Medinė statyba – raktas į žaliąją transformaciją?
Daug kas žaliojo proveržio tikisi iš energetikos, transporto sektorių ar pramonės. Tačiau milžiniškos investicijos reikalingos ne vien į jos gamybą, bet dar daugiau į jos saugojimą (rezervaciją). Todėl turime stipriai mažinti energijos vartojimą pramonėje, statyboje, būsto sektoriuje. Pastatų atnaujinimo tempai pernelyg lėti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Pasiekti proveržį ir pagerinti statinių atnaujinimo kokybę, įmanoma naudojant serijinius skydinius sprendimus.
Šiomis mintimis ir pavyzdžiais dalinosi konferencijos „Skydinės pastatų renovacijos perspektyvos ES Žaliojo kurso kontekste“ pranešėjai, kuri vyko Medienos produktų gamybos inovacijų klasterio iniciatyva.
Pernelyg lėtas tempas
50-56 proc. Lietuvos piliečių gyvena sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, teigia Martynas Marozas, MMAP atstovas. Šie pastatai, su tinkama statybos priežiūra turėjo būti po 30-50 metų kapitaliai remontuojami. Lietuvoje vidutiniškai siekiama atnaujinti 400-500 daugiabučių per metus. Tai reiškia, kad paskutinis šiuo metu neatnaujintas daugiabutis bus atnaujintas maždaug 2100 metais. Akivaizdu, jog tokie tempai yra gerokai per maži esamam pastatų fondui.
„Pramoniniu būdu gamykloje pagamintų surenkamų konstrukcijų tipo pastatai turi būti renovuojami pramoniniu būdu gamykloje pagamintomis surenkamos konstrukcijomis“, – teigia M. Marozas.
Medinės statybos ir pastatų atnaujinimo rinkos tendencijos
Pasak VMG grupės atstovo Pauliaus Milčiaus, serijinis skydinis pastatų atnaujinimas taikomas Europos šalyse. Masinis panaudojimas sudarytų sąlygas sukurti pradinę daugiau kaip 30 tūkst. butų rinką ES (2 mlrd. Eur).
Vienas didžiausių energinio pastatų atnaujinimo tendencijų pavyzdžių Europoje yra Energiesprong (“energijos šuolis”) iniciatyva. Ji apima ne tik pastato energinės klasės pakėlimą. Statiniai iš energijos vartotojo, paverčiami energijos tiekėjais.
Perspektyva galėtų būti, kad šalia kitų energijos tiekėjų, galėtų atsirasti ir daugiabučių namų, kuriuose gaminama energija, sektorius. Šis pastatų atnaujinimo būdas yra ir skydinis, ir kvartalinis, ir serijinis.
Kaip pavyzdį galima paminėti Vokietijos patirtį, kur serijiniu skydiniu būdu yra planuojama atnaujinti visą kvartalą tos pačios tipologijos pastatų. Iliustracija iš konferencijos pranešimo.
„Nereikia daryti eksperimentų, galime remtis geriausiais pavyzdžiais, kurie turi įvairius modelius“, – sako P. Milčius.
Pastatų atnaujinimas statybų sektoriuje galėtų būti kelias, kuris padėtų ekonomikos krizes pergyventi statybos pramonėje ir pereiti į naują kokybę.
ES žaliasis kursas, naujasis europinis bauhauzas, pastatų atnaujinimo banga – paremta prielaida, kad miestai galėtų ir turėtų būti CO2 bankai.
- Milčiaus teigimu, istorinę galimybę grąžinti anglį į saugesnę būseną galime 3 būdais:
- renovacija (medine, serijine, skydine);
- statydami anstatus (medinius, surenkamus, standartizuotus ir serijinius), ten, kur yra reikalingi didesnio tankumo urbanistiniai sprendimai;
- medinė nauja statyba, kuri yra surenkama, standartizuota, serijinė ir produktizuota.
Pastatai kaip pasaulinė anglies kaupykla. Iliustracija nature.com
Bendradarbiavimas plečia galimybes
„Per metus galima atnaujinti 1900 daugiabučių naudojant skydus pagamintus iš visų inžinerinės medienos medžiagų“, – sako Alina Šachova, VMG technologė.
