Energetiniam skurdui mažinti pagrindine priemone tampa pastatų atnaujinimas

Energetinis skurdas išlieka vienu didžiausių socialinių ir energetikos iššūkių Europoje. Numatyta tikslinė parama pažeidžiamiausiems regionams.

Daugiau nei 40 mln. Europos gyventojų susiduria su sunkumais užsitikrinant pakankamą būsto šildymą žiemą, o dėl klimato kaitos vis aktualesnė tampa ir būsto vėsinimo problema vasarą. Europos ekspertai pabrėžia, kad energetinis skurdas yra ne tik aukštų energijos kainų, bet ir mažų pajamų bei prastos būsto kokybės pasekmė. Siekiant mažinti energetinį skurdą, būtina derinti klimato politikos tikslus su investicijomis į gyvenamojo būsto atnaujinimą, energinį efektyvumą ir socialiai pažeidžiamų gyventojų apsaugą.

Kas yra energetinis skurdas?

Energetinis skurdas dažnai laikomas pragyvenimo išlaidų problemos dalimi, tačiau ekspertai jį apibūdina kur kas plačiau. Energetinis skurdas atsiranda tuomet, kai mažos pajamos, prastos kokybės būstas ir didelės energijos kainos neleidžia namų ūkiui užtikrinti pakankamo šildymo, vėsinimo, apšvietimo ar naudotis būtinais buitiniais prietaisais. Todėl vien finansinė parama energijos sąskaitoms apmokėti nėra pakankama. Siekiant ilgalaikių rezultatų būtina mažinti energijos poreikį atnaujinant pastatus ir didinant jų energinį efektyvumą.

Vien kompensacijų nepakanka

Europos Sąjungoje vis daugiau dėmesio skiriama ilgalaikiams energetinio skurdo mažinimo sprendimams. Ekspertų vertinimu, laikinos kompensacijos ar išmokos gali sumažinti trumpalaikį finansinį spaudimą, tačiau jos neišsprendžia pagrindinių problemos priežasčių. Tvarūs rezultatai pasiekiami investuojant į energinį efektyvumą, pastatų atnaujinimą, modernias šildymo sistemas ir kokybišką būstą.

Socialinio klimato fondas ir Klimato kaitos programa sudarys prielaidas didesnėms atnaujinimo apimtims

Energetinio skurdo mažinimui ir pastatų atnaujinimui reikalingas finansavimas numatytas Socialiniame klimato fonde bei Klimato kaitos programoje. Socialinis klimato fondas Europos mastu skirtas padėti gyventojams prisitaikyti prie energetikos transformacijos, mažinti energijos išlaidų naštą ir skatinti investicijas į energinį efektyvumą. Lietuvai iki 2032 m. šiam tikslui numatyta beveik 884 mln. eurų ES ir nacionalinio finansavimo lėšų.

Siekiant užtikrinti socialiai teisingą paramos paskirstymą, Lietuvos savivaldybės vertinamos pagal jų socialinius ir ekonominius rodiklius. Toks modelis sudaro prielaidas taikyti diferencijuotą paramą ir didesnį finansavimo intensyvumą toms teritorijoms, kuriose gyventojai turi mažesnes finansines galimybes investuoti į pastatų atnaujinimą. Tikimasi, kad didesnė parama pažeidžiamiausiems regionams sudarys sąlygas aktyviau atnaujinti daugiabučius ir veiksmingiau mažinti energetinį skurdą.

Sėkmingai energetikos transformacijai būtinas skirtingų politikos sričių suderinamumas

Europos Komisijos ir ekspertų bendruomenės vertinimu, energetinio skurdo problema negali būti sprendžiama atskirai nuo būsto, socialinės ir klimato politikos. Vienas svarbiausių iššūkių išlieka institucijų ir priemonių fragmentacija, todėl vis dažniau akcentuojamas poreikis koordinuoti veiksmus tarp skirtingų sektorių ir valdžios lygmenų. Taip pat pabrėžiama būtinybė gerinti duomenų rinkimą ir energetinio skurdo stebėseną, kad pagalba būtų nukreipta tiems gyventojams, kuriems jos labiausiai reikia.

Būsto prieinamumo politika tampa neatsiejama energetinio skurdo mažinimo dalimi

MVGA aktyviai dalyvauja Aplinkos ministerijos rengiamos Nacionalinės būsto prieinamumo strategijos rengime. Strategijoje numatoma ne tik socialinio būsto plėtra, bet ir savivaldybių lygmeniu planuojama apibrėžti municipalinio būsto sąvoką bei jo vystymo kryptis. Siekiama, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių gauti kokybišką ir energiškai efektyvų būstą, o būsto politika būtų glaudžiau susieta su socialinės atskirties ir energetinio skurdo mažinimo tikslais.

Iki šiol didžiausias dėmesys buvo skiriamas daugiabučių namų ir viešųjų pastatų atnaujinimui, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai klimato ir energinio efektyvumo srityse, vis daugiau dėmesio turės būti skiriama ir individualių namų renovacijai. Statistikos duomenys rodo, kad didelė dalis individualių gyvenamųjų namų yra energiškai neefektyvūs, todėl jų savininkai dažniau susiduria su didelėmis šildymo išlaidomis ir energetinio skurdo rizika. Dėl šios priežasties individualių namų atnaujinimas tampa svarbia ilgalaikės energetinio skurdo mažinimo politikos dalimi.

Pastatų atnaujinimas kuria ilgalaikę naudą gyventojams

Gyvenamojo būsto atnaujinimas išlieka viena efektyviausių priemonių mažinant energijos sąnaudas, gyventojų išlaidas šildymui ir energetinio skurdo riziką. Tinkamai suderintos investicijos, tikslinė parama ir socialiai atsakinga valstybės politika gali užtikrinti, kad energetikos transformacijos nauda būtų prieinama visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar pajamų lygio. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia ne tik mažesnes sąskaitas už energiją, bet ir geresnę gyvenimo kokybę, didesnį būstų komfortą bei mažesnį poveikį aplinkai.

MVGA informacija.

Šaltiniai: Euractiv „Energy Poverty in Europe: time for a new focus?“, konferencija „Energy poverty in Europe – How can EU social, housing and climate policies deliver a fair transition?“ bei Lietuvos socialinio klimato plano informacija.

Nuotrauka iš pexels.com