Pagrindiniai statybų ekosistemos iššūkiai (II)

Statybų sektoriaus įtaka klimato kaitai

Klimato pokyčiai vyksta, kartu stiprėja ir visuomenės spaudimas ieškoti naujų sprendimų racionaliai naudoti resursus ir palikti minimalų poveikį aplinkai.

Dekarbonizavimas

ES pastatai sunaudoja maždaug 40 proc. suvartojamos energijos ir 36 proc. išmetamo CO2. Taigi jie suteikia puikią galimybę efektyviau naudoti energiją ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Tam reikia padidinti tvarių pastatų rinkos paklausą ir renovacijos srityje laikytis holistinio požiūrio. Be to, tvarūs statybos produktai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, išmanieji prietaisai ir valdymo sistemos – visa tai gali prisidėti prie būsimos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos.

Pasaulinėje kovoje su klimato kaita statybų sektorius gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant sąžiningo perėjimo prie Paryžiaus susitarimo ir tvaraus vystymosi tikslų. Iš tikrųjų dėl griežtesnių pastatų atnaujinimo normų sumažėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nes sumažėtų energijos sąnaudos. Be to, patobulinus statybinių medžiagų gamybos procesus ir naudojant geriausias prieinamas technologijas butų sumažinta įterptosios anglies emisija (ang. embedded carbon emissions; apibūdina šiltnamio efektą sukeliančiųjų dujų, gaminant produktą, apmtis). Galiausiai tikimasi, kad holistinis požiūris į esamų pastatų atnaujinimą pagerintų esamų pastatų fondo kokybę ir prisidėtų prie visuomenės ir aplinkos tvarumo.

Tvari statyba

Maždaug pusė pasaulyje išgaunamų medžiagų naudojamos statybų ir su jomis susijusių sektorių poreikiams. Ne gana to, statybų ir griovimo atliekos sudaro maždaug 25–30 proc. ES susidarančių atliekų. Žiedinės ekonomikos požiūriu statybų sektorius turi puikias galimybes pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą, medžiagų perdirbimą ir pakartotinį naudojimą. Tačiau dabartinė perdirbtų medžiagų ir pakartotinai naudojamų produktų rinka toli gražu nėra stipri dėl kokybės ir nelogiško pirminių ir antrinių žaliavų (naujų ir pakartotinai naudojamų produktų) kainų santykio.

Naujos galimybės gali atsirasti skatinant žiedinės ekonomikos inovacijas. „Žiedinio mąstymo“ į statybų sektorių integravimas padidintų perdirbtų medžiagų ir pakartotinai panaudotų produktų įsitraukimą į rinką.

Be to, tai remtų didesnį novatoriškų medžiagų naudojimą ir pastatų gyvavimo ciklo projektavimą, kad jie būtų tinkami dekonstrukcijai, kad būtų galima pakartotinai naudoti produktus ir geriau perdirbti medžiagas.

Iliustracija unsplash.com

 

Pagrindiniai statybų ekosistemos iššūkiai šiandien (I)

Statyba 2050 m.: rytojaus Europa šiandien

Statybų sektorius ant didžiųjų pokyčių slenksčio. Kas lemia šiuos pokyčius? Visų pirma, infrastruktūros plėtra yra politinis ir ekonominis prioritetas daugelyje pasaulio šalių. Užsakomi vis sudėtingesni projektai, kuriais siekiama paspartinti ekonomikos augimą, atnaujinti seną infrastruktūros sistemą ir taip rūpintis augančia ir kintančia žmonių populiacija. Prognozuojama, kad ateinančiais dešimtmečiais didelis ekonomikos augimas ir sparčiai auganti populiacija lems didelę urbanizaciją, todėl naujos infrastruktūros paklausa augs. Be to, atsiranda ir kiti iššūkiai: demografiniai pokyčiai; didėjantys verslo, paslaugų vartotojų ir visuomenės lūkesčiai; poreikis mažinti anglies dvideginio išmetimą ir atliekas – sukuria dinamišką ir išbandymų kupiną aplinką pramonei ir tiems, kurie užsako naujus projektus. Taigi statybų sektoriaus potencialas tik didės.

Europos statybininkų konfederacija (EBC) (Europos profesinė organizacija, atstovaujanti nacionalinėms asociacijoms. statybų MVĮ ir amatams) pristatė straipsnių ciklą, kuriame aptariami pagrindiniai statybų ekosistemos iššūkiai šiandien ir jų galimi laimėjimai.

Pateikiame pirmąją šių straipsnių dalį.

Jaunų talentų poreikis

Senoji statybininkų karta išeina, tačiau jaunajai kartai ši sritis nėra patraukli, todėl statybų sektorius susiduria su dideliu darbo jėgos trūkumu. Tuo pačiu metu statybininkams reikia nuolat pritaikyti savo gebėjimus ir kompetenciją prie tokių pokyčių, kaip, pavyzdžiui, skaitmeninimas, žiedinė ekonomika ir energijos vartojimo efektyvumas.
Tačiau kiekvienas iššūkis, tai naujos galimybės, todėl investuodamas į mokymąsi visą gyvenimą, geresnes darbo sąlygas ir socialinę apsaugą, į sveikesnę ir saugesnę darbo aplinką, bei labiau skatindamas karjeros galimybes, statybų sektorius gali pritraukti kvalifikuotus darbuotojus ir naujus talentus. O pašalinus esamas įgūdžių spragas ir numačius būsimų įgūdžių poreikį, Europos piliečiams bus suteikta daugiau, geresnių ir saugesnių darbo vietų.

