Pirmiausia taupykime energiją, tada galvokime apie jos gamybą
MVGA nariai aktyviai seka Europos Komisijos (EK) sprendimus energijos efektyvumo užtikrinimui. Šių metų liepą Europos Komisija paskelbė pasiūlymą pakeisti Europos klimato teisę, nustatant naują – 2040 m. – klimato tikslą. Tai svarbus žingsnis po 2023 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos, kurioje buvo konstatuota, kad nors daugelis šalių stiprina klimato politiką, būtini neatidėliotini papildomi veiksmai, kad pasaulis išliktų Paryžiaus susitarimo vėžėse.
Siūlomas naujas tikslas
Europos Komisija siūlo iki 2040 m. sumažinti grynąsias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.
- Tai tarpinė stotelė tarp dviejų jau įtvirtintų įsipareigojimų:
- mažiausiai 55 proc. emisijų sumažinimo iki 2030 m.,
- grynojo nulio pasiekimo iki 2050 m.
Skirtingai nei dabartiniai tikslai, kurie yra privalomi visai Sąjungai kaip kolektyvui, siūlomas 2040 m. tikslas skatintų kurti aiškesnę po 2030 m. politikos architektūrą, užtikrinančią, kad kiekvienas sektorius ir valstybė narė prisidėtų prie bendro rezultato.
Kur dingo energijos vartojimo efektyvumo tikslas?
Nors Komisija akcentuoja, kad siekiant 2040 m. tikslo bus reikalingi visi nulinės arba mažos anglies* sprendimai, tarp jų ir energijos vartojimo efektyvumas, pasiūlyme nėra numatyto privalomo energijos vartojimo efektyvumo tikslo.
Ar aukodami principą „pirmiausia energijos vartojimo efektyvumas“ nerizikuojame pažeisti subalansuotos klimato politikos pagrindo?
Efektyvumo priemonės ne tik padeda mažinti emisijas, bet ir:
- didina energetinį saugumą,
- mažina sąskaitas vartotojams,
- stiprina konkurencingumą.
Komisija žada, kad rengiant po 2030 m. politikos paketą energijos vartojimo efektyvumo principas bus atspindėtas kitose priemonėse, pvz., per teisėkūros pasiūlymus dėl energijos prieinamumo, tiekimo saugumo ar naujų technologinių sprendimų. Tačiau kol kas tai paliekama kaip galimybė, o ne aiškus įsipareigojimas.
Argumentai už tęstinumą ir stiprinimą
Eurima – Europos izoliacinių medžiagų asociacija, atstovaujanti izoliacinių medžiagų gamintojams ir skatinanti efektyvaus energijos vartojimo sprendimus, pabrėžia:
Privalomo tikslo atsisakymas būtų žingsnis atgal.
Įtraukus aiškų 2040 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslą, galima būtų:
- užtikrinti subalansuotą ir patikimą trajektoriją emisijų mažinimo kelyje,
- suteikti rinkai aiškius signalus dėl investicijų krypties,
- išlaikyti energijos vartojimo efektyvumą kaip kertinę ES klimato politikos dalį.
Priešingu atveju kyla rizika, kad technologiniai absorbentai ar kitos priemonės taps prioritetu, o pigiausias ir greičiausiai veikiančias priemones – efektyvumo didinimą – nustumtume į šalį.
Ar šis kompromisas išties reikalingas?
Diskusija dėl 2040 m. klimato tikslo atveria platesnį klausimą: ar siekiant kompromiso tarp sektorių nereikia paaukoti paties racionaliausio principo – pirmiausia taupyti energiją ?
Jei energijos vartojimo efektyvumas nebus aiškiai įtvirtintas, ES rizikuoja prarasti galimybę klimato neutralumą pasiekti mažesnėmis sąnaudomis, teisingiau ir greičiau.
__________________________________________________________
* Nulinės anglies – visiškai nesukelia šiltnamio efektą sukeliančių dujų (pvz., saulės, vėjo, hidroenergija, branduolinė energija).
Mažos anglies – jų poveikis klimatui yra žymiai mažesnis nei iškastinio kuro naudojimo, bet ne visiškai nulinis (pvz., gamtinės dujos su CCS, biokuras, vandenilis iš atsinaujinančių šaltinių).