Surenkamos medinės gamyklinės konstrukcijos privalumai, tai tvari, aplinką tausojanti gamyba ir statyba. Standartizuoti projektai, sprendimai trumpina gamybos ir statybos laiką, optimizuoja medžiagų naudojimą, minimalizuoja ir leidžia tvariai tvarkyti atliekas viso proceso metu. Statybų aikštelėje statybų laikas trumpėja iki 50 proc., o bendrame procese, nuo projektavimo iki pridavimo, – iki 30 proc. Mažėja nelaimingų atsitikimų statybų aikštelėje rizika, pastebi technologė.
Pastatų atnaujinimui siūlomos statybos sistemos (skydų) medžiagiškumą galima apibūdinti: medienos konstrukcijų naudojama 15 proc. tūrio, langai ir durys sudaro 7 proc., izoliacinės medžiagos – apie 73 proc., plėvelės ir fasado apdaila – apie 1 proc.
„Mineralinė vata, kaip nedegi medžiaga, gali labai įtakoti medienos panaudojimo galimybes, nes bendrame kontekste užtikrintų gaisrinę klasę pagal statinio klasifikacijos grupę. Mineralinės vatos gamintojai mato galimybę bendradarbiauti ir galimybę išplėsti skydų panaudojimą atnaujinant ir statant įvairių kategorijų statinius”, – sako MVGA prezidentė Edita Meškauskienė.
Tvarumo scenarijai NT sektoriuje
Tvariausia statyboje yra nieko nestatyti, o kai reikia – atnaujinti. Tam siūlomas sprendimas – serijinis pastatų atnaujinimas, surenkamais inžinerinės medienos skydais.
Į statybos aikštelę atvežti jau gatavi skydai su šilumos izoliacija jų viduje, priešvėjine izoliacija, garo izoliacija, dalinės apdailos sluoksniu. UAB Paroc nuotrauka.
Skydai keliami kranu. UAB Paroc nuotrauka.
Knauf medinio karkaso sprendimai. Nuotrauka Knauf.
Antra – statyti mažiau. Ir lengvi surenkami inžinerinės medienos konstrukcijų anstatai yra vienas iš geriausių sprendimų variantų.
Vizualizacija Metsa
Trečia – statyti išmaniau, optimizuoti medžiagų kiekius, naudoti mažiau CO2 emisijos medžiagas. Naudoti hibridines konstrukcijas, pavyzdžiui, inžinerinės medienos ir betono.
Ketvirtą – statyti efektyviau, naudoti mažiau CO2 emisijų medžiagas, eliminuoti atliekas. Kiek įmanoma daugiau naudoti inžinerinės medienos, surenkamų skydų ar modulių gamyba ir statyba.
Nuotrauka Homag
Serijiniai skydiniai sprendimai spartina pastatų atnaujinimą.
| Lietuvoje
35 tūkst. energetiškai neefektyvių daugiabučių pastatų. 313 vidutiniškai per metus atnaujinamų daugiabučių. 500 daugiabučių per metus pajėgumai tradiciniu būdu. |
Daugiau apie tai galite sužinoti išklausę konferencijos dalyvių pranešimus.
MVGA narė pripažinta tvariausia įmone statybos produktų sektoriuje
Kompanija ROCKWOOL „Global 100” indeksu buvo pripažinta kaip 2023 m. numeris #1 tvariausia įmone statybos produktų sektoriuje. „Corporate Knights” sudarytame metiniame reitinge kiekybiškai lyginamos ir reitinguojamos didžiausios pasaulyje viešai prekiaujamos įmonės, taip pat pabrėžiant įmonės veiklos ir pagrindinių produktų bei paslaugų poveikį žmonėms ir planetai.
Ketvirtadienį sostinėje vykusioje konferencijoje „Tvarių miestų ateitis: bioklimatinė architektūra, inovatyvi inžinerija ir medinė statyba“ plačiai aptarti tvarių pastatų statymo procesai ir jų metu kylantys iššūkiai – nuo idėjų generavimo iki projektavimo ir statybos etapų.
