• Naudinga žinoti

Senų betoninių daugiabučių sienų gaisringumo klasė yra saugiausia - A1, o jas apšiltinus ugniai mažai atsparia medžiaga, klasė pablogėja

Kokios renovacijos iš tiesų mums reikia?

Prieš trejus metus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patvirtinti Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai nurodo, kad rengiant naujo statinio projektą, esamo statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto projektą ir naudojant statinį, taikomos gaisrinės saugos priemonės turi atitikti esminį statinio gaisrinės saugos reikalavimą per visą statinio naudojimo trukmę. Tai reiškia, kad įvykdžius gyvenamojo namo renovavimo projektą, jo gaisrinės saugos lygis negali tapti žemesniu nei numatyta normose.

Tačiau specialistai pažymi, kad, pavyzdžiui, senųjų betoninių daugiabučių sienų gaisringumo klasė yra saugiausia – A1, o jas apšiltinus ugniai mažai atsparia medžiaga, klasė bus tik blogesnė – B. Mažiausiai dvi savaites, kol vykdomi šiltinimo darbai, sienos bus visiškai neatsparios ugniai – tik E klasės.

Ir tai tik viena iš problemų: ekspertai mini neišsamų gaisrinės saugos reikalavimų pateikimą projektuose, renovavimo darbų atlikimą ne pagal projekto sprendinius, praktiką rengti vieną konkursą rangos ir projektavimo darbams, privalomos ekspertizės nebuvimą, nepakankamą techninio prižiūrėtojo kvalifikaciją ir t.t.

Ypatingai spartinant daugiabučių renovaciją, atsisakyta privalomos projektų ekspertizės. Taigi natūraliai kyla klausimas, kas atsakingas už projektų kokybę? Ar tik vienas projektuotojas, kurį samdo pats rangovas?

Specialistų teigimu visos šios priežastys susijusios su projektuotojų ir rangovų siekiu laimėti skelbiamus konkursus mažiausia kaina, o tai gali sumenkinti pačią renovacijos naudą – nepaisant to, kad renovacija yra būtina siekiant optimizuoti gyvenimo sąlygas tiek daugiabučiuose namuose, tiek visuomeniniuose pastatuose, tokiais atvejais iškyla gaisrų grėsmė, be to, patys gaisrai tampa pavojingesni žmonių gyvybėms.

Daugiabučių renovacija laikantis mažiausios kainos principo atveria kelius ir didesniam gaisrų pavojui.

Problema ne tiek reikalavimai, kiek jų įgyvendinimas

„Viena iš jautriausių temų modernizuojant pastatus yra gaisrinė sauga. Pasirodant informacijai apie įvairius gaisrus, visuomenėje šia tema imama spekuliuoti ir raginama griežtinti gaisrinės saugos reikalavimus. Tačiau tikroji problema yra ne reikalavimų griežtumas, o jų įgyvendinimas. Šiuo metu esantis gaisrinės saugos norminis reguliavimas yra tikrai geras“, – pažymi UAB „Statybos projektų ekspertizės centro“ direktorius Almantas Indriliūnas.

Renovuojant pastatą turi būti įvertinta ir pastato priešgaisrinė sauga – statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas; būtų ribojamas ugnies bei dūmų plitimas statinyje; gaisro plitimas į gretimus statinius; žmonės galėtų saugiai išeiti iš statinio ar būtų galima juos gelbėti kitomis priemonėmis; pradėtų veikti gaisrinės saugos bei gaisro aptikimo, gesinimo sistemos; ugniagesiai gelbėtojai galėtų saugiai dirbti.

Jo pastebėjimu, žmogiška, kad apie gaisrinės saugos reikalavimų griežtinimą imama kalbėti tuomet, kai kažkas nutinka. „Dažnai kalbama apie degias ir neva nedegias medžiagas, pasikliaujama kažkieno suformuotais stereotipais, tačiau nėra domimasi, ar tie ruošiniai, kurie buvo naudojami statybose, buvo ištirti laboratorijose. Svarbu, jog projektuotojas įsigilintų į esamus reikalavimus ir parengtų gerą projektą, o rangovas – tinkamai įgyvendintų bei naudotų kokybiškas ir sertifikuotas medžiagas. Nuo statybinių medžiagų degumo gaisrai nekyla. Jie kyla dėl žmogaus veiklos ir naudojamų technologijų“, – teigė ekspertas.

