Europos Komisijos vertinimu, iki 2035 m. Europoje reikės daugiau kaip 2 mln. naujų būstų kasmet. Lietuvoje būsto prieinamumo klausimas taip pat tampa vis aktualesnis: būsto kainos nuo 2015 m. išaugo daugiau nei du kartus, o socialinio būsto poreikis vis dar viršija pasiūlą. Ši situacija skatina ieškoti sprendimų, kurie leistų statyti greičiau, efektyviau ir kokybiškiau. Viena iš tokių krypčių yra modulinė ir skydinė statyba, leidžianti dalį procesų perkelti į gamyklas, užtikrinti didesnį darbų tikslumą ir sumažinti statybinio broko riziką.
„Kai kalbame apie augantį būsto poreikį, svarbu ne tik tai, kaip greitai galime pastatyti naujus namus. Gyventojams svarbiausia, kad tie namai būtų kokybiški, šilti, saugūs ir ilgai tarnautų. Čia modulinė ir skydinė statyba turi aiškų pranašumą: dalis darbų atliekama gamykloje, kontroliuojamomis sąlygomis, todėl mažėja klaidų tikimybė. Tai ypač svarbu įrengiant izoliacinius sprendinius su mineraline vata, nes vien pasirinkti kokybišką medžiagą neužtenka. Rezultatą lemia ir tai, kaip tiksliai ji sumontuojama“, – sako Edita Meškauskienė MVGA prezidentė.
Europa susiduria su būsto pasiūlos iššūkiu
Būsto prieinamumas šiandien yra vienas svarbiausių Europos socialinių ir ekonominių iššūkių. Europos Komisijos vertinimu, siekiant patenkinti augančią paklausą, iki 2035 m. Europoje reikės daugiau kaip 2 mln. naujų būstų per metus. Tačiau šio tikslo įgyvendinimą apsunkina kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, augančios statybos ir finansavimo sąnaudos bei sudėtingi reguliaciniai procesai.
Statybų sektoriaus svarbą rodo ir tai, kad visa Europos statybų ekosistema sukuria apie 10 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Todėl būsto pasiūlos klausimas yra ne tik socialinės gerovės, bet ir ekonominio konkurencingumo tema.
Būsto prieinamumo iššūkiai aktualūs ir Lietuvai
Nors būsto krizė dažnai siejama su didžiosiomis Europos valstybėmis, panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 2015 m. būsto kainos šalyje išaugo daugiau nei du kartus, o nuomos kainos padidėjo apie 65 proc. Šis augimas buvo spartesnis už Europos Sąjungos vidurkį.
Tuo pačiu metu Lietuvoje vis dar jaučiamas socialinio būsto trūkumas. Skaičiuojama, kad šiuo metu šalyje trūksta apie 10,6 tūkst. socialinių būstų, o kai kuriose savivaldybėse laukimo eilės tęsiasi kelerius metus.
Statyba iš gamyklos į statybvietę
Ieškant būdų didinti statybos apimtis ir kartu išlaikyti kokybę, vis daugiau dėmesio skiriama industrializuotiems statybos procesams.
Pasak Europos statybos produktų gamintojų asociacijos „Construction Products Europe“ prezidento Pascalio Eveillardo, Europa vis aktyviau taiko modulinės ir gamybinės statybos principus. Tačiau tai nėra paprastas perėjimas nuo statybos prie pastato gamybos. Veikiau formuojasi naujas modelis, kuriame derinami gamykloje pagaminti elementai ir statybvietėje atliekami darbai.
Toks požiūris leidžia sujungti gamybinio proceso tikslumą ir efektyvumą su galimybe prisitaikyti prie konkretaus projekto poreikių. Skydinės ir modulinės konstrukcijos gali būti iš anksto paruošiamos gamykloje, o statybvietėje surenkamos greičiau nei taikant vien tradicinius statybos metodus. Tai ypač svarbu ten, kur būsto reikia greitai: augančiuose miestuose, savivaldybėse, susiduriančiose su socialinio būsto trūkumu, ar teritorijose, kuriose siekiama atnaujinti seną būsto fondą.
Kodėl modulinė ir skydinė statyba svarbi gyventojams?
Industrializuoti statybos metodai tampa vis aktualesni dėl savo teikiamų privalumų. Didelė dalis darbų atliekama kontroliuojamomis gamyklos sąlygomis, todėl galima užtikrinti geresnę kokybės kontrolę, sumažinti atliekų kiekį ir spartinti projektų įgyvendinimą. Tokie procesai taip pat padeda efektyviau planuoti darbo jėgos poreikį bei diegti skaitmeninius projektavimo ir gamybos sprendimus.
Kai konstrukciniai elementai gaminami kontroliuojamoje aplinkoje, mažiau darbų priklauso nuo oro sąlygų, skirtingų rangovų darbo kokybės ar improvizacijų statybvietėje. Vien kokybiškų medžiagų naudojimas dar negarantuoja tvaraus rezultato. Ne mažiau svarbu, kaip jos sumontuojamos. Gamyklinėse sąlygose surenkamos modulinės ir skydinės konstrukcijos leidžia tiksliau įgyvendinti izoliacinius sprendinius, tarp jų ir sprendimus su mineraline vata, laikantis gamintojų bei statybos profesionalų rekomendacijų.
Tokiu būdu sumažėja statybinio broko tikimybė: izoliacinės medžiagos gali būti įrengiamos tiksliau, sandūros ir sluoksniai suformuojami nuosekliau, o kokybės kontrolė atliekama dar prieš elementams pasiekiant statybvietę. Gyventojams tai svarbu todėl, kad nuo šių, dažnai nematomų, sprendinių priklauso pastato šiluminės savybės, akustinis komfortas, saugumas ir eksploatacinės išlaidos.
Sprendimas ne tik statybų sektoriui, bet ir visuomenei
Modulinė ir skydinė statyba dažnai aptariama kaip technologinis ar verslo efektyvumo klausimas, tačiau jos reikšmė yra platesnė. Jei tokie metodai leidžia greičiau pastatyti kokybišką, energiškai efektyvų ir ilgaamžį būstą, nauda tenka ne tik statytojams ar gamintojams, bet ir gyventojams.
