Prie nedegių izoliacinių medžiagų priskiriama akmens ir stiklo vata, kurios bendrai vadinamos mineraline vata.

Akmuo, smėlis, stiklas, iš kurių gaminama mineralinė vata, yra nedegios medžiagos. Todėl mineralinė vata iš prigimties yra nedegi ir ji priskiriama aukščiausiai (A1, A2) nedegių medžiagų klasei.

Specialistai pataria, jog renovuojant pastatus, fasado išorinėje apdailos sistemoje naudojamos medžiagos turėtų būti įvertintos daugeliu aspektų – šilumos izoliavimo, garų pralaidumo ir ypač degumo, kad gaisro atveju ugnis neplistų fasado paviršiumi ir nepersimestų iš vieno aukšto į kitą.

Mineralinė vata priskiriama prie saugiausių, nedegių medžiagų klasės (A1, A2), o polistireninis putplastis – žemesnei E degumo klasei. Įrengus tinko sluoksnį ant polistireninio putplasčio, sistemos degumo klasė padidėja iki B-S1, D0, tačiau praktika rodo, kad gaisro metu, dėl aukštų temperatūrų suirus fasado tinko sluoksniui ugnis kyla aukštyn, persimesdama į aukščiau esančius butus.

Be to, renovacijos metu šilumos izoliacija 2-3 savaites būna nepa-dengta tinko sluoksniu, o tai reiškia, kad E klasės degi medžiaga yra visiškai atvira ir bet kokia kibirkštėlė gali sukelti didelį gaisrą. Tą jau parodė gaisrai, sukrėtę visą pasaulį.

Pietų Korėjoje 1999 m. 23 vaikai, nuo 5 iki 7 metų amžiaus, žuvo liepsnose, kilus gaisrui vasaros stovyklos bendrabutyje. Bendrabutis buvo pastatytas iš senų laivų konteinerių, padengtų medžio paneliais ir polistirenu („Fire & Rescue”, Reuters).

1991 metais 20 žmonių žuvo, apsinuodiję dūmais, Barbotan-Les-Thermes mineralinių vandenų kurorte Prancūzijoje, kai nuo karšto stogo bitumo užsiliepsnojo degus polistirenas („Associated Press”, France Soir a.o.).