Jo teigimu, dažniausiai pasitaikančios klaidos atliekant daugiabučių renovavimo darbus yra neišsamus ar neprofesionalus gaisrinės saugos reikalavimų pateikimas projektuose bei renovavimo darbų atlikimas ne pagal projekto sprendinius.

„Panašu, kad to priežastis yra tiek projektuotojų, tiek rangovų siekis laimėti skelbiamus konkursus mažiausia kaina, todėl šie statybos proceso dalyviai yra priversti savo darbus atlikti kuo pigiau, nebevertina kokybės, nepaiso gaisrinės saugos reikalavimų. Tokios tendencijos vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse“, – teigė ekspertas.

Projektuose apstu neatitikimų reikalavimams

Specialistų tvirtinimu, renovacijos klaidų neišvengiama jau projektavimo stadijoje. Viena dažniausiai pasitaikančių – projektuojant šiltinimo sistemas nenurodoma degumo klasė, kai tuo tarpu gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai nurodo, jog „I atsparumo ugniai laipsnio pastatų lauko sienų apdailai iš lauko draudžiama naudoti žemesnės kaip B–s1, d0 degumo klasės statybos produktus“. Taip pat dažnai nenurodoma stogo degumo klasė, kai pagal gaisrinės saugos reikalavimus „bet kurios paskirties I atsparumo ugniai laipsnio statinių stogai, neatsižvelgiant į jų aukštį ir gaisrinio skyriaus plotą, turi atitikti BROOF (t1) klasės reikalavimus“. Dar viena dažna projektavimo klaida yra pločio reikalavimų išorinėms laiptinių durims netaikymas. Normatyvai nurodo, kad evakuoti(s) skirtų laiptinių ir vestibiulių lauko durų varčia neturi būti siauresnė už laiptų plotį ir nesusiaurinti normatyvinio laiptų ir jų aikštelių pločio.

  1. Indriliūno teigimu, renovacijos projektuose neretai neišlaikomi reikiami atstumai tarp laiptinės langų ir kitų patalpų. Įstiklintų laiptinių lauko sienų atsparumas ugniai nenormuojamas, kai atstumas tarp laiptinės įstiklinimo angos krašto iki patalpos lango yra ne mažesnis, kaip šiame paveiksle:

Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad projektuose dažnai ignoruojami pločių reikalavimai liukams, skirtiems išlipimui ant stogo. Jie turėtų būti ne mažesni nei 0,6×0,8 m.

Apgalvoti žingsniai apsaugo

Evakuacinių kelių atstumų neišlaikymą kaip viena pagrindinių renovuojamų statinių problemų įvardijo ir UAB „Gaisto inžinierių grupės“ specialistas Linas Petronis. „Projektuose dažnai būna nepakankamai evakuacinių išėjimų iš aukšto, t.y., įrengta nepakankamai laiptinių. Taip pat dažnai pastatuose žmonių evakuacijai skirtų laiptinių lauko durys būna siauresnės negu laiptų maršo plotis, o tai atitinkamai siaurina evakuacinio kelio plotį, todėl irgi neatitinka gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų“, – vardijo L. Petronis.

Eksperto siūlymu, gaisrinės saugos požiūriu renovuojamų pastatų būklę reikia gerinti įrengiant priešgaisrines ir priešdūmines duris ir langus vietose, kur atstumai iki evakuacinio išėjimo yra dideli – laiptinėse arba aukštų koridoriuose. „Tai rekomenduotina, kadangi dažnai neišlaikomas saugus atstumas tarp įstiklinimo angų, renovuojant pastato vidaus apdailą naudojamos nepakankamo atsparumo ugniai ir degumo statybinės medžiagos“, – sakė UAB „Gaisto inžinierių grupės“ atstovas.

LR aplinkos ministerijos komentaras: Galimybė statinyje naudoti konkrečius statybos produktus priklauso nuo statinio projekte numatytų projektinių sprendimų. Sprendimą, kokias esmines charakteristikas turintys statybos produktai turi būti naudojami tam tikrose statinio konstrukcijose, kad būtų užtikrintas esminių statinio reikalavimų įgyvendinimas, vadovaudamasis nustatytais projektavimo reikalavimais, priima statinio projektuotojas.