Vienodos konkurencinės sąlygos tarptautiniu lygiu

Statybos sektoriuje dėl netinkamo ir neteisingo taisyklių aiškinimo atsirado ydingos praktikos, pavyzdžiui, nedeklaruojamas darbas, socialinis sukčiavimas / piktnaudžiavimas ir fiktyvus savarankiškas darbas. Šie reiškiniai sukuria nesąžiningą konkurenciją statybų įmonėse ir nesąžiningą elgesį su darbuotojais. Be to, Europos statybos rinka pritraukė trečiųjų šalių įmones ir darbuotojus. Nepaprastai svarbu, kad šie žaidėjai laikytųsi visų galiojančių ES taisyklių ir abipusiškai atvertų savo rinkas Europos įmonėms.
Be kitų priemonių, šiems iššūkiams spręsti reikės viešųjų pirkimų ir valstybių įstatymų korekcijų. Būtinos vienodos veiklos sąlygos ES ir tarptautiniu lygiu. Tai sudarytų sąžiningesnes ir konkurencingesnes sąlygas ES statybų ekosistemos įmonėms ir teisingesnes galimybes statybininkams.

 

Daugiau informacijos čia

Nuotrauka unsplash.com

Gaisrinė sauga tampa svarbia pastatų energinio naudingumo direktyvos dalimi

2019 m. gegužės 16 d. Europos Komisija (EK) paskelbė savo rekomendacijas, kaip ES šalys turėtų įgyvendinti pastatų atnaujinimo aspektus vadovaujantis atnaujinta Pastatų energinio naudingumo direktyva (angl. EPBD).

Gaisrinė sauga tampa svarbia sritimi vertinant valstybių narių ilgalaikes renovacijos strategijas bei keičiantis duomenimis apie gaisrus informacijos mainų platformose.

Valstybių narių ilgalaikės renovacijos strategijos: galimybė užtikrinti gaisrinę saugą

Pagal EPBD, ES valstybės narės turi patvirtinti ilgalaikę pastatų atnaujinimo strategiją (angl. LTRS) „remti nacionalinių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, tiek valstybinių, tiek privačių atnaujinimą siekiant iki 2050 m labai efektyvaus pastatų energijos vartojimo ir dekarbonizacijos. Siekiama palengvinti rentabilų esamų pastatų virsmą beveik nulinės energijos pastatais.

EPBD teigiama, kad valstybės narės gali naudoti ilgalaikes renovacijos strategijas siekdamos gerinti pastatų gaisrinę saugą, nes tai gali turėti įtakos energijos vartojimo efektyvumui atnaujinant pastatus ir gerinant jų eksploatavimo laiką:
• savo ilgalaikės renovacijos strategijose valstybės narės gali įvardyti gaisrus kaip vieną svarbiausių priežasčių energijos vartojimo efektyvumo atnaujinimui atlikti. Rekomendacijose pabrėžiama, kad pastatų energinio efektyvumo gerinimas – gali tapti puikia galimybe įsivertinti pastato saugumo aspektus ir, lygiai taip pat, itin svarbi priežastis – gaisrinės saugos atnaujinimas gali būti puikia priežastimi efektyviau vartoti energiją. Kitaip tariant, energinis naudingumas ir priešgaisrinė sauga gali vykti kartu ir stiprinti vienas kitą;
• į ilgalaikę pastatų atnaujinimo strategiją turi būti įtrauktas, įrodymais pagrįstas, numatomo energijos sutaupymo ir platesnės naudos įvertinimas, o valstybės narės į šią sąmatą gali įtraukti priemones gaisrinei saugai didinti.

Informacijos mainų platformos apie gaisrus nauda valstybėms narėms

PBD rekomendacijose pabrėžiama, kad Informacijos apie gaisrus mainų platformos (angl. FIEP) veikla paremta valstybių narių darbu. Europos Komisija sukūrė FIEP, kad palengvintų keitimąsi informacija tarp kompetentingų nacionalinių institucijų ir kitų suinteresuotų šalių, kad jie galėtų pasinaudoti įgyta patirtimi ir geriausia gaisrinės saugos praktika. FIEP suteikia valstybėms narėms galimybę mokytis iš kitose šalyse priimtų taisyklių, saugos kampanijų ir strategijų, žymėti naują riziką, keistis naujomis technologijomis ir gaminiais ir dar daugiau.

Remiantis FIEP susitikimuose aptartomis temomis, rekomendacijose teigiama:
• „Valstybės narės gali skatinti įrengti tinkamas vėdinimo ir purkštuvų sistemas. Taip pat, saugiai ir teisingai įrengti sistemas, kurios galėtų turėti įtakos gaisrinei saugai, pavyzdžiui, saulės modulių ir elektrinių transporto priemonių įkrovimo vietas.“

• „svarbus vaidmuo tenka priešgaisrinėms priemonėms ar gaisrinės saugos patikrinimų politikai, žmonių informavimui atliekant vizitus jų namuose, pasiteisina net ir švelnesnės priemonės, tokios kaip detektorių įrengimas.“

Šios EPBD rekomendacijos yra reikšmingas žingsnis siekiant užtikrinti, kad reguliavimo institucijos tinkamai įvertintų pastatų gaisrinę saugą, kai atnaujinant pastatus siekia didinti jų energinį naudingumą.