Konferencijoje pranešimą pristatęs mineralinės vatos gamintojo ROCKWOOL techninis vadovas Dr. Andrius Buska, sakė, jog „Dauguma stambiųjų statybinių medžiagų gamintojų deda pastangas, kad CO2 pėdsakas aplinkai būtų kuo mažesnis <…> Šilumos izoliacinės medžiagos pagrindinis tikslas yra izoliuoti šilumą, tačiau jos turi savo vietą ir tam tikrų papildomų elementų, kaip ir akustinis komfortas, priešgaisrinė izoliacija ir kiti dalykai“.
„Global 100” indeksas, nuo 2005 m. yra vienas iš labiausiai vertinamų ir skaidriausių pasaulyje taisyklėmis pagrįstų tvarumo reitingų, pabrėžiančių įmonės pagrindinių produktų ir paslaugų poveikį. Tai geriausiai veikiantis pasaulinis tvarumo indeksas (žymuo: CKG100), turintis daugiau nei 10 metų istoriją.
Visą pranešimą galite išgirsti čia
Tapome stipresni
2023 m. gegužę Mineralinės vatos gamintojų asociaciją papildė naujas narys – mineralinės vatos, sudėtinių termoizoliacinių sistemų, gipskartonio sistemų, tinko ir jo priedų, dažų, grindų lyginamųjų medžiagų, grindų sistemų, modernių izoliacinių medžiagų ir statybinės įrangos bei įrankių gamintojas pasaulyje – Knauf Insulation.
MVGA sveikina kompanijos sprendimą, savo įžvalgomis ir kompetencija, prisidėti prie Lietuvos statybų sektoriaus stiprinimo. „Naujo partnerio prisijungimas reiškia, jog tik suvienytomis pajėgomis galima kurti tvarią ateitį, šviesti visuomenę, kad visi verslų plėtros tikslai būtų grindžiami žaliomis technologijomis, užtikrinančiomis viso statybų sektoriaus tvarumą ir darną,“ – sako MVGA prezidentė Edita Meškauskienė.
Suvienytos jėgos padės teikti kokybiškesnius pasiūlymus statybinių medžiagų įstatyminei bazei tobulinti, skleisti mineralinės vatos sistemų poreikį, privalumus ir naujausias galimybes. Bendradarbiauti profesiniais klausimais, keistis darbo patirtimi su partneriais Lietuvoje ir užsienyje. Atstovauti MVGA narių teisėtus interesus institucijose, tarptautinėse organizacijose, forumuose bei konferencijose.
Iš arčiau pažvelgti į mūsų naująjį partnerį galite paspaudę šią nuorodą
https://www.knauf.lt/apie-mus/
MVGA tęsia mokslo iniciatyvų rėmimo tradiciją
2023 m. spalio 5-6 d. Vilniuje vyks 14-oji tarptautinė konferencija „Šiuolaikinės statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos“ („14th International conference “Modern Building Materials, Structures and Techniques“). MVGA tęsia tradiciją remti mokslo iniciatyvas skatinančias studentų augimą – su Vilniaus TECH pasirašė tarptautinės konferencijos rėmimo sutartį.
Ši konferencija suteikia galimybę mokslininkams, inžinieriams, vadybininkams ir profesionalams pasidalinti naujausiais civilinės inžinerijos pasiekimais. Konferencijoje pranešimus apie tvarių statybinių medžiagų ir konstrukcijų pažangą, inovacijas ir jų pritaikymą, skaitys pirmaujantys mokslininkai ir inžinieriai iš viso pasaulio.
Konferencijoje bus nagrinėjamos temos: šiuolaikinės statybinės medžiagos ir jų gamybos technologijos; gelžbetoninių, plieninių, stiklinių, medinių ir kompozitinių konstrukcijų tyrimas ir projektavimas; naujoviški tiltų skaičiavimo metodai; geotechnika; naujos statybos technologijos ir valdymas; pastato informacinis modeliavimas. Pranešimai, atrinkti pagal griežtus kriterijus, siekiant dalintis įdomiomis idėjomis, kurios paskatins naujas mokslinių tyrimų kryptis ir naujus daugiadalykinius bendradarbiavimus.
14-oji tarptautinė konferencija „Šiuolaikinės statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos“ – puiki proga susitikti su kolegomis, pasikeisti žiniomis ir praplėsti naujų kontaktų sąrašą.
