Kviečiame į seminarą „Renovacija 360°: kaip projektuosime renovaciją šiemet?“

Pastatų modernizavimo ir atnaujinimo patirtis Lietuvoje rodo, kad renovacija jau seniai nebėra tik pastato šiltinimas ar fasado pagerinimas. Šiandien tai sudėtingas procesas, kuriame svarbiausias tampa gebėjimas įvairias projektavimo, inžinerines ir eksploatacines dalis sujungti į vieningą sistemą.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai renovacija planuojama fragmentiškai – sprendimai priimami atsietai vienas nuo kito, o ilgalaikė pastato būklė lieka antrame plane. Dėl šios priežasties vis svarbiau tampa žvelgti į modernizavimą plačiau – įtraukiant ne tik energinį efektyvumą, bet ir pastato ilgaamžiškumą, komfortą bei eksploatacines sąnaudas ateityje.

Atsižvelgdama į šias tendencijas, MVGA narė UAB „ROCKWOOL“, bendradarbiaudama su APVA, UAB „Modernaus būsto projektai“ ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centru“, rengia seminarą, kuriame pastatų modernizavimas bus nagrinėjamas kaip nuoseklus procesas, reikalaujantis tarpusavio suderinamumo ir strategiško požiūrio į kiekvieną etapą.
Renginio tikslas – padėti specialistams įvertinti, kaip projektavimo ir techniniai sprendimai formuoja pastato kokybę ne tik šiandien, bet ir būsimais dešimtmečiais.

Ką sužinosite seminare?

  • kaip suplanuoti pastato atnaujinimą taip, kad visi sprendiniai veiktų kaip viena sistema;
  • kokių projektavimo klaidų dažniausiai pasitaiko ekspertizės metu ir kaip jų išvengti;
  • kokios technologijos šiandien labiausiai paspartina renovacijos eigą;
  • kaip modernizavimo sprendimai gali pagerinti ne tik energijos vartojimo rodiklius, bet ir komfortą, ilgaamžiškumą bei eksploatacijos kaštus;
  • kokios aktualijos ir reikalavimų pokyčiai įtraukti į naujausius pastatų atnaujinimo kvietimus.

Seminaras skirtas specialistams, norintiems praktinių įžvalgų, diskusijų ir galimybės pasidalyti patirtimi su šios srities ekspertais. Renginys vyks moderniai atnaujintoje Kauno Ąžuolyno bibliotekoje, kurioje patogi aplinka skatina profesinius pokalbius ir idėjų mainus.

Nuotolinio dalyvavimo galimybė
Negalite atvykti į seminarą gyvai?
Registruodamiesi pasirinkite dalyvavimą internetu – renginio rytą atsiųsime prisijungimo nuorodą. Transliaciją galėsite stebėti realiuoju laiku ir užduoti klausimus komentarų skiltyje.

Seminaro programa:
09:00 – 09:30 Registracija
09:30 – 09:40 Įžanga
09:40 – 10:20 „Vykstančio daugiabučių modernizavimo programos kvietimo iššūkiai ir galimybės“ – APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė
10:20 – 11:00 „Technologiniai sprendimai greitinantys renovacijos procesą“ – UAB „Modernaus būsto projektai“ direktorius Gediminas Vezbergas
11:00 – 11:40 „Kokybiška renovacija: efektyvus šiltinimas su ROCKWOOL” – UAB „ROCKWOOL” techninis vadovas dr. Andrius Buska
11:40 – 12:00 „Renovacija – dažniausiai ekspertizės metu nustatomos klaidos“ – UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ Jelena Čepulėnienė

Vieta ir laikas
2026 m. kovo 5 d., ketvirtadienis
09:30 – 12:00
Kauno Ąžuolyno biblioteka, Radastų g. 2

Registracija: Renovacija 360 – Seminaras Architektams ir statybų profesionalams

 

Energiškai efektyvi būstų renovacija – raktas į mažesnes sąskaitas, stipresnę ekonomiką ir energetinį saugumą Lietuvoje

Europos Sąjunga šiuo metu susiduria su keliomis tarpusavyje glaudžiai susijusiomis krizėmis – energijos, įperkamo būsto ir statybos sektoriaus sąstingiu. Šio reiškinio epicentre atsiduria pastatų sektorius, kuris sunaudoja net 40 proc. visos ES energijos ir daro reikšmingą poveikį gyventojų išlaidoms bei  kiekvienos šalies narės ekonomikos konkurencingumui.