Skaityti daugiau:
FSEU pozicijos dokumentas dėl pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūros.

Iliustracija pixabay.com

Sveikiname su statybininkų diena!

Statybų sektorius skirtingų verčių kryžkelėje

Įvairios statybų sektoriaus organizacijos ragina Europos Komisiją sustiprinti dabartinę statybų politikos aplinką. Kviečiama adaptuoti politikos sistemą ir taip spręsti besikeičiančią statybų ekosistemą ir pramonės transformaciją. Naują statybų aplinkos viziją kurti remiantis holistiniu požiūriu į politikos formavimą, siekiant įgyvendinti nuoseklią ir subalansuotą politiką ir teisės aktus.

Todėl sukurtas dokumentas „Statyba 2050 m.: rytojaus Europa šiandien“ (CONSTRUCTION 2050 Building tomorrow’s Europe today), siekiant stiprinti Europos institucijų, valstybių narių ir statybos socialinių partnerių bei suinteresuotųjų šalių partnerystę, formuojant ir įgyvendinant sektoriaus transformaciją tinkamiausia politika ir priemonėmis.

Projekcija į 2050 m.

Maždaug 75 proc. ES gyventojų gyvens miestuose, išmaniuosiuose miestuose, kuriuose yra energiją taupantys ir prieinami pastatai, naudojantys efektyvesnius produktus ir prietaisus. Išmaniųjų pastatų valdymo sistemų diegimas prisidės prie geresnės gyvenimo kokybės ir geresnio pastatų atnaujinimo ir priežiūros.
Skaitmeninių technologijų naudojimas nuo projektavimo etapo per visą pastatų gyvavimo ciklą, taip pat inovatyvių medžiagų integravimas reikšmingai prisidės prie žiedinės ekonomikos principų kūrimo ir taikymo ir galiausiai prie integracinio perėjimo į klimato požiūriu neutralią Europą.
Ryšių technologijos atliks esminius veiklų pokyčius mūsų kasdieniniame gyvenime. Miesto planavimas, autonominės transporto sistemos, naujos pristatymo technologijos, „mobilumas kaip paslauga“, pavyzdžiui, automobilių ir dviračių paėmimo paslaugos, ir alternatyvios darbo schemos, tokios kaip nuotolinis darbas, visiškai pakeis žmonių ir prekių judėjimo ir sąveikos būdą. Išmanioji/Pažangi infrastruktūra, nuolat sujungta su mūsų transportu, pagerins ir užtikrins saugesnį žmonių ir prekių judumą visoje ES, taip pagerindama ekonomikos konkurencingumą ir gerovę.

Šios tvarios rytojaus Europos negalima pasiekti be visų statybų procese dalyvaujančių dalyvių.

Statybų sektorius yra mūsų gyvenimo pagrindas

Statybų įmonės ir jų darbuotojai stato namus, kuriuose gyvename, kelius, kuriais keliaujame, ir pastatus, kuriuose dirbame ar mokomės.
Europos piliečiai vidutiniškai 90 proc. savo laiko praleidžia patalpose, o tai reiškia, kad mūsų sveikata ir gerovė labai priklauso nuo to, kaip pastatai statomi, prižiūrimi ir atnaujinami.
Be statybų sektoriaus Europos Sąjunga negali išspręsti pagrindinių savo iššūkių: konkurencingumo, jaunimo nedarbo, skaitmeninės ekonomikos, miestų regeneracijos, energijos vartojimo efektyvumo ir energijos nepritekliaus, žiedinės ekonomikos, įperkamo būsto, klimato pokyčių, mobilumo ir susijusios infrastruktūros ir kt.

Be to, statyba sektorius yra pagrindinis Europos ekonomikos augimo komponentas ir pagrindinis užimtumo šaltinis. Tai sukuria apie 9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Europos Sąjungoje ir sukuria 18 milijonų tiesioginių darbo vietų.

Optimizuodami darbo procesus, pagerinsime Europos piliečių gyvenimą, sukurdami didesnę vertę naudojant mažiau gamtos išteklių ir geresnę kokybę turto savininkams ir vartotojams. Statybų pramonė, tai sprendimų pramonė: spręsdami statybų sektoriaus iššūkius, sprendžiame Europos piliečių iššūkius.

Nuotrauka  freeimages.com

Kaip sekasi įgyvendinti atnaujintą pastatų energinio naudingumo direktyvą

Interviu su Adrian JOYCE, „EuroACE“ generaliniu sekretoriumi

 

2018 m. liepos mėn. įsigaliojo iš dalies pakeista Direktyva dėl pastatų energinio naudingumo (angl. EPBD), kuri į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2020 m. kovo 10 d. Ar manote, kad valstybės narės sugebės įgyvendinti šias naujas nuostatas? Kokios valstybės narės yra „problemiškos“/turi daugiausia problemų?

