Europos Parlamentas balsavo už visiškai netaršius naujus viešojo sektoriaus pastatus iki 2026 m.

Visoje Europos Sąjungoje nepasiekiami ambicingi pastatų energetinio efektyvumo tikslai, todėl Europos Parlamentas (EP) antradienį balsavo už taisykles, kuriomis siekiama padidinti pastatų atnaujinimo mastą ir sumažinti energijos vartojimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Atnaujinta direktyva (dėl pastatų energinio naudingumo) siekiama iki 2030 m. gerokai sumažinti pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir energijos vartojimą, kad iki 2050 m. šioje srityje poveikis klimatui taptų neutralus. Taip pat siekiama padidinti neefektyviai energiją vartojančių pastatų atnaujinimo apimtį ir pagerinti informacijos mainus analizuojančius energinį naudingumą.

EP balsavo už pasiūlymą, kad:

  • Visi nauji pastatai nuo 2028 m. turėtų būti visiškai netaršūs.
  • Viešajame sektoriuje nauji pastatai tokiais turi tapti iki 2026 m.
  • Iki 2028 m. visuose naujuose pastatuose turėtų būti įrengtos saulės šilumos energijos technologijos, kai tai techniškai tinkama ir ekonomiškai pagrįsta.
  • Pastatams, kuriems atliekamas kapitalinis atnaujinimas, laiko turi iki 2032 m.

Gyvenamieji pastatai ES valstybėse iki 2030 m. turėtų pasiekti bent jau E energinio naudingumo klasę, o iki 2033 m. – D energinio naudingumo klasę (pagal skalę nuo A iki G, kai G klasė atitinka 15 proc. valstybės nacionalinio pastatų ūkio prasčiausio energinio naudingumo pastatų). Negyvenamieji ir viešieji pastatai šiuos lygius turės pasiekti atitinkamai iki 2027 m. ir 2030 m. Pastato energinis naudingumas būtų didinamas (pavyzdžiui, atliekant izoliacijos darbus ar šildymo sistemos gerinimą) pastatą pardavus ar vykdant jo kapitalinį atnaujinimą, o jeigu pastatas nuomojamas – sudarius naują sutartį.

Daugiau apie tai skaitykite
https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20230310IPR77228/ep-nariai-balsavo-uz-grieztesnes-pastatu-energetinio-efektyvumo-taisykles

Nuotrauka © AdobeStock/Lichtwolke99

Rūšiavimas per šiukšles: statybinės medžiagos žiedinėje ekonomikoje

Olympia Dolla | Eurima – Europos izoliacijos gamintojų asociacija

„Mūsų populiacija ir mūsų ribotų Žemės planetos išteklių naudojimas auga eksponentiškai“, –  dar 2011 m. perspėjo fizikas teoretikas ir kosmologas Stephenas Hawkingas. Jo nuomonė plačiai paplitusi visoje ES, kur politikai, pramonė ir piliečiai tikisi, kad žiedinė ekonomika padės užsitikrinti nenutrūkstamą ribotų išteklių naudojimą mūsų planetoje.

Mineralinės vatos pramonė, reaguodama į šį iššūkį, jau dirba kurdama naujus techninius sprendimus ir tobulindama esamus. Pritariame draudimui šalinti į sąvartynus perdirbamas medžiagas, pvz., mineralinės vatos atliekas. Deja kol kas, dėl santykinai mažų sąvartynų mokesčių, alternatyvūs statybinių atliekų perdirbimo variantai nėra ekonomiškai patrauklūs.

Manome, jog uždraudus produktus, kuriuos galima perdirbti, šalinti į sąvartynus, tai taptų gera ekonomine paskata investuoti į perdirbimo pajėgumus. Didinant šalinimo sąvartynuose išlaidas/mokesčius, ne tik būtų siekiama geresnio apyvartumo, tačiau tai mažintų neperdirbamų produktų šalinimą į sąvartynus.