  1. Petronio teigimu, renovuojamam pastatui yra būtini ugnies barjerai iš nedegių medžiagų, kurie apsaugo inžinerines sistemas, vėdinimo šachtas bei durų ir langų angokraščius. „Tai padėtų apsaugoti nuo greito ugnies plitimo. Ugnies barjerai (priešgaisrinės pertvaros) ir atitinkamo ugniai atsparių angų užpildai užkirstų kelią liepsnai, sustabdytų šilumos ir temperatūros plitimą pastate, nes per neizoliuotas šachtas liepsna ir dūmai per trumpą laiką pasiekia visus aukštesnius aukštus“, – nurodė specialistas.

Anot pašnekovo, šiltinant pastatus poliuretano medžiaga, kai nėra tinkamai ir pagal reikalavimus izoliuoti angokraščiai, gali greitai užsidegti pastato fasadas, o tai gali sukelti grėsmę kitiems butams ar net šalia esantiems pastatams. „Naudojant kombinuotą šiltinimo medžiagų principą fasadui šiltint, kai namas šiltinamas poliuretano medžiaga, o langų angokraščiai – mineraline vata, sumažėja tikimybė gaisrui plisti, ypač dėl nekokybiškai atliktų darbų statybos metu“, – teigė L. Petronis.

Pasigenda didesnių kriterijų

Priešgaisrinės saugos ekspertas dr. Andrius Lukošius įsitikinęs, kad gaisrinės saugos lygį renovuojamuose pastatuose dar reikia tobulinti. „Palankiai vertinu siūlymą privalomai įrenginėti ugnies barjerus iš nedegių medžiagų aplink durų ir langų angokraščius. Lietuvoje to iki šiol nėra. Taip pat pakankamai logiškas sprendimas būtų numatyti ugnies barjerus cokolio ir pirmo aukšto zonose, t.y. ten kur yra tikimybė, kad šiltinimo sistemos viršutinis sluoksnis gali būti pažeistas fiziškai. Tai tikrai dėmesio vertas pasiūlymas mūsų gaisrinės saugos reikalavimų rengėjams“, – sakė bendrovės „Fire Eksperts“ direktorius.

Ekspertas kartu pastebėjo, kad kiekvienas šios dienos gaisrinės saugos reikalavimas turi savo istorija, t.y. nėra šiaip „iš dangaus paimtas“. Svarbu, kad gaisrinės saugos reikalavimai veiktų praktikoje. Pertekliniai reikalavimai gaisrinėje saugoje tikrai nebūtini“, – teigė dr. A. Lukošius.

netinkamai pateiktos projektavimo užduotys. „Renovacijos metu dažniausiai atliekami daugiabučių fasado apšiltinimo, išorinių durų, langų keitimo darbai. Mano nuomone, šie darbai neturi nieko bendro su rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, tad pakaktų numatyti tokiais atvejais statybos rūšį – paprastas remontas. Paprasto remonto atveju gaisrinę saugą pakanka nagrinėti remonto apimtimi, be invazijos į statinio vidų. Tokiu būdu gaisrinės saugos reikalavimai nesukeltų problemų statytojams tiek projektų rengimo metu, tiek darbų vykdymo bei darbų pripažinimo tinkamu naudoti komisijų metu“, – komentavo jis.

Dr. A. Lukošiaus pastebėjimu, taip pat taip dažnai pasitaikanti problema yra statybos darbų vykdymas ne pagal parengto projekto sprendinius. „Keista, tačiau daugelis statybinių bendrovių pasitiki savo žiniomis ir projektą pradeda nagrinėti tik prieš valstybinę komisija. Tokiais atvejais atsiranda neatitikimai. Norint išvengti įvairių bėdų, įskaitant padidėjusią gaisrų grėsmę, reikėtų kelti didesnius kriterijus pasirenkant statybos rangovus. Šiandien, kai rangovų konkurencija rinkoje yra labai stipri, tikrai galima rasti įmonių, kurios tokius darbus atlieka nepriekaištingai“, – teigė bendrovės „Fire Eksperts“ direktorius.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos atliekant daugiabučių renovavimo darbus yra neišsamus ar neprofesionalus gaisrinės saugos reikalavimų pateikimas projektuose bei renovavimo darbų atlikimas ne pagal projekto sprendinius.