Pirmiausia norėčiau atsakyti į antrą klausimo dalį. Nesu čia, kad „įvardinčiau ir sugėdinčiau“ konkrečias valstybes nares, tiesa, kai kurioms valstybėms narėms geriau sekasi įgyvendinti šiuo klausimus. EPBD pirmą kartą į teisės aktus įtraukta 2002 m. Visos valstybės narės sutiko su pradine direktyva ir vėlesniais jos pakeitimais (2010 m. ir 2018 m.), tačiau vis dar yra daug tokių valstybių, kurios visiškai jos nesilaiko. Gali būti, kad daugiausia sunkumų valstybėms narėms sukėlė reikalavimas, kad visi nauji pastatai, baigti 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, būtų beveik nenaudojančius išorės energijos (nearly zero-energy buildings). Iki termino pabaigos liko, tik šiek tiek daugiau nei metai ir manau, kad tik kelios valstybės narės sugebės įgyvendinti reikalavimus laiku.
Grįžtant prie pirmos klausimo dalies, taip, valstybėms narėms pavyks įgyvendinti pakeistas nuostatas, tačiau tik nedaugelis jų tai padarys laiku. Mano nuomone, tai labai apmaudu, nes laiku, visapusiškai ir tiksliai įgyvendinti EPBD pakeitimai, būtų naudingi visai ES.

Koks apskritai didžiausias iššūkis statybų sektoriui atnaujinus EPBD? Koks svarbiausias EPBD pakeitimas?

Atnaujinus EPBD, didžiausias iššūkis pastatų sektoriui yra tai, kaip padaryti pastatų modernizavimą išties veiksmingu. O tai padaryti būtina, nes mūsų pastatai sunaudoja apie 40 proc. visos ES energijos ir išmeta maždaug 36 proc. mūsų su energija susijusio CO2 kiekio. Matydami tokius skaičius, iškart galite suprasti, kad negalime pasiekti užsibrėžto ilgalaikio tikslo, sukurti dekarbonizuotos ekonomikos ES, nebent sutvarkytume savo pastatus – juos dekarbonizuotume ir smarkiai sumažintume jų energijos poreikį.

Todėl, norėdamos pradėti nuo vieno pagrindinio EPBD pakeitimo, valstybės narės susitarė, kad jos turi įgyvendinti ilgalaikes pastatų modernizavimo strategijas, tai lems, kad iki 2050 m. jų pastatų ištekliai taps rentabiliais beveik nenaudojančiais išorės energijos. Tai iššūkis, tačiau būtinas veiksmas, ir mes, „EuroACE“, stebėsime pažangą, daromą įgyvendinant šį direktyvos aspektą, siekdami nustatyti, kaip efektyviai valstybės narės įgyvendina šį reikalavimą savo įstatymuose ir kokį poveikį jis daro energiją taupančių pastatų rinkai.

Be to, karts nuo karto atnaujinus direktyvą, bus ženkliai patobulintas mechanizmas: techninių pastatų sistemų stebėjimo ir duomenų rinkimo, sisteminimo, analizavimo. Jau dabar valstybės narės privalo užtikrinti, kad iki 2025 m. didesniuose komerciniuose ir viešuosiuose pastatuose, būtų įrengtos pastatų automatizavimo ir valdymo sistemos. Minėtas reikalavimas, suteikia galimybę gerokai pagerinti mūsų pastatų energinį efektyvumą, komfortą ir patalpų klimato sąlygas.

Galiausiai norėčiau paminėti, kad direktyvos pakeitimai taip pat paskatins valstybes nares geriau ir išsamiau apsvarstyti, kaip pastatų savininkai gali gauti finansavimą savo pastatų energinei modernizacijai, ir jie turės užtikrinti, kad, bet kokia jų teikiama pagalba priklausytų nuo to, kiek ji išties būtų naudinga, gerinant energijos vartojimo efektyvumą.

Pagrindinės nuostatos, kurios kol kas dar nebuvo paliestos – pateikti energinio naudingumo sertifikatą pastatus parduodant, nuomojant ar nuomojantis, sandorio sudarymo metu. Tiesą sakant, šie sertifikatai turi būti prieinami būsimiems nuomininkams ir (arba) savininkams tuo laikotarpiu, kai turtas yra rinkoje. Sertifikatuose pateikiama informacija, rodanti pastato energinio naudingumo savybes, gali paskatinti teigiamą pažangą kuriant vis efektyvesnius pastatus. Mes juk žinome, kad energiją taupantys pastatai yra patrauklesni būsimiems savininkams ir gyventojams.

Valstybėms narėms suteikta nauja galimybė, atsižvelgiant į ilgalaikes pastatų atnaujinimo strategijas (PAS), yra pastatų atnaujinimo pasų (PAP) naudojimas. Kuo jis svarbus ir naudingas? Kokią įtaką PAP įvedimas ir naudojimas turės rinkai?

Manau, galimybė nacionaliniu lygiu įvesti PAP kūrimo schemą yra dar vienas svarbus EPBD patobulinimas. Šie pasai yra skaitmeninės saugyklos, kuriose yra visa svarbi informacija apie esamo pastato būklę ir eksploatacines savybes. Jie gali būti visos svarbios techninės ir teisinės informacijos rinkimo priemonė, kuri savininkui bus naudinga (ir dažnai būtina). Kartu mums kaip „EuroACE“, pastatų atnaujinimo pase esami duomenys rodys kryptį, kaip pastatas, laikui bėgant gali būti visiškai atnaujintas, kad būtų pasiektas visas jo energinio naudingumo potencialas. Ankstesnė kelių ES šalių patirtis rodo, kad pastatų savininkai labai teigiamai vertina pastatų atnaujinimo pasus, o paso buvimas gali paskatinti savininkus pagerinti jų pastatų energinį /naudingumą.