Didesnė būsto pasiūla gali mažinti spaudimą kainoms, savivaldybėms suteikti daugiau galimybių spręsti socialinio būsto trūkumą, o šeimoms ir jauniems žmonėms padėti greičiau rasti poreikius atitinkantį būstą. Kartu modernūs statybos sprendimai gali prisidėti prie tvaresnės miestų ir regionų plėtros, kai nauji pastatai statomi efektyviau, su mažesniu poveikiu aplinkai ir geresnėmis eksploatacinėmis savybėmis.
Galimybės Lietuvos gamintojams
Lietuvos skydinių ir modulinių sprendimų gamintojai jau šiandien turi sukauptą patirtį, modernias gamybos technologijas ir eksporto rinkose vertinamus produktus. Augantis būsto poreikis Europoje kuria naujas galimybes Lietuvos įmonėms aktyviau įsitraukti į tarptautines tiekimo grandines ir prisidėti prie spartesnio būstų statybos tempo įvairiose Europos valstybėse.
Svarbu ir tai, kad šios kompetencijos gali būti plačiau pritaikomos pačioje Lietuvoje. Vietos gamintojų patirtis, pažangios gamybos technologijos ir gebėjimas tiksliai įgyvendinti konstrukcinius bei izoliacinius sprendinius gali padėti kurti būstus, kurie atitinka šiuolaikinius energinio efektyvumo, saugos ir komforto reikalavimus.
Didėjanti paklausa, dėmesys statybos efektyvumui ir poreikis diegti inovatyvius sprendimus sudaro palankias sąlygas Lietuvos sektoriaus augimui. Kartu tai gali tapti ir praktiniu atsaku į gyventojams aktualų klausimą: kaip greičiau sukurti daugiau kokybiško ir prieinamesnio būsto.
Ilgalaikė kryptis Europos statybose
Europos siekis didinti būsto pasiūlą, kartu sprendžiant darbo jėgos ir kaštų iššūkius, skatina statybų sektoriaus transformaciją. Vis didesnę reikšmę įgauna sprendimai, leidžiantys statyti greičiau, efektyviau ir labiau prognozuojamai.
Atsižvelgiant į augantį būsto poreikį tiek Europoje, tiek Lietuvoje, galima tikėtis, kad industrializuoti statybos metodai ateityje užims vis svarbesnę vietą modernioje statybų ekosistemoje. Modulinė ir skydinė statyba, kai gamykloje tiksliai įgyvendinami ne tik konstrukciniai, bet ir izoliaciniai sprendiniai, gali tapti vienu iš būdų greičiau kurti energiškai efektyvius, saugius ir gyventojų poreikius atitinkančius namus.
Šaltiniai:
Euractiv, Commission’s housing demand target ‘extremely demanding’, industry warns (2026-06-24).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, The European Commission Presents an Affordable Housing Plan (2026-02-23).
Nuotrauka iš pexels.com
Su statybininkų diena!
AČIŪ, kad savo darbu statote ne tik pastatus, bet ir žmonių svajones, saugumą bei ateitį!
Pastatų tvarumas karščio eroje: kodėl renovacija tampa visuomenės sveikatos klausimu?
2026 metų vasara Europai pakartotinai priminė, kad klimato kaita nebeapsiriboja temperatūros rekordais. Vis dažniau ji atsispindi ir sveikatos statistikoje. EuroMOMO duomenimis, paskutinę birželio savaitę Europoje buvo užfiksuota nuo 10 650 iki 14 260 perteklinių mirčių, t. y. mirčių, viršijančių įprastą šiam laikotarpiui lygį, o ekspertai pagrindine šio šuolio priežastimi įvardijo ekstremalią karščio bangą.
Roberto Kocho institutas (Vokietija) paskelbė, kad iki rugpjūčio 9 dienos šalyje buvo registruota apie 14 tūkst. su karščiu susijusių mirčių. Prancūzijos visuomenės sveikatos institucijos tuo pačiu laikotarpiu nurodė apie 7 300 perteklinių mirčių. Tai vieni didžiausių rodiklių per visą stebėjimo istoriją.
Šie skaičiai svarbūs ne tik todėl, kad atskleidžia karščio bangų mastą. Jie rodo ir kitą tendenciją: didžiausią poveikį patiria ne vien tradiciškai karštos Viduržemio jūros regiono šalys. Rekordinis mirtingumas fiksuojamas ir valstybėse, kurių klimatas, urbanizacijos lygis bei gyvenamųjų pastatų fondas gerokai artimesni Lietuvos situacijai.
Miestai kaupia šilumą, pastatai ją užrakina
Problemą dar labiau sustiprina vadinamasis miesto šilumos salos efektas. Tankiai užstatytose teritorijose asfaltas, betonas, automobilių aikštelės ir stogai dieną sugeria didelius šilumos kiekius, o vakare bei naktį juos pamažu atiduoda aplinkai. Dėl to miestuose temperatūra dažnai išlieka aukštesnė nei priemiesčiuose ar žalesnėse teritorijose.
Tokiose sąlygose itin svarbi tampa pastato atitvara. Jei stogas ir sienos lengvai praleidžia sukauptą karštį į vidų, gyventojai susiduria su dvigubu poveikiu: aukšta temperatūra laikosi tiek lauke, tiek namuose. Kitaip tariant, miestas neleidžia atvėsti aplinkai, o pastatas neleidžia atvėsti patalpoms.
Kodėl didžiausia rizika dažnai tenka viršutiniams aukštams?
Prancūzijoje po 2003 metų karščio bangos atliktos analizės parodė, kad gyvenimas viršutiniuose pastatų aukštuose esančiuose būstuose, ypač mansardose, buvo siejamas su daugiau nei keturis kartus didesne mirties rizika, palyginti su geriau nuo perkaitimo apsaugotais būstais.
Priežastis paprasta. Stogas gauna didžiausią saulės spinduliuotės kiekį, konstrukcijos dieną stipriai įkaista, o sukaupta šiluma į patalpas perduodama dar ilgai po saulės laidos. Papildomai veikia ir natūralus šilto oro kilimas į viršų. Dėl to viršutinių aukštų butai bei mansardos dažnai tampa jautriausi perkaitimui.
Tai nėra vien Pietų Europos problema. Daugelyje Lietuvos miestų daugiabučių viršutinių aukštų gyventojai vasarą jau dabar susiduria su situacijomis, kai temperatūra butuose išlieka aukšta net ir naktį.