Statistiniais duomenimis, daugelis Europos namų ūkių būsto išlaidoms skiria beveik 20 proc. savo disponuojamų pajamų, o kai kuriais atvejais – net iki 40 proc. Ketvirtadalis šių išlaidų tenka vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui., nes daugiau nei 90 proc. Europos pastatų buvo pastatyti prieš daugiau nei dešimtmetį ir yra energetiškai neefektyvūs. Jų atnaujinimas gali vienu metu sumažinti energijos suvartojimą, gyventojų išlaidas ir paskatinti statybų sektoriaus augimą.Tuo pat metu statybų sektorius, sukuriantis apie 9–10 proc. ES BVP, patiria nuosmukį – 2024 m. investicijos sumažėjo 2 proc., ypač naujos gyvenamosios statybos segmente.

„Energiškai efektyvi pastatų atnaujinimas yra vienas greičiausių ir efektyviausių būdų sumažinti gyventojų išlaidas šildymui, kartu stiprinant Lietuvos energetinį saugumą. Kokybiškas pastatų apšiltinimas, naudojant ilgaamžes ir nedegias izoliacines medžiagas, leidžia pasiekti ilgalaikį rezultatą – šiltesnius, sveikesnius ir ekonomiškai tvarius namus. Tai investicija, kuri naudinga tiek gyventojams, tiek visai valstybei“, – pastebi Edita Meškauskienė, mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė.

Pasak „Buildings Performance Institute Europe“, vien pastatų stogų ir palėpių šiltinimas gali sumažinti šildymui sunaudojamos energijos kiekį iki 14 proc. Tinkamai apšiltinti namai leistų net 44 proc. sumažinti gamtinių dujų naudojimą šildymui ir iki 45 proc. – galutinės energijos sąnaudas gyvenamuosiuose pastatuose.

Pastatų atnaujinimo nauda juntama ir gyventojams: skaičiuojama, kad kiekvienas į energinį efektyvumą investuotas euras ilgainiui leidžia sutaupyti apie 12 eurų. Tai ypač svarbu daugiau nei 40 mln. europiečių, kurie šiandien negali tinkamai apšildyti savo namų ir patiria energinį skurdą.

Vis dėlto daugelis visų šalių narių gyventojų susiduria su kliūtimis – informacijos stoka, sudėtingomis procedūromis ir didelėmis pradinėmis investicijomis. Šias problemas padėti spręsti turėtų vadinamosios „vieno langelio“ principu veikiančios renovacijos platformos, kurios, pagal atnaujintą Pastatų energinio naudingumo direktyvą (EPBD), bus diegiamos visoje ES. Jos suteiks gyventojams konsultacijas, padės rasti finansavimą ir patikimus rangovus.

Platesnio masto energiškai efektyvūs būstų atnaujinimai reikštų ir impulsą statybų sektoriui – būtų kuriamos darbo vietos, skatinama vietos ekonomika, didinama energiją taupančių medžiagų paklausa bei stiprinamas Europos konkurencingumas.

Energiškai efektyvus būstas – tai ne tik mažesnės sąskaitos už energiją, bet ir sveikesnė, komfortiškesnė gyvenamoji aplinka bei didesnis Europos energetinis saugumas.

 

Pranešimas parengtas pagal The far-reaching benefits of energy-efficient home renovations – Renovate Europe informaciją

Individualių namų renovacija – aklavietėje: specialistai ragina keisti paramos mechanizmą

 „Renovacijos banga 2.0“ startas: E. Meškauskienė ragina perkurti paramos sistemą, kad ji taptų realiai prieinama žmonėms.

