Vienbučio namo atnaujinimas – misija (ne)įmanoma?

Visi sutiksite, jog kiekvieno namo indėlis į Lietuvos energinį saugumą yra svarbus. Lietuvos gyventojai nuolat raginami didinti energinį efektyvumą bei minimizuoti CO2 emisiją modernizuojant gyvenamuosius pastatus. Tačiau ar visi Lietuvos gyventojai turi lygias teises į valstybės pagalbą juos atnaujinant? 

Atidžiau pažvelgus į Daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) ir Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) programas akivaizdžiai matyti, jog dabartinė daugiabučių namų ir individualių namų renovacijos finansavimo politika laikytina diskriminacine nepasiturinčiųjų asmenų, ypač gyvenančių kaimiškose vietovėse, atžvilgiu,pastebi MVGA prezidentė Edita Meškauskienė.

Balandžio 26 d. Nacionalinė pasyvaus namo asociacija parodoje „Resta 2024“ organizuoja konferenciją „Energinis efektyvumas, tvarumas ir komfortas. Pasyvių namų praktika Lietuvoje“. Joje Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos nariai E. Meškauskienė ir R. Kaminskas pristatys iniciatyvą, kuria siekiama suvienodinti daugiabučiuose bei vienbučių ir dvibučių namuose gyvenančių žmonių galimybes gauti valstybės pagalbą renuojant gyvenamąjį būstą. 

Konferencijoje bus nagrinėjama kokie aptinkami anglies pėdsakai ir kodėl juo reikia mažinti. Aptariama nuo ko priklauso pastato energinis naudingumas. Pristatoma pasyvių namų projektavimo Lietuvoje patirtis. Vyks panelinė diskusija su Lietuvoje pastatytų pasyvių namų gyventojais. 

Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto atstovas Karolis Banionis pristatys pastatų sandarumo taisykles ir paaiškins kodėl jos tokios svarbios. O išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų medžiagų ir technologijų centro (Vilnius Tech) atstovas Simonas Barsteiga atskleis ateities projektavimo viziją – nuo ko pradėti. 

Konferencijoje užsiregistravę ir apsilankę architektai galės gauti dviejų valandų trukmės kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus (statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų).

Kviečiame registruotis užpildant šią formą: https://forms.gle/VTsn8muSCubNKiyj9

Daugiau apie konferenciją galite rasti paspaudę šią nuorodą

Su šv. Velykomis

Tegu šv. Velykos suvirpina širdį ir atneša patį didžiausią džiaugsmą.

Seminarai – naujas stogo vaidmuo šiuolaikiniuose pastatuose

Kaip keičiasi šiuolaikiniame pastate stogo funkcija ir kokie iššūkiai laukia dirbant su jais? Kovo 20-28 dienomis Šiaulių, Klaipėdos, Kauno, Panevėžio ir Vilniaus statybos ir architektūros profesionalai kviečiami į nemokamus seminarus Naujas stogo vaidmuo

Nuolat auga atsinaujinančių energijos išteklių poreikis. Vėjo ir saulės energija sudaro apie 40 proc. atsinaujinančiosios energijos rinkos. Saulės energijos rinkos dalis auga sparčiausiai. 2023 m. gruodžio pradžioje – 80 proc. didesnė saulės elektrinių galia nei 2022 m. Gaminančių vartotojų saulės elektrinių įrengtoji galia sudaro 90 proc. Lietuvos saulės elektrinių (šaltinis: Lietuvos energetikos agentūra PowerPoint Presentation (ena.lt)).  Vidutinė saulės modulių kaina 2023 m. pabaigoje nukrito žemiau 2022 m. lygio. Saulės modulių kainas 2024 m. žemyn spaudžia sumažėjusi paklausa ir labai sparčiai auganti pasiūla. Sparčiai augant elektros energijos kiekiui gaminamam saulės modulių sistemomis didėja ir gaisrų rizika susijusių su tokių sistemų eksploatavimu. 

Seminaruose MVGA valdybos narys Dr. Andrius Buska kvies diskutuoti apie tai, ar visi stogai paruošti saulės modulių montavimui ir ką turi atlikti pastato savininkas, nusprendęs montuoti saulės modulius. Pristatomas RAWLPLUG EASYFIX, ne tik vėjo apkrovos skaičiavimui. Aptariami inovatyvūs Icopal sprendimai plokštiems stogams. Diskutuojama kaip nesuklysti projektuojant saugią saulės elektrinę.

