Statyba ir modernizacija Europos žaliajame kurse

Europos Komisija (EK) paskelbė Europos žaliąjį kursą. Žaliasis kursas pristatomas kaip naujoji Europos augimo strategija. Priešingai nei Lietuvos nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKS) 2021–2030 m., EU žaliajame kurse pastatų modernizavimui skiriamas didelis dėmesys.

Pastatams tenka 40 proc. suvartojamos energijos. Teigiama, jog dabartinis visuomeninės paskirties ir privačių pastatų atnaujinimo mastas turėtų išaugti bent dvigubai.

Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) banga
Vykdydama Žaliojo kurso dalį EK paskelbė, kad 2020 m. pateiks iniciatyvą Pastatų atnaujinimo banga (Renovation wave). Nors vis dar nėra aišku, ką tai tiksliai reiškia, komunikate, be kita ko, įvardijamas griežtas EPBD vykdymo užtikrinimas, Komisija sukurs atvirąją platformą, kuri suburs pastatų ir statybos sektoriaus atstovus, architektus, inžinierius ir vietos valdžios institucijas. Joje bus siekiama: plėtoti novatoriškas finansavimo galimybes; skatinti investicijas į efektyvų energijos vartojimą pastatuose; pastatų modernizavimo pastangas sutelkti į didelius blokus, kad būtų galima pasinaudoti masto ekonomijos teikiama nauda. Tam, kad pašalinti kliūtis pastatų modernizavimui, siekiama panaikinti nacionalinius reguliavimo barjerus, trukdančius atnaujinti nuomojamus ir gyvenamuosius daugiabučius statinius.

Dokumente taip pat minima, jog į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą reikia įtraukti pastatų išmetamus teršalus.

Didesnis pastatų energinis naudingumas
Įvairių energijos šaltinių kainos turėtų būti tokios, kad taptų paskata rinktis efektyviai energiją vartojančius pastatus. Pastatai suprojektuoti taip, kad atitiktų žiedinės ekonomikos principus. Planuojamas didesnis skaitmeninimo mastas. Be to, numatomas pastatų atsparumo klimato kaitos padariniams didinimas. Reikalaujama, jog būtų užtikrintas griežtas pastatų energinio naudingumo taisyklių vykdymas.
Nė vieno nepalikti nuošalyje
Ypatingas dėmesys bus skiriamas socialinio būsto atnaujinimui, siekiant pagelbėti namų ūkiams, kuriems sunku apmokėti sąskaitas už energiją. Planuojama pagalba 50 mln. vartotojų būsto šildymui. Atkreipiamas dėmesys į socialinio būsto, mokyklų ir ligoninių pastatų atnaujinimą.

Daugiau apie Europos žaliąjį kursą
Didžiausias mūsų laikų uždavinys ir galimybė – iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Siekdama šio tikslo Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą (The European Green Deal) – itin plataus užmojo priemonių rinkinį, kuris turėtų suteikti Europos piliečiams ir verslo įmonėms galimybių pasinaudoti tvariu perėjimu prie žaliosios ekonomikos.
Priemonės, prie kurių pridedamas pradinis pagrindinių politikos sričių veiksmų planas, yra labai įvairios: nuo didelio masto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo iki investicijų į pažangiausius mokslinius tyrimus ir inovacijas ir Europos gamtinės aplinkos išsaugojimo.
Žaliasis kursas, remiamas investicijomis į ekologiškas technologijas, tvarius sprendimus ir naujas įmones, gali tapti nauja ES augimo strategija. Jos sėkmei būtinas visuomenės ir visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir įsipareigojimai.
Europos žaliasis kursas visų pirma yra kelias į teisingą ir socialiai sąžiningą transformaciją. Ji sukurta taip, kad nė vienas asmuo ar regionas neliktų nuošalyje vykstant didelei pertvarkai ateityje.

https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt

Iliustracija pixabay

 

Vyriausybė pritarė nacionaliniam kovos su klimato kaita planui

Vyriausybė pritarė atnaujintam nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui (toliau – NEKS planui) 2021–2030 m. Tačiau nepaisant viešų deklaracijų, konsultacijos su statybų sektoriaus organizacijomis nevyko, o pastatų modernizavimas šiame plane neminimas.