Tradicinė tarptautinė konferencija „Šiuolaikinės statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technika“ organizuojama nuo 1991 m., kai Vilniuje įvyko pirmasis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto organizuotas forumas.
Daugiau informacijos https://www.facebook.com/VilniusTechSF/
Europos Parlamentas balsavo už visiškai netaršius naujus viešojo sektoriaus pastatus iki 2026 m.
Visoje Europos Sąjungoje nepasiekiami ambicingi pastatų energetinio efektyvumo tikslai, todėl Europos Parlamentas (EP) antradienį balsavo už taisykles, kuriomis siekiama padidinti pastatų atnaujinimo mastą ir sumažinti energijos vartojimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Atnaujinta direktyva (dėl pastatų energinio naudingumo) siekiama iki 2030 m. gerokai sumažinti pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir energijos vartojimą, kad iki 2050 m. šioje srityje poveikis klimatui taptų neutralus. Taip pat siekiama padidinti neefektyviai energiją vartojančių pastatų atnaujinimo apimtį ir pagerinti informacijos mainus analizuojančius energinį naudingumą.
EP balsavo už pasiūlymą, kad:
- Visi nauji pastatai nuo 2028 m. turėtų būti visiškai netaršūs.
- Viešajame sektoriuje nauji pastatai tokiais turi tapti iki 2026 m.
- Iki 2028 m. visuose naujuose pastatuose turėtų būti įrengtos saulės šilumos energijos technologijos, kai tai techniškai tinkama ir ekonomiškai pagrįsta.
- Pastatams, kuriems atliekamas kapitalinis atnaujinimas, laiko turi iki 2032 m.
Gyvenamieji pastatai ES valstybėse iki 2030 m. turėtų pasiekti bent jau E energinio naudingumo klasę, o iki 2033 m. – D energinio naudingumo klasę (pagal skalę nuo A iki G, kai G klasė atitinka 15 proc. valstybės nacionalinio pastatų ūkio prasčiausio energinio naudingumo pastatų). Negyvenamieji ir viešieji pastatai šiuos lygius turės pasiekti atitinkamai iki 2027 m. ir 2030 m. Pastato energinis naudingumas būtų didinamas (pavyzdžiui, atliekant izoliacijos darbus ar šildymo sistemos gerinimą) pastatą pardavus ar vykdant jo kapitalinį atnaujinimą, o jeigu pastatas nuomojamas – sudarius naują sutartį.
Daugiau apie tai skaitykite
https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20230310IPR77228/ep-nariai-balsavo-uz-grieztesnes-pastatu-energetinio-efektyvumo-taisykles
Nuotrauka © AdobeStock/Lichtwolke99
https://www.linkedin.com/in/olympiadolla/Rūšiavimas per šiukšles: statybinės medžiagos žiedinėje ekonomikoje
Olympia Dolla | Eurima – Europos izoliacijos gamintojų asociacija
„Mūsų populiacija ir mūsų ribotų Žemės planetos išteklių naudojimas auga eksponentiškai“, – dar 2011 m. perspėjo fizikas teoretikas ir kosmologas Stephenas Hawkingas. Jo nuomonė plačiai paplitusi visoje ES, kur politikai, pramonė ir piliečiai tikisi, kad žiedinė ekonomika padės užsitikrinti nenutrūkstamą ribotų išteklių naudojimą mūsų planetoje.
Mineralinės vatos pramonė, reaguodama į šį iššūkį, jau dirba kurdama naujus techninius sprendimus ir tobulindama esamus. Pritariame draudimui šalinti į sąvartynus perdirbamas medžiagas, pvz., mineralinės vatos atliekas. Deja kol kas, dėl santykinai mažų sąvartynų mokesčių, alternatyvūs statybinių atliekų perdirbimo variantai nėra ekonomiškai patrauklūs.
Manome, jog uždraudus produktus, kuriuos galima perdirbti, šalinti į sąvartynus, tai taptų gera ekonomine paskata investuoti į perdirbimo pajėgumus. Didinant šalinimo sąvartynuose išlaidas/mokesčius, ne tik būtų siekiama geresnio apyvartumo, tačiau tai mažintų neperdirbamų produktų šalinimą į sąvartynus.