Europos šiluminės izoliacijos gamintojų asociacija (Eurima), atstovaujanti visus pagrindinius mineralinės vatos gamintojus Europoje, remia Europos žiedinės ekonomikos plėtrą, kuria siekiama apsaugoti mūsų brangius planetos išteklius.

ES nustatė energijos taupymo tikslus ir skatina pastatų atnaujinimą. 2020 m. kovo mėn. Europos Komisija paskelbė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuris yra vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso – Europos tvaraus augimo darbotvarkės – dalių. Tačiau veiksmų plane nurodytos ir rizikos, pvz., per didelis sąvartynų naudojimas, kurias reikia spręsti statybos pramonės sektoriuje, kad būtų galima sparčiai pereiti prie žiedinio statybinių produktų ciklo.

Žiedinio ciklo sukūrimas ES

Mineralinės vatos atliekos iš gamybos aikštelių jau tvarkomos taip, kad didžioji jų dalis patenka į perdirbimo ciklą. Tačiau statybų ir griovimo procesų statybvietėse metu mineralinės vatos produktų atliekos kasmet tebepatenka į sąvartynus. Intensyvėjant ES pastatų atnaujinimo bangai rizikuojame, kad šis skaičius gerokai padidės, o juk tai brangaus resurso švaistymas.

Kaip neseniai paaiškino Eurima generalinis direktorius Jan te Bos, svarbu atskirti perdirbamus ir perdirbtus statybos produktus. Mineralinės vatos pramonė skatina visų statybos procese susidarančių mineralinės vatos atliekų rūšiavimą ir perdirbimą. Tai visų pirma reiškia, kad reikia skatinti rūšiuoti statybines atliekas atliekas, įdentifikuojant tokias kaip mineralinė vata, kurios gali būti ir yra perdirbamos.

Mineralinės vatos pramonė nori, kad visos surūšiuotos mineralinės vatos atliekos būtų tikrai perdirbamos, o ne tik teoriškai. Tačiau, kad tai taptų realybe, reikalingi sprendimai ES ir nacionaliniu lygiu. Be to, būtų tikslinga apibrėžti tokius terminus kaip tinkamas perdirbti ir perdirbtas gaminys, šie sąvokų patikslinimai, taip pat turėtų būti atlikti nacionaliniu ir ES lygiu.

Šiandien naudojami atliekų kodai neišskiria izoliacijos tipų. Tai neleidžia tinkamai rūšiuoti skirtingų statybos proceso atliekų srautų ir sukuria nereikalingas kliūtis ieškant ir perdirbant šias atliekas, kurias galima perdirbti.

Vos pagaminus statybos produktą, dar prieš jo montavimą, turėtume apsvarstyti reikalavimus ir tinkamumą perdirbti. Statybos produkto gyvavimo ciklo pradžioje, prieš montuodami statybos produktus, turėtume Statybos produktų reglamente apspręsti privalomus perdirbto turinio reikalavimus ir tinkamumo perdirbti efektyvumo rodiklį. Naudojant ES standartizuotas gaminiuose esančių medžiagų deklaracijas, galima dokumentuoti statybinių medžiagų kiekį, taip palengvinti išmontavimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Visi dokumentai, naudojami produkto tinkamumo perdirbimui pagrįsti, turėtų būti prieinami skaitmeniniu formatu – deja, tai nėra savaime suprantama net mūsų XXI amžiaus visuomenėje.

Pasibaigus statybos produkto gyvavimo laikui, ES politika turėtų skatinti pastato dekonstrukciją, o ne griovimą. Pavyzdžiui, atskiras atliekų surinkimas dekonstrukcijos arba griovimo etape taptų privalomu. Siūloma nustatyti specialius stiklo vatos ir akmens vatos regeneravimo ir perdirbimo tikslus. Tai reiškia, didinti visų perdirbamų produktų sąnaudas ir laipsniškai uždrausti statybines atliekas šalinti į sąvartynus.