Ką visa tai po truputį reiškia Lietuvai?
Lietuvos gyventojai energinį efektyvumą ilgą laiką siejo pirmiausia su šildymo sąskaitų mažinimu. Toks požiūris suprantamas, nes dešimtmečiais svarbiausiu iššūkiu daugeliui namų ūkių buvo šaltasis sezonas. Tačiau pastarosios Lietuvos ir Europos šalių tendencijos rodo, kad pastatų vertinimas neišvengiamai keičiasi.
Jei perteklinis mirtingumas dėl karščio sparčiai auga Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose, tai reiškia, kad panašūs iššūkiai tampa aktualūs ir šalims, kurios iki šiol nebuvo laikomos karščio rizikos zonomis.
Todėl kalbant apie renovaciją vis dažniau atsiranda naujas klausimas: ar pastatas geba apsaugoti gyventoją ne tik sausio šalčių, bet ir liepos karščių metu?
Tai nėra hipotetinė ateities problema. Didelė Lietuvos daugiabučių dalis buvo projektuota prieš kelis dešimtmečius, kai niekas nevertino ilgų karščio bangų, tropinių naktų ar intensyvaus miestų perkaitimo poveikio gyventojų sveikatai. Šiandien daugelis šių pastatų eksploatuojami visiškai kitomis klimato sąlygomis, nei tomis, kurioms buvo projektuoti.
Renovacija kaip prisitaikymas prie klimato kaitos
Dėl šios priežasties renovacija vis dažniau vertinama ne tik kaip energijos taupymo, bet ir kaip prisitaikymo prie klimato kaitos priemonė.
Kartu su išorinėmis žaliuzėmis, natūraliu vėdinimu, žaliaisiais stogais ir didesniu miestų apželdinimu svarbų vaidmenį atlieka tinkamai suprojektuota šilumos izoliacija. Mineralinė vata padeda sulėtinti šilumos skverbimąsi per stogą ir sienas, mažina konstrukcijų įkaitimo poveikį bei padeda išlaikyti stabilesnį vidaus mikroklimatą.
Todėl kokybiškai apšiltintos konstrukcijos šiandien prisideda ne tik prie energijos taupymo žiemą, bet ir prie perkaitimo rizikos mažinimo vasarą.
Nauja pastatų tvarumo samprata
2026 metų Europos statistika rodo, kad klimato kaitos poveikis vis dažniau matuojamas ne rekordine temperatūra, o žmonių sveikata. Todėl pastatų tvarumas šiandien įgauna platesnę prasmę. Tai jau ne vien mažesnės energijos sąnaudos ar mažesnės CO₂ emisijos.
Tvarus pastatas turi būti pasirengęs abiem kraštutinumams: išlaikyti šilumą žiemą ir apsaugoti nuo perkaitimo vasarą. O miestams tampant vis didesnėmis karščio salomis, renovacija, pasyvaus vėsinimo sprendimai ir kokybiška izoliacija tampa ne tik komforto, bet ir ilgalaikio visuomenės atsparumo klausimu. Europoje ši diskusija jau vyksta. Tikėtina, kad artimiausiais metais ji taps vis aktualesnė ir Lietuvoje.
Šaltiniai: WHO Europe, Europos aplinkos agentūra (EEA), EuroMOMO, Instituto de Salud Carlos III (MoMo), EUobserver, GEO (Group on Earth Observations).
Kaip statyti daugiau, tačiau mažinant poveikį aplinkai?
Skydinė ir modulinė statyba padeda greičiau reaguoti į augantį būsto poreikį, tačiau šiandien svarbus ne tik statybos greitis. Europos Sąjunga vis daugiau dėmesio skiria žiedinei ekonomikai, statybos produktų tvarumui ir pastatų poveikio aplinkai vertinimui per visą jų gyvavimo ciklą, todėl auga Statybos produktų reglamento (SPR) ir Europos Komisijos sukurtos „Level(s)“ metodikos reikšmė.
Lietuvos statybų sektoriui tenka nauji uždaviniai
Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik naujų būstų statybai, bet ir esamo pastatų fondo atnaujinimui. Didelė dalis šalies daugiabučių ir individualių namų buvo statyti prieš keliolika dešimtmečių, kai energinio efektyvumo, pastatų sandarumo ir statybinių medžiagų tvarumo reikalavimai buvo gerokai mažesni nei šiandien.
Todėl tiek naujos statybos, tiek pastatų atnaujinimo projektuose vis dažniau vertinama ne vien pradinė investicija, bet ir ilgalaikė pastato vertė: energijos sąnaudos, eksploatavimo kaštai, gyventojų komfortas, konstrukcijų ilgaamžiškumas ir naudojamų medžiagų poveikis aplinkai.
Būtent dėl to visos Europos, kaip ir Lietuvos rinkose auga susidomėjimas gamykloje pagamintais skydiniais bei moduliniais sprendimais, kurie leidžia užtikrinti stabilesnę kokybę, tikslesnį projektų įgyvendinimą ir efektyvesnį medžiagų naudojimą.
Renovacijoje svarbi ne tik šildymo sąskaita
Daugelį metų renovacijos sėkmė dažniausiai buvo vertinama pagal sumažėjusį energijos suvartojimą. Tačiau šiandien požiūris tampa gerokai platesnis.
Gyventojams svarbios ne tik mažesnės šildymo sąskaitos, bet ir geresnė garso izoliacija, kokybiškesnis vidaus mikroklimatas, pastato ilgaamžiškumas, sauga bei mažesni priežiūros poreikiai ateityje.
Čia svarbų vaidmenį atlieka tinkamai suprojektuotos konstrukcijos ir kokybiškos izoliacinės medžiagos. Skydinių ir modulinių elementų konstrukcijose naudojama mineralinė vata pasižymi geromis šilumos ir garso izoliacinėmis savybėmis bei aukštu atsparumu ugniai. Kartu su tiksliai pagamintais konstrukciniais elementais ji padeda užtikrinti aukštą energinį efektyvumą, pastato saugą ir gyventojų komfortą.
