Bandymai rodo, kad ne tik Grenfell pastato (JK) apdailinė sistema yra lengvai deganti

Nepaisant koronaviruso pandemijos protrūkio, aukštuminių pastatų savininkai Jungtinėje Karalystėje (JK) patiria spaudimą šalinti pavojingas jų valdomų pastatų apdailines sistemas, kai naujausias gaisriniais bandymais buvo nustatytas liepsnos plitimo greitis.

Pastatų fasadų apdailos sistemos, kurios anksčiau buvo laikomos saugesnėmis už tas, kurios naudotos Grenfell pastate, sudegė beveik taip pat greitai, kaip ir nelaimės vietoje naudota aliuminio konstrukcinių elementų ir plastiko plokščių sistema. Kalbama apie aukšto slėgio laminato plokštes (high pressure laminate panels), kurios yra įprastos JK.

Tačiau JK Vyriausybė tik neseniai sutiko finansuoti tokio tipo sistemų keitimą į saugesnes. Iki tol ministrų siūlymu tokio tipo fasadinių sistemų šalinimas buvo ne toks prioritetinis kaip aliuminio kompozicinių sistemų (ACM) šalinimas.

 

Tyrimas išgąsdino

Pasak BBC, naujojo bandymo vaizdo įraše, kurį jie gavo, matoma liepsna, pasiekianti 9 m (30 pėdų) bandymo sienos viršutinę dalį per 7 minutes ir 45 sekundes, kai temperatūra artėja prie 700 ° C.

Tyrėjų duomenimis, bandymas turėjo trukti 30 minučių, o užfiksuota temperatūra turėjo nesiekti nei 600 ° C.

Bandymo rezultatai reiškia, kad pastatų fasadinė sistema neatitiko nustatytų saugumo reikalavimų, tačiau tyrėjams kelia nerimą liepsnos stulbinantis sklidimo greitis.

JK Vyriausybės užsakymu atlikus analogiškus standartizuotus bandymus, Grenfell pastate naudoto ACM tipo sistema neatlaikė 5 – 6,5 minučių.

Aukšto slėgio laminato (HPL) plokščių su degia šilumine izoliacija sistemos bandymas, atliktas šių metų kovą, buvo užsakyta metalo apkalų ir stogų gamintojų asociacijos (MCRMA).

Pasak dr. Jonathano Evanso, MCRMA nario, rezultatai buvo šokiruojantys, ir uždavė klausimų, kodėl Vyriausybė nesiėmė ryžtingesnių veiksmų, kad ši sistema būtų pašalinta.

„Kadangi didžioji dalis šalies gyventojų dėl Covid-19 apribojimų lieka namuose, itin svarbu, kad žmonės iškart suvoktų gyvenamųjų pastatų riziką“, – sako dr. J. Evansas.

Jis atkreipė dėmesį, kad bandymo metu maždaug 6 minutes pati apdaila nedegė, tačiau ugnis greitai užklupo plokščių sujungimus ir staigiai kilo į bandymo platformos viršų.

Kita itin svarbi bandymo detalė – faktas, kad apdailos plokštės atplėšė kniedes jų neišraudamos ir tokiu būdu susidarė oro erdvė, leidžianti ugniai ypatingai sparčiai plisti.

Bandymui pasibaigus, liepsna buvo gesinama nuotoliniu būdu valdomomis ugnies gesinimo priemonėmis.

 

MCRMA neskelbia dviejų išbandytų gaminių pavadinimų, tačiau HPL apvalkalas yra standartinė fasadinės sistemos versija, plačiai naudojama statybų pramonėje.

Kaip teigia dr. J. Evansas, bandymas buvo atliktas, nes Vyriausybė nepakankamai stengėsi išsiaiškinti sistemos su HPL panaudojimo pavojų. Praėjusiais metais Būsto, bendruomenių ir savivaldybių ministerija paviešino tik ugniai atsparesnio tipo HPL bandymų rezultatus, kuriais vadovaujantis ir buvo nustatyti saugumo normatyviniai reikalavimai. Tuo pat metu JK, atlikus išsamius ACM tipo apdailos tyrimus ir nustačius ugnies plitimo jomis greitį bei paviešinus bandymų rezultatus, buvo sukelta naudojamų pastatų gaisrinės saugos krizė.

 

Fasadinių sistemų šalinimo išlaidos

Po Grenfell  gaisro tūkstančiai nuomininkų, gyvenančių pastatuose, kurių fasadams panaudotos pavojingos sistemoms, reikalavo būsto savininkų surasti nemažas pinigų sumas ir sumokėti už pastarųjų pašalinimą.

