• TVARI STATYBA

Ar jūsų pastatas saugus?

Kasdieninėse gyvenimo srityse saugumo reikalavimai yra labai pažengę į priekį. Kelionėse automobiliu segamės saugos diržus, žinome, jog prireikus suveiks oro pagalvės, vairuojame vadovaudamiesi kelio ženklais, dviratininkai naudoja šalmus, ryškias liemenes, dirbdami naudojame kompiuterines apsaugos sistemas, o darbo vietas saugo aktyvios gaisrų gesinimo sistemos. Todėl ir mūsų gyvenamiesiems pastatams saugumo reikalavimai turi būti griežtinami, ir šių reikalavimų kruopščiai laikomasi, nes tokio saugumo tikslas yra vienas – neįkainojama žmogaus gyvybė.

Pastatai įsiliepsnoja penkis kartus greičiau

Tarptautinė organizacija Fire Safe Europe skelbia, kad per pastaruosius 50 metų laikas nuo gaisro pradžios iki staigaus ugnies išplitimo sutrumpėjo net penkis kartus: nuo 15 iki 3 minučių.

Tai vyksta dėl padidėjusio degių medžiagų, tokių kaip plastikas, naudojimo mūsų kasdieniuose daiktuose (sofose, televizoriuose, lovose ir t.t.), o toms pačioms priešgaisrinės saugos dangoms reikia atlaikyti daug stipresnį gaisro keliamą poveikį. Prie gaisro išplitimo greičio prisideda ir tai, jog, jog statyboje yra naudojamos greitai užsiliepsnojančios bei gaisro plitimą skatinančios statybinės medžiagos.

Draudikų atstovai pripažįsta, kad pastatuose kylančių gaisrų nuostoliai kasmet vis didesni. Gaisrų sukelti nuostoliai yra didžiausi nuostoliai gyventojų turtui, palyginti su kitomis rizikomis. Kita vertus, gaisras atsitinka rečiau, nei užpylimas, vagystė, tačiau per keliolika minučių ugnis sunaikina visą gyvenimą kauptą turtą, o namas gali sudegti iki pat pamatų.

Ką daryti, kad pastatai taptų saugesni?

Šios priemonės pastatuose skirstomos į pasyviąsias ir aktyviąsias.

Pasyviosiomis gaisrinės saugos priemonėmis vadinamos integruotos į pastatą priešgaisrinės priemonės, kurios padeda sulaikyti ar sulėtinti gaisro plitimą į kitas patalpas. Dažniausiai tai yra ugniai atsparios grindys, durys, lubos, taip pat prie tokių priemonių priskiriamos ir į pastatą integruotos vidinės konstrukcijos, kad pastatas gaisro atveju kuo ilgiau išsilaikytų nesugriuvęs.

Ugnį lėtinančios ar stabdančios priemones padeda sumažinti gaisro sukeliamus nuostolius bei svarbiausia suteikia žmonėms daugiau laiko saugiai išeiti iš degančio pastato.

Kitaip nei aktyviosios gaisrinės saugos priemonės daugumai pasyvių priemonių nereikalinga elektroninė ar judesio aktyvacija.

Aktyvioji priešgaisrinė apsauga yra sukurta tam, kad prasidėjus gaisrui būtų slopinamas ugnies plitimas. Šią apsaugą sudaro bet kokie įrenginiai ar prietaisai, kurių veikimo pradžiai reikalingas elektroninis impulsas ar judėjimas.

Aktyvios priešgaisrinės saugos priemonėms priskirtinos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, automatiniai purkštuvai, automatinės užsklandos ir sklendės, avarinis apšvietimas ir dūmų šalinimo sistemos. Bet koks vandens tiekimo mechanizmo pažeidimas, veikiančių vožtuvų sugadinimas ar elektros tiekimo sutrikimas gali užkirsti kelią tinkamam tokių sistemų veikimui. Todėl yra neprotinga pastato priešgaisrinę apsaugą patikėti vienai sistemai, kurios veikimas gali sutrikti.

Gaisrinės saugos priemonės pastatuose

Specialistai tvirtina, kad viena efektyviausių pastatų priešgaisrinio saugumo ir ugnies plitimo prevencijos priemonių yra nedegių izoliacinių medžiagų naudojimas.

Medžiagų reakciją į gaisrą ir jų elgseną gaisro metu apibrėžia degumo klasės nuo A1 iki F. Ši klasifikacija yra pagrįsta medžiagų atsparumu staigiam ugnies išplitimui arba staigaus ugnies išplitimo skatinimui. A1 ir A2 yra nedegių medžiagų klasės, kurios neskatina staigaus ugnies išplitimo.

Gaisro atveju pastato šilumos izoliacijos degumas yra ypatingai svarbus daugiabučiuose namuose, kur viename bute kilusi nelaimė gali per trumpą laiką išplisti ir pasiglemžti ir kaimynų turtą ar net jų gyvybes. Montuojant degias šilumos izoliacines plokštes, kyla didesnė gaisro rizika statybų ar renovacijos metu, be to degūs statybų elementai padidina gaisro metu kylančių dūmų ir jų toksiškumo kiekį.