Ypač pastatų atnaujinimo projektuose gamykloje pagaminti skydiniai elementai gali sutrumpinti darbų laiką objekte ir sumažinti nepatogumus gyventojams. Tai aktualu tiek daugiabučių modernizavimui, tiek individualių namų atnaujinimui.
Žiedinė ekonomika tampa praktine nauda gyventojams
Žiedinė ekonomika dažnai siejama su Europos Sąjungos politika ir aplinkosaugos tikslais, tačiau jos principai turi didelę praktinę reikšmę statybų sektoriui.
Tai reiškia efektyvesnį medžiagų naudojimą, mažesnį atliekų kiekį, ilgesnį konstrukcijų tarnavimo laiką ir mažesnes pastato eksploatavimo sąnaudas. Gyventojams tai reiškia ilgaamžiškesnį būstą ir mažesnį poreikį investuoti į remontą ar atnaujinimą ateityje.
Skydinė ir modulinė statyba šiuos principus padeda įgyvendinti natūraliai, nes didelė dalis procesų vyksta kontroliuojamoje gamybos aplinkoje. Tai leidžia tiksliau planuoti medžiagų sunaudojimą, mažinti nuostolius ir racionaliau naudoti išteklius.
Kodėl Lietuvoje vis svarbesni SPR ir „Level(s)“?
Šiuos pokyčius skatina ir Europos lygmeniu priimami sprendimai. Atnaujintas Statybos produktų reglamentas (SPR, angl. CPR – Construction Products Regulation) siekia užtikrinti didesnį statybos produktų skaidrumą ir daugiau patikimos informacijos apie jų eksploatacines bei aplinkosaugines savybes.
Tai svarbu visiems statybos proceso dalyviams – projektuotojams, gamintojams, rangovams ir užsakovams. Kuo daugiau objektyvios informacijos apie produktų savybes, tuo lengviau priimti sprendimus, vertinant ne tik pradinę kainą, bet ir ilgalaikę naudą.
Tuo pačiu tikslu Europos Komisija sukūrė „Level(s)“ metodiką. Ji leidžia vertinti pastatų tvarumą per visą jų gyvavimo ciklą – nuo statybinių medžiagų gamybos iki pastato eksploatacijos, atnaujinimo ir galimo pakartotinio medžiagų panaudojimo.
Lietuvoje ši metodika tampa vis aktualesnė įgyvendinant tiek naujos statybos, tiek pastatų atnaujinimo projektus. Ji padeda vertinti ne tik energijos suvartojimą, bet ir platesnius rodiklius: išteklių naudojimo efektyvumą, poveikį aplinkai, gyventojų sveikatą ir komfortą.
Tvarumas tampa konkurenciniu pranašumu
Didėjantis būsto poreikis ir augančios investicijos į senų pastatų atnaujinimą skatina statyti daugiau, tačiau kartu didėja lūkestis statyti atsakingiau.
Todėl ateityje konkurencingiausi bus tie sprendimai, kurie leis suderinti statybos spartą, energinį efektyvumą, racionalų išteklių naudojimą ir aiškiai pagrįstą poveikį aplinkai. Skydinė ir modulinė statyba šiame kontekste tampa ne tik būdu greičiau įgyvendinti projektus, bet ir galimybe kurti ilgaamžius, efektyvius bei tvarius pastatus.
Gyventojams tai reiškia daugiau nei atitikimą naujiems reikalavimams. Tai galimybė gyventi kokybiškesniuose, komfortiškesniuose ir ekonomiškesniuose būstuose, kurių vertė išlieka ilgalaikėje perspektyvoje.
Šaltinis: Euractiv, Commission’s housing demand target ‘extremely demanding’, industry warns (2026-06-24).
Nuotrauka iš Canva.com
Būsto poreikis auga: ar spėsime didinti pasiūlą?
Europos Komisijos vertinimu, iki 2035 m. Europoje reikės daugiau kaip 2 mln. naujų būstų kasmet. Lietuvoje būsto prieinamumo klausimas taip pat tampa vis aktualesnis: būsto kainos nuo 2015 m. išaugo daugiau nei du kartus, o socialinio būsto poreikis vis dar viršija pasiūlą. Ši situacija skatina ieškoti sprendimų, kurie leistų statyti greičiau, efektyviau ir kokybiškiau. Viena iš tokių krypčių yra modulinė ir skydinė statyba, leidžianti dalį procesų perkelti į gamyklas, užtikrinti didesnį darbų tikslumą ir sumažinti statybinio broko riziką.
Europa susiduria su būsto pasiūlos iššūkiu
Būsto prieinamumas šiandien yra vienas svarbiausių Europos socialinių ir ekonominių iššūkių. Europos Komisijos vertinimu, siekiant patenkinti augančią paklausą, iki 2035 m. Europoje reikės daugiau kaip 2 mln. naujų būstų per metus. Tačiau šio tikslo įgyvendinimą apsunkina kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, augančios statybos ir finansavimo sąnaudos bei sudėtingi reguliaciniai procesai.
Statybų sektoriaus svarbą rodo ir tai, kad visa Europos statybų ekosistema sukuria apie 10 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Todėl būsto pasiūlos klausimas yra ne tik socialinės gerovės, bet ir ekonominio konkurencingumo tema.
Būsto prieinamumo iššūkiai aktualūs ir Lietuvai
Nors būsto krizė dažnai siejama su didžiosiomis Europos valstybėmis, panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 2015 m. būsto kainos šalyje išaugo daugiau nei du kartus, o nuomos kainos padidėjo apie 65 proc. Šis augimas buvo spartesnis už Europos Sąjungos vidurkį.
Tuo pačiu metu Lietuvoje vis dar jaučiamas socialinio būsto trūkumas. Skaičiuojama, kad šiuo metu šalyje trūksta apie 10,6 tūkst. socialinių būstų, o kai kuriose savivaldybėse laukimo eilės tęsiasi kelerius metus.
Statyba iš gamyklos į statybvietę
Ieškant būdų didinti statybos apimtis ir kartu išlaikyti kokybę, vis daugiau dėmesio skiriama industrializuotiems statybos procesams.
Pasak Europos statybos produktų gamintojų asociacijos „Construction Products Europe“ prezidento Pascalio Eveillardo, Europa vis aktyviau taiko modulinės ir gamybinės statybos principus. Tačiau tai nėra paprastas perėjimas nuo statybos prie pastato gamybos. Veikiau formuojasi naujas modelis, kuriame derinami gamykloje pagaminti elementai ir statybvietėje atliekami darbai.