Pagrindiniai pranašumai, naudojant PAP – didinamas pastatų savininkų sąmoningumas apie energinį naudingumą, nepriklausomybė, teikiamos nepriklausomos ekspertų rekomendacijos kaip savininkas gali pagerinti savo turtą, pagaliau PAP taptų pastato registru fiksuojančiu visus jo pokyčius. Be to, atsiranda galimybė teikti pasiūlymus dėl pase rekomenduojamų priemonių finansavimo šaltinių, priemonės visada individualizuojamos konkrečiam savininkui ir jo turtui. Ir, kaip jau anksčiau minėjau, pasai gali paskatinti savininkus veikti ir tokiu būdu tiesiogiai padėti pagerinti pastatų būklę ES.

Kaip užtikrinti, kad atnaujinta EPBD skatintų energinį pastatų atnaujinimą?

Energijos atnaujinimą paskatins ne pati atnaujinta EPBD. Jos priėmimas ir įsigaliojimas yra tik pradinis taškas valstybėms narėms pradėti kilti. Jei jie priims iššūkius, su kuriais susiduria visi mūsų pastatai, parengdami gerus, nuoseklius ir plataus masto reglamentus nacionaliniu lygiu, tada matysime, kaip visoje ES padidės pastatų energinio atnaujinimo veikla. Taigi, pastatų energinį atnaujinimą paskatins suderinti veiksmai, atsirandantys dėl kokybiško ES direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir tinkamų žmogiškųjų bei finansinių išteklių valdymo. Valstybių narių miestams, savivaldybėms ir regionams reikės imtis pagrindinio vaidmens didinant pastatų atnaujinimo skaičių ir ambicijų dydį. Jų vietiniai planai turės būti suderinti su nacionaliniais planais, o jų vietos administracijos turės norėti ir sugebėti imtis reikiamų veiksmų.

Kokią matote energinio efektyvumo ir pastatų atnaujinimo pažangą pietryčių Europoje? Kokia nauda pietryčių Europai, įgyvendinant ES teisės aktus dėl energijos vartojimo efektyvumo pastatuose?

Manau, kad padaryta pažanga SEE regione yra gana sparčiai augantis būtinas politinis supratimas apie poreikį atnaujinti pastatus didinant jų energinį efektyvumą. Didžiausias iššūkis bus rasti būdų, kaip tą padidėjusį politinį supratimą operatyviai paversti realiais veiksmais. Puikus pavyzdys – Kroatija, kur vykdoma labai gera viešųjų pastatų energinio atnaujinamo programa, vadinama energinio naudingumo sutarčių sudarymo metodu (energy performance contracting). Slovėnijoje taip pat prieš kelerius metus įsteigtas „Eko“ fondas, kuris dėl gerų rezultatų, išgyveno net vyriausybių pasikeitimą ir liko vertingu įrankiu, prieinamu daugeliui slovėnų, pasirengusių padidinti savo namų energinį efektyvumą.

Kalbant apie naudą Pietryčių Europos šalims tinkamai įgyvendinus atnaujintus ES teisės aktus dėl pastatų, žinome, kad visame statybų sektoriuje, bus sukurta daugiau darbo vietų ir, kad geresni pastatai reikš sveikesnius ir laimingesnius žmones. Gali būti, kad suaktyvėjusi pastatų atnaujinimo rinka sugrąžins daug darbuotojų iš kitų ES (ir tolimesnių) regionų, į kuriuos jie persikėlė ieškodami darbo nuo pat 1989 m. Norint pasiekti tokio gero rezultato, reikia užtikrinti, kad atliekami darbai būtų pritaikyti pagal pastato tipą bei amžių ir, kad būtų laikomasi holistinio požiūrio, kai naudojamas tinkamas priemonių derinys. Minimalios priemonės būtinos atliekant pastatų energinio efektyvumo atnaujinimą vadovaujantis holistiniu požiūriu, yra tobulinamas pastato apvalkalas, užtikrinamas tinkamas vėdinimas, naudojamos labai efektyvios šildymo sistemos, suteikiant valdymo galimybę patiems gyventojams.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) atkreipė dėmesį į tai, kad 76 proc. investicijų, reikalingų Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti, turi būti skiriama energijos vartojimo efektyvumui, o Europos pastatų eksploatavimo institutas (BPIE) 2017 m. nustatė, kad tik 3 proc. ES pastatų energijos vartojimas įvertinti kaip labai efektyvus, o likusiems 97 proc. reikės imtis žingsnių padidinant jų statinių energinį naudingumą iki 2050 m. Kokį vaidmenį atliks suinteresuotosios šalys?

Mano nuomone, suinteresuotosioms šalims tenka svarbus vaidmuo. Mes žinome rinkos sąlygas, žinome pastatų būklę ir suprantame metodus, kurie geriausiai tinka mūsų nacionaliniame kultūriniame kontekste. Dabar turėtume ieškoti būdų, kaip savo žinias šiais aspektais perkelti į ilgalaikes pastatų atnaujinimo strategijas, kurias rengia kiekviena šalis, ir padėti nacionalinėms valdžios institucijoms kurti programas ir schemas, kurios veiks lokaliai. Suinteresuotosios šalys yra atsakingos už tai, kad tinkamai išnaudotų galimybes, kurios leistų greitai ir kokybiškai pertvarkyti mūsų statinių išteklius.

