.

Aktuali informacija


Gaisro metu pasklidę nuodai būna baisesni už pačią ugnį

Grd 2, 2016

Kilus gaisrams paprastai daugiausia nuostolių padaro liepsnos, tačiau daugiau gyvybių nusineša nuodingi dūmai. Ypač jeigu užsidega neseniai iškilę statiniai.

 Naujos statybos pastatai atvira ugnimi įsiliepsnoja net penkis kartus greičiau, nei statyti prieš tris dešimtmečius, ir skleidžia gerokai toksiškesnius dūmus. Kodėl?

Tokio reiškinio priežastis paaiškino Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Centrinio Lankašyro universiteto profesorius Richardas Hullas.

Jis daugybę metų tyrinėja įvairių medžiagų reakciją per gaisrą ir degimo metu išskiriama emisiją.

„Statybose naudojamos toksiškos medžiagos sukelia gausybę problemų, bet šioje srityje Europos šalyse nėra jokių normų ar reikalavimų“, - kalbėjo žinomas specialistas.

Jis dalyvavo Kaune, Santakos slėnyje, vykusioje konferencijoje „Ilgalaikis gaisrų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai“. 

                      

Skatina teisingai rinktis

 

„Šiuolaikinės statybinės medžiagos kartais lemia sunkias gaisrų pasekmes, o statybininkai ne visada daro tai, ką turėtų daryti“, - sakė profesorius R.Hullas. 

Tiesa, Jungtinėje Karalystėje statyboms vis dar naudojama daug tradicinių nedegių medžiagų, taip pat ir termoizoliacinių, ir neskubama keisti kitokiomis, pavojingosnėmis, medžiagomis. Bet taip yra ne visur.

Anot eksperto, dabartinė situacija itin pavojinga ir dėl to, kad degant pastatuose esančioms statybinėms medžiagoms išsiskiriantys nuodingi dūmai ir nuodingų medžiagų mišiniai ne tik pražudo žmones, bet ir turi ilgalaikių padarinių gyventojų sveikatai.

Statyboms ir ypač vidaus apdailai intensyviai naudojamas plastikas, klijai, kitos liepsnai neatsparios medžiagos.

Per gaisrą išsiskiriančios nuodingos medžiagos sukelia ne ką mažesnį pavojų negu pati ugnis.

Kolegai iš Didžiosios Britanijos pritarė ir Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos katedros docentas Dainius Matuzevičius. Jo teigimu, statybinių priemonių poveikis aplinkai yra tema, kuriai skiriama nepakankamai dėmesio.

„Svarbus reglamentavimas ir didesnis dėmesys, tačiau svarbiausia, kad patys gyventojai gali save apsaugoti nuo skaudžių pasekmių.

Statybai ir apdailai būtina naudoti mažesnės teršalų emisijos medžiagas, vengti pigiausios produkcijos, kurioje gausu plastiko, lengvai degių ir toksiškus junginius išskiriančių medžiagų“,

aiškino D.Matuzevičius.

„Dažnai išsiskyrusių toksinių medžiagų poveikis yra ilgesnis ir net pavojingesnis, bet ši problema mažai aptariama tiek visuomenėje, tiek tarp specialistų.

Konferencijos tikslas - užpildyti šią spragą, paskatinti skirtingų sričių specialistus suvienyti pastangas sprendžiant šią problemą“, - sakė Mineralinės vatos gamintojų asociacijos (MV GA) prezidentas Gintautas Babravičius.

 

 

Pavojus - ir ugniagesiams

 

Danijos ugniagesių vėžio organizacijos vadovas Tommy Baekgaardas Kjaeras atkreipė dėmesį, kad ilgalaikis besikaupiančių toksinių medžiagų poveikis ypač aktualus ugniagesiams.

Moksliniai tyrimai rodo, kad daugybę ugniagesiams būdingų ligų sukelia toksinės medžiagos, išsiskiriančios gaisro metu.

Tos medžiagos kaupiasi žmogaus organizme ir per daugelį metų pasiekia pavojingą ribą.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje šios ligos pripažįstamos profesinėmis, o Europoje, deja, tam vis dar neskiriama pakankamai dėmesio.

Pasak ugniagesių asociacijos vadovo, anksčiau pastatui užsiplieksti atvira liepsna reikėdavo 15-20 minučių, dabar pakanka vos 3-5 minučių.

„Įvairių mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad keičiantis statybos technologijoms ir medžiagoms sukurta daug kokybiškų, ugniai atsparių priemonių, bet jas kur kas dažniau nurungia pigios, nekokybiškos ir itin degios medžiagos, naudojamos ne vien statybai, bet ir interjerui dekoruoti“, - kalbėjo pranešėjas.

„Medžiagų toksiškumas yra dažniausia mirties priežastis, tačiau mažiausiai reglamentuojama teisės aktais. Toksiškumas gana gerai ištirtas, kad jį būtų galima reglamentuoti“, - įsitikinęs profesorius R.Hullas.

 

Išskyrė dvi nuodų rūšis

 

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro skyriaus vedėja Laima Gruzdytė nesistebėjo, kad per gaisrus nukenčia ne tik gyventojai.

Gali nukentėti ir ugniagesiai, mat jie nuolat įkvepia nuodingų medžiagų, o jos greičiau patenka į kvėpavimo takus giliai kvėpuojant ar garsiai kalbant.

„Dažniausiai mirtis žmogų ištinka apsinuodijus anglies monoksidu - nematomomis ir neužuodžiamomis dujomis“, - sakė toksikologė. Apsinuodijimas pasireiškia galvos svaigimu, skausmu, pulsavimu smegenyse, pykinimu, vėmimu, orientacijos praradimu.

Suteikti pirmąją pagalbą žmogui nesunku - pakanka jį išnešti įgryną orą, ir organizmas pradeda valytis.

Gerokai sunkiau tai padaryti, kai žmogus apsinuodija cianidu.

„Diagnostika labai sudėtinga, tiksliau - jos išvis nėra, o cianido šaltinis, esant tam tikroms sąlygoms, gali būti beveik visos degiosios medžiagos“, - sakė L.Gruzdytė. Apsinuodijimo simptomai nėra išskirtiniai - susijaudinimas, galvos skausmas, silpnumas, kartais violetinė odos spalva.

Apsinuodijus cianidu mirtis gali ištikti per 6-8 minutes, todėl skubi pagalba itin svarbi.

Pasak L.Gruzdytės, medikai naudoja dviejų rūšių priešnuodžius, bet jie turi trūkumų. Dabar sukurti itin veiksmingi vaistai cianidu apsinuodijusiems žmonėms, bet viena dozė kainuoja kelis šimtus eurų ir kiekvienas medikų ekipažas negali jų turėti.

O kai pacientas pakliūva į ligoninę, deja, jau būna per vėlu.

 

Šaltinis: "Lietuvos rytas" 2016-12-02, autorius Arūnas KARALIUNAS

<< grįžti