Galiausiai, perdirbimo centrai statybinių atliekų kroviniams turėtų būti lengviau pasiekiami. Tai reiškia, kad reikia supaprastinti procesų administravimą, susitarti dėl paprastų ir greitų taisyklių, kurios apimtų ilgalaikius vežimo leidimus perdirbimo gamykloms pagal bendrus ES masto kriterijus. Europa taip pat turėtų, pavyzdžiui, sukurti įmonių duomenų bazę, kuriose perdirbamos patvirtintos išrūšiuotos, atskirtų medžiagų, įskaitant mineralinės vatos, atliekos.

Tvarumo žiedas

Mineralinės vatos gamintojai sukūrė ir patobulino daugumą gamybos likučių perdirbimo sprendimų. Jie buvo kuriami kartu su tvariais medžiagų atkūrimo būdais, kai uždarojo ciklo perdirbimas yra per brangus arba techniškai neįmanomas.

Mineralinės vatos termoizoliaciniai produktai turi puikų potencialą perdirbimui. Šių gaminių pluoštai gali būti perdirbami neribotą kiekį kartų. Nauji gaminiai, pagaminti iš perdirbtų medžiagų, atitiks tokius pat aukštos kokybės standartus, susijusius su eksploatacinėmis savybėmis ir darbuotojų apsauga.

Pavyzdžiui, mineralinės vatos termoizoliacijai gaminti naudojamas stiklas, tad stiklo duženų panaudojimas žymiai sumažina pirminių žaliavų poreikį ir anglies dvideginio išmetimą gamybos procese.

Ne mažiau svarbus teisingas pagaminto produkto sumontavimas, tam kad jis būtų naudingas sveikatai ir aplinkai. Todėl Eurima nariai parengė teisingo mineralinės vatos montavimo sienose, stoguose ar grindyse gaires.

Gamintojai parengė ir vietines grąžinimo schemas, skirtas surinkti, perdirbti ir atkurti statybų, griovimo ir kitų gamybos procesų metu susidariusias mineralinės vatos nuopjovas. Šios nuopjovos gali būti susmulkintos ir naudojamos kaip pūtimo vata, pagaminti nauji mineralinės vatos gaminiai, arba pakartotinai panaudoti, pavyzdžiui, gaminant plytas ir lubų plyteles.

Kaip sakė prof. St. Hawkingas: kitas dalykas, eksponentiškai augantis Žemėje, yra žmonijos „techninis gebėjimas pakeisti aplinką į gerą arba į blogą. Mineralinės vatos pramonė turi techninių galimybių aktyviai dalyvauti kuriant žiedinę ekonomiką.

Tyrimas: „Renovate2Recover“ po vienerių metų

Nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai (angl. National recovery and resilience plan (NRRP)) buvo patvirtinti po COVID 2021 m., gerokai prieš karą Ukrainoje ir po jo sekusią energijos kainų bei Europos šalių gyventojų pragyvenimo išlaidų krizę. Atkūrimo priemonės tikslas – paskatinti Europos Sąjungos valstybių narių ekonomiką išbristi iš sulėtėjimo po COVID pandemijos, kartu skatinti skaitmeninimą ir padedant valstybėms narėms pasiekti 2030 ir 2050 m. ES klimato tikslus.

Energetikos krizė yra papildoma varomoji jėga vykdant su pastatais susijusias reformas ir investicijas, numatytas Nacionalinėse reformų programose. Kaip 2022 m. spalį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė von der Leyen, „susidūrę su karu ir iškastinio kuro krize, argumentai pastatų atnaujinimo bangos naudai tapo tik dar svarbesni. Investuoti į pastatų atnaujinimą nebegaila.“

2021 m. „Renovate2Recover“ tyrime nustatyta, kad iš 18 ištirtų valstybių narių NRRP pastatams atnaujinti buvo skirta 39,9 mlrd. EUR (apie 8 proc. bendros sumos). Pristatoma naujausia informacija apie pažangą po vienerių metų įgyvendinimo ir apžvelgiami darbai, kurie buvo pradėti siekiant atlaisvinti su pastatais susijusias investicijas, kurių vertė viršija 28 mlrd. EUR.