Kaip pastatų atnaujinimo iniciatyvos bus finansuojamos? Kokios finansinės priemonės bus / yra siūlomos? („Smart Financing for Smart Buildings“ iniciatyva)

ES lygiu valstybėms narėms siūlomos įvairios finansavimo priemonės, kurios gali padėti jiems susidoroti su pastatų pertvarkymo iššūkiais. Finansavimas gali būti gaunamas iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų, „InvestEU“ fondo, LIFE programos ir keleto kitų. Šie finansavimo šaltiniai gali būti derinami – tai ženklas, reiškiantis, kad daugelis valstybių narių vertos programos yra praktiškai visiškai finansuojamos. Dalis finansavimo skirta techninių galimybių stiprinimui ir projektinių pasiūlymų plėtrai. Pastarasis finansavimas yra mažesnis, tačiau gali turėti didesnį poveikį, nes tai padeda padaryti vietos valdžios institucijas ir miestus savarankiškais techninių galimybių srityje ir tokiu būdu pritraukti daugiau privačių investicijų į pastatų energinio atnaujinimo sektorių. Šių ES fondų sėkmingo panaudojimo pagrindas yra sugebėjimas parodyti, kad jie naudojami tam tikslui, kuriam jie yra skirti, ir, kad pasiekti puikūs rezultatai. Svarbu, kad lėšos būtų naudojamos siekiant ilgalaikių tikslų, o ne įgyvendinant trumpalaikius interesus, o tai veda į „stopgo“ programas, kurios paprastai yra kenksmingos rinkai.
Be patikrinimo negalima įgyti pasitikėjimo pastatų atnaujinimo programomis ir nepasitikėdami sistema negalime sukurti pasitikėjimo ir ilgalaikių ryšių vertės grandinėje, kuri prasideda nuo administracijos ir baigiasi mūsų pastatų gyventojais.

Nauji įrankiai siekiant suvaldyti gaisro rizikas

Išorinių sienų, kuriose yra degiųjų komponentų, gaisro pavojų valdymas

 

Nuo devintojo dešimtmečio (1980-ujų) buvo sukurtos novatoriškos išorinių sienų sistemos, siekiant pagerinti pastato išvaizdą ir pagerinti bendras fasado savybes. Pastaraisiais metais aukštuminiuose pastatuose didėja greitai įsiplieskiančių gaisrų skaičius susijusių su jų apdaila, tai statiniai Dubajuje, Šanchajuje, Atlanto mieste ir Londone. NFPA (National fire protection association) sukūrė mokslinius tyrimus bei subūrė tyrėjus, kurie padės pastatų savininkams ir pasaulinėms teisėsaugos institucijoms įvertinti esamų aukštuminių pastatų gaisro riziką, taip pat nustatyti, kokias ugnies bandymo procedūras taikyti projektuojant naujus statinius.

Esamoms konstrukcijoms: NFPA ištekliai, įskaitant tyrimų metodiką ir interaktyvų internetinį įrankį (EFFECT ™), padedančius pastatų savininkams, pastatų valdytojams ir AHJ (The authority having jurisdiction)  įvertinti esamus aukštuminius pastatus su degiomis išorinių sienų sistemomis.

Naujai statybai: NFPA ištekliai, įskaitant interaktyvų internetinį įrankį, padedantį JAV architektams ir inžinieriams nustatyti, kokios ugnies bandymo procedūros yra privalomos, kai projektuojamos naujos sienų sistemos.

Susijusi informacija ir šaltiniai

Statybininko (STATREG) kortelė – kokybės ir garantijos pažadas

Liepos 17 d., Lietuvos Respublikos Seime vyko Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) ir grupės Seimo narių organizuota konferencija, kurios tema – Statybininko (STATREG) kortelės nauda valstybei, darbuotojams ir darbdaviams.

Konferencijoje LSA prezidentas Dalius Gedvilas kartu su Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovu Robertu Enciumi pristatė asociacijos sukurtą STATREG sistemą ir jos veikimo principus, pademonstravo kaip ji veikia praktiškai.

Privalomos Statybininko kortelės įvedimas Lietuvoje padėtų spręsti didžiausias statybų sektoriaus problemas: ženkliai sumažintų „šešėlį“, užtikrintų aukštesnę darbų kokybę ir tikslesnę darbo laiko apskaitą, supaprastintų valstybinę priežiūrą ir dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, o taip pat sumažintų ir nelaimingų atsitikimų statybose skaičių. Įvedus privalomąją Statybininko kortelę, per pusantrų metų Lietuva iš „šešėlio“ galėtų papildomai ištraukti apie 200 mln. eurų.

„Negalime brėžti itin aukštų statinių energinio efektyvumo tikslų ir abejoti dėl atliekamų darbų kokybės. Tai nesuderinami dalykai. Įdiegę statybininko korteles turėtume neabejotiną naudą visi: tiek statytojai, tiek ir vartotojai, kurie pagaliau turėtų garantijas, jog jų statinys patikimas bei kokybiškas“, – sako MVGA prezidentė Edita Meškauskienė.

Į diskusiją apie Statybininko kortelės naudą susirinko atstovai iš LSA, Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM, Viešųjų pirkimų tarnybos, VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija), MVGA, įvairių asociacijų ir verslo organizacijų.

Būrys Seimo narių konferencijos pabaigoje nutarė, kad rugsėjį reikia teikti siūlymą Vyriausybei diegti privalomą Statybininko kortelę ir naudoti LSA sukurtą sistemą.