Vertindami kylančią grėsmę, Municipalitetų tarybų ir būsto asociacijos ACM tipo sistemų pašalinimui finansuoti skyrė 600 mln. svarų, o 2019 m. gegužę JK Vyriausybė –  dar 200 mln.

Tačiau tik pastaruoju metu, siekiant aprėpti platesnį galimai nesaugių statybos produktų sąrašą, įskaitant HPL apdailos sistemą, buvo išplėstas paramos gavėjų ratas, ir papildomai skirta 1 mlrd. svarų.

2019 m. lapkričio mėn. studentų bendrabutyje „The Cube“ Boltone kilo gaisras. Pastato fasadams buvo panaudota tos pačios, kaip ir atliktuose bandymuose, gaisrinio degumo klasės apdaila. Įvykus dideliam gaisrui, kuris buvo susietas su HPL apdailos sistema, laimei niekas nežuvo, tačiau buvo iškviesta 200 ugniagesių, o studentams teko ieškotis kito būsto.

JK Vyriausybė paprašė tyrėjų pateikti bandymų rezultatus bei vykdo tolesnius statybos produktų, naudojamų fasadinėms sistemos, gaisrinės saugos tyrimus. Būsto, bendruomenių ir vietos valdžios ministerijos atstovas įvardino, kad  aukšto slėgio laminato plokštės, kurių ugniai atsparumo klasės yra  C ar D, yra nesaugios ir negalimos aukštuminių pastatų apdailai.

 

Visą straipsnį skaitykite čia https://www.bbc.com/news/uk-52051455

Naujausi tyrimai rodo – teisingas akmens vatos panaudojimas saugo pastato konstrukcijas nuo drėgmės kaupimosi jose

Atlikti naujausi tyrimai, kuriais tirta šiluminės izoliacijos konstrukcijose drėgnumas ir susikaupusios drėgmės džiovinimo sąlygos vykdant statybos projektus. Šių lyginamųjų tyrimų metu nustatyta, kad akmens vata, panaudota konstrukcijose, net esant didelei išorinės drėgmei, išlieka sausa. Tyrimai buvo atliekami tyrimų centruose, statybų aikštelėse ir baigtuose statyti pastatuose.

Tyrimai taip pat atskleidė, jog tik labai maža dalis drėgmės problemų pastatuose kyla dėl statybos produktų, paveiktų trumpalaikės drėgmės statybos proceso metu. Pagrindinėmis besikaupiančios drėgmės statiniuose priežastimis įvardinta projektavimo klaidos parenkant konstrukcinius sprendinius ir pastato naudojimo ar priežiūros klaidos.

Akmens vata neįgeria drėgmės iš aplinkos

Akmens vata yra pluoštinė termoizoliacinė medžiaga, kurios struktūrą sudaro įvairiomis kryptinis chaotiškai išsidėstę plaušeliai gauti lydant uolienas. Gamybos metu plaušeliai yra impregnuojami specialia hidrofobizuojančia medžiaga (alyva, silanai ar kt.), todėl taip apdorota akmens vata vandens neįgeria, nors ir išlieka akyta medžiaga. Kadangi akmens vatos gaminiai hidrofobiški, jie neįgeria drėgmės ir iš aplinkos.

Izoliacinių medžiagų drėgmės savybės skiriasi

Baigtame statyti pastate, išskyrus požemines konstrukcijas, šiluminė izoliacija yra apsaugota nuo tiesioginio drėgmės patekimo. Stogo ir fasado apdaila su jo detalėmis apsaugo termoizoliaciją nuo išorinės, o garų barjeras – nuo vidinės drėgmės patekimo. Projektuojant, o paskui ir naudojant pastatą svarbu užtikrinti, konstrukcijos sandarumą, nes drėgmės kaupimasis atitvaruose mažina konstrukcijos šiluminį efektyvumą.
Todėl statybos proceso metu svarbiausios šiluminės izoliacijos savybės yra maža drėgmės įgertis ir greitas džiūvimas. Išsamus tyrimas, kurį atliko Suomijos VTT Techninių tyrimų centras, parodė, kad izoliacinių medžiagų drėgmės savybės skiriasi.

Remiantis tyrimu akmens vata:
 išlieka sausa net esant didelei drėgmei;
 nesugeria vandens;
 džiūsta labai greitai;
 neturi kapiliarinio vandens įgeriamumo.

Akmens vata labai laidi vandens garams

Pilnai vatą sudrėkinti galima tik veikiant ją slėginiame rėžime. Kai slėgis nebeveikia, vanduo greitai išgaruoja, nes akmens vata labai laidi vandens garams. Medžiaga vėl tampa sausa, atgaudama savo pradines šilumines izoliacines savybes. Vatai išdžiūvus, darbai gali būti tęsiami laikantis darbų technologijos eiliškumo.
Remiantis tyrimu, akmens vata yra difuzinė atvira medžiaga, t. y. ji leidžia dvipusį aplinkinių konstrukcijų džiovinimą, taip sumažina betoninių konstrukcijų džiūvimo laiką ir sutrumpina projekto įgyvendinimo laiką bei taupo išlaidas.

Akmens vatos įmirkio bandymai

Akmens vatos gaminių vandens įmirkio bandymai atliekami pagal galiojančius Europos Sąjungos ir Lietuvos darniuosius standartus: LST EN 1609:2013 „Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Trumpalaikio įmirkio iš dalies panardinant vandenyje nustatymas“ bei LST EN 12087:2013 „Statybinės termoizoliacinės medžiagos. Ilgalaikio įmirkio nustatymas panardinant“.

Maksimalūs leistini dydžiai yra reglamentuojami kito Europos Sąjungos ir Lietuvos darniojo standarto LST EN 13162:2012+A1:2015 „Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai mineralinės vatos (MW) gaminiai. Techniniai reikalavimai“, kuriame apibrėžiama, kad akmens vatos gaminių trumpalaikis įmirkis iš dalies panardinant vandenyje ≤ 1,0 kg/m2, o ilgalaikis (įmirkis iš dalies panardinant vandenyje) ≤ 3,0 kg/m2. Tačiau realiai akmens vatos gaminių išmatuojamos vertės yra kelis kartus mažesnės už leistinas.

Drėgmės problemų prevencija

Daugumoje statybinių medžiagų turi drėgmės, kuriai turi būti leista kuo greičiau išgaruoti statybos proceso metu. Lietus ar didelė išorinė drėgmė statybos produktus veikia skirtingai. Net jei pati šiluminė izoliacija neįgeria drėgmės, padidėja kitų konstrukcijų drėgminės sąlygos. Taigi, izoliacijos vandens garų laidumo galimybės turi didelę reikšmę konstrukcijų džiūvimo laikui. Svarbu įvertinti ar panaudota šiluminė izoliacija neblokuoja drėgmės pasišalinimo ir užtikrina dvipusį konstrukcijų džiūvimą.

DRĖGMĖS VADOVAS

Informacija parengta pagal dr. Andrius Buska, Mineralinės vatos gamintojų asociacijos valdybos nario komentarą bei mineralinės vatos gamintojo Paroc pristatyto tyrimo informaciją.

Nuotrauka visualhunt.com

Ar sujungtos ministerijos pradės rūpintis statybų sektoriumi

Kovo viduryje įregistruotas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prijungimo prie Energetikos ministerijos projektas. Siūloma naująjį darinį pavadinti Darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministerija. Reorganizuojamai ministerijai būtų perduota ir dalis Aplinkos ministerijos funkcijų – klimato kaitos klausimai. Aplinkos ministerija kategoriškai nepritaria įstatymų projektams, kuriais siekiama klimato kaitos valdymo politikos, žiedinės ekonomikos politikos formavimą perduoti naujai kuriamai ministerijai.

„Atidžiai stebime naująją iniciatyvą. Drastiškų sprendimų gausa negerina verslo aplinkos, nedidina pasitikėjimo valdžios institucijomis. Tačiau kita vertus, šiuo metu susiklosčiusi itin sudėtinga situacija Aplinkos ministerijos kuruojamoje srityje, mat visi su statybų sektoriumi susiję klausimai, problemos yra paprasčiausiai įšaldyti. Su dideliu liūdesiu turime pripažinti, jog joks, net menkiausias dialogas su socialiniais partneriais nevyksta. Todėl viliamės, jog naujoji ministerija sugebės inovatyviai spręsti itin opius klimato kaitos ir žiedinės ekonomikos klausimus gyvybiškai svarbius statybų sektoriui,“ – sako MVGA prezidentė Edita Meškauskienė.