 

Kviečiame registruotis čia: Registruotis

Su Vasario 16-ąja

Tariamasi dėl statybų sektoriaus vystymosi gairių ir perspektyvų

Šių metų vasario 6 d. vyks konferencija Statybos viešųjų pirkimų tvarumas. Kompetencijos ir jų vertinimas. Buildupskillslt2030, kurioje bus pristatytos ES projekto BuildUpSkillsLT2030 metu generuotos statybos sektoriaus vystymo galimybių gairės. 

BuildUpSkillsLT2030 projekte aktyviai dalyvavome aiškiai matydami gyvybiškai svarbų šalies statybos sektoriaus poreikį veržtis pirmyn. Pokytį matydami ne skambiose strategijose, kurios neretai nugula į stalčius, o žingsnis po žingsnio keliant statybininkų kompetencijas, mažinant biurokratiją ir konkrečiais sprendimais keliaujant į žiedinę ekonomiką,– sako MVGA prezidentė Edita Meškauskienė.

Konferencijoje bus pristatomi apklausos „Kokių kompetencijų reikės 2030 m. statybų sektoriuje“ rezultatai. Diskutuojama apie statybų sektoriaus tvarumo situaciją. Svarstoma kaip sumažinti administracinę naštą rangovams ir perkančiosioms organizacijoms. Teikiamas pasiūlymas kaip pertvarkyti rangovų atestavimo tvarką. Pristatoma įmonių ir specialistų atestavimo vizija 2030 m. Aptariama kaip tobulinti įmonių ir specialistų kvalifikacijos vertinimo procesą ir kaip tai turėtų veikti viešųjų pirkimų procese. Diskutuojama apie planavimo ir projektavimo;  statybos ir gamybos; naudojimo ir priežiūros kompetencijų ugdymo priemones iki 2030 m. Pristatomos tvarumo sertifikavimo būtinos specialistų kompetencijos (BREAM, LEED praktika). Aptariamos standartizuotos statybos rangos sutarties nuostatos, reikalavimai kompetencijoms ir kvalifikacijoms. 

Daugiau informacijos apie šią konferenciją – Lietuvos statybininkų asociacija – Buildup Konferencija 2024 (statybininkai.lt)

Šiltų Šv. Kalėdų, Drąsių Naujųjų metų

Ar jūsų stogai paruošti saulės modulių montavimui?

Viešojoje erdvėje daug girdime apie saulės elektrinių privalumus. Naudų išties daug, tačiau retai kalbama apie namų darbus, kuriuos turi atlikti pastatų savininkai, sugalvoję saulės elektrines montuoti ant stogo. Lapkričio 22 d. konferencijoje „Saulės moduliai ant stogo. Nauda žinoma, o rizika?” pranešimą apie tai, kaip jūsų stogą paruošti saulės modulių montavimui pristatys MVGA valdybos narys  Dr. Andrius Buska.

Į nemokamą konferenciją kviečia „Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija“ (PEGSĮA). Renginyje bus nagrinėjami fotovoltikos gaisrai ir jų efektas plokštiems stogams, gesinimo ypatumai, taip pat saulės baterijų įrengimo iššūkiai, praktika ir patirtis bei rizikos ir rizikų valdymas draudimo pagalba.

Konferencija vyks viešbutyje Courtyard by Marriott (adresu Rinktinės g. 3, Vilnius). Dalyvavimas konferencijoje – nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija  ČIA, vietų skaičius konferencijoje – ribotas.

 

Kaip Projektuoti Tvaresnius Pastatus?

Jau rytoj spalio 26 d. Nacionalinė pasyvaus namo asociacija kviečia statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovus į kvalifikacijos kėlimo kursus Vilniuje: „Kaip Projektuoti Tvaresnius Pastatus?“.