NEKS numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita. Iki metų pabaigos šis planas bus pateiktas Europos Komisijai (EK), kuri iki 2020 m. birželio turėtų pateikti nacionalinių planų vertinimą.
„Esame itin nemaloniai nustebę, jog vyriausybė pritarė 2021–2030 m. nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui, taip ir nepasikonsultavusi nei su viena statybų sektoriaus organizacija. Negana to, pastatų modernizavimas NEKS išvis neminimas. O juk statiniai yra gyvybiškai svarbūs vertinant poveikio neutralumą klimato kaitos procesui. Statybų sektorius „pirmauja” tarp kitų sektorių pagal energijos suvartojimą ir anglies dioksido emisijas. Ir joks kitas sektorius nesiūlo tiek daug galimybių, kurios ženkliai pagerintų žmonių gyvenimą,“ – pastebi Edita Meškauskienė MVGA prezidentė.

Kaip teigiama Energetikos ministerijos pranešime, plane numatytos priemonės bus vertinamos ekonominiais, aplinkosauginiais ir socialiniais aspektais ir įtraukiamos į sektorines strategijas. Siekiant užtikrinti nacionalinių energetikos ir klimato politikos tikslų pasiekimą per ateinančius metus numatyta perkelti NEKS plano priemones į strateginio planavimo dokumentus. Šio proceso koordinavimą užtikrins tarpinstitucinė darbo grupė.

NEKS plane numatytos penkios svarbiausios kryptys, kuriomis siekiama mažinti poveikį klimatui: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas, mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.

Visoms ES šalims yra nustatyti konkretūs rodikliai, kuriuos lemia energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 m. Lietuva turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.

NEKS plane numatyta, kad įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2030 m. Lietuvos transporto sektoriuje ŠESD emisijos sumažės 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – net 52,4 proc.

Pirminis Lietuvos NEKS plano projektas Europos Komisijai buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 14 d. Pirmosios viešosios konsultacijos Lietuvoje vykdytos nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. gegužės mėn. Sulaukus EK rekomendacijų, paskelbtų 2019 m. birželio 18 d. bei visuomenės pasiūlymų vyko intensyvūs NEKS plano koregavimo ir papildomos politikos modeliavimo darbai. Lapkričio 13 d. Vyriausybė pritarė NEKS plano projektui ir jis vėl buvo derinamas su visuomene.
„Tenka tik apgailestauti, jog Lietuvoje pastatų atnaujinimas (modernizavimas) vėl tik tariamasis prioritetas,“ – sako E. Meškauskienė.

 

Iliustracija unsplash.com

Klimato poveikiui neutralūs statiniai

Mineralinės vatos indėlis itin svarbus siekiant iki 2050 m. sumažinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki nulio.

Europos termoizoliacijos gamintojų asociacija „Eurima“ paskelbė naują pozicijos dokumentą – „Klimato kaitai neutralūs statiniai: mineralinės vatos svarba siekiant iki 2050 m. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinant iki nulio“ („A climate-neutral building stock: Mineral wool’s important contribution to bringing EU greenhouse gas emissions to net-zero by 2050“). Statiniai yra gyvybiškai svarbūs vertinant poveikio neutralumą klimato kaitos procesui. Statybų sektorius „pirmauja” tarp kitų sektorių pagal energijos suvartojimą ir anglies dioksido emisijas. Ir joks kitas sektorius nesiūlo tiek daug galimybių, kurios ženkliai pagerintų žmonių gyvenimą.

Statiniai poveikis klimatui vyksta dviem būdais:
pirmasis – „eksploatuojant“, kai energija naudojama statinių poreikiams, pavyzdžiui, šildymui, vėsinimui ar apšvietimui;
antrasis – „įkūnijant“ emisijas, kai energija naudojama medžiagų gamybai, statybai ir statybinių atliekų utilizavimui.

Eksploataciniai teršalai akivaizdžiai sudaro didžiąją viso esamų statinių gyvenimo ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį. Tačiau naujos statybos statinių išmetamų teršalų dalis sparčiai didėja visuose statybų etapuose, nuo medžiagų gamybos iki atliekų sutvarkymo. Tokia situacija privalo keistis.
Europos mineralinės vatos gamintojai nori būti šio pokyčio dalimi – iki 2050 m. sumažinant eksploatuojamų pastatų išmetamų teršalų kiekį iki visiško nulio.

Kaip tai galima padaryti? Pirma, mes esame įsipareigoję paspartinti pastatų atnaujinimą. Kadangi dauguma pastatų, kurie bus naudojami 2050 m., jau yra pastatyti, svarbu, kad atlikdami kompleksinį atnaujinimą (modernizavimą) sumažintume jų energijos suvartojimą. Mineralinė vata yra plačiausiai naudojama statybinė izoliacinė medžiaga Europoje. Antra, turime spręsti didėjančią „įkūnijančios“ emisijos dalį. Mūsų pramonei tai reiškia mažesnį gamybos metu išmetamo CO2 kiekį.

Norint sukurti klimato požiūriu neutralių statinių aplinką, ji turi būti remiama politikos:
• atliekant kompleksinį pastatų atnaujinimą (modernizaciją), kur geriausias pavyzdys – Europos žaliojo susitarimo iniciatyva;
• nustatant tiek „eksploatuojant“, tiek „įkūnijant“ išmetamųjų teršalų kriterijus pereinant prie klimato kaitai neutralių statinių;
• skatinant pramonės dekarbonizaciją vengiant anglies dioksido „nutekėjimo“;
• pirmenybę teikiant energijos vartojimo efektyvumui ir nustatant energijos vartojimo efektyvumą pramonei privalomu;
• užtikrinant prieigą prie saugios ir įperkamos dekarbonizuotos energijos;
• sukuriant žiedinės ekonomikos veiksmų planą statybų sektoriui;
• padarant prieinamą inovacijų finansavimą.

Du metai po Grenfell bokšto gaisro, kodėl vis dar kyla tokio tipo gaisrai?

Barking“, Crewe“, „Clapton“, „Worcester Park“ ir dabar „Bolton“: 2019 m. Lodono ir jo priemiesčių daugiabučiuose įvyko mažiausiai penki dideli gaisrai. Naujausias gaisras kilo „Cube“ studentų bendrabutyje Boltone. Liepsna įsiplieskė vėlų penktadienio vakarą. Socialiniuose tinkluose paskelbti filmuoti vaizdai rodo, kaip liepsna greitai plinta pastato fasadu. Du žmonės buvo sužeisti. Laimei, niekas nežuvo.
Kodėl praėjus daugiau kaip dviem metam po siaubingo Grenfello bokšto gaisro, kurio metu žuvo 72 žmonės, šie gaisrai tokie dažni? Kaip rašo dienraštis „The Guardian“, vyriausybės priešgaisrinės saugos srityje veikia per lėtai. Praėjusią savaitę paskelbti duomenys rodo, kad iš 436 aukštybinių pastatų, kurie buvo apšiltinti analogiškomis degiomis fasado plokštėmis kaip ir Grenfell bokštas, kur liepsna pasklido pastato šonu ir paskatino ugnies plytimą, 318 degios fasado plokštės dar nebuvo pašalintos. Daugiausiai tam priešinasi privatūs tų namų savininkai. Tačiau vyriausybė, tiesą sakant, nenori priversti jų minėtus namus padaryti saugiais juose gyvenantiems žmonėms.

Nuotrauka GMFRS

Daugiau informacijos
https://www.theguardian.com

Komentaras: priešgaisrinės saugos srityje būtinas nuoseklumas

Gary Strong, Tarptautinių priešgaisrinės saugos standartų (International Fire Safety Standards (IFSS)) koalicijos pirmininkas

Iki 70 proc. viso pasaulio materialaus turto sudaro statiniai (built environment assets). Tačiau nepaisant sparčios globalizacijos, kai investicijos vykdomos tarpvalstybiniu mastu ir pinigai kaupiami įgyjant nekilnojamą turtą, nepaisant fakto, kad daugėja techninio profilio profesionalų, dirbančių visame pasaulyje, pramonė šiuo metu jaučia trūkumą globalių, visuotinai suderintų, griežtų aukščiausio lygio gaisrinį saugumą užtikrinančių principų, taikytinų tiek pastatus projektuojant, tiek statant ir valdant.
Visuomenės rizika
Statybos produktų bandymų ir sertifikavimų skirtumai, nacionalinių statybos reglamentų ar kodeksų įvairovė, visame pasaulyje skirtingai taikomos ypač didelės rizikos pastatų priežiūros gairės reiškia, kad yra daug painiavos, netikrumo ir nesaugumo visuomenei. Skirtingi reikalavimai reiškia, kad nėra vieningo sutarto būdo dirbti šioje srityje. Tarptautiniai priešgaisrinės saugos standartai (IFSS) pirmą kartą pasauliniu mastu užtikrins nuoseklų minimalių priešgaisrinės saugos lygių nustatymą bei sustiprins paklausą aukštos kvalifikacijos specialistų visame pasaulyje.
IFSS koalicijos darbo kontekste tarptautinis standartas yra kažkas, kas yra nustatyta ir suderinta pasauliniu lygiu ir įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu. Pats IFSS priklausys koalicijai, o ne vienai organizacijai, jis bus nemokamas/skelbiamas neatlygintinai ir laisvai prieinamas. Organizacijos narės pritaria bendriems tarptautiniams standartams ir įsipareigoja juos naudoti bei įgyvendinti, taip užtikrindamos, kad standartai būtų naudojami visose šalyse, kuriose dirba koalicijos specialistai.
Universalios taisyklės
Koalicija pateiks universalias taisykles, kurios klasifikuoja ir apibrėžia projekto priešgaisrinės saugos standartus, nacionaliniu, taip pat, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis. Atsakingos institucijos integruos šiuos aukšto lygio standartus ir taisykles į savo šalies standartus ir koalicija tikisi, kad vyriausybės palaikys ir priims šiuos principus. Visos koalicijos organizacijos dalyvaus įgyvendinant bendrus tarptautinius standartus per savo narystę.
Šiuo metu daugybė itin skirtingų standartų visame pasaulyje sukėlė netikrumą ir painiavą projektuojant, tikrinant ir tvirtinant statybos metodus, gaminius ir pastatų eksploatavimą. Tyrimai parodė, kad nenuoseklūs priešgaisrinės saugos vertinimo ir reguliavimo metodai gali prarasti vyriausybių, finansininkų, investuotojų, gyventojų, ypač visuomenės, pasitikėjimą statiniais, o kraštutiniu atveju, tai gali kainuoti ir žmonių gyvybę. Pasitikėjimo praradimas rimtai paveiktų turto vertinimą ir vidaus investicijas.
IFSS bus naudojamas visame pasaulyje tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Kiekviena IFSS koalicijos organizacija įsipareigojo priimti standartus per savo profesinę narystę. Tikslas yra, kad visi didesnės rizikos pastatai, kuriais naudojasi gyventojai ir visuomenė, galų gale atitiktų IFSS.
Koalicija
Koaliciją sudaro daugiau nei 60 profesionalių ir ne pelno organizacijų, atsakingų už IFSS mokslinius tyrimus, plėtrą, viešinimą ir įgyvendinimą visame pasaulyje, statybos ir nekilnojamojo turto sektoriuose. Grupė, įkurta po Grenfelio bokšto gaisro tragedijos, remiama ir inicijuota JT Ženevoje 2018 liepos 9 dieną.
2018 m. spalio mėn. vykusiame JT EEK susirinkime, kuriame dalyvavo visos 58 šio JT regiono šalys, buvo sutarta apsvarstyti galimybę priimti naujus IFSS standartus. Koalicija taip pat rengia 2020–2030 m. priešgaisrinės saugos veiksmų dešimtmečio planus, kurie atitiks JT 2030 m. darbotvarkės ir JT darnaus vystymosi tikslus (SDG). Tikimasi, kad veiksmų dešimtmečio metu bus daug iniciatyvų, skirtų didinti informuotumą apie priešgaisrinę saugą, įskaitant visuomenės švietimą, mokymą ir finansavimą, siekiant padėti pasiekti numatytus tikslus.
Koalicija įsteigė pasaulinių gaisro ekspertų standartų rengimo komitetą, skirtą įgyvendinti bendrus ir tarptautinius priešgaisrinės saugos standartus. Tikimasi, kad pirmasis jo projektas bus pateiktas viešosioms konsultacijoms 2019 m. rudenį. Be to, bendradarbiaujant su Aukštuminių pastatų ir miesto buveinių taryba (Tall Buildings and Urban Habitat (CTBUH)) rengiamas priešgaisrinės saugos terminijos dokumentas, kurį tikimasi paskelbti 2019 m.

 

Pagrindiniai žingsniai link mažiau švaistančios visuomenės

Statybos sektorius sunaudoja pusę visų pasaulinių medžiagų ir kasmet pagamina trečdalį visų pasaulinių atliekų. Tačiau tik penktadalyje architektūros projektų atsižvelgiama į žiedinį požiūrį (# Circularity Gap, #„CircularEconomy“). Šia tema aktyviai diskutavome su Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) programos „Nordplus“ studentais.

Mineralinės vatos asociacijos (MVGA) ir VTDK bendradarbiavimas įsilieja į projektą „Ekologiški pastatai be atliekų“ („Eco Buildings-zero waste“) NordPlus 2019, kurio tikslas – išanalizuoti ekologiško pastato konstrukcines medžiagas ir jų aplinkosaugines produktų deklaracijas (EDP), parengti konstrukcinius brėžinius su detaliais mazgais, ir naudojant ekologines gaminių deklaracijas (EDP) paskaičiuoti naudotų konstrukcinių medžiagų poveikį gamtai.

MVGA nario Paroc pranešime akcentuota, jog žiedinės ekonomikos strategijos naudojimas statybų sektoriuje tarnauja dviem pagrindiniams tikslams: sumažinti ribotų išteklių naudojimą mūsų planetoje ir sumažinti atliekų kiekį nepakenkiant bendram pastato tvarumui. Sprendimai yra daugialypiai, tačiau visi sutelkti į pagrindinę prielaidą, kad pastatai yra „medžiagų bankai“, o tai reiškia, kad pastatuose esančios medžiagos išlaiko savo vertę.

„NordPlus“, tai Šiaurės ir Baltijos šalių tarptautinio bendradarbiavimo programa. Bendradarbiaujant su kolegomis iš Estijos Respublikos, Suomijos Respublikos bei Norvegijos karalystės, visuose projekto įgyvendinimo etapuose studentams organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, profesinės išvykos į statybos objektus bei gamybos įmones Lietuvoje ir Estijoje-Suomijoje ar Norvegijoje.

Mokslo inovacija: saulės moduliai pastato dekorui

Neišvaizdžios saulės energijos sistemos ant stogų greitai taps praeitimi. Nauju Danijos mokslinių tyrimų projektu siekiama išsiaiškinti, kaip integruoti saulės modulius į pastatų stogą ar fasadą, kad jie nebūtų taip matomi, ir ar gali saulės moduliai būti spalvoti bei įvairių raštų.
Jei ketinate ant stogo įrengti saulės modulius, tačiau jus stabdo jų vaizdas – jums gera žinia. Visai netrukus bus pristatyti nauji sprendimai.
Vykdydamas naują mokslinių tyrimų projektą Danijos technikos universitetas (DTU) suvienija jėgas su Danijos technologijos institutu ir keliomis įmonėmis, norėdamas išbandyti ir patobulinti naujo tipo saulės modulius, kurie, be kitų savybių, gali būti dažomi. Taip siekiama juos pritaikyti įvairiems architektūriniams pastato sprendimams.
„Vienas iš tyrimo objektų, kurį nagrinėjame projekte, yra tai, kaip saulės modulius galima spalvinti nepakenkiant jų našumui. Pastatuose sunaudojama beveik 40 procentų visos energijos suvartojimo Danijoje, todėl saulės elementų integravimas į statybines medžiagas tampa vis svarbesnis siekiant iki 2050 m. tapti nepriklausomiems nuo iškastinio kuro “, – aiškino Peteris Poulsenas iš DTU, naujojo projekto tyrimų dalies vadovas.

Naujas dažymo būdas

Jau buvo išbandyta daugybė skirtingų saulės elementų dažymo metodų – tiek Danijoje, tiek tarptautiniu mastu. Didžiausias iššūkis yra tai, kad dažant galima lengvai sumažinti saulės elementų gebėjimą fiksuoti saulės spindulius.
„Tačiau Danijos„ Solar Energy Ltd“ sukūrė spalvotų saulės modulių gamybos metodą. Šis metodas reiškia, kad saulės moduliai įrengiami už specialios skaidrios plėvelės, kuri paslepia saulės elementus ir daro labai mažą įtaką jų produktyvumui. Plėvelės pranašumas yra tas, kad ją galima spalvinti norima spalva. Ir tai yra metodas, kurį mes dabar padedame tobulinti atlikdami savo tyrimus“, – sako P. Poulsenas.
Kai projektas bus baigtas, tikimasi, kad jo rezultatas bus naujo tipo saulės elementų moduliai, kurie gali būti pritaikyti skirtingiems pastatų ir klientų poreikiams. Užsibrėžti ambicingi tikslai tobulinant saulės modulių estetinę išvaizdą, todėl projekte pakviesti dalyvauti ir architektai.
„Įsivaizduokite įmonės logotipą su įmontuotais saulės moduliais, kuris generuoja energiją kartu su likusiu pastato stogu taip, kad saulės moduliai net nėra matomi. Štai ko norėtume pasiekti. Tikslas yra sugebėti spalvinti saulės elementus taip, kad jie būtų panašūs į plyteles, skalūną ir įvairius raštus ir būtų pritaikomi praktiškai visiems pastatams “, – sako P. Poulsenas.
Jis priduria, kad projekte taip pat atliekami bandymai jungiant spalvotus saulės modulius su izoliacija. Saulės elementai integruojami į izoliacines plokštes, tam, kad būtų išvengta energijos nuostolių.

Nauji sprendimai laboratoriniams tyrimams

Projekto sprendimai yra išbandomi naujoje saulės modulių laboratorijoje, kuri ką tik buvo pastatyta DTU Risø miestelyje, kad tyrėjams ir pramonei būtų suteikta galimybė kurti, statyti ir išbandyti bet kokio tipo ir dydžio saulės modulius.
„Danijoje negalime konkuruoti gamindami pigius saulės modulius. Tačiau galime prisidėti kuriant rytojaus technologijas, kai reikia į pastatus integruotų sprendimų. Mes turime keletą stiprių kompanijų ir didelę kompetenciją, dirbant kartu, tai gali padėti mums išsiveržti į priekį. Be to, šiuo metu turime geriausias sąlygas išbandyti sprendimus naujojoje moderniausioje laboratorijoje“, – pastebi P. Poulsenas.
Tikimasi, kad nauji spalvoti saulės moduliai šiame projekte bus paruošti 2020 m.
Projektą remia Energetikos technologijų plėtros ir demonstravimo programa (ESPP) – valstybės subsidijavimo schema, kuria remiamos naujos energetikos technologijos.

 

Iliustracija unsplash.com

Pagrindiniai statybų ekosistemos iššūkiai (IV)

Naujos galimybės infrastruktūros plėtrai

Gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtrai įtaką daro realios prielaidos: augantys miestų gyventojų bei automobilių skaičiai, geografinė miestų plėtra, didėjantys gyventojų reikalavimai infrastruktūros kokybei, besiplečiančios gyvenamųjų ir negyvenamųjų objektų statybos apimtys ir kiti plėtrą skatinantys veiksniai.

Infrastruktūros priežiūra ir investicijos

Europos viešoji infrastruktūra sensta, ją reikia prižiūrėti ir modernizuoti. Tuo pat metu rinkai reikia naujos infrastruktūros, kad būtų sujungtos nacionalinės transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikalingas bendras valstybinio ir privataus kapitalo derinys, kuris finansuotų naujus statybos projektus ir esamos infrastruktūros išlaikymą ir tai, iš esmės, būtų pigiau nei ne investavimo išlaidos.

Esamos infrastruktūros priežiūra ir naujos infrastruktūros kūrimas pagerins ES piliečių saugumą ir mobilumą visoje Europoje. Be to, esamos infrastruktūros priežiūra ir naujos statyba padės sumažinti kelionių išlaidas bei transporto poveikį aplinkai. Galiausiai klimato pokyčiams atspari ir lanksti infrastruktūra apsaugos ES piliečius ir padidins jų konkurencingumą tarptautiniu lygiu.

 

Miestų plėtra ir vystymasis

Iki 2050 m. miestai bus vis išmanesni: tam tikri miestų sektoriai (efektyvus pastatas, atsinaujinančios energijos tiekimas, elektrinis transportas, tvari viešoji infrastruktūra, komercija, pramonė, viešosios įstaigos) bus sujungti vienas su kitu taikant integruotą planavimą ir naujas technologijas. Statybos sektorius susiduria su iššūkiu, kaip visapusiškai integruotis į pažangaus miesto vystymą ir valdymą.

Geresnė statybų sektoriaus integracija į išmanaus miesto dimensiją užtikrintų pažangesnę miesto plėtrą. Tai vaidintų nepaprastai svarbų vaidmenį ne tik užtikrinant geresnį prekių ir žmonių mobilumą, bet ir užtikrinant įperkamą būstą Europos piliečiams.

 

Iliustracija unsplash.com

Pagrindiniai statybų ekosistemos iššūkiai (III)

Daug žadančios statybų inovacijos

 

Skaitmeninės technologijos ir mokslinės inovacijos dramatiškai keičia prekių ir paslaugų kūrimo, gamybos ir pardavimo pobūdį. Statybų sektoriuje jau prasidėjo revoliuciniai pokyčiai.

Skaitmeninė transformacija

Pramonė yra ant skaitmeninės pertvarkos, kuri visam laikui pakeis status quo. Tačiau šią pertvarką reikia optimaliai nukreipti, kad būtų užtikrinta, jog ji sukuria pridėtinę vertę visam sektoriui ir nepalieka jokių atsilikusių veikėjų.

Statybos sektoriaus skaitmeninimas turi didelį potencialą padidinti našumą, sumažinti statybos sąnaudas, palengvinti sunkias ir fizines užduotis, palengvinti renovaciją ir priežiūrą, nes geriau renkami ir analizuojami duomenys, padidėja medžiagų atsekamumas, kad jas būtų galima pakartotinai naudoti ir perdirbti. Tai taip pat reikštų sveikesnius, labiau patenkintus ir gerai informuotus pastatų savininkus ir naudotojus.

 

Tyrimai ir inovacijos

Inovatyvūs verslo modeliai, naujos medžiagos, skaitmeninis bendradarbiavimas, gamyba už įmonės ribų yra tik keli pavyzdžiai iš daugelio inovatyvių sprendimų, sukurtų statybos sektoriuje. Tačiau inovacijų įsisavinimas ir investicijos į mokslinius tyrimus ir jų vystymą (angl. R&D) yra mažesnės nei bet kuriame kitame sektoriuje. Iššūkis yra skatinti daugiau tyrimų ir inovacijų bei sukurti tinkamą pagrindą statybų įmonėms pritaikyti ir integruoti naujas technologijas į savo procesus ir kasdienę veiklą – taip pertvarkant jų verslą.

Politika ir remiamos iniciatyvos, kuriomis siekiama palengvinti inovacijų integraciją ir padidinti investicijas į R&D, paskatintų modernių statybos metodų sklaidą ir skaitmeninių technologijų naudojimą platesniu mastu.

 

Iliustracija unsplash.com