Pranešama, jog Ministerijų sujungimą ketinama užbaigti iki 2020-ųjų spalio. Įstatymo iniciatoriai teigia, kad sutelkus pagrindines žiedinės ekonomikos politikos formavimo ir koordinavimo kompetencijas vienoje institucijoje, bus užtikrintas valstybės politikos pastovumas ir nuoseklumas darnaus žiedinės ekonomikos vystymosi požiūriu. Taip pat įstatymo aiškinamajame rašte rašoma, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Energetikos ministerijos reorganizavimas „leis ne tik sukurti darnią, efektyvią, tvarią, žiedinės ekonomikos principais paremtą politiką formuojančią instituciją, atliepiančią svarbiausius valstybės strateginius tikslus ir Europos Sąjungos darbotvarkes, bet ir leis optimizuoti bendrąsias darbuotojų funkcijas.“

Iliustracija pixabay.com

 

EURIMA pritaria Europos Komisijos ketinimui parengti Klimato įstatymą

Europos šiluminės izoliacijos gaminių gamintojų asociacija (EURIMA) palaiko Europos Komisijos ketinimą siūlyti Klimato įstatymą, kuriame klimato nekintamumo palaikymo tikslas iki 2050 m. būtų įtrauktas į teisės aktus. EURIMA yra įsipareigojusi ir aktyviai palaiko ekonomikos perėjimą prie klimato požiūriu neutralios vėliausiai iki 2050 m.

Klimato įstatymas turi padėti pagreitinti šį perėjimą, nubrėžiant aiškias kryptis, kurių reikia imtis tiek ES, tiek ir nacionaliniu lygiais, tuo pačiu suteikiat galimybę visiems sektoriams atlikti savo vaidmenį skatinant piliečių įsitraukimą į šį sudėtingą procesą.
Kad šis perėjimas būtų sėkmingas, reikia skubiai imtis veiksmų visuose ekonominiuose sektoriuose, statybų sektoriuje ypatingai, nes tai vienas iš imliausių energijos sunaudojime sektorius. Tai sakytina ir anglies dioksido emisijų atžvilgiu. Be to, joks kitas sektorius nesiūlo tiek daug naujų galimybių pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas.

EURIMA išskyrė 4 prioritetus, kuriuos reikia spręsti vadovaujantis būsimo Klimato įstatymo nuostatomis

Pirma, Klimato įstatyme turėtų būti aiškiai išdėstytas pagrindinis energijos vartojimo efektyvumo principas (EE1) (Energy Efficiency First (EE1)). Jo taikymas turėtų būti užtikrintas visuose infrastruktūros, politikos ir investavimo sprendimuose. Priimant sprendimus dėl energetikos tinklo plėtros, EE1 reikalauja atsižvelgti į investicijų vertę kuriat energijos vartojimo efektyvumą. Taikant šį principą padidės Europos galimybės sukurti pigesnę, daug darbo vietų turinčią ir klimato požiūriu neutralią ekonomiką. Tai taip pat reiškia, kad bet koks naujas modeliavimas turėtų remtis šiuo principu.
Taigi, Klimato įstatymas turėtų užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumas taptų svarbiausiu veiksniu dekarbonizuojant ekonomiką ir pirmiausia – pastatus. Todėl Klimato įstatyme nurodyta kryptis į klimato neutralumą iki 2050 m. turėtų apibrėžti/talpinti/apimti ir tarpinius tikslus, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, nurodant, kad dalį energijos sutaupys pastatų sektorius.

Antra, norint iki 2050 m. sukurti klimato požiūriu neutralią Europą, visi sektoriai turės atlikti savo vaidmenį. Į Klimato įstatymą turėtų būti įtraukta ilgalaikė pastatų sektoriaus vystymo strategija, dar kartą patvirtinant labai efektyvaus energijos vartojimo tikslą, užsibrėžiant iki 2050 m. panaikinti anglies dvideginio išmetimą, t.y. perėjimą prie nulinio anglies dvideginio išmetimo visuose statinių kūrimo etapuose.
Klimato įstatymas taip pat turėtų nustatyti ataskaitų teikimo ir priežiūros procedūras, kad būtų užtikrinta, jog visa Europos Sąjunga ir kiekviena valstybė narė tikrai siekia klimato neutralumo tikslo (Ecologic (2020); Europos klimato įstatymai).
Ambicingas tikslas turėtų skatinti Europos Komisijos galimybes teikti naujus ES teisės aktus, siekiant užbaigti daugiausiai energijos vartojančių pastatų eksploatavimą, nustatant vis aukštesnius energijos vartojimo efektyvumo standartus. Tai padėtų panaikinti energetinį skurdą ir suteiktų socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę naudą visai visuomenei. Dėl tolesnio neveiklumo statybų sektoriuje rizikuojama, kad ES neįvykdytų užsibrėžtų tikslų klimato kaitos srityje (numatyta apimtis iki 400 milijonų tonų CO2 („Climact“ (2018); The key role of energy renovation in the net-zero GHG emission challenge)).