Šiame tyrime apžvelgiama, kurios su pastatais susijusios priemonės buvo įgyvendintos, kokie tikslai ir etapai pasiekti ir kokia finansinė parama valstybėms narėms buvo suteikta iki 2022 m. rugsėjo mėn. ir naujų finansavimo programų įsigaliojimo.

Tyrimas pristatomas čia

Jaukių šv. Kalėdų!

Europos Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslų vadovas

Siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą ir pagerinti ES energetinį saugumą, labai svarbu dėti daugiau pastangų taupyti energiją, o piliečiams suteikti naudos, pavyzdžiui, mažesnes sąskaitas, didesnį komfortą ir geresnę oro kokybę. ES energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir valdymas yra kertiniai siekiai, nes jie skatina taupyti energiją, koreguoti teisės aktus, kartu tai signalas suinteresuotosioms šalims ir investuotojams.
2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslų vadovo užduotis – paaiškinti, koks yra dabartinis 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslas, ką Komisija pasiūlė naujoje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje (EED) ir kokius siūlomus teikia Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas (ITRE) ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas (ENVI).

Europos Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslų vadovas

Su 23-ąja statybininkų diena!

Jau rugsėjį trečiasis Gaisrinės saugos technologijų forumas – „Baltic Fire Forum 2022″

Rugsėjo 15 d. vyks Gaisrinės saugos technologijų forumas – „Baltic Fire Forum 2022″. Mineralinės vatos gamintojų asociacija (MVGA) remia trečią kartą Baltijos šalyse vykstančią konferenciją-parodą. Joje pristatomos gaisrinės saugos prevencijos užtikrinimo priemonių, gaisrų plitimo ribojimo ir gesinimo sistemų naujovės, diskutuojama apie technologines inovacijas, gerąją praktiką projektuojant, eksploatuojant, bandant ir prižiūrint apsaugines sistemas.

Forumo tikslas suburti įvairių sričių specialistų bendruomenę į didžiausią Pabaltijyje gaisrinei saugai skirtą renginį, kuriame dalyvauja architektai ir inžinieriai, profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai, priešgaisrinės priežiūros inspektoriai, gaisrinės saugos inžinerijos specialistai, ir kiti žmonės neabejingi kovai su ugnimi.

Kviečiame dalyvauti  „Baltic Fire Forum 2022″ ir sužinoti apie naujausias tendencijas apie kovą su gaisrais, potvyniais ir techninėmis avarijomis, taip pat pamatyti pristatymus apie apsauginių sistemų bandymus, sertifikavimą, statomų ir eksploatuojamų pastatų priežiūrą. 

Kviečiame susitikti ir pasidalinti su priešgaisrinės priežiūros inspektoriais savo praktika ir padiskutuoti apie dažniausiai fiksuojamas klaidas projektuojant, teisės aktų dviprasmybes projektuojant, statant ir prižiūrint statinius.

Forume savo pranešimus skaitys Lietuvos, Suomijos, Italijos, Kroatijos, Šveicarijos, JK ir Lenkijos gaisrinės saugos inžinieriai, akredituotų laboratorijų vedantys specialistai, taktinių mokymo centrų lektoriai. Bus pristatomi naujausi gaisrinių bandymų metu technologijų rezultatai, dalinamasi gerąja sudėtingų gaisrinės saugos skaičiavimų praktika, dalinamasi tarptautinių gelbėjimo komandų bendradarbiavimo idėjomis, efektyviomis gaisrų gesinimo ir techninių avarijų likvidavimo taktikomis.

 Renginyje (5 Litexpo ekspozicinėje salėje) bus pristatomos ugniagesiams reikalingos asmeninės apsaugos priemonės, įranga skirta gesinti gaisrus, likviduoti technines ir chemines avarijas, įranga dirbti vandenyje ir gylyje. Eksponuojamos statybose reikalingos pasyviosios gaisrinės saugos technologijos ir gaisrų gesinimui padedančios aktyviosios, gesinimo ir dūmų šalinimo technologijos. 