Kurkime žiediniame cikle dalyvaujančius ir klimato kaitos neįtakojančius pastatus

Žiedinė ekonomika – esminė klimato kaitai neutralios Europos politikos dalis. Joje maksimaliai išnaudojami ištekliai, mažesnėmis priemonėmis pasiekiamas geresnis rezultatas, mažinant atliekų ir energijos sąnaudas. Statybų sektoriui, kuris naudoja maždaug pusę viso pasaulio išteklių, tai didžiulis iššūkis. Neįmanoma kurti žiedinės ekonomikos, neįvertinus aplinkosauginių reikalavimų.

Statybų srityje ES turi sukurti tinkamas priemones, įskaitant gaires ir būtiną reguliavimo sistemą, kuri padėtų siekti nulinio anglies dioksido emisijų. Tai labai svarbu, nes statybų sektorius yra vienas didžiausių Europos ekonomikos sektorių (beveik 10 proc. BVP), o kita vertus – labai įvairus, apimantis daugybę mažų ir vidutini dydžio įmonių (MVĮ). Būtent šios MVĮ turėtų padėti ES užtikrinti žiedinės ekonomikos principus ir savo veikla skatinti į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekio mažėjimo. Tačiau, kad MVĮ dalyvautų, jiems reikia aiškios paramos ir motyvacijos kurti tvarią aplinką. Tam ES turi patvirtinti savo kryptį ir numatomą verslo aplinką iki 2050 m. Tik tai sąlygos ar statybų sektorius galės transformuotis.

Įsipareigojimai pirmiausia energijos vartojimo efektyvumo ir pastatų efektyvumo reguliavimo principams, nustatyti pastaraisiais dešimtmečiais, jau parodė, kad Europa gali būti lydere. Užsibrėžtas ambicingas tikslas, iki 2050 m. pasiekti itin energiją taupančius ir dekarbonizuotus pastatus. Tai jau paskatino investuotojus ir politikos formuotojus pradėti vystyti naujos kartos pastatus beveik nenaudojančius išorinės energijos (nearly zero energy buildings). Kadangi beveik 97 proc. esamų Europos pastatų reikės modernizuoti, 2050-ujų tikslas taip pat skatina investicijas į pastatus, kuriuose kiekvieną dieną gyvename ir dirbame.

Šis įsipareigojimas turėtų būti derinamas su socialine nauda visuomenei. Dauguma europiečių iki 90 proc. laiko praleidžia pastatuose: biuruose, mokyklose, ligoninėse ir parduotuvėse, ir, žinoma, namuose. Geresnis būstas suteiks geresnę ateitį! Tačiau piliečiai nori išgirsti apie pastatų atnaujinimo naudą, kaip ir apie paramą kuriant šiuolaikinių/modernių statinių aplinką. Renovacija siekiama pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bei klimato kaitos keliamus pavojus. Tačiau socialinė nauda investuojant į pastatų atnaujinimą yra daug didesnė nei tik energijos taupymas. Mūsų sveikata ir gerovė taip pat bus daug geresnė, pastatams taikant tvarumo ir žiedinės ekonomikos principus. Taip ES gali suteikti maksimalią vertę visuomenei.

Štai kodėl Europos izoliacijos gamintojų asociacija (Eurima) paprašė pirmaujančios dizaino ir konsultavimo įmonės „Arcadis “ paprognozuoti, kokia bus Europos statybų aplinkos ateitis 2030 m. – 2050 m. „Arcadis“ ataskaita rodo, kad iki 2050 m. pastatai turi būti efektyvūs išteklių naudotojai, atsparūs klimato kaitai, dekonstruktyvūs ir cirkuliarinės sistemos dalimi. Be to, jie apsirūpina energija, yra reaktyvūs ir lankstūs naudotojams. Pastatai turi palaikyti sveiką gyvenimo būdą ir sudaryti sąlygas dirbti 24-rių valandų ekonomikoje.
ES jau pradėjo kurti sistemą, kuri galėtų įgyvendinti žiedinės ir klimato kaitai neutralios statybos aplinkos viziją. Sistema vadinama Level(s) arba Lygis(ai). Lygis (ai) yra būdas įvertinti pastatų energinį naudingumą bei kitus elementus, pvz., išteklių naudojimą, komfortą ir atsparumą klimato kaitai.

Europos Komisija šiuo metu bando Lygis(ai) sistemą kaip savanorišką pastatų duomenų teikimo sistemą. Remdamasi šio tyrimo rezultatais, Komisija sieks sistemą tobulinti, o galutinio atnaujinto varianto tikimasi šių metų pabaigoje.
Norint, kad Lygis(ai) sistema atskleistų žiedinės ekonomikos privalumus, ji turėtų tapti svarbesne nei tik savanoriškos gairės. Būtini teisės aktai, kad galėtume įvertinti visą pastatų tvarumą. Tai gali tapti būsimos ES pastatų politikos pagrindu, sujungiančiu klimatą, tvarumą ir žiedinę ekonomiką.

Yra du būdai, kuriais EK ir naujai išrinkti EP nariai gali panaudoti Lygis(ai) sistemą, siekiant sukurti tvarią aplinką:

Pirma, Lygis(ai) sistema turėtų tapti „žaliųjų viešųjų pirkimų“ pastatams dalimi. Viešieji pirkimai gali paskatinti statybos pramonę ir investuotojus priimti cirkuliacinio pastatų gyvavimo ciklo ir nulinio anglies dioksido kiekio principus. Laikui bėgant reikės išsamių rodiklių, tokių kaip išteklių naudojimas ir poveikis sveikatai, taip pat socialinės sanglaudos, atsparumo klimato kaitai ir saugumo. Lygis(ai) sistema ir gali suteikti šių skirtingų rodiklių vertinimą ir padėti valdyti tvarių pastatų finansinius išteklius.