Trečia, turėtų būti panaudotas energijos vartojimo efektyvumo potencialas pramonėje. Pastatų šiluminės izoliacijos pramonės energijos vartojimo efektyvumo potencialas vis dar yra didelis. Jis sukuria maždaug 37 mln. tonų metinio efektyvaus CO2 sutaupymo arba maždaug 4 proc. viso pramonės metinio išmetamo CO2 kiekio (EiiF, 2020). Klimato įstatymas turėtų išgryninti aiškius ES tikslus atitinkančius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams.

Galiausiai, klimato įstatymas turi būti papildytas tiksliniu finansavimu, skirtu plėtoti novatoriškas technologijas, kuriomis siekiama sumažinti pramonės išmetamų teršalų kiekį. Tam yra būtinos programos, orientuotos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, ir skirtos tobulinti ir skatinti gamybą statybos produktų, tokių kaip mineralinė vata, kurių gamybos technologijos išskiria mažai anglies dioksido į aplinką. Tai reiškia, kad reikia teikti pakankamą paramą demonstracinių gamyklų projektavimui ir statybai bei jų plėtrai visoje rinkoje. Inovacijų fondas turėtų remti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias pramonės inovacijas, o ekologiški viešieji pirkimai ir prioritetiniai kriterijai pasirašant sutartis gali padėti užtikrinti rinkos įsisavinimą.

Iliustracija pixabay.com

Europos Komisija rengiasi patvirtinti naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą

Mineralinės vatos gamintojų asociacija (MVGA) palaiko Europos izoliacijos gamintojų asociacijos (Eurima) poziciją, kuria palaikomas EK ketinimas patvirtinti naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą. Šiame plane numatomi veiksmai stipriai paveiks statybos sektorių. MVGA, kaip ir Eurima, tvirtai įsipareigojusios ir palaiko perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Tai iš tiesų didelis iššūkis statybų sektoriui, kuriame sunaudojama maždaug pusė viso pasaulio energetinių išteklių. Atsižvelgiant į artėjančią „pastatų modernizacijos bangą“, ypač svarbu įveikti kliūtis trukdančias projektavimo ir statybų sektoriuose žiedinės ekonomikos procesams, mat artimiausiu metu daugelio Europos šalių ekonomistai numato ženklų esamų pastatų atnaujinimo augimą.

Eurima išplatintoje pozicijoje įvardinti 5 veiksmai, kuriuos reikia įgyvendinti pagal naująjį žiedinės ekonomikos veiksmų planą.

1. Prioritetas turi būti teikiamas esamų pastatų atnaujinimui.
Tačiau, jei tai neįmanoma dėl fizinės būklės, pastatus reikia išardyti, o ne nugriauti, kad statybinės atliekos nesimaišytų ir vertingos statybinės medžiagos nepatektų į sąvartynus. Statybinių atliekų rūšiavimas griovimo vietose turėtų tapti privalomu. Be to, turėtų būti nustatyti statybos produktų perdirbimo būdai dėl galimybės pakartotinai juos panaudoti.

2. Pakartotinis atliekų naudojimas ir perdirbimas turi tapti finansiškai patrauklesni nei jų šalinimas į sąvartyną.
Šiuo metu statybinės medžiagos vis dar patenka į sąvartynus, nes sąvartynai dažnai būna pigesni nei šių medžiagų perdirbimas. Draudimas visus produktus, kurie gali būti perdirbami šalinti į sąvartynus ir (arba) mokestis už sąvartynus gali padėti tai išspręsti. Tvarumo reikalavimai perdirbtam turiniui, kartu su aiškia ir nuoseklia terminologija (pakartotinis naudojimas, perdirbimas) standartizuojant procesus, taip pat gali padėti skatinti produktų apykaitą.

3. ES atliekų teisės aktai turi palengvinti pakartotinį statybos produktų perdirbimą, užuot jam kliudę.
Mes tikimės, kad padidėjus pastatų atnaujinimo apimtims, daugiau neefektyvių statybinių sistemų bus pakeistos į geresnio energinio naudingumo sistemas. Kai demontuotos sistemos tampa atliekomis, kai kurie jų komponentai pagal ES Atliekų tvarkymo direktyvą kartais klasifikuojami kaip pavojingi ir jiems taikomos griežtos nuostatos. Tai trukdo atliekas perdirbti kaip antrinę žaliavą, sukuriant naujos kokybės sistemas, kuriose nebėra jokių susirūpinimą keliančių medžiagų. Turėtų būti sukurta speciali teisinė aplinka, skirta skatinti pavojingas atliekas perdirbti į nepavojingus produktus.