Visa informaciją apie renginį galite rasti https://www.facebook.com/balticfireforum 

Statybos produktų vidaus rinkos skatinimas pagerins priešgaisrinę saugą

MVGA aktyviai seka statybos produktų rinkos pokyčius, kurie svarbūs naudotojų saugumui, ir remia organizacijos Fire Safe Europe (FSEU) poziciją Europos Komisijos inicijuoto Statybos produktų reglamento (SPR) (angl. the Construction Product Regulation (CPR)) tobulinime, nes tai yra esminis žingsnis stiprinant statybos produktų vidaus rinką ir įgyvendinant reguliavimo sistemą, derančią su žaliuoju kursu.

FSEU siūlo optimizuoti Komisijos pasiūlymą ir užtikrinti statinių tvarumą, ypač priešgaisrinės saugos srityje:

  1. Deleguotieji aktai turėtų būti išskirtinė priemonė, kuri turi būti plėtojama veiksmingai, skaidriai ir subalansuotai, o jų naudojimą turėtų tinkamai pagrįsti Europos Komisija;
  2. Reikėtų užtikrinti subalansuotą pagrindinių suinteresuotųjų šalių atstovavimą ir jų indėlį standartizacijos institucijose;
  3. Turi būti užtikrintas Europos techninio vertinimo organizacijos (ETVO) (angl. European Organisation for Technical Assessment (EOTA)) veiklos krypties tęstinumas, o valstybės narės ateityje turėtų darniai priimti Europos techninius vertinimus (ETV) (angl. ETAs (European Technical Assessments));
  4. Priešgaisrinė sauga visu statybos produktų,panaudotų statiniuose ir pastarųjų  eksploatavimo laikotarpiu turėtų būti vienu pagrindiniu tvarumo veiksmingumo rodikliu SPR, nes tai esminis pastatų ekonominio, socialinio ir aplinkos tvarumo elementas;
  5. Skatinant žiedinę ekonomiką, labai svarbu užtikrinti tinkamą pakartotinai apdorotų arba pakartotinai panaudotų statybos produktų faktinio veiksmingumo gaisre įvertinimą pagal atitinkamus gaminio standartus, dar prieš pateikiant juos rinkai;
  6. Komisija turėtų parengti tiesioginius reglamentus ir (arba) pavyzdinius kodeksus ir (arba) gaires, kad būtų pašalinta galima nauja gaisrų rizika, susijusi su didėjančiu atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu, taip pat didesniu elektra veikiančių sprendimų ir (arba) technologijų naudojimu;
  7. Skaitmeninis produkto pasas turės įvertinti intelektinės nuosavybės teises, užtikrinant subalansuotą požiūrį tarp viešųjų duomenų poreikio ir įmonių teisės saugoti svarbią informaciją apie produktą, taip palaikant  sąžiningą konkurenciją.

Pozicijos dokumentą galite rasti paspaudę šią nuorodą

Ar darnus vystymasis ir būsto įperkamumas yra du vienas kitam prieštaraujantys dalykai?

Susipažinkite su įkvepiančiais projektais pagal NEB (Naująjį Europinį Bauhauzą) – Socialinio būsto projektas „Quarter up two“

 

Socialinio būsto projektas „Quarter up two“ Theresienfelde, Austrijoje, kuriame 28 butų daugiabutyje pritaikytos paprastos technologijos, įrodo, kad įperkamas būstas su klimatui neutraliais, ilgaamžiais sprendimais gali būti suderinami.

Pelno nesiekianti būsto bendrovė „Arthur Krupp“  parengė naują socialinio būsto koncepciją, kuri yra įdomi tiek energijos vartojimo efektyvumo, tiek universalumo požiūriu. Koncepcijos esmė – statybų projekte pritaikyta gyvenimo ciklo samprata.