Lapkričio pabaigoje vykusiame iniciatyvos „Renovacijos banga 2.0“ inauguraciniame renginyje valstybės institucijų, savivaldybių, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai aptarė, kokių sisteminių pokyčių reikia, kad individualių namų atnaujinimas Lietuvoje pagaliau įgautų pagreitį. Renginio akcentu tapo Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentės Editos Meškauskienės įžvalgos, aiškiai įvardijusios esmines dabartinės sistemos problemas.

E. Meškauskienės teigimu, šiandien galiojanti vienbučių namų rėmimo schema neveikia taip, kaip turėtų, nes yra pernelyg sudėtinga ir neadaptuota prie realių gyventojų poreikių. „Šių metų duomenys parodė, kad iš 34 mln. eurų skirtų individualių namų renovacijai panaudota buvo mažiau nei pusė – tik 14,4 mln. eurų. Tai lėmė pernelyg sudėtingas procesas. Akivaizdu, kad sisteminė problema, kurią reikia spręsti supaprastinant ir suvienodinant paramos mechanizmą. Finansavimas svarbu, bet dar svarbiau, kad jis būtų prieinamas ir patogus“, – sakė ji.

 

Pasak E. Meškauskienės, šiandien žmogui, norinčiam atnaujinti savo individualų namą, tenka prisiimti visą projekto naštą ant savo pečių.
 „Esama renovacijos programa individualiems namams yra sunkiai įveikiama žmogui. Norint pasinaudoti parama, gyventojas turi faktiškai tapti ir projektuotoju, ir rangovu, ir darbų administratoriumi viename asmenyje. Ne kiekvienas turi tam žinių, laiko ar kantrybės“, – pabrėžė ji.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į fragmentuotą paramos struktūrą, dėl kurios atliekami tik daliniai sprendimai.
 „Gyventojas gali pasikeisti katilą ar pasistatyti saulės elektrinę, bet jei namo sienos liks kiaurai perpučiamos vėjo, bendras energinis efektyvumas iš esmės negerėja.“

Todėl, anot jos, būtina grįžti prie tikrosios renovacijos sampratos – visapusiško pastato atnaujinimo.
 „Tikroji renovacija – apimanti pastato sienų apšiltinimą, langų keitimą, stogo tvarkymą – individualių namų segmente lieka nuošalyje. Dabartinė politika fragmentuotai sprendžia problemą, bet nesukuria vieningo modelio, kuris padėtų iš esmės atnaujinti būstus“, – apibendrino E. Meškauskienė.

Ekspertai mato disproporcijas ir rizikas ateičiai

Forumo metu „Meta Advisory Lithuania“ ekspertas Laurynas Gečas pristatė individualių namų atnaujinimo analizę. Jis akcentavo, kad šiam sektoriui vis dar trūksta ne tik finansinių paskatų, bet ir politikų dėmesio.

Pasak eksperto, iki 2032 m. ES Socialinio klimato fondas individualių namų renovacijai numato skirti 102,4 mln. eurų, už kuriuos būtų atnaujinta apie 7000 pastatų. Tuo tarpu daugiabučiams numatyti 269,6 mln. eurų leis renovuoti 4240 pastatų.
 „Akivaizdu, kad individualiems namams numatoma gerokai mažiau paskatų nei daugiabučiams“, – teigia L. Gečas.

Jis taip pat pastebi, kad ilgalaikėje perspektyvoje situacija dar sudėtingesnė: iki 2050 m. šiam segmentui reikėtų beveik 30 mlrd. eurų investicijų, tačiau reikšminga dalis valstybės paskatų numatoma tik po 2036 m.
 „Atidėlioti investicijas ekonomiškai nenaudinga. Dėl infliacijos, kylančių statybos kainų ir senkančio laiko pigiau renovuoti anksčiau, nei laukti dar 20 metų“, – pabrėžė ekspertas.

Gyventojams – vieno langelio konsultacijų centrai

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė pristatė praktinius žingsnius, kurie palengvins gyventojų kelią į renovaciją. Jau artimiausiu metu visuose dešimtyje Lietuvos apskričių pradės veikti vieno langelio konsultacijų centrai, teiksiantys žmonėms išsamią informaciją apie pastatų atnaujinimo galimybes, finansavimą ir procesų eigą.

Deklaracija – įsipareigojimas spartesnei renovacijai

Renginio pabaigoje dalyviai pasirašė „Renovacijos bangos 2.0“ deklaraciją, kuria įsipareigojo siekti spartesnės, tvaresnės ir gyventojams lengviau pasiekiamo individualių namų atnaujinimo, sukuriant aiškų, veiksmingą ir lygiavertį paramos modelį visų tipų būstams.

 

Daugiau informacijos apie vykusį forumą rasite Politikų ir verslo forume – įsipareigojimas dėl paramos spartesnei individualių namų renovacijai – Lietuvos verslo konfederacija

Būsto krizė Europoje: ES ragina imtis ryžtingų veiksmų

Europos Parlamentas atkreipia dėmesį į vis gilėjančią būsto prieinamumo krizę, kuri tampa viena didžiausių šių laikų socialinių ir ekonominių problemų. Per pastaruosius aštuonerius metus būsto kainos vidutiniškai išaugo 48 proc., nuomos – 18 proc., o kai kuriems namų ūkiams išlaidos būstui sudaro net iki 40 proc. jų pajamų.

Situacija Lietuvoje

Lietuvos banko vertinimu, pastaruoju metu Lietuvos gyventojų būsto įperkamumo lygis yra sumažėjęs. Tai reiškia, kad vis daugiau šeimų susiduria su sunkumais įsigyjant ar išlaikant būstą.

„Būsto įperkamumas – tai vienas iš gerovės valstybės požymių, socialinės atsakomybės ir oraus gyvenimo sąlygų užtikrinimo savo šalies žmonėms rodiklių. Todėl būtina siekti tvarios būsto paklausos raidos, mažinti paklausos ir pasiūlos neatitikimus, kurie lemia didelius kainų augimus,“ – teigia MVGA prezidentė Edita Meškauskienė.

Didžiausi iššūkiai

Šiandien situaciją sunkina nuolat auganti paklausa ir lėta pasiūlos plėtra. Statybų sektorius silpnėja – 2024 m. gyvenamųjų namų statyba sumažėjo beveik 6 proc. Labiausiai pažeidžiami lieka jauni žmonės bei mažas ir vidutines pajamas gaunančios šeimos, kurios vis dažniau negali sau leisti įsigyti ar išsinuomoti būsto.

Didmiesčiuose problemą dar labiau paaštrina tai, kad gyvybiškai svarbūs darbuotojai – gydytojai, mokytojai, saugumo pareigūnai ar aptarnavimo sektoriaus specialistai – neretai negali gyventi ten, kur jų labiausiai reikia.

Siūlomi sprendimai

Europos Parlamentas ragina:

  • ženkliai padidinti būsto pasiūlą ir spartinti naujų statybų bei senų statinių atnaujinimo procesus;
  • supaprastinti leidimų išdavimo procedūras ir mažinti biurokratiją;
  • pritraukti daugiau privataus kapitalo bei efektyviau naudoti ES fondus;
  • stiprinti paramą mažoms ir vidutinėms statybų įmonėms;
  • remti paklausą per tikslines priemones jaunimui ir šeimoms – hipotekos garantijas, mokesčių lengvatas pirmą kartą perkantiesiems būstą;
  • užtikrinti geresnį duomenų rinkimą ir analizę, kad sprendimai būtų pagrįsti faktais.

Kodėl tai svarbu

Būstas nėra vien ekonominis klausimas – tai piliečių orumo, šeimos stabilumo ir ateities pagrindas. Sprendžiant būsto krizę suteikiama viltis jaunimui, saugumas šeimoms ir tvirtesnis pamatas Europos konkurencingumui pasaulyje.

„Kiekvienas europietis turi turėti vietą, kurią galėtų vadinti namais. Tai pirmasis žingsnis į svajonių, teisingumo ir laisvės ateitį,“ – pabrėžiama Europos Parlamento pranešime.

Su statybininkų diena!

Ačiū, kad savo darbu stiprinate Lietuvą!

Pirmiausia taupykime energiją, tada galvokime apie jos gamybą

MVGA nariai aktyviai seka Europos Komisijos (EK) sprendimus energijos efektyvumo užtikrinimui. Šių metų liepą Europos Komisija paskelbė pasiūlymą pakeisti Europos klimato teisę, nustatant naują – 2040 m. – klimato tikslą. Tai svarbus žingsnis po 2023 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos, kurioje buvo konstatuota, kad nors daugelis šalių stiprina klimato politiką, būtini neatidėliotini papildomi veiksmai, kad pasaulis išliktų Paryžiaus susitarimo vėžėse.

Siūlomas naujas tikslas

Europos Komisija siūlo iki 2040 m. sumažinti grynąsias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

  • Tai tarpinė stotelė tarp dviejų jau įtvirtintų įsipareigojimų:
  • mažiausiai 55 proc. emisijų sumažinimo iki 2030 m.,
  • grynojo nulio pasiekimo iki 2050 m.

Skirtingai nei dabartiniai tikslai, kurie yra privalomi visai Sąjungai kaip kolektyvui, siūlomas 2040 m. tikslas skatintų kurti aiškesnę po 2030 m. politikos architektūrą, užtikrinančią, kad kiekvienas sektorius ir valstybė narė prisidėtų prie bendro rezultato.

Kur dingo energijos vartojimo efektyvumo tikslas?

Nors Komisija akcentuoja, kad siekiant 2040 m. tikslo bus reikalingi visi nulinės arba mažos anglies* sprendimai, tarp jų ir energijos vartojimo efektyvumas, pasiūlyme nėra numatyto privalomo energijos vartojimo efektyvumo tikslo.

 

Ar aukodami principą „pirmiausia energijos vartojimo efektyvumas“ nerizikuojame pažeisti subalansuotos klimato politikos pagrindo?

 

Efektyvumo priemonės ne tik padeda mažinti emisijas, bet ir:

  • didina energetinį saugumą,

  • mažina sąskaitas vartotojams,

  • stiprina konkurencingumą.

Komisija žada, kad rengiant po 2030 m. politikos paketą energijos vartojimo efektyvumo principas bus atspindėtas kitose priemonėse, pvz., per teisėkūros pasiūlymus dėl energijos prieinamumo, tiekimo saugumo ar naujų technologinių sprendimų. Tačiau kol kas tai paliekama kaip galimybė, o ne aiškus įsipareigojimas.

Argumentai už tęstinumą ir stiprinimą

Eurima – Europos izoliacinių medžiagų asociacija, atstovaujanti izoliacinių medžiagų gamintojams ir skatinanti efektyvaus energijos vartojimo sprendimus, pabrėžia:

 

Privalomo tikslo atsisakymas būtų žingsnis atgal.

 

Įtraukus aiškų 2040 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslą, galima būtų:

  • užtikrinti subalansuotą ir patikimą trajektoriją emisijų mažinimo kelyje,
  • suteikti rinkai aiškius signalus dėl investicijų krypties,
  • išlaikyti energijos vartojimo efektyvumą kaip kertinę ES klimato politikos dalį.

Priešingu atveju kyla rizika, kad technologiniai absorbentai ar kitos priemonės taps prioritetu, o pigiausias ir greičiausiai veikiančias priemones – efektyvumo didinimą – nustumtume į šalį.

Ar šis kompromisas išties reikalingas?

Diskusija dėl 2040 m. klimato tikslo atveria platesnį klausimą: ar siekiant kompromiso tarp sektorių nereikia paaukoti paties racionaliausio principo – pirmiausia taupyti energiją ?

Jei energijos vartojimo efektyvumas nebus aiškiai įtvirtintas, ES rizikuoja prarasti galimybę klimato neutralumą pasiekti mažesnėmis sąnaudomis, teisingiau ir greičiau.

__________________________________________________________

* Nulinės anglies – visiškai nesukelia šiltnamio efektą sukeliančių dujų (pvz., saulės, vėjo, hidroenergija, branduolinė energija).
   Mažos anglies – jų poveikis klimatui yra žymiai mažesnis nei iškastinio kuro naudojimo, bet ne visiškai nulinis (pvz., gamtinės dujos su CCS, biokuras, vandenilis iš atsinaujinančių šaltinių).

Gaukite iki 14 500 € savo namo atnaujinimui

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pranešė, kad vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų savininkai gali ruoštis puikioms naujienoms: valstybė skiria finansinę paramą pastatų atnaujinimui, siekiant sumažinti šilumos energijos sąnaudas ir prisidėti prie klimato neutralumo tikslų. Paskelbta, kad kvietimas vienbučių – dvibučių gyvenamųjų namų atnaujinimui numatomas skelbti rugpjūčio 25 d. su numatyta 26 mln. eurų parama iš Klimato kaitos programos.

„Gyvenamojo būsto fondo modernizavimas yra nepaprastai svarbus, siekiant, kad Lietuva ne tik laiku įgyvendintų ES „žaliąją darbotvarkę“, bet ir šalyje augtų energijos vartojimo efektyvumas, būtų tvariai naudojamas esamas pastatų bankas, mažėtų energetinis skurdas bei būtų sudarytos orios gyvenimo sąlygos visiems šalies gyventojams,“ – pastebi Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė Edita Meškauskienė.

Kiek galima gauti?
 Didžiausia galima kompensacinė išmoka vienam namui siekia iki 14 500 eurų. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal namo naudingojo ploto dydį – už kiekvieną 1 m² skiriama po 75 eurus.

Kokie reikalavimai?
 Norint gauti paramą, būtina įgyvendinti šiuos kriterijus:

  • Po atnaujinimo pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę (klasė turi būti registruota VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūroje“),

  • Sumažinti skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas mažiausiai 40 proc., lyginant su buvusia padėtimi.

Kaip vertinami projektai?
 Paraiškos vertinamos pagal namo energinio naudingumo klasę prieš modernizaciją – kuo žemesnė klasė, tuo aukštesnis balas. Jei keli projektai surenka vienodai balų, pirmenybė teikiama tiems, kurių namų šilumos sąnaudos 1 m² iki atnaujinimo buvo didžiausios.

Kodėl verta atnaujinti namą?

  • Mažesni šilumos nuostoliai ir tolygesnė vidaus temperatūra;

  • Didesnis šiluminis komfortas žiemą;

  • Galimybė sumažinti energijos sąnaudas net iki 50–70 proc.

Be ekonominės naudos, modernizacija padeda sukurti sveikesnę gyvenamąją aplinką – sumažėja drėgmės ir pelėsio rizika, o įrengus efektyvią vėdinimo sistemą, į namus patenka švaresnis oras, filtruojami teršalai ir alergenai. Tai itin svarbu miestų gyventojams ar jautresniems sveikatai žmonėms.

Investicija į komfortą ir ateitį
 Apšiltintas, modernizuotas namas – tai ilgalaikė investicija į patogesnį, ekonomiškesnį ir sveikesnį gyvenimą.

Daugiau informacijos apie įgyvendintus projektus ir sėkmės istorijas rasite paspaudę šį aktyvų sakinį.

Nuotrauka pexels.com

Kodėl renovacija gali išgelbėti gyvybes?

Energinis efektyvumas – tai ne tik šiluma ir mažesnės išlaidos, bet ir didesnis gyventojų saugumas. Daugiabučių atnaujinimas suteikia galimybę kompleksiškai spręsti svarbiausias pastato būklės problemas. Viena iš jų – užtikrinti, kad pastatas ne tik atitiktų esminius reikalavimus, bet ir būtų komfortiškas ir saugus gyventojams visose buitinėse situacijose.

Atnaujinant daugiabučius gyvenamuosius namus, atliekami ne tik pasirinkti atitvarų šiltinimo darbai, bet ir keičiamos elektros instaliacijos, šalinamos kenksmingos medžiagos, montuojamos priešgaisrinės sistemos. Optimalūs techniniai projektiniai sprendimai ženkliai gali sumažinti gaisrų riziką ir jų pasekmes. Vis dėlto, dar pasitaiko, kad fasadų šiltinimui ar apdailai, pasirenkami mažesnio atsparumo ugniai statybos produktai nei numatyta projekto sprendiniuose. Tokie užsakovų ar projektą įgyvendinančio rangovo veiksmai kelia rimtą pavojų – nelaimės atveju gaisro ugnis gali plisti greičiau, o gaisro metu išsiskiriantys nuodingi dūmai gali kelti grėsmę gyventojų ar statinio naudotojų sveikatai.

Todėl gaisrinės saugos reikalavimai privalo būti neatsiejami nuo daugiabučių modernizavimo viso proceso metu kaip tai numato atnaujinta Pastatų energinio efektyvumo direktyva. Energinio efektyvumo priemones itin svarbu derinti su aiškiais saugumo standartais. Rinkdamiesi kokybišką daugiabučių atnaujinimą, gyventojai investuoja ne tik į šiltesnius, bet ir į saugesnius bei patikimesnius namus.

Daugiau apie tai kaip pastatų atnaujinimas gali užtikrinti gaisrinę saugą skaitykite. 

Tvari statyba – ne gaisrinės saugos sąskaita

Naujos medžiagos, moderniausi sprendimai ir sistemos bei novatoriški statybos metodai kuria įdomią naują tvarių pastatų kartą. Tačiau „Knauf Insulation“ priešgaisrinės saugos vadovė Amaya Osacar įspėja politikus, projektuotojus ir pastatų savininkus, kad skubėdami kurti tvaresnius pastatus jie niekada neturėtų pamiršti, jog svarbiausia – priešgaisrinė sauga.

Dėl tarptautinio susirūpinimo klimato kaita ir ambicingų Europos Sąjungos strategijų sparčiai didėja energiškai efektyvios pastatų atnaujimo apimtys, vis plačiau naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai ir didėja visuomenės sąmoningumas ieškant naujų būdų, kaip sumažinti pastatų anglies dioksido pėdsaką.

Dėl šių strategijų imtasi ryžtingų veiksmų klimato srityje. Pavyzdžiui, laikantis Europos Sąjungos įsipareigojimo iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį bent 55 proc., skatinamo esamų pastatų atnaujinimo judėjimo „Renovacijos banga“ tikslas – iki dešimtmečio pabaigos atnaujinti 35 mln. pastatų.

Daugėja gaisrų fasaduose

Dėl nustatytų reikalavimų, susijusių su didelio efektyvumo šilumos izoliacija ir tvarumu, sudėtingėja fasadų sistemos, dalis kurių tampa vis labiau degios. Tuo pat metu didėja ir fasadų gaisrų skaičius.

„Energiją taupantys fasadai labai prisideda prie pastato tvarumo didinimo, tačiau tam tikrų tipų fasadai dėl natūralaus oro srauto taip pat gali kelti papildomą gaisro pavojų. Prie konstrukcijos pridėjus jų sudedamųjų dalių degumo krūvį, gaisro pavojus gali padidėti“, – sako A. Osacar.

Šių klausimų supratimas ir konkrečių gaisro pavojų valdymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti saugų pastato eksploatavimą.

„Labai svarbu, kad projektuotojai ir pastatų savininkai prisiimtų atsakomybę už pastatų naudotojus ir įdiegtų geriausius įmanomus priešgaisrinius sprendimus“, – sako A. Osacar.

Saulės moduliai didina gaisro riziką

 „Knauf Insulation“ priešgaisrinės saugos vadovė taip pat ragina būti atsargiems montuojant saulės modulius (SM). Šių sistemų populiarumas pasaulyje smarkiai išaugo – tikimasi, kad iki 2026 m. rinka pasieks 223 mlrd. dolerių, palyginti su 52 mlrd. dolerių 2018 m.

„Atitinkamuose tyrimuose pastebėtas SM sistemų keliamas gaisro pavojus. Reikia atsižvelgti į užsidegimo ir smūgio pavojų, taip pat į greitą liepsnos plitimą erdvėje tarp stogo ir įrenginio“, – sako A. Osacar. „Sertifikuotas montavimas, erdvės dydžio ir nuolydžio įvertinimas bei užtikrinimas, kad vieta yra saugi šiems tinklams įrengti, yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti šių atsinaujinančių energijos šaltinių saugumą.“

Remiantis „AXA Risk Consulting“ tyrimais, gaisrai, susiję su saulės moduliais, dažniausiai kildavo dėl kelių priežasčių: nuo įžeminimo gedimų neapsaugotų modulių, netinkamai pritvirtintų laidų sujungimo dėžučių bei modulių pažeidimų, atsiradusių dėl stipraus vėjo ar krušos, kurie lėmė trumpuosius susijungimus.

Net jei saulės energijos sistema (SM) nesukėlė gaisro, ji, būdama apgadinta, gali įelektrinti stogo dangą, ypač jei stogas yra metalinis, o tai apsunkina gaisro gesinimą, teigiama „AXA Risk Consulting“ tyrime. Be to, kadangi saulės moduliai dažnai montuojami ant stogo, gaisras dažnai pastebimas tik jau stogui degant.

 

Visą straipsnį galite skaityti Sustainable buildings must be fire safe

Nuotrauka iš unsplash.com

Kaip pasiekti ambicingus pastatų atnaujinimo tikslus iki 2030 ir 2050 metų?

Mineralinės vatos gamintojai, vertindami makroekonominę situaciją Europoje, nuolat remia tvarų natūralių išteklių vartojimą. Priklausomybė nuo užsienio energijos išteklių ir didėjantis spaudimas elektros tinklams verčia mažinti energijos naudojimą atliekant pastatų modernizavimą, siekiant tvaresnės ir saugesnės Europos. Pastatų atnaujinimas turėtų prasidėti nuo pastatų atitvarų apšiltinimo, nes tai paprasčiausias ir efektyviausias būdas pradėti taupyti. Tinkamai izoliuojant pastatus, kiekviena investicija, mažinanti finansinę naštą Europos energijos sistemai ir piliečiams, tampa vis reikšmingesnė.

 

Šilumos izoliacijos privalumai:

Stabilumas. Tinkama šilumos izoliacija sumažina elektros tinklo apkrovą, mažindama energijos poreikį pastatų šildymui ir vėsinimui. Gerai izoliuoti namai gali sumažinti namų ūkių energijos poreikius iki 70 proc., o tai padeda stabilizuoti energijos suvartojimą ir sumažinti finansines sąnaudas energetikos sektoriuje.

Nepriklausomybė. Tinkama izoliacija didina Europos energetinį atsparumą, mažindama priklausomybę nuo energijos importo. Šiuo metu ES importuoja 53 proc. savo energijos, kuri per dieną kainuoja apie 1 mlrd. Eur.  Padidinus energijos vartojimo efektyvumą 1 proc. dujų importas sumažinamas 2,6 proc.

Augimas. Šilumos izoliacija skatina ekonomikos augimą, nes bent 50 proc. pastatų sektoriaus pridėtinės vertės sukuriama dirbant su pastatų šilumos izoliavimo apvalkalu. 1 mln. Eur, investuotas į pastato energinį modernizavimą, sukuria vidutiniškai 18 darbo vietų Europoje.

Įperkamumas. Šilumos izoliacija gali žymiai sumažinti šildymo išlaidas, kokybiškai izoliuoti namai gali sutaupyti iki 1350 Eur per metus, palyginti su neefektyviais namais. Tai svarbus būdas atveriantis naujas galimybes investuoti į efektyvesnius šildymo sprendimus.

Sveikata. Tinkama pastato izoliacija didina komfortą ir teigiamai veikia žmonių sveikatą, stabilizuodama vidaus temperatūrą, mažindama triukšmo taršą ir gerindama oro kokybę pastatuose.

Daugiau informacijos galite rasti The Priority Insulation

Europos bendruomenių bei piliečių pastatų atnaujinimo geroji patirtis Case Studies