4. Užtikrinti kuo skaidresnius reikalavimus statybinių medžiagų gamybai bei perdirbimui.
Ilgalaikėje perspektyvoje siekiant palengvinti žiedinę apykaitą statybų sektoriuje, reikia atrasti būdą užtikrinti kuo skaidresnius ir aiškesnius reikalavimus pastatams, statybinių medžiagų gamybai ir jų gyvavimo pabaigos etapams (taisyklingo išmontavimo, pakartotinio naudojimo gaires, galimybes ir kt.). ES statybos produktų darnieji standartai turi skatinti naudoti netoksiškas ir perdirbamas medžiagas. Ši informacija turėtų būti įtraukta į pastatų pasus ir prieinama, net ir tuomet, kai pastatas ir (arba) gaminiai bus laikomi atitarnavę (po maždaug 50 metų statybos produktams). Ypatingai svarbu, kad plėtojant skaitmenizaciją (pvz., BIM) ir siekiant palengvinti statybinių sistemų išmontavimą, jų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą būtų išsaugota ši pirminė informacija. Eurima rengia pramonei savanorišką deklaracijos formą, kaip pirmąjį žingsnį link vieningo požiūrio pastatų reglamentavimui ES lygmenyje.

5. Investicijos į žiedinės statybų sektoriaus sistemos kūrimą, mokslą ir naujas technologijas.
Galiausiai tinkamą ES reguliavimo sistemą reikia papildyti (ES ir nacionalinėmis) investicijomis, teikiant pirmenybę žiediniam požiūriui statybų sektoriuje, be kita ko, remiant mokslinius tyrimus ir naujų perdirbimo technologijų plėtrą.

Eurima tikisi, kad kartu su EK ir kitais politikos formuotojais bei suinteresuotosiomis šalimis bus kuriamas naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas.

Iliustracija unsplash.com

 

Statyba ir modernizacija Europos žaliajame kurse

Europos Komisija (EK) paskelbė Europos žaliąjį kursą. Žaliasis kursas pristatomas kaip naujoji Europos augimo strategija. Priešingai nei Lietuvos nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKS) 2021–2030 m., EU žaliajame kurse pastatų modernizavimui skiriamas didelis dėmesys.

Pastatams tenka 40 proc. suvartojamos energijos. Teigiama, jog dabartinis visuomeninės paskirties ir privačių pastatų atnaujinimo mastas turėtų išaugti bent dvigubai.

Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) banga
Vykdydama Žaliojo kurso dalį EK paskelbė, kad 2020 m. pateiks iniciatyvą Pastatų atnaujinimo banga (Renovation wave). Nors vis dar nėra aišku, ką tai tiksliai reiškia, komunikate, be kita ko, įvardijamas griežtas EPBD vykdymo užtikrinimas, Komisija sukurs atvirąją platformą, kuri suburs pastatų ir statybos sektoriaus atstovus, architektus, inžinierius ir vietos valdžios institucijas. Joje bus siekiama: plėtoti novatoriškas finansavimo galimybes; skatinti investicijas į efektyvų energijos vartojimą pastatuose; pastatų modernizavimo pastangas sutelkti į didelius blokus, kad būtų galima pasinaudoti masto ekonomijos teikiama nauda. Tam, kad pašalinti kliūtis pastatų modernizavimui, siekiama panaikinti nacionalinius reguliavimo barjerus, trukdančius atnaujinti nuomojamus ir gyvenamuosius daugiabučius statinius.

Dokumente taip pat minima, jog į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą reikia įtraukti pastatų išmetamus teršalus.

Didesnis pastatų energinis naudingumas
Įvairių energijos šaltinių kainos turėtų būti tokios, kad taptų paskata rinktis efektyviai energiją vartojančius pastatus. Pastatai suprojektuoti taip, kad atitiktų žiedinės ekonomikos principus. Planuojamas didesnis skaitmeninimo mastas. Be to, numatomas pastatų atsparumo klimato kaitos padariniams didinimas. Reikalaujama, jog būtų užtikrintas griežtas pastatų energinio naudingumo taisyklių vykdymas.
Nė vieno nepalikti nuošalyje
Ypatingas dėmesys bus skiriamas socialinio būsto atnaujinimui, siekiant pagelbėti namų ūkiams, kuriems sunku apmokėti sąskaitas už energiją. Planuojama pagalba 50 mln. vartotojų būsto šildymui. Atkreipiamas dėmesys į socialinio būsto, mokyklų ir ligoninių pastatų atnaujinimą.