Toks požiūris leidžia sujungti gamybinio proceso tikslumą ir efektyvumą su galimybe prisitaikyti prie konkretaus projekto poreikių. Skydinės ir modulinės konstrukcijos gali būti iš anksto paruošiamos gamykloje, o statybvietėje surenkamos greičiau nei taikant vien tradicinius statybos metodus. Tai ypač svarbu ten, kur būsto reikia greitai: augančiuose miestuose, savivaldybėse, susiduriančiose su socialinio būsto trūkumu, ar teritorijose, kuriose siekiama atnaujinti seną būsto fondą.
Kodėl modulinė ir skydinė statyba svarbi gyventojams?
Industrializuoti statybos metodai tampa vis aktualesni dėl savo teikiamų privalumų. Didelė dalis darbų atliekama kontroliuojamomis gamyklos sąlygomis, todėl galima užtikrinti geresnę kokybės kontrolę, sumažinti atliekų kiekį ir spartinti projektų įgyvendinimą. Tokie procesai taip pat padeda efektyviau planuoti darbo jėgos poreikį bei diegti skaitmeninius projektavimo ir gamybos sprendimus.
Kai konstrukciniai elementai gaminami kontroliuojamoje aplinkoje, mažiau darbų priklauso nuo oro sąlygų, skirtingų rangovų darbo kokybės ar improvizacijų statybvietėje. Vien kokybiškų medžiagų naudojimas dar negarantuoja tvaraus rezultato. Ne mažiau svarbu, kaip jos sumontuojamos. Gamyklinėse sąlygose surenkamos modulinės ir skydinės konstrukcijos leidžia tiksliau įgyvendinti izoliacinius sprendinius, tarp jų ir sprendimus su mineraline vata, laikantis gamintojų bei statybos profesionalų rekomendacijų.
Tokiu būdu sumažėja statybinio broko tikimybė: izoliacinės medžiagos gali būti įrengiamos tiksliau, sandūros ir sluoksniai suformuojami nuosekliau, o kokybės kontrolė atliekama dar prieš elementams pasiekiant statybvietę. Gyventojams tai svarbu todėl, kad nuo šių, dažnai nematomų, sprendinių priklauso pastato šiluminės savybės, akustinis komfortas, saugumas ir eksploatacinės išlaidos.
Sprendimas ne tik statybų sektoriui, bet ir visuomenei
Modulinė ir skydinė statyba dažnai aptariama kaip technologinis ar verslo efektyvumo klausimas, tačiau jos reikšmė yra platesnė. Jei tokie metodai leidžia greičiau pastatyti kokybišką, energiškai efektyvų ir ilgaamžį būstą, nauda tenka ne tik statytojams ar gamintojams, bet ir gyventojams.
Didesnė būsto pasiūla gali mažinti spaudimą kainoms, savivaldybėms suteikti daugiau galimybių spręsti socialinio būsto trūkumą, o šeimoms ir jauniems žmonėms padėti greičiau rasti poreikius atitinkantį būstą. Kartu modernūs statybos sprendimai gali prisidėti prie tvaresnės miestų ir regionų plėtros, kai nauji pastatai statomi efektyviau, su mažesniu poveikiu aplinkai ir geresnėmis eksploatacinėmis savybėmis.
Galimybės Lietuvos gamintojams
Lietuvos skydinių ir modulinių sprendimų gamintojai jau šiandien turi sukauptą patirtį, modernias gamybos technologijas ir eksporto rinkose vertinamus produktus. Augantis būsto poreikis Europoje kuria naujas galimybes Lietuvos įmonėms aktyviau įsitraukti į tarptautines tiekimo grandines ir prisidėti prie spartesnio būstų statybos tempo įvairiose Europos valstybėse.
Svarbu ir tai, kad šios kompetencijos gali būti plačiau pritaikomos pačioje Lietuvoje. Vietos gamintojų patirtis, pažangios gamybos technologijos ir gebėjimas tiksliai įgyvendinti konstrukcinius bei izoliacinius sprendinius gali padėti kurti būstus, kurie atitinka šiuolaikinius energinio efektyvumo, saugos ir komforto reikalavimus.
Didėjanti paklausa, dėmesys statybos efektyvumui ir poreikis diegti inovatyvius sprendimus sudaro palankias sąlygas Lietuvos sektoriaus augimui. Kartu tai gali tapti ir praktiniu atsaku į gyventojams aktualų klausimą: kaip greičiau sukurti daugiau kokybiško ir prieinamesnio būsto.
Ilgalaikė kryptis Europos statybose
Europos siekis didinti būsto pasiūlą, kartu sprendžiant darbo jėgos ir kaštų iššūkius, skatina statybų sektoriaus transformaciją. Vis didesnę reikšmę įgauna sprendimai, leidžiantys statyti greičiau, efektyviau ir labiau prognozuojamai.
Atsižvelgiant į augantį būsto poreikį tiek Europoje, tiek Lietuvoje, galima tikėtis, kad industrializuoti statybos metodai ateityje užims vis svarbesnę vietą modernioje statybų ekosistemoje. Modulinė ir skydinė statyba, kai gamykloje tiksliai įgyvendinami ne tik konstrukciniai, bet ir izoliaciniai sprendiniai, gali tapti vienu iš būdų greičiau kurti energiškai efektyvius, saugius ir gyventojų poreikius atitinkančius namus.
Šaltiniai:
Euractiv, Commission’s housing demand target ‘extremely demanding’, industry warns (2026-06-24).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, The European Commission Presents an Affordable Housing Plan (2026-02-23).
Nuotrauka iš pexels.com
Energetiniam skurdui mažinti pagrindine priemone tampa pastatų atnaujinimas
Energetinis skurdas išlieka vienu didžiausių socialinių ir energetikos iššūkių Europoje. Numatyta tikslinė parama pažeidžiamiausiems regionams.