Europos šiluminės izoliacijos gamintojų asociacija (Eurima), atstovaujanti visus pagrindinius mineralinės vatos gamintojus Europoje, remia Europos žiedinės ekonomikos plėtrą, kuria siekiama apsaugoti mūsų brangius planetos išteklius.
ES nustatė energijos taupymo tikslus ir skatina pastatų atnaujinimą. 2020 m. kovo mėn. Europos Komisija paskelbė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuris yra vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso – Europos tvaraus augimo darbotvarkės – dalių. Tačiau veiksmų plane nurodytos ir rizikos, pvz., per didelis sąvartynų naudojimas, kurias reikia spręsti statybos pramonės sektoriuje, kad būtų galima sparčiai pereiti prie žiedinio statybinių produktų ciklo.
Žiedinio ciklo sukūrimas ES
Mineralinės vatos atliekos iš gamybos aikštelių jau tvarkomos taip, kad didžioji jų dalis patenka į perdirbimo ciklą. Tačiau statybų ir griovimo procesų statybvietėse metu mineralinės vatos produktų atliekos kasmet tebepatenka į sąvartynus. Intensyvėjant ES pastatų atnaujinimo bangai rizikuojame, kad šis skaičius gerokai padidės, o juk tai brangaus resurso švaistymas.
Kaip neseniai paaiškino Eurima generalinis direktorius Jan te Bos, svarbu atskirti perdirbamus ir perdirbtus statybos produktus. Mineralinės vatos pramonė skatina visų statybos procese susidarančių mineralinės vatos atliekų rūšiavimą ir perdirbimą. Tai visų pirma reiškia, kad reikia skatinti rūšiuoti statybines atliekas atliekas, įdentifikuojant tokias kaip mineralinė vata, kurios gali būti ir yra perdirbamos.
Mineralinės vatos pramonė nori, kad visos surūšiuotos mineralinės vatos atliekos būtų tikrai perdirbamos, o ne tik teoriškai. Tačiau, kad tai taptų realybe, reikalingi sprendimai ES ir nacionaliniu lygiu. Be to, būtų tikslinga apibrėžti tokius terminus kaip tinkamas perdirbti ir perdirbtas gaminys, šie sąvokų patikslinimai, taip pat turėtų būti atlikti nacionaliniu ir ES lygiu.
Šiandien naudojami atliekų kodai neišskiria izoliacijos tipų. Tai neleidžia tinkamai rūšiuoti skirtingų statybos proceso atliekų srautų ir sukuria nereikalingas kliūtis ieškant ir perdirbant šias atliekas, kurias galima perdirbti.
Vos pagaminus statybos produktą, dar prieš jo montavimą, turėtume apsvarstyti reikalavimus ir tinkamumą perdirbti. Statybos produkto gyvavimo ciklo pradžioje, prieš montuodami statybos produktus, turėtume Statybos produktų reglamente apspręsti privalomus perdirbto turinio reikalavimus ir tinkamumo perdirbti efektyvumo rodiklį. Naudojant ES standartizuotas gaminiuose esančių medžiagų deklaracijas, galima dokumentuoti statybinių medžiagų kiekį, taip palengvinti išmontavimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Visi dokumentai, naudojami produkto tinkamumo perdirbimui pagrįsti, turėtų būti prieinami skaitmeniniu formatu – deja, tai nėra savaime suprantama net mūsų XXI amžiaus visuomenėje.
Pasibaigus statybos produkto gyvavimo laikui, ES politika turėtų skatinti pastato dekonstrukciją, o ne griovimą. Pavyzdžiui, atskiras atliekų surinkimas dekonstrukcijos arba griovimo etape taptų privalomu. Siūloma nustatyti specialius stiklo vatos ir akmens vatos regeneravimo ir perdirbimo tikslus. Tai reiškia, didinti visų perdirbamų produktų sąnaudas ir laipsniškai uždrausti statybines atliekas šalinti į sąvartynus.
Galiausiai, perdirbimo centrai statybinių atliekų kroviniams turėtų būti lengviau pasiekiami. Tai reiškia, kad reikia supaprastinti procesų administravimą, susitarti dėl paprastų ir greitų taisyklių, kurios apimtų ilgalaikius vežimo leidimus perdirbimo gamykloms pagal bendrus ES masto kriterijus. Europa taip pat turėtų, pavyzdžiui, sukurti įmonių duomenų bazę, kuriose perdirbamos patvirtintos išrūšiuotos, atskirtų medžiagų, įskaitant mineralinės vatos, atliekos.