Pastatytus penkių kambarių butus be didelių pastangų galima paversti 2 dviejų kambarių butais, taip prisitaikant prie kintančių gyvenimo poreikių. Dalis buto gali būti naudojama kaip atskiras gyvenamasis vienetas toje pačioje šeimoje arba išnuomojamas tretiesiems asmenims. Pavyzdžiui, butu gali naudotis jauna pora, kol šeima įgauna savarankiškumo ir palieka namus.


Read more

Atverta Europos Komisijos iniciatyva: Naujojo Europos Bauhauzo laboratorija

Europos Komisijos prieš kelis metus pradėjo iniciatyvą Naujasis Europos Bauhauzas (NEB), kuri sujungia Europos žaliąjį kursą su mūsų kasdieniu gyvenimu ir gyvenamosiomis erdvėmis. Šiais metais žengtas dar vienas žingsnis – atverta NEB laboratorija (NEB Lab), kur NEB įgyvendinamas konkrečiais ir apčiuopiamais projektais. 

NEB Lab paverčia Naujojo Europos Bauhauso iniciatyvą konkrečiais veiksmais su tikslu:

  • kurti palankias sąlygas įgyvendinant žaliąjį kursą, pavyzdžiui, naujas priemones, sistemas, politikos rekomendacijas ir kt.;
  • inicijuoti juntamą pokytį šioje sferoje.

NEB laboratorija veikia kaip inkubatorius, jungiantis žmones ir mokantis vieniems iš kitų patirties. Jau pradėti keli NEB Lab projektai:

 

„Ženklinimo strategijos“ projektas, kviečiantis ekspertus, akademikus ir tvarumo, įtraukties ir estetikos specialistus prisidėti nustatant veiklos kryptį ir sukuriant vertinimo sistemas, kurios padėtų užtikrinti, kad projektai būtų suderinti su naujosiomis Europos Bauhaus vertybėmis ir būtų atpažįstami kaip NEB.

 

„Analizės ir eksperimentavimo“ projektas, skirtas ištirti, kaip reguliavimo sistema, nuo nacionalinio iki Europos lygmens, gali padėti plėtoti naujus Europos Bauhaus projektus. Iki 2022 m. birželio 30 d. buvo vykdoma apklausa, skirta iššūkiams ir galimybėms, su kuriomis susiduria praktikai, nustatyti.

 

Du inovatyvūs finansavimo projektai: vienas skirtas sutelktiniam ir viešajam finansavimui, kitas – bendram finansavimui su filantropija. Šiuose projektuose tiriami novatoriški finansavimo sprendimai, skirti naujiems Europos Bauhaus projektams. Dalintis mintimis ir patirtimi kviečiami visi, besidomintys naujais finansavimo būdais.

Naujasis europinis Bauhauzas

Tai aplinkosaugos, ekonomikos ir kultūros projektas, kurio tikslas – suderinti energinį pastatų efektyvumą ir dizainą, tvarumą, prieinamumą, įperkamumą, investicijas siekiant padėti įgyvendinti Europos žaliąjį kursą.

NEB įkvepia judėjimą ir nukreipia mūsų visuomenių kitimą apimant tris esmines vertybes:

  • tvarumą (nuo klimato tikslų iki žiedinės ekonomikos, nulinės taršos ir biologinės įvairovės),
  • estetiką (patirtis, kokybė ir stilius, ne tik funkcionalumas),
  • įtrauktį (nuo įvairovės vertinimo iki prieinamumo ir įperkamumo užtikrinimo). 

NEB sujungia piliečius, ekspertus, įmones ir institucijas, kad iš naujo permąstytų: tvarus gyvenimas, koks tai gyvenimas Europoje ir už jos ribų. 

Iniciatyva ne tik sukuria ekspertų ir bendravimo platformą, bet ir palaiko teigiamus pokyčius, suteikia galimybę gauti ES finansavimą gražiems, tvariems, energiškai efektyviems ir įtraukiems projektams.

Daugiau apie tai https://europa.eu/new-european-bauhaus/about/about-initiative_en