Ekspertas atkreipė dėmesį ir į statybinių medžiagų pasirinkimo svarbą. „Tinkamas statybinių medžiagų parinkimas yra labai svarbus statinio gaisrinės saugos lygio užtikrinimui. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos rinkoje yra šiluminių izoliacinių medžiagų, kurios turi pakankamai aukštus visų svarbiausių rodiklių – šilumos laidumo, degumo ir atsparumo ugniai – parametrus“, – mano dr. A. Lukošius.

Keturios akys mato geriau nei dvi

Spragų renovuojant pastatus įžvelgia ir statybininkų atstovai. Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomajam direktoriui dr. Vaidotui Šarkai užkliūna dažna praktika rengti vieną konkursą rangos ir projektavimo darbams, esą pagal šiandienos praktiką kai parengiamos ypatingai žemos kokybės pirkimo sąlygos ir specifikacijos tai turi per daug rizikų ir grėsmių. Jo nuomone didžiausia problema šiuo atveju kyla, kai pagrindinis konkursų kriterijus – mažiausia kaina.

„Jei skelbiamo konkurso sąlygose nėra numatyta pakankamai saugiklių arba keliama užduotis tiek rangovams, tiek projektuotojams nėra aiškiai, kokybiškai suformuluojama,  neaišku, kokie keliami funkciniai ar kokybės darbų atlikimui reikalavimai, kokie minimalūs kokybės ir ilgaamžiškumo reikalavimai statybinėms medžiagoms ir gaminiams, kokie gali būti galimų nuokrypių lygiai ir kiti galimi konkretūs bendri reikalavimai kokybės lygiui pagal atskiras technologijas tai atveria kelius interpretacijoms, taupymams, kurios ne visada būna palankios užsakovui. Ir svarbu tai, kad minimalūs reikalavimai – tai reiškia kad ne absoliučiai minimalūs rinkoje galiojantys kokybės reikalavimai, o „minimalūs modernizavimo programos projektams keliami reikalavimai siekiant didesnio energinio efektyvumo, ilgaamžiškumo ir ekonominio naudingumo balanso. Taigi skelbiant konkursą projektavimo ir rangos darbams, ypatingai svarbi specifikacija ir užduotis, jei ji aukštos kokybės su aiškiomis apimtimis, tiek bendras, tiek atskiras darbų pirkimas bus apsaugoti nuo piktnaudžiavimų,“ – sako dr. V. Šarka.

Paklaustas, kaip vertina neretai girdimas patirtis, kai renovuojant daugiabučius gyventojai ir bendrijos kaltina rangovus negera renovacija, nepasiektais rezultatais, pašnekovas išlieka kategoriškas: „procesas prasideda nuo tikslų suformulavimo iš užsakovo pusės ir sprendimo, ko norime pasiekti, kitaip tariant, užduoties projektuotojams, jų darbo, statybininkų indėlio ir t.t. Kokybė turi būti išlaikyta visose grandyse. Kaip išgyvendinti blogą praktiką, kai užsakovas nepakankamai įsigilina į daugiabučio situaciją, projektuotojas už mažiausia kainą, formaliai, dažnai net nepakankamos detalizacijos pagal techniniam projektui keliamus reikalavimus) parengia projektą, užsakovas patvirtina, o statybininkai dažnai neturėdami reikiamos sudėties ir detalizacijos projekto įgyvendina tai, kas jiems parašyta tiesiog vadovaudamiesi savo kitų projektų praktika“.

Lietuvos statybininkų asociacijos atstovo nuomone, šioje situacijoje labai svarbus atsakomybių klausimas. „Kodėl projektuotojas, padėjęs parašą po projektu, realiai netampa atsakingas už jo kokybę? Juk yra formaliai pagal statybos įstatymą ir techniniu reglamentus yra suformuluotos užsakovų, projektuotojų, ekspertizės, statybininkų ir techninės priežiūros atsakomybės, privalomi profesinio draudimo projektuotojams reikalavimai. Kodėl tai neveikia? Mano pasiūlymas procesą kontroliuojančioms institucijoms, tai sustiprinti agentūrų valdančių modernizavimo procesus ir valstybės kontroliuojančių institucijų veiklą ir atsitiktinai pagal atskirus rizikos požymius (laimėti projektai už neįprastai žemą kainą) pasirinkus projektą patikrinti visų proceso dalyvių iš eilės parengtos dokumentacijos bei atliktų veiksmų kokybę – atitikimą reikalavimams. Šiai analizei pasitelkti kvalifikuotų ekspertų paslaugas. Nustačius sistemines problemas (pavyzdžiui dėl teisės aktų nesuderinamumo) inicijuoti ir skubiai keisti teisės aktus, o nustačius bet kurio lygio specialistų aplaidumą, rimtai apsvarstyti šių specialistų kvalifikacijų ribojimo ar pratęsimo klausimą. Manau, tai tikrai sudrausmintų šių veiklų specialistus.