Tvarumo žiedas
Mineralinės vatos gamintojai sukūrė ir patobulino daugumą gamybos likučių perdirbimo sprendimų. Jie buvo kuriami kartu su tvariais medžiagų atkūrimo būdais, kai uždarojo ciklo perdirbimas yra per brangus arba techniškai neįmanomas.
Mineralinės vatos termoizoliaciniai produktai turi puikų potencialą perdirbimui. Šių gaminių pluoštai gali būti perdirbami neribotą kiekį kartų. Nauji gaminiai, pagaminti iš perdirbtų medžiagų, atitiks tokius pat aukštos kokybės standartus, susijusius su eksploatacinėmis savybėmis ir darbuotojų apsauga.
Pavyzdžiui, mineralinės vatos termoizoliacijai gaminti naudojamas stiklas, tad stiklo duženų panaudojimas žymiai sumažina pirminių žaliavų poreikį ir anglies dvideginio išmetimą gamybos procese.
Ne mažiau svarbus teisingas pagaminto produkto sumontavimas, tam kad jis būtų naudingas sveikatai ir aplinkai. Todėl Eurima nariai parengė teisingo mineralinės vatos montavimo sienose, stoguose ar grindyse gaires.
Gamintojai parengė ir vietines grąžinimo schemas, skirtas surinkti, perdirbti ir atkurti statybų, griovimo ir kitų gamybos procesų metu susidariusias mineralinės vatos nuopjovas. Šios nuopjovos gali būti susmulkintos ir naudojamos kaip pūtimo vata, pagaminti nauji mineralinės vatos gaminiai, arba pakartotinai panaudoti, pavyzdžiui, gaminant plytas ir lubų plyteles.
Kaip sakė prof. St. Hawkingas: kitas dalykas, eksponentiškai augantis Žemėje, yra žmonijos „techninis gebėjimas pakeisti aplinką į gerą arba į blogą. Mineralinės vatos pramonė turi techninių galimybių aktyviai dalyvauti kuriant žiedinę ekonomiką.
Tyrimas: „Renovate2Recover“ po vienerių metų
Nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai (angl. National recovery and resilience plan (NRRP)) buvo patvirtinti po COVID 2021 m., gerokai prieš karą Ukrainoje ir po jo sekusią energijos kainų bei Europos šalių gyventojų pragyvenimo išlaidų krizę. Atkūrimo priemonės tikslas – paskatinti Europos Sąjungos valstybių narių ekonomiką išbristi iš sulėtėjimo po COVID pandemijos, kartu skatinti skaitmeninimą ir padedant valstybėms narėms pasiekti 2030 ir 2050 m. ES klimato tikslus.
Energetikos krizė yra papildoma varomoji jėga vykdant su pastatais susijusias reformas ir investicijas, numatytas Nacionalinėse reformų programose. Kaip 2022 m. spalį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė von der Leyen, „susidūrę su karu ir iškastinio kuro krize, argumentai pastatų atnaujinimo bangos naudai tapo tik dar svarbesni. Investuoti į pastatų atnaujinimą nebegaila.“
2021 m. „Renovate2Recover“ tyrime nustatyta, kad iš 18 ištirtų valstybių narių NRRP pastatams atnaujinti buvo skirta 39,9 mlrd. EUR (apie 8 proc. bendros sumos). Pristatoma naujausia informacija apie pažangą po vienerių metų įgyvendinimo ir apžvelgiami darbai, kurie buvo pradėti siekiant atlaisvinti su pastatais susijusias investicijas, kurių vertė viršija 28 mlrd. EUR.
Šiame tyrime apžvelgiama, kurios su pastatais susijusios priemonės buvo įgyvendintos, kokie tikslai ir etapai pasiekti ir kokia finansinė parama valstybėms narėms buvo suteikta iki 2022 m. rugsėjo mėn. ir naujų finansavimo programų įsigaliojimo.
Tyrimas pristatomas čia
