• Naudinga žinoti

MVGA pristato rekomendacijas „Vėdinamų fasadų sistemų su gembėmis, šiltinamų mineralinės vatos gaminiais“

Senųjų betoninių daugiabučių sienų gaisringumo klasė yra saugiausia – A1, o jas apšiltinus ugniai mažai atsparia medžiaga, klasė bus tik blogesnė – B. Mažiausiai dvi savaites, kol vykdomi šiltinimo darbai, sienos bus visiškai neatsparios ugniai – tik E klasės.

Renovuojant pastatą turi būti įvertinta ir pastato priešgaisrinė sauga – statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas; būtų ribojamas ugnies bei dūmų plitimas statinyje; gaisro plitimas į gretimus statinius; žmonės galėtų saugiai išeiti iš statinio ar būtų galima juos gelbėti kitomis priemonėmis; pradėtų veikti gaisrinės saugos bei gaisro aptikimo, gesinimo sistemos; ugniagesiai gelbėtojai galėtų saugiai dirbti.

Straipsnis publikuotas žurnale „Statyk“ 2013 Nr. 9 (95).

Remiantis BPIE tyrimu, gera gydymo įstaigų oro kokybė sumažina paciento buvimą ligoninėje vidutiniškai viena diena. Tai sumažina finansines valdymo išlaidas, darbuotojų krūvį bei gerina galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugų ištekliais.

Svarbiausia, jog greitesnis sveikimas pagerintų gyvenimo kokybę visiems, o kartu su kitomis daugialypėmis energinio pastatų atnaujinimo teikiamomis naudomis, mažintų išlaidas gydymui.

Pastatų renovavimo išlaidos yra nedidelės, lyginant su daugeliu privalumų, įskaitant sveikesnius, laimingesnius ir produktyvesnius piliečius.

Atnaujintų patalpų vertė, galėtų būti skaičiuojama sumažėjusiu nedarbingumo atvejų skaičiumi, mažesne darbuotojų kaita ir mažesniais įmonių veiklos sutrikimais.

Atnaujintas pastatas pagerins gyvenimo kokybę ir sąlygos konkurencingesnę Europos ekonomiką.

Informacijos šaltinis
https://www.renovate-europe.eu/2018/11/22/why-the-indoor-renovation-ripple-effect-could-save-our-lives/

Europoje prasidėjo pastatų sektoriaus revoliucija. ES įstatymai įpareigoja, kad iki šio dešimtmečio pabaigos visi nauji pastatai bei daugelis renovuojamų pastatų turės būti energiškai ženkliai efektyvesni nei iki šiol. Galbūt galėtume sutaupyti dar daugiau ir dar efektyviau kovoti su klimato atšilimu? Galbūt galėtume pasinaudoti šiuo nauju požiūriu į pastatų statybą, kad padarytume juos saugesniais?

Nors gaisrų skaičius Europoje yra stabilus, pastaraisiais metais jų mastai ir intensyvumas stipriai išaugo, todėl ženkliai didėja gaisrų padaryti nuostoliai. Kasmet dėl gaisruose patirtų sužalojimų ir apsinuodijimų dūmais apie 70 000 (NIBRA duom.) europiečių atsiduria ligoninėse. Gaisrų žala siekia 1 proc. Europos BVP (Ženevos asociacijos duom.).

Gaisrinė sauga yra svarbi mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Neturėtume menkinti jai dėmesio ar dėl jos eiti į kompromisus. Tačiau į gaisrinę saugą dažnai žiūrime kaip į savaime suprantamą dalyką. Mes neabejojame, kad mūsų butai, biurai, mokyklos ir ligoninės atitinka aukščiausius gaisrinės saugos reikalavimus. Deja, šie reikalavimai nuolat atsilieka nuo technologinės pažangos, todėl juos būtina nuolat atnaujinti atsižvelgiant į geriausius turimus sprendimus. Tuomet tobulas pastatas taps kartu saugus ir taupus. Nėra priežasties, dėl kurios toks idealas neturėtų tapti norma, tačiau tam būtina skirti reikiamą dėmesį, ypač šiuo pereinamuoju laikotarpiu kai visoje Europoje griežtiname pastatų energinio efektyvumo reikalavimus.

61 proc. į ES importuojamų dujų naudojama pastatuose, daugiausia šildymui, o 75 proc. šių pastatų yra gyvenamieji, taigi, bet kokia dujų tiekimo krizė yra taip pat ir šilumos tiekimo krizė. Greičiausias ir pigiausias būdas dujų naudojimui sumažinti yra energijos nuostolių gyvenamuosiuose pastatuose mažinimas, užtikrinantis energetinio saugumo privalumus. Negebėjimas užtikrinti tinkamo šildymo, kelia grėsmę daugelio ES piliečių sveikatai ir gerovei. Ši problema aktuali ne tik kalbant apie pastatų šildymą, bet ir apie jų vėsinimą.

Net jei mes netikime tyrinėtojais („Earth of Friends“), kurie praneša, kad dauguma Europos šalių turi didelių energijos trūkumo problemų. Pagalvokime, juk miestai yra daugiau kaip 70 proc. išmetamo CO2 kiekio šaltinis ir juose suvartojama 66 proc. energijos. 2008 m. daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų gyveno miesto vietovėse ir gyventojų tankumas miestuose didėja, apytikriai apskaičiuota, kad iki 2030 m. miestų gyventojai sudarys 60 proc. . Miestai privalo keisti savo vartojimo ir augimo tendencijas, tačiau būtent miestuose galima greičiausiai ir anksčiausiai įgyvendinti sprendimus.

MVGA