Daugiau apie Europos žaliąjį kursą
Didžiausias mūsų laikų uždavinys ir galimybė – iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Siekdama šio tikslo Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą (The European Green Deal) – itin plataus užmojo priemonių rinkinį, kuris turėtų suteikti Europos piliečiams ir verslo įmonėms galimybių pasinaudoti tvariu perėjimu prie žaliosios ekonomikos.
Priemonės, prie kurių pridedamas pradinis pagrindinių politikos sričių veiksmų planas, yra labai įvairios: nuo didelio masto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo iki investicijų į pažangiausius mokslinius tyrimus ir inovacijas ir Europos gamtinės aplinkos išsaugojimo.
Žaliasis kursas, remiamas investicijomis į ekologiškas technologijas, tvarius sprendimus ir naujas įmones, gali tapti nauja ES augimo strategija. Jos sėkmei būtinas visuomenės ir visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir įsipareigojimai.
Europos žaliasis kursas visų pirma yra kelias į teisingą ir socialiai sąžiningą transformaciją. Ji sukurta taip, kad nė vienas asmuo ar regionas neliktų nuošalyje vykstant didelei pertvarkai ateityje.

https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt

Iliustracija pixabay

 

Vyriausybė pritarė nacionaliniam kovos su klimato kaita planui

Vyriausybė pritarė atnaujintam nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui (toliau – NEKS planui) 2021–2030 m. Tačiau nepaisant viešų deklaracijų, konsultacijos su statybų sektoriaus organizacijomis nevyko, o pastatų modernizavimas šiame plane neminimas.

NEKS numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita. Iki metų pabaigos šis planas bus pateiktas Europos Komisijai (EK), kuri iki 2020 m. birželio turėtų pateikti nacionalinių planų vertinimą.
„Esame itin nemaloniai nustebę, jog vyriausybė pritarė 2021–2030 m. nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui, taip ir nepasikonsultavusi nei su viena statybų sektoriaus organizacija. Negana to, pastatų modernizavimas NEKS išvis neminimas. O juk statiniai yra gyvybiškai svarbūs vertinant poveikio neutralumą klimato kaitos procesui. Statybų sektorius „pirmauja” tarp kitų sektorių pagal energijos suvartojimą ir anglies dioksido emisijas. Ir joks kitas sektorius nesiūlo tiek daug galimybių, kurios ženkliai pagerintų žmonių gyvenimą,“ – pastebi Edita Meškauskienė MVGA prezidentė.

Kaip teigiama Energetikos ministerijos pranešime, plane numatytos priemonės bus vertinamos ekonominiais, aplinkosauginiais ir socialiniais aspektais ir įtraukiamos į sektorines strategijas. Siekiant užtikrinti nacionalinių energetikos ir klimato politikos tikslų pasiekimą per ateinančius metus numatyta perkelti NEKS plano priemones į strateginio planavimo dokumentus. Šio proceso koordinavimą užtikrins tarpinstitucinė darbo grupė.

NEKS plane numatytos penkios svarbiausios kryptys, kuriomis siekiama mažinti poveikį klimatui: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas, mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.

Visoms ES šalims yra nustatyti konkretūs rodikliai, kuriuos lemia energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 m. Lietuva turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.

NEKS plane numatyta, kad įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2030 m. Lietuvos transporto sektoriuje ŠESD emisijos sumažės 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – net 52,4 proc.

Pirminis Lietuvos NEKS plano projektas Europos Komisijai buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 14 d. Pirmosios viešosios konsultacijos Lietuvoje vykdytos nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. gegužės mėn. Sulaukus EK rekomendacijų, paskelbtų 2019 m. birželio 18 d. bei visuomenės pasiūlymų vyko intensyvūs NEKS plano koregavimo ir papildomos politikos modeliavimo darbai. Lapkričio 13 d. Vyriausybė pritarė NEKS plano projektui ir jis vėl buvo derinamas su visuomene.
„Tenka tik apgailestauti, jog Lietuvoje pastatų atnaujinimas (modernizavimas) vėl tik tariamasis prioritetas,“ – sako E. Meškauskienė.

 

Iliustracija unsplash.com

Klimato poveikiui neutralūs statiniai

Mineralinės vatos indėlis itin svarbus siekiant iki 2050 m. sumažinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki nulio.

Europos termoizoliacijos gamintojų asociacija „Eurima“ paskelbė naują pozicijos dokumentą – „Klimato kaitai neutralūs statiniai: mineralinės vatos svarba siekiant iki 2050 m. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinant iki nulio“ („A climate-neutral building stock: Mineral wool’s important contribution to bringing EU greenhouse gas emissions to net-zero by 2050“). Statiniai yra gyvybiškai svarbūs vertinant poveikio neutralumą klimato kaitos procesui. Statybų sektorius „pirmauja” tarp kitų sektorių pagal energijos suvartojimą ir anglies dioksido emisijas. Ir joks kitas sektorius nesiūlo tiek daug galimybių, kurios ženkliai pagerintų žmonių gyvenimą.

Statiniai poveikis klimatui vyksta dviem būdais:
pirmasis – „eksploatuojant“, kai energija naudojama statinių poreikiams, pavyzdžiui, šildymui, vėsinimui ar apšvietimui;
antrasis – „įkūnijant“ emisijas, kai energija naudojama medžiagų gamybai, statybai ir statybinių atliekų utilizavimui.

Eksploataciniai teršalai akivaizdžiai sudaro didžiąją viso esamų statinių gyvenimo ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį. Tačiau naujos statybos statinių išmetamų teršalų dalis sparčiai didėja visuose statybų etapuose, nuo medžiagų gamybos iki atliekų sutvarkymo. Tokia situacija privalo keistis.
Europos mineralinės vatos gamintojai nori būti šio pokyčio dalimi – iki 2050 m. sumažinant eksploatuojamų pastatų išmetamų teršalų kiekį iki visiško nulio.

Kaip tai galima padaryti? Pirma, mes esame įsipareigoję paspartinti pastatų atnaujinimą. Kadangi dauguma pastatų, kurie bus naudojami 2050 m., jau yra pastatyti, svarbu, kad atlikdami kompleksinį atnaujinimą (modernizavimą) sumažintume jų energijos suvartojimą. Mineralinė vata yra plačiausiai naudojama statybinė izoliacinė medžiaga Europoje. Antra, turime spręsti didėjančią „įkūnijančios“ emisijos dalį. Mūsų pramonei tai reiškia mažesnį gamybos metu išmetamo CO2 kiekį.

Norint sukurti klimato požiūriu neutralių statinių aplinką, ji turi būti remiama politikos:
• atliekant kompleksinį pastatų atnaujinimą (modernizaciją), kur geriausias pavyzdys – Europos žaliojo susitarimo iniciatyva;
• nustatant tiek „eksploatuojant“, tiek „įkūnijant“ išmetamųjų teršalų kriterijus pereinant prie klimato kaitai neutralių statinių;
• skatinant pramonės dekarbonizaciją vengiant anglies dioksido „nutekėjimo“;
• pirmenybę teikiant energijos vartojimo efektyvumui ir nustatant energijos vartojimo efektyvumą pramonei privalomu;
• užtikrinant prieigą prie saugios ir įperkamos dekarbonizuotos energijos;
• sukuriant žiedinės ekonomikos veiksmų planą statybų sektoriui;
• padarant prieinamą inovacijų finansavimą.

Du metai po Grenfell bokšto gaisro, kodėl vis dar kyla tokio tipo gaisrai?

Barking“, Crewe“, „Clapton“, „Worcester Park“ ir dabar „Bolton“: 2019 m. Lodono ir jo priemiesčių daugiabučiuose įvyko mažiausiai penki dideli gaisrai. Naujausias gaisras kilo „Cube“ studentų bendrabutyje Boltone. Liepsna įsiplieskė vėlų penktadienio vakarą. Socialiniuose tinkluose paskelbti filmuoti vaizdai rodo, kaip liepsna greitai plinta pastato fasadu. Du žmonės buvo sužeisti. Laimei, niekas nežuvo.
Kodėl praėjus daugiau kaip dviem metam po siaubingo Grenfello bokšto gaisro, kurio metu žuvo 72 žmonės, šie gaisrai tokie dažni? Kaip rašo dienraštis „The Guardian“, vyriausybės priešgaisrinės saugos srityje veikia per lėtai. Praėjusią savaitę paskelbti duomenys rodo, kad iš 436 aukštybinių pastatų, kurie buvo apšiltinti analogiškomis degiomis fasado plokštėmis kaip ir Grenfell bokštas, kur liepsna pasklido pastato šonu ir paskatino ugnies plytimą, 318 degios fasado plokštės dar nebuvo pašalintos. Daugiausiai tam priešinasi privatūs tų namų savininkai. Tačiau vyriausybė, tiesą sakant, nenori priversti jų minėtus namus padaryti saugiais juose gyvenantiems žmonėms.

Nuotrauka GMFRS

Daugiau informacijos
https://www.theguardian.com