Antra, teisės aktai dėl pastatų energinio naudingumo galėtų tapti pastatų tvarumo rodikliu. Tai suteiktų ES teisinį pagrindą pereiti prie tvarios aplinkos, kurios pagrindas būtų Lygis(ai) sistema. Kartu su neseniai įsigaliojusiomis ir tobulinamomis ES atliekų politikos taisyklėmis, šie teisės aktai padidintų statybinių medžiagų perdirbimą ar pakartotinį naudojimą pastatų statybos bei atnaujinimo projektuose.

„Eurima“ tikisi bendradarbiauti su visais naujai išrinktais politikos kūrėjais siekiant sukurti tvarią Europos statybų sektoriaus ateitį.

Kaip patalpų aplinkos kokybę integruoti į nacionalines ilgalaikės pastatų atnaujinimo strategijas

Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad patalpų aplinkos kokybė (Indoor environmental quality (IEQ)) turi tiesioginį poveikį sveikatai, patogumui, gerovei ir produktyvumui. Atsižvelgiant į tai, kad žmonės praleidžia apie 90 proc. savo laiko patalpose, labai svarbu, kad statybos teisės aktai užtikrintų pakankamą IEQ lygį, kad būtų skatinama sveika ir patogi patalpų aplinka. Pastatų atnaujinimas puiki galimybė gerinti patalpų oro kokybę ir didinti komforto bei gyvenimo kokybės lygį, siekiant aukšto energijos efektyvumo.

Pagrindiniai IEQ veiksniai yra patalpų oro kokybė, šiluminis komfortas, dienos šviesa ir akustinis komfortas, jie visi svarbūs užtikrinant patalpų kokybę ir gerą savijautą.

  • Vidinė oro kokybė (IAQ) – tai oro kokybė pastatuose ir statiniuose. Erdvėje, kurioje gera patalpų oro kokybė yra mažai teršalų ir kvapų, be to, joje tinkamas CO2 ir drėgmės lygis. Tai įgyvendinti padeda vidaus oro teršalų šaltinių apribojimas ir valdymas, bei tinkama ventiliacija.
  • Šiluminis komfortas susijęs su individualiu šiluminės aplinkos suvokimo. Gera savijauta, kai patalpoje nei per karšta, nei per šalta.
  • Dienos šviesa ir dirbtinis apšvietimas turėtų suteikti pakankamai šviesos, kad pastatų naudotojai galėtų patogiai ir užtikrintai atlikti savo užduotis, be akinimo ir šešėlių trikdžių.
  •  Akustinis komfortas apima gebėjimą apsaugoti pastato naudotojus nuo triukšmo ir užtikrinti tinkamą akustinę aplinką, atitinkančią pastato paskirtį.

IEQ parametrai labai priklauso nuo pastatų tipo ir naudojimo. Biurai, švietimo pastatai (mokyklos, vaikų darželiai) ar būstai yra skirtingo intensyvumo, priklausomai nuo juose praleidžiamo laiko, todėl IEQ reikalavimai diferencijuojami priklausomai nuo pastato tipo ir naudojimo.

Apibrėžiant pastatų atnaujinimo (modernizavimo) strategijas, turėtų būti siekiama sumažinti pastatų energijos sąnaudas, nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir gerovei, optimizuojant pastato ir visuomenės išlaidas.
Pastatuose, kurie modernizuojami neatsižvelgus į IEQ atsiranda naujos problemos, pavyzdžiui, labai sandarios konstrukcijos, kurių ventiliacija yra nepakankama. Tai gali lemti perkaitimą arba patalpų oro teršalų didėjimą. Todėl svarbu nustatyti priemones, užtikrinančias, kad renovacija nekenktų IEQ ir nekeltų pavojaus komfortui, sveikatai ir gerovei.

IEQ gali tapti energijos tausojimo ir tinkamo įgyvendinimo varomąja jėga visoje Europoje. Pagrindiniai ES teisės aktai šioje srityje, iš dalies pakeista Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD, 2018/844), nurodo, kad visų ES šalių vyriausybių nustatyti energinio naudingumo reikalavimai turėtų optimizuoti sveikatą, patalpų oro kokybę ir komforto lygį. Tačiau direktyvoje nenurodoma, kaip pasiekti patenkinamą IEQ ir suderinti patalpų komforto reikalavimus valstybėse narėse. Kadangi minėta direktyva turi būti perkelta į nacionalinius teisės aktus (iki 2020 m. kovo mėn.), yra daug galimybių padidinti IEQ svarbą.

ES valstybės narės turėtų užtikrinti, kad:

  •  ilgalaikėse pastatų atnaujinimo strategijose būtų įtrauktos priemonės, skatinančios IEQ;
  •  integruoti IEQ į energinio naudingumo sertifikatus (EPC);
  •  reformuoti ekonominio naudingumo vertinimo metodiką, įtraukiant papildomus parametrus turinčius poveikį IEQ;
  •  užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų ir kokybės kontrolės priemonių, padedančių pasiekti patenkinamą IEQ.

 

Kaip patalpų aplinkos kokybę integruoti į nacionalines ilgalaikės renovacijos strategijas

Nuotrauka unsplash.com