Daugiau nei 40 mln. Europos gyventojų susiduria su sunkumais užsitikrinant pakankamą būsto šildymą žiemą, o dėl klimato kaitos vis aktualesnė tampa ir būsto vėsinimo problema vasarą. Europos ekspertai pabrėžia, kad energetinis skurdas yra ne tik aukštų energijos kainų, bet ir mažų pajamų bei prastos būsto kokybės pasekmė. Siekiant mažinti energetinį skurdą, būtina derinti klimato politikos tikslus su investicijomis į gyvenamojo būsto atnaujinimą, energinį efektyvumą ir socialiai pažeidžiamų gyventojų apsaugą.
Kas yra energetinis skurdas?
Energetinis skurdas dažnai laikomas pragyvenimo išlaidų problemos dalimi, tačiau ekspertai jį apibūdina kur kas plačiau. Energetinis skurdas atsiranda tuomet, kai mažos pajamos, prastos kokybės būstas ir didelės energijos kainos neleidžia namų ūkiui užtikrinti pakankamo šildymo, vėsinimo, apšvietimo ar naudotis būtinais buitiniais prietaisais. Todėl vien finansinė parama energijos sąskaitoms apmokėti nėra pakankama. Siekiant ilgalaikių rezultatų būtina mažinti energijos poreikį atnaujinant pastatus ir didinant jų energinį efektyvumą.
Vien kompensacijų nepakanka
Europos Sąjungoje vis daugiau dėmesio skiriama ilgalaikiams energetinio skurdo mažinimo sprendimams. Ekspertų vertinimu, laikinos kompensacijos ar išmokos gali sumažinti trumpalaikį finansinį spaudimą, tačiau jos neišsprendžia pagrindinių problemos priežasčių. Tvarūs rezultatai pasiekiami investuojant į energinį efektyvumą, pastatų atnaujinimą, modernias šildymo sistemas ir kokybišką būstą.
Socialinio klimato fondas ir Klimato kaitos programa sudarys prielaidas didesnėms atnaujinimo apimtims
Energetinio skurdo mažinimui ir pastatų atnaujinimui reikalingas finansavimas numatytas Socialiniame klimato fonde bei Klimato kaitos programoje. Socialinis klimato fondas Europos mastu skirtas padėti gyventojams prisitaikyti prie energetikos transformacijos, mažinti energijos išlaidų naštą ir skatinti investicijas į energinį efektyvumą. Lietuvai iki 2032 m. šiam tikslui numatyta beveik 884 mln. eurų ES ir nacionalinio finansavimo lėšų.
Siekiant užtikrinti socialiai teisingą paramos paskirstymą, Lietuvos savivaldybės vertinamos pagal jų socialinius ir ekonominius rodiklius. Toks modelis sudaro prielaidas taikyti diferencijuotą paramą ir didesnį finansavimo intensyvumą toms teritorijoms, kuriose gyventojai turi mažesnes finansines galimybes investuoti į pastatų atnaujinimą. Tikimasi, kad didesnė parama pažeidžiamiausiems regionams sudarys sąlygas aktyviau atnaujinti daugiabučius ir veiksmingiau mažinti energetinį skurdą.
Sėkmingai energetikos transformacijai būtinas skirtingų politikos sričių suderinamumas
Europos Komisijos ir ekspertų bendruomenės vertinimu, energetinio skurdo problema negali būti sprendžiama atskirai nuo būsto, socialinės ir klimato politikos. Vienas svarbiausių iššūkių išlieka institucijų ir priemonių fragmentacija, todėl vis dažniau akcentuojamas poreikis koordinuoti veiksmus tarp skirtingų sektorių ir valdžios lygmenų. Taip pat pabrėžiama būtinybė gerinti duomenų rinkimą ir energetinio skurdo stebėseną, kad pagalba būtų nukreipta tiems gyventojams, kuriems jos labiausiai reikia.
Būsto prieinamumo politika tampa neatsiejama energetinio skurdo mažinimo dalimi
MVGA aktyviai dalyvauja Aplinkos ministerijos rengiamos Nacionalinės būsto prieinamumo strategijos rengime. Strategijoje numatoma ne tik socialinio būsto plėtra, bet ir savivaldybių lygmeniu planuojama apibrėžti municipalinio būsto sąvoką bei jo vystymo kryptis. Siekiama, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių gauti kokybišką ir energiškai efektyvų būstą, o būsto politika būtų glaudžiau susieta su socialinės atskirties ir energetinio skurdo mažinimo tikslais.
Iki šiol didžiausias dėmesys buvo skiriamas daugiabučių namų ir viešųjų pastatų atnaujinimui, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai klimato ir energinio efektyvumo srityse, vis daugiau dėmesio turės būti skiriama ir individualių namų renovacijai. Statistikos duomenys rodo, kad didelė dalis individualių gyvenamųjų namų yra energiškai neefektyvūs, todėl jų savininkai dažniau susiduria su didelėmis šildymo išlaidomis ir energetinio skurdo rizika. Dėl šios priežasties individualių namų atnaujinimas tampa svarbia ilgalaikės energetinio skurdo mažinimo politikos dalimi.
Pastatų atnaujinimas kuria ilgalaikę naudą gyventojams
Gyvenamojo būsto atnaujinimas išlieka viena efektyviausių priemonių mažinant energijos sąnaudas, gyventojų išlaidas šildymui ir energetinio skurdo riziką. Tinkamai suderintos investicijos, tikslinė parama ir socialiai atsakinga valstybės politika gali užtikrinti, kad energetikos transformacijos nauda būtų prieinama visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar pajamų lygio. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia ne tik mažesnes sąskaitas už energiją, bet ir geresnę gyvenimo kokybę, didesnį būstų komfortą bei mažesnį poveikį aplinkai.
MVGA informacija.
Šaltiniai: Euractiv „Energy Poverty in Europe: time for a new focus?“, konferencija „Energy poverty in Europe – How can EU social, housing and climate policies deliver a fair transition?“ bei Lietuvos socialinio klimato plano informacija.
Nuotrauka iš pexels.com
Mineralinės vatos rinka iki 2034 m. viršys 53 mlrd. JAV dolerių: augimą skatina energinio efektyvumo ir saugumo reikalavimai
Tarptautinės rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų bendrovės „Fortune Business Insights“ duomenimis, pasaulinė mineralinės vatos rinkos vertė 2025 metais siekė 32,3 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad 2026 metais ji išaugs iki 34,03 mlrd. JAV dolerių, o 2034 metais pasieks 53,23 mlrd. JAV dolerių. Vidutinis metinis rinkos augimo tempas 2026–2034 m. laikotarpiu turėtų sudaryti 5,8 proc.
