipų pastatų šiltinimo sistemos labai skiriasi pagal atsparumą gaisrui. Įvertinus tai, kad fasadų šiltinimo sistemose, tiek vėdinamose, tiek ir tinkuojamose, didėja izoliacinės medžiagos storis energiškai efektyvesnių pastatų poveikis gaisrinei saugai yra itin svarbus, todėl būtina laiku adaptuoti gaisrinės saugos reikalavimus naujos kokybės pastatams.

MVGA asociacijos prezidentas G.Babravičius pažymėjo, kad siekiant energinio efektyvumo, negalima ignoruoti padidėjusių rizikų žmonių turto saugumui, sveikatai ar net gyvybei. Masinis degių produktų naudojimas buityje, naujos sintetinės statybinės ir buitinės medžiagos pakeitė gaisrų kilimo bei plitimo greitį. Didelė problema, anot jo, ir nesaugių medžiagų gaisro metu išskiriamos nuodingos medžiagos. Egzistuojančios statybinės normos nespėja reaguoti į dinamiškus pokyčius statybų rinkoje, deja, bet jos dažnai paskubomis keičiamos tik nutikus didelei nelaimei. Kalbant apie pastatų kokybines charakteristikas, dažniausiai akcentuojama ekonominė nauda dėl energijos taupymo, bet „pamirštama“ apibūdinti kitas svarbias jų savybes.

<< grįžti