Energiškai efektyvi būstų renovacija – raktas į mažesnes sąskaitas, stipresnę ekonomiką ir energetinį saugumą Lietuvoje
Europos Sąjunga šiuo metu susiduria su keliomis tarpusavyje glaudžiai susijusiomis krizėmis – energijos, įperkamo būsto ir statybos sektoriaus sąstingiu. Šio reiškinio epicentre atsiduria pastatų sektorius, kuris sunaudoja net 40 proc. visos ES energijos ir daro reikšmingą poveikį gyventojų išlaidoms bei kiekvienos šalies narės ekonomikos konkurencingumui.
Statistiniais duomenimis, daugelis Europos namų ūkių būsto išlaidoms skiria beveik 20 proc. savo disponuojamų pajamų, o kai kuriais atvejais – net iki 40 proc. Ketvirtadalis šių išlaidų tenka vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui., nes daugiau nei 90 proc. Europos pastatų buvo pastatyti prieš daugiau nei dešimtmetį ir yra energetiškai neefektyvūs. Jų atnaujinimas gali vienu metu sumažinti energijos suvartojimą, gyventojų išlaidas ir paskatinti statybų sektoriaus augimą.Tuo pat metu statybų sektorius, sukuriantis apie 9–10 proc. ES BVP, patiria nuosmukį – 2024 m. investicijos sumažėjo 2 proc., ypač naujos gyvenamosios statybos segmente.
„Energiškai efektyvi pastatų atnaujinimas yra vienas greičiausių ir efektyviausių būdų sumažinti gyventojų išlaidas šildymui, kartu stiprinant Lietuvos energetinį saugumą. Kokybiškas pastatų apšiltinimas, naudojant ilgaamžes ir nedegias izoliacines medžiagas, leidžia pasiekti ilgalaikį rezultatą – šiltesnius, sveikesnius ir ekonomiškai tvarius namus. Tai investicija, kuri naudinga tiek gyventojams, tiek visai valstybei“, – pastebi Edita Meškauskienė, mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė.
Pasak „Buildings Performance Institute Europe“, vien pastatų stogų ir palėpių šiltinimas gali sumažinti šildymui sunaudojamos energijos kiekį iki 14 proc. Tinkamai apšiltinti namai leistų net 44 proc. sumažinti gamtinių dujų naudojimą šildymui ir iki 45 proc. – galutinės energijos sąnaudas gyvenamuosiuose pastatuose.
Pastatų atnaujinimo nauda juntama ir gyventojams: skaičiuojama, kad kiekvienas į energinį efektyvumą investuotas euras ilgainiui leidžia sutaupyti apie 12 eurų. Tai ypač svarbu daugiau nei 40 mln. europiečių, kurie šiandien negali tinkamai apšildyti savo namų ir patiria energinį skurdą.
Vis dėlto daugelis visų šalių narių gyventojų susiduria su kliūtimis – informacijos stoka, sudėtingomis procedūromis ir didelėmis pradinėmis investicijomis. Šias problemas padėti spręsti turėtų vadinamosios „vieno langelio“ principu veikiančios renovacijos platformos, kurios, pagal atnaujintą Pastatų energinio naudingumo direktyvą (EPBD), bus diegiamos visoje ES. Jos suteiks gyventojams konsultacijas, padės rasti finansavimą ir patikimus rangovus.
Platesnio masto energiškai efektyvūs būstų atnaujinimai reikštų ir impulsą statybų sektoriui – būtų kuriamos darbo vietos, skatinama vietos ekonomika, didinama energiją taupančių medžiagų paklausa bei stiprinamas Europos konkurencingumas.
Energiškai efektyvus būstas – tai ne tik mažesnės sąskaitos už energiją, bet ir sveikesnė, komfortiškesnė gyvenamoji aplinka bei didesnis Europos energetinis saugumas.
Pranešimas parengtas pagal The far-reaching benefits of energy-efficient home renovations – Renovate Europe informaciją