Taip pat kaip labai didelį rizikos faktorių matome ministerijos panaikintą projektų ekspertizės funkciją modernizavimo statybos darbų su projektavimu pirkimui taikant mažiausios kainos principą. Pagal žemos kokybės specifikacijas, projektuotojai kartu su statybininkais gali pasirengti minimalios apimties projektą ir be papildomos projekto kokybės kontrolės atlikti žemiausios galimos rinkos sąlygomis kokybės statybos darbus. Tai veikia absoliučiai priešingai pagrindiniam energinio efektyvumo didinimo tikslui. Padidėja klaidų tikimybė. Visi supranta, kad keturių akių principas (dvi projektuotojų ir dvi ekspertizės) yra geriau nei dviejų. Aišku ekspertizė čia taip pat turi pilnai atlikti savo funkcijas ir sutikrinti tiek dokumentacijos atitikimą teisės aktų reikalavimams tiek įvertinti kaip pasiūlyti ir įgyvendinti projektiniai sprendiniai atitinka esminius statiniui ir konkrečiam projektui keliamus energinio efektyvumo, garso, gaisrinės saugos, pastovumo ir kitus reikalavimus, ar yra atliktas ekonominis sprendinių vertinimas. Ir ekonominis naudingumas čia, tai yra ne tik sąmatos, bet kartu ar yra išnagrinėtos kelios energinio efektyvumo alternatyvos.  Tai nėra sritis, kurioje galima taupyti“, – apibendrino dr. V. Šarka.

Straipsnis publikuotas žurnale „Statyk“ 2013 Nr. 9 (95).

Atnaujinus ligoninės pastatą pacientų sveikimo laikas gali būti sutrumpintas net 10 proc., maždaug viena diena vienam žmogui, tai sutaupytų iki 50 mlrd. eur

Kaip pastatų atnaujinimas gali tausoti jūsų sveikatą

Nukritusi oro temperatūra puiki terpė atsirasti kosuliui, slogai ar užkimimui. Viena imuniteto slopinimo priežasčių yra ta, kad mes itin daug laiko praleidžiame patalpose, vidutiniškai daugiau kaip 21 valandą per parą. Ir kuo lauke šalčiau, tuo didesnė tikimybė, kad mes jaukiai įsikursime ant šiltos sofos, veikiami patalpoje esančių  dulkių, pelėsių ir bakterijų. Pirminiais skaičiavimais, oro teršalų koncentracija patalpose gali būti iki penkių kartų didesnė nei lauke.

Temperatūrų svyravimai patalpoje, oro drėgnumas ir triukšmas turi didelį poveikį mūsų gerai savijautai. Tačiau deja mikroklimatas pastatuose nėra pakankamai įvertinamas.

http://mvga.lt/wp-content/uploads/2019/03/MVGA-logo-v1.pdf

Pacientai greičiau sveiksta

Naujoje Pastatų veiklos instituto Europoje (Buildings Performance Institute Europe (BPIE)) ataskaitoje „Pastatai 2030” (‘Buildings 2030’) kaip tik minėtoms  pastatų savybėms skiriamas didelis dėmesys. Pirmą kartą atlikti matavimai ir kiekybinis vertinimas poveikio, kurį pastato renovacija gali turėti mokyklų, biurų ir ligoninių veiklos kokybei ir produktyvumui.

Europos studentai mokslo metų pradžioje dvi savaites galėjo reikšti poreikį gerinti patalpų oro kokybę. Tyrimo ataskaitoje skelbiami duomenys yra itin įdomūs. Ligoninėse pacientų sveikimo laikas gali būti sutrumpintas net 10 proc. (maždaug viena diena vienam asmeniui), tai sutaupytų iki 50 mlrd. eur. Įspūdingiausiai atrodo darbo vietų produktyvumas, kuris Europos mastu gali pakilti iki 500 mlrd. eur.

Priežastis nėra sunku suprasti. Prasta oro kokybė yra žmogiškųjų išteklių nutekėjimas. Per daug šilumos sukelia nuovargį, pasyvumą ir mieguistumą. Per šalta patalpa skatina astmą, alergijas ir galvos skausmą. Didelis anglies dioksido, azoto dioksido, ozono ir lakiųjų organinių junginių kiekis gali sukelti sergančio pastato sindromą ir įvairius negalavimus.

Nyderlandų Visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto (RIVM) darbuotojas Erikas Lebretas pastebi: „Patalpų oro kokybę neigiamai veikia daug veiksnių, įskaitant virimą, malkomis kūrenamos krosnys, žvakių ir smilkalų deginimą, plataus vartojimo prekių, tokių kaip vaško, paviršiaus valymo priemonių, statybinių medžiagų, pavyzdžiui, medienos plokščių formaldehidų, ir daugelyje medžiagų esančių antipirenų naudojimą. Prie to prisideda ir iš dirvos ir statybinių medžiagų išsiskiriantis radonas.“

Tarptautinis mažų vaikų astmos ir alerginių susirgimų tyrimas parodė, kad tokių negalimų paplitimas tarp Europos vaikų yra susijęs su bloga patalpų ir lauko oro kokybe. Patalpų atnaujinimas gali išspręsti šią problemą.

Pagerintas darbuotojų našumas

Pakankamas apšvietimas – įskaitant dienos šviesą – gali pagerinti darbuotojų nuotaiką, padidinti kūrybiškumą ir produktyvumą. Ir atvirkščiai nepakankamas dienos šviesos kiekis mažina žmogaus budrumą, gali net pažeisti tam tikras žmogaus funkcijas. Prastas apšvietimas sukelia akių įtampą, galvos skausmą, blogą laikyseną ir dažnesnius nelaimingus atsitikimus.

Triukšmas yra dar vienas nepakankamai įvertintas gyvenimo kokybės aspektas. Gera akustinė patalpų aplinka sumažina stresą ir padeda atgauti ramybę, koncentraciją ir mažina dirglumą. Kai triukšmo izoliacija prasta, mažėja žingeidumas, sunku susikaupti, prastėja atmintis.

BPIE tyrimas atskleidė, jog tuomet kai buvo suderinti geriausi patalpų mikroklimato aspektai, darbuotojai tapo mažiau mieguisti, sveikesni, optimistiškesni, labiau susikaupę, produktyvūs ir  gerai nusiteikę.

Kiekybinė atnaujintų patalpų nauda

Atnaujintų patalpų vertė, galėtų būti skaičiuojama ir sumažėjusiu nedarbingumo atvejų skaičiumi, mažesne darbuotojų kaita ir mažesniais įmonių veiklos sutrikimais.

Po ekstrapoliacijos iš šimtų pranešimų, BPIE padarė išvadą, jog vidutiniškai pagerintas darbuotojo metinis našumas buvo vertas nuo 1000 iki 6500 eurų. 200 žmonių biurui, per metus tai leistų sutaupyti apie 600 000 eur. Visai Europai tai sudarytų apie 500 mlrd. eur. per metus. bendros pridėtinės vertės – tiek, kiek Jeanas Claude’as Junckerio Komisija ketina panaudoti savo pavyzdinei ESIF programai per penkerius šios Komisijos veiklos metus.

Studentai labiau mėgaujasi laiku praleistu pastato viduje, jei oro kokybė jame yra geresnė. Šiltesnėse, sausesnėse ir geriau vėdinamose mokyklose vaikai daugiau praleidžia laiko ir mažiau serga, todėl mažėja bendros sveikatos priežiūros išlaidos.

O tiems, kurie jau yra sveikatos priežiūros įstaigose, remiantis BPIE tyrimu, gera gydymo įstaigų oro kokybė sumažina paciento buvimą ligoninėje vidutiniškai viena diena. Tai sumažina finansines valdymo išlaidas, darbuotojų krūvį bei gerina galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugų ištekliais.

Svarbiausia, jog greitesnis sveikimas pagerintų gyvenimo kokybę visiems, o kartu su kitomis daugialypėmis energinio pastatų atnaujinimo teikiamomis naudomis, mažintų išlaidas gydymui.

„Pastatų renovavimo išlaidos yra nedidelės, lyginant su daugeliu privalumų, įskaitant sveikesnius, laimingesnius ir produktyvesnius piliečius“, – sakoma tyrime. „Atnaujintas pastatas pagerins gyvenimo kokybę ir sąlygos konkurencingesnę Europos ekonomiką“.

Informacijos šaltinis

https://www.renovate-europe.eu/2018/11/22/why-the-indoor-renovation-ripple-effect-could-save-our-lives/

Kasmet dėl gaisruose patirtų sužalojimų ir apsinuodijimų dūmais apie 70 000 europiečių atsiduria ligoninėse. Gaisrų žala siekia 1 proc. Europos BVP

Europa privalo pasinaudoti proga geriau apsaugoti pastatus nuo gaisrų

Šią vasarą pastatuose siautė kaip niekad daug gaisrų (nemažai jų aprašyti mūsų svetainėje). Daugelis jų kilo renovavimo metu, kai pastatai faktiškai buvo virtę statybvietėmis, kurios gaisrinės saugos požiūriu sukuria pavojingiausią terpę. Vasara baigėsi, įstatymų leidėjai grįžo į darbą. Dabar jų pareiga yra pasiekti, kad ES piliečiams taptų saugu tiek renovuojamuose, tiek ir naujai statomuose pastatuose.

Europoje prasidėjo pastatų sektoriaus revoliucija. Šiandien pastatams tenka virš 40 proc. (Europos komisijos duomenys) visos Europos Sąjungoje suvartojamos energijos, todėl natūralu, kad energijos tausojimo iniciatyvos krypsta būtent į pastatus. ES įstatymai įpareigoja, kad iki šio dešimtmečio pabaigos visi nauji pastatai bei daugelis renovuojamų pastatų turės būti energiškai ženkliai efektyvesni nei iki šiol. Vadinasi, reikės importuoti mažiau brangių dujų iš tolimų ir kartais nepatikimų šaltinių. Kartu aplinką mažiau teršime šiltnamio dujomis, kurios pavojingai šildo atmosferą.

Tai gera žinia – mažės mūsų išlaidos, mažiau kentės aplinka. Tačiau neturėtume leisti ambicingiems energijos tausojimo siekiams užgožti kitų ne mažiau svarbių tikslų. Galbūt galėtume sutaupyti dar daugiau ir dar efektyviau kovoti su klimato atšilimu? Galbūt galėtume pasinaudoti šiuo nauju požiūriu į pastatų statybą, kad padarytume juos saugesniais?

Nors gaisrų skaičius Europoje yra stabilus, pastaraisiais metais jų mastai ir intensyvumas stipriai išaugo, todėl ženkliai didėja gaisrų padaryti nuostoliai. Kasmet dėl gaisruose patirtų sužalojimų ir apsinuodijimų dūmais apie 70 000 (NIBRA duom.) europiečių atsiduria ligoninėse. Gaisrų žala siekia 1 proc. Europos BVP (Ženevos asociacijos duom.).

Gaisrinė sauga yra svarbi mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Neturėtume menkinti jai dėmesio ar dėl jos eiti į kompromisus. Tačiau į gaisrinę saugą dažnai žiūrime kaip į savaime suprantamą dalyką. Mes neabejojame, kad mūsų butai, biurai, mokyklos ir ligoninės atitinka aukščiausius gaisrinės saugos reikalavimus. Deja, šie reikalavimai nuolat atsilieka nuo technologinės pažangos, todėl juos būtina nuolat atnaujinti atsižvelgiant į geriausius turimus sprendimus. Tuomet tobulas pastatas taps kartu saugus ir taupus. Nėra priežasties, dėl kurios toks idealas neturėtų tapti norma, tačiau tam būtina skirti reikiamą dėmesį, ypač šiuo pereinamuoju laikotarpiu kai visoje Europoje griežtiname pastatų energinio efektyvumo reikalavimus.

Norint pasiekti, kad pastatas vartotų mažiau energijos, reikia keisti visą pastato kevalą. Tą galima atlikti renovuojant ar statybos metu. Galbūt reikia naudoti naujoviškas pastatų sistemas ir medžiagas. Pastatai taip pat gali būti išmanūs – su sudėtingomis šildymo ir vėdinimo kontrolės sistemomis. Galbūt reikia investuoti į šilumos izoliaciją, geriau apšildant renovuojamą pastatą ar panaudojant izoliaciją ankstyvajame pastato statybos etape. Panašūs sprendimai vis dažniau naudojami statant didelius, šiuolaikinius pastatus viešosioms reikmėms, pvz., prekybos centrus, sporto arenas, naktinius klubus ar daugiaaukščius biurų pastatus – ten, kur susirenka ir potencialiame pavojuje atsiduria tūkstančiai žmonių.

Esame įgiję daug patirties dirbti su tradicinėmis statybinėmis medžiagomis ir sistemomis, tačiau statybų sritis sparčiai vystosi toliau. Kuriamos naujoviškos medžiagos ir produktai, su kuriais nei statybininkai, nei priežiūros institucijos neturi praktinės patirties. Labai svarbu kiekvienam konkrečiam statybų projektui parinkti jam tinkamiausias medžiagas ir sprendimus. Kilus gaisrui, neteisingas ankstesnis sprendimas gali smarkiai sumažinti pastato atsparumą ugniai.

Jei renovacijos ir statybos metu nepamiršime gaisrinės saugos, su tokia užduotimi galėsime susidoroti. Europos Sąjunga jau įdėjo daug pastangų, kad nauji ir atnaujinami pastatai taptų išties energiškai efektyvūs. Dabar ES turėtų imtis iniciatyvos garantuoti, kad visos šalys narės įteisintų griežtus gaisrinės saugos reikalavimus. Tai reikia padaryti ne sulaukus dar vieno pragaištingo gaisro, o užbėgant tokiam gaisrui už akių.

Šiuolaikiniai namai šiandien sudega 8 kartus greičiau

Šiuolaikiniai namai šiandien sudega 8 kartus greičiau

Gaisrininkai teigia, jog šiuolaikiniai namai, apstatyti moderniomis technologijomis ir naftos pagrindu pagamintais produktais, dega žymiai greičiau nei bet kada anksčiau.

„Prieš 50 metų, jei vilna ar kotonu dengta sofa degdavo, ji nelašėdavo, kaip tai vyksta dabar“, – pažymi JAV Windsoro miesto gaisrininkų atstovas Polas Aktonas (Paul Acton). „Dabar degant medžiagoms matome lašant sintetinius gaminius – tai nafta. Tyrimai rodo, jog būtent tai ir sukelia staigius gaisro paplitimus“.

Kingsvilio gaisrininkų vadas Bobas Kisneris (Bob Kissner) gaisrus gesina 33 metus ir dabar veda kursus kaip apsisaugoti nuo gaisro moderniuose namuose. Jis teigia, jog šiuolaikiniuose namuose liepsna dega 8 kartus greičiau ir 200 kartų daugiau išskiria dūmų, nei gaisrai kildavę namuose prie 50 metų.

Netgi prieš 30 metų žmogus išgirdęs namie dūmų signalizaciją turėjo laiko apie 8 minutes pabėgti, o šiandien šis laikas yra sutrumpėjęs vos iki 2 minučių. Pasaulyje nėra nei vieno gaisrininkų padalinio, kuris spėtų per tokį laiką atvykti į pagalbą.

Ne pelno siekiančioje produktų bandymo laboratorijos „Underwriter“ atliktas bandymas, kurio video galite matyti žemiau, atskleidė, jog vidutinio dydžio kambaryje su baldais ir modernia įranga liepsna pilnai pasklinda per 3 minutes. Tokiame pačiame kambaryje, tik apstatytatame baldais ir technika naudota prieš 50 metų, liepsnai pilnai įsiliepsnoti prireikė net pusvalandžio.

https://www.youtube.com/watch?v=mulnwTNhV6Q

Dabartiniuose namuose daug daiktų, kuriuose naudojamas modernus plastikas, klijai ir kitos cheminės medžiagos, kurios pagreitina deginą ir spartina liepsnos plitimą. Todėl gaisrininkai pataria kuo greičiau reaguoti į girdimą dūmų signalizacijos garsą ir palikti patalpas.

Ne tik karštis gali pakenti žmogui, tačiau taip pat didelę žalą sukelia nuodingi dūmai ir dujos, kurios išsiskiria degimo metu. Degantis plastikas ir klijai sukuria anglies monoksidą ir cianidą, kurie yra labai pavojingi gyvybei.

Dabartinė vartotojiška visuomenė apsistačiusi daiktais, kurie, deja, tačiau dega žymiai įnirtingiau ir išskiria daugiau dūmų bei kelia didesnį pavojų.

Daugiau informacijos:

https://www.cbc.ca/ (anglų k.)

MVGA