Mineralinė vata – izoliacinė medžiaga, gaminama iš stiklo, uolienų, šlako ir kitų neorganinių žaliavų. Dėl savo termoizoliacinių, akustinių ir priešgaisrinių savybių ji plačiai naudojama statybų, transporto, pramoninės įrangos bei kituose sektoriuose.
Statybų sektorius išlieka pagrindiniu augimo varikliu
Pagal galutinio naudojimo sektorius didžiausią rinkos dalį užima statybos ir statinių segmentas. 2025 metais jam teko 61,3 proc. pasaulinės mineralinės vatos rinkos. Augimą lemia griežtėjantys energinio naudingumo reikalavimai, didėjantis dėmesys pastatų saugumui, pastatų atnaujinimo projektai ir tvarios statybos standartų plėtra.
Mineralinė vata plačiai naudojama gyvenamųjų, komercinių ir visuomeninių pastatų sienų, stogų bei fasadų konstrukcijose. Medžiaga vienu metu užtikrina šilumos izoliaciją, garso sugertį ir aukštą atsparumą ugniai, todėl tampa svarbia pastatų energinio efektyvumo ir saugos sprendimų dalimi.
Dominuoja stiklo vata, auga akmens vatos segmentas
Pagal medžiagos tipą rinkoje pirmauja stiklo vata, kuri 2025 metais sudarė 63,5 proc. visos rinkos. Šio segmento lyderystę lemia konkurencinga kaina, nedidelis svoris bei efektyvios šilumos ir garso izoliavimo savybės.
Tuo tarpu akmens (uolienų) vatos segmentas sparčiai auga dėl itin aukšto atsparumo ugniai, mechaninio tvirtumo ir stabilumo veikiant aukštai temperatūrai. Šios savybės ypač svarbios daugiaaukščiuose pastatuose, pramonės objektuose ir kitoje infrastruktūroje, kur keliami aukšti priešgaisrinės saugos reikalavimai.
Europa išlaiko lyderystę, Azijos regionas auga sparčiausiai
Europa 2025 metais užėmė 36,87 proc. pasaulinės mineralinės vatos rinkos ir išliko didžiausiu regioniniu segmentu. Rinkos augimą čia skatina ambicingi klimato kaitos mažinimo tikslai, energinio efektyvumo politika bei aktyvios pastatų renovacijos programos.
Tuo metu Azijos ir Ramiojo vandenyno regione prognozuojamas sparčiausias rinkos augimas. Jį lemia spartėjanti urbanizacija, didelio masto infrastruktūros projektai bei augantis dėmesys energiją taupančių ir gaisrui atsparių sprendimų diegimui.
Energinio efektyvumo reikalavimai skatina paklausą
Vienas svarbiausių mineralinės vatos rinkos augimo veiksnių yra pasaulyje griežtėjantys energinio efektyvumo reglamentai ir statybos standartai. Valstybės vis dažniau kelia aukštesnius pastatų energinio naudingumo reikalavimus, siekdamos mažinti energijos suvartojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir didinti energetinį saugumą. Mineralinė vata dėl mažo šilumos laidumo ir ilgalaikio efektyvumo yra viena iš medžiagų, padedančių šiuos tikslus pasiekti.
Tarptautinės rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų bendrovės „Fortune Business Insights“ vertinimu, būtent energinio efektyvumo ir priešgaisrinės saugos reikalavimai išlieka pagrindiniais veiksniais, didinančiais mineralinės vatos paklausą pasaulinėje rinkoje.
Šaltinis: Tarptautinė rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų bendrovė „Fortune Business Insights“, Mineral Wool Market Size, Share, and Industry Analysis By Type (Glass, Rock, Slag and Others), By End-use Industry (Building and Construction, Transportation, Industrial Equipment and Others), and Regional Forecast, 2026–2034.
Nuotrauka megapixl.com
Tinkuojamų fasadų sistemų (ETICS) šiltinimas naudojant akmens vatos plokštes
Artėja ETICS (tinkuojamų fasadų) įrengimo sezono pradžia – pats laikas pasiruošti darbams.
Išorinių sienų šiltinimas yra vienas svarbiausių sprendimų, norint pasiekti aukštą pastato energinį efektyvumą ir sumažinti šildymo išlaidas. Vienas dažniausiai pasirenkamų būdų – išorinės sudėtinės termoizoliacinės sistemos, dar vadinamos tinkuojamais fasadais arba ETICS (angl. External Thermal Insulation Composite System).
Tam, kad šiltinimo darbai būtų atlikti kokybiškai, parengtas išsamus gidas – nuo teorinių žinių iki praktinių montavimo sprendimų. Visa aktuali informacija vienoje vietoje – atsisiųskite medžiagą ir susipažinkite su svarbiausiais ETICS niuansais dar prieš prasidedant sezonui.
Brošiūra
Informacija parengta pagal ROCKWOOL naujienlaiškį
Energiškai efektyvūs viešieji pastatai: mažesnės sąskaitos ir didesnis saugumas
Viešųjų pastatų energinis efektyvumas šiandien tampa vienu greičiausių ir efektyviausių būdų mažinti Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro, stiprinti energetinį saugumą ir didinti ekonominį atsparumą geopolitinių rizikų akivaizdoje.
Energetinių krizių ir augančių geopolitinių grėsmių kontekste viešųjų pastatų energinis efektyvumas turi būti vertinamas kaip strateginis sprendimas, pabrėžia MVGA prezidentė Edita Meškauskienė:
Viešieji pastatai – kritinė energetikos grandis
Viešieji pastatai – mokyklos, ligoninės, administraciniai, kultūros, sporto ir mokslo objektai – sudaro reikšmingą visų Europos Sąjungos šalių narių pastatų fondo dalį ir sunaudoja itin daug energijos. Apskritai pastatai ES suvartoja apie 40 proc. visos energijos ir sukuria apie 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.