Bus nagrinėjama ką gali medinės klijuotos konstrukcijos bei kokie žaliosios statybinės medžiagos panaudojimo pavyzdžiai ir potencialas. Aptariamos tvaresnės kompozitinės konstrukcijos šiuolaikinėje architektūroje. Kaip pasiekti tvirtą, sandarų mūrą be šilumos tiltelių energiškai efektyviuose pastatuose. Aptariami inovatyvūs langų ir durų sistemų sprendimai energiškai efektyviems pastatams. Diskutuojama apie gyvenamųjų pastatų vėsinimą pastato konstrukcijomis. Koks efektyvus vandens tiekimas, padėtų taupyti ir surinkti šiuolaikiniuose pastatuose. Pristatomos išmaniosios technologijos – kaip jos prisideda prie energijos taupymo. 

Kursus išklausę architektai gaus 6 val. kvalifikacijos tobulinimo kursų išklausymą patvirtinančius pažymėjimus. 

Daugiau informacijos rasite čia pasyvuspastatai.lt

 

Su statybininkų diena!

Medinė statyba – raktas į žaliąją transformaciją?

Daug kas žaliojo proveržio tikisi iš energetikos, transporto sektorių ar pramonės. Tačiau milžiniškos investicijos reikalingos ne vien į jos gamybą, bet dar daugiau į jos saugojimą (rezervaciją). Todėl turime stipriai mažinti energijos vartojimą pramonėje, statyboje, būsto sektoriuje. Pastatų atnaujinimo tempai pernelyg lėti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Pasiekti proveržį ir pagerinti statinių atnaujinimo kokybę, įmanoma naudojant serijinius skydinius sprendimus. 

Šiomis mintimis ir pavyzdžiais dalinosi konferencijos „Skydinės pastatų renovacijos perspektyvos ES Žaliojo kurso kontekste“ pranešėjai, kuri vyko Medienos produktų gamybos inovacijų klasterio iniciatyva.

Pernelyg lėtas tempas

50-56 proc. Lietuvos piliečių gyvena sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, teigia Martynas Marozas, MMAP atstovas. Šie  pastatai, su tinkama statybos priežiūra turėjo būti po 30-50 metų kapitaliai remontuojami. Lietuvoje vidutiniškai siekiama atnaujinti  400-500 daugiabučių per metus. Tai reiškia, kad paskutinis šiuo metu neatnaujintas daugiabutis bus atnaujintas maždaug 2100 metais. Akivaizdu, jog tokie tempai yra gerokai per maži esamam pastatų fondui. 

„Pramoniniu būdu gamykloje pagamintų surenkamų konstrukcijų tipo pastatai turi būti renovuojami pramoniniu būdu gamykloje pagamintomis surenkamos konstrukcijomis“, – teigia M. Marozas.

Medinės statybos ir pastatų atnaujinimo rinkos tendencijos

Pasak VMG grupės atstovo Pauliaus Milčiaus, serijinis skydinis pastatų atnaujinimas taikomas Europos šalyse. Masinis panaudojimas sudarytų sąlygas sukurti  pradinę daugiau kaip 30 tūkst. butų rinką ES (2 mlrd. Eur). 

Vienas didžiausių energinio pastatų atnaujinimo tendencijų pavyzdžių Europoje yra Energiesprong (“energijos šuolis”) iniciatyva. Ji apima ne tik pastato energinės klasės pakėlimą. Statiniai iš energijos vartotojo, paverčiami energijos tiekėjais. 

Perspektyva galėtų būti, kad šalia kitų energijos tiekėjų, galėtų atsirasti ir daugiabučių namų, kuriuose gaminama energija, sektorius. Šis pastatų atnaujinimo būdas yra ir skydinis, ir kvartalinis, ir serijinis. 

Kaip pavyzdį galima paminėti Vokietijos patirtį, kur serijiniu skydiniu būdu yra planuojama atnaujinti visą kvartalą tos pačios tipologijos pastatų. Iliustracija iš konferencijos pranešimo. 

„Nereikia daryti eksperimentų, galime remtis geriausiais pavyzdžiais, kurie turi įvairius modelius“, – sako P. Milčius.

Pastatų atnaujinimas statybų sektoriuje galėtų būti kelias, kuris padėtų ekonomikos krizes pergyventi statybos pramonėje ir pereiti į naują kokybę. 

ES žaliasis kursas, naujasis europinis bauhauzas, pastatų atnaujinimo banga – