Ar reali HPL fasadinių plokščių grėsmė Lietuvoje?
BBC paviešino gaisrinio bandymo rezultatus, kuriuose aukšto slėgio laminato (HPL) plokštės, anksčiau laikytos saugiomis, sudegė beveik taip pat greitai, kaip ir aliuminio ir plastiko kompozito plokštės. Pastarosios buvo naudotos modernizuojant Grenfell tower pastatą, ir tapo baisaus gaisro akumuliatoriais. Šie bandymai saugos ekspertams sukėlė nemažai klausimų. Kaip gausiai HPL plokštės naudojamos Lietuvoje?
Bandymai svarbūs ir Lietuvai
Naujausios technologijos ir bandymai leidžia iš naujo įvertinti esamų statybos produktų bei techninių sprendinių panaudojimo saugumą. Tyrimai atlikti Jungtinėje Karalystėje svarbūs ir Lietuvai, nes mūsų šalyje HPL plokštės taip pat naudojamos. Būtinas naujas požiūris į grėsmių analizę.
„Nors Lietuvoje gana įprasta praktika modernizuojant daugiabučius vėdinamiems fasadams rinktis fibrocemento plokštes, tačiau visuomeniniuose pastatuose arba naujuose projektuose galima sutikti daugiau HPL plokščių ar net ir aliuminio kompozito plokščių, keraminių plokščių ar net ir armuoto betono (FIber C) plokščių. Fasadinė apdaila labai svarbi pastato architektūrinei išraiškai. Tačiau, priimant sprendimą ir renkantis apdailą, būtina vertinti bendrą fasado atsparumo ugniai klasę, t.y. pastato saugumą jo naudotojams,“ – pastebi Edita Meškauskienė MVGA prezidentė.
Turi atitikti keliamus gaisrinius reikalavimus
Tiekiamos į statybų rinką HPL plokštės turi atitikti B ugniai atsparumo klasę, todėl aukštuminiuose pastatuose jų panaudojimas ribotas. Puiki alternatyva – fibrocemento plokštės, priskiriamos A2 degumo klasei. Lietuvoje, modernizuojant daugiabučius gyvenamuosius pastatus, projektuotojai vėdinamiems fasadams dažnai renkasi pastarąsias ar akmens masės plyteles.
„Modernizuojant daugiabučius paskutiniais metais dažniausiai gyventojai renkasi ventiliuojamus fasadus su akmens masės plytelių apdaila. Fibrocemento plokščių apdaila taip pat išlieka populiari. Šiuo metu HPL plokštės nėra labai patrauklios, galbūt, dėl didesnės kainos. Apie aliuminio kompozito plokščių apdailą po gaisro Londone neteko girdėti. Kad ir kokią medžiagą apdailai pasirinktume, ji privalo tenkinti bendrą fasado atsparumo ugniai klasę,” – sako Edvardas Petrauskas Būsto energijos taupymo agentūros projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas.
Jo teigimu, visos vėdinamuose fasaduose naudojamos apdailos medžiagos turi atitikti joms keliamus su pastatų gaisrine sauga susijusius reikalavimus, t.y. privalo turėti statybos produktų atitikties nustatytiems reikalavimams dokumentus, nurodant ir su gaisrine sauga susijusių jų eksploatacinių savybių rodiklius.
Gaisrinių bandymų rezultatai
Naujausio Jungtinėje Karalystėje (JK) atlikto bandymo vaizdo įraše, kurį paviešino BBC, matoma liepsna, pasiekianti 9 m (30 pėdų) bandymo sienos viršutinę dalį per 7 minutes ir 45 sekundes, kai temperatūra artėja prie 700 ° C. Ekspertai tikėjosi, kad bandymo trukmė sieks ne mažiau kaip 30 minučių, o užfiksuota temperatūra neviršys 600 ° C.
Tyrimo rezultatai, kaip konstatavo tyrėjai, reiškia, kad vertinta pastato apdailos sistema neatitiko JK nustatyto standarto reikalavimų, tačiau bandymą atlikusiems specialistams kelia nerimą liepsnos sklidimo greitis.
Vertinant atliktus tyrimus buvo panaudoti ir duomenys iš Lenkijoje atliktų fasadų atsparumo ugniai bandymų. Šioje duomenų bazėje yra sukaupta daugiau kaip 250 pastatų fasadų bandymų ataskaitų, į kurių rezultatus ekspertai atsižvelgė teikdami HPL plokščių vertinimą JK Vyriausybei.
Pasak prof. Guillermo Rein, Londono Imperatoriškojo koledžo gaisrinės saugos mokslų profesoriaus ir vieno iš tyrimo autorių, – „Lenkijos gaisrinės saugos standartai yra panašūs į JK, tačiau griežtesni. Jų unikalumas yra tas, kad vertinamas vėjo poveikis ir bandymai privalo būti kartojami tris kartus. Daugelio kitų šalių standartuose priešpriešinio vėjo, skatinančio ugnies plitimą, poveikis nevertinamas, o bandymai atliekami tik po vieną kartą“.
Londono imperatoriškojo koledžo (Imperial College London) ir Varšuvos pastatų tyrimų instituto ekspertai nustatė, kad bandymų metu HPL plokštės net 80 proc. normatyvinio laiko neatitiko saugumo reikalavimų, kai apdailos plokštės, panašios į naudotas modernizuojant Grenfell tower pastatą ir, ekspertų nuomone, paskatinusios gaisro išplitimą – 60 proc. laiko.
JK Prof. G. Rein teigimu, iki Grenfelio katastrofos nebuvo atliktas griežtas HPL plokščių gaisrinis vertinimas, tačiau jau dabar HPL plokštes draudžiama naudoti aukštesniems nei 18 m pastatams.