Pasenusios sistemos didina energetinę riziką
Didelė dalis viešųjų pastatų vis dar eksploatuojami naudojant pasenusias šildymo, vėdinimo, vėsinimo bei apšvietimo sistemas. Dėl to jie tampa ne tik klimato kaitos, bet ir energetinio saugumo problema – kuo didesnis energijos poreikis, tuo didesnė priklausomybė nuo importuojamų energijos išteklių ir išorinių geopolitinių veiksnių.
Energinis efektyvumas – atsparumo pagrindas
Energiškai efektyvūs viešieji pastatai leidžia reikšmingai sumažinti energijos vartojimą, stabilizuoti ilgalaikius kaštus, mažinti iškastinio kuro importą ir didinti viešojo sektoriaus finansinį atsparumą. Sutaupyta energija viešajame sektoriuje tiesiogiai virsta investicijomis į paslaugų kokybę – sveikatos apsaugą, švietimą ir kitas visuomenei svarbias sritis.
Ekonominė nauda ir darbo vietos
Viešųjų pastatų atnaujinimas taip pat skatina ekonomikos augimą – didėja paklausa šilumos siurbliams, izoliacinėms medžiagoms, pastatų automatizavimo bei skaitmeniniams energijos valdymo sprendimams. Tai kuria aukštos kvalifikacijos darbo vietas statybos, inžinerijos ir technologijų sektoriuose bei stiprina vietos pramonę.
Tai – strateginis, o ne techninis sprendimas
Viešųjų pastatų energinis efektyvumas turėtų būti vertinamas kaip neatsiejama Europos ir nacionalinio saugumo politikos dalis, o ne vien techninis ar aplinkosauginis klausimas.
Investicijos į viešųjų pastatų atnaujinimą yra viena greičiausiai atsiperkančių priemonių, leidžiančių mažinti energijos sąnaudas, riboti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti valstybės finansinį stabilumą.
Ilgalaikė nauda valstybei ir visuomenei
Viešųjų pastatų renovacija prisideda ne tik prie klimato tikslų įgyvendinimo, bet ir prie ilgalaikio ekonominio konkurencingumo, energetinio savarankiškumo bei valstybės atsparumo išoriniams sukrėtimams.
Šaltinis, kuriuo remtasi rengiant komentarą:
Renovate Europe, „Renovating Non-Residential Buildings: A Cornerstone for a Competitive, Affordable and Safer EU“, 2025-12-09
Nuotrauka pixabay.com
Gaisrinė ir civilinė sauga – VILNIUS TECH kviečia į konferenciją
2026 m. kovo 19 d. VILNIUS TECH vyks respublikinė konferencija „Gaisrinė ir civilinė sauga“, subursianti mokslininkus, praktikus, studentus ir visus, kuriems rūpi saugesnė visuomenė bei tvari šalies infrastruktūros raida.
Renginys skirtas aptarti aktualiausius iššūkius ir naujausius sprendimus gaisrinės bei civilinės saugos srityse. Konferencijoje bus analizuojami klausimai, susiję su:
Konferencijos tikslas — skatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą, dalintis mokslo, praktikos ir inovacijų patirtimi bei didinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms.
Renginys atviras visiems besidomintiems gaisrine ir civiline sauga.
Registracija į renginį Respublikinė konferencija „Gaisrinė ir civilinė sauga“
Kviečiame į seminarą „Renovacija 360°: kaip projektuosime renovaciją šiemet?“
Pastatų modernizavimo ir atnaujinimo patirtis Lietuvoje rodo, kad renovacija jau seniai nebėra tik pastato šiltinimas ar fasado pagerinimas. Šiandien tai sudėtingas procesas, kuriame svarbiausias tampa gebėjimas įvairias projektavimo, inžinerines ir eksploatacines dalis sujungti į vieningą sistemą.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai renovacija planuojama fragmentiškai – sprendimai priimami atsietai vienas nuo kito, o ilgalaikė pastato būklė lieka antrame plane. Dėl šios priežasties vis svarbiau tampa žvelgti į modernizavimą plačiau – įtraukiant ne tik energinį efektyvumą, bet ir pastato ilgaamžiškumą, komfortą bei eksploatacines sąnaudas ateityje.
Atsižvelgdama į šias tendencijas, MVGA narė UAB „ROCKWOOL“, bendradarbiaudama su APVA, UAB „Modernaus būsto projektai“ ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centru“, rengia seminarą, kuriame pastatų modernizavimas bus nagrinėjamas kaip nuoseklus procesas, reikalaujantis tarpusavio suderinamumo ir strategiško požiūrio į kiekvieną etapą.
Renginio tikslas – padėti specialistams įvertinti, kaip projektavimo ir techniniai sprendimai formuoja pastato kokybę ne tik šiandien, bet ir būsimais dešimtmečiais.
Ką sužinosite seminare?
Seminaras skirtas specialistams, norintiems praktinių įžvalgų, diskusijų ir galimybės pasidalyti patirtimi su šios srities ekspertais. Renginys vyks moderniai atnaujintoje Kauno Ąžuolyno bibliotekoje, kurioje patogi aplinka skatina profesinius pokalbius ir idėjų mainus.
Nuotolinio dalyvavimo galimybė
Negalite atvykti į seminarą gyvai?
Registruodamiesi pasirinkite dalyvavimą internetu – renginio rytą atsiųsime prisijungimo nuorodą. Transliaciją galėsite stebėti realiuoju laiku ir užduoti klausimus komentarų skiltyje.
Seminaro programa:
09:00 – 09:30 Registracija
09:30 – 09:40 Įžanga
09:40 – 10:20 „Vykstančio daugiabučių modernizavimo programos kvietimo iššūkiai ir galimybės“ – APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė
10:20 – 11:00 „Technologiniai sprendimai greitinantys renovacijos procesą“ – UAB „Modernaus būsto projektai“ direktorius Gediminas Vezbergas
11:00 – 11:40 „Kokybiška renovacija: efektyvus šiltinimas su ROCKWOOL” – UAB „ROCKWOOL” techninis vadovas dr. Andrius Buska
11:40 – 12:00 „Renovacija – dažniausiai ekspertizės metu nustatomos klaidos“ – UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ Jelena Čepulėnienė
Vieta ir laikas
2026 m. kovo 5 d., ketvirtadienis
09:30 – 12:00
Kauno Ąžuolyno biblioteka, Radastų g. 2
Registracija: Renovacija 360 – Seminaras Architektams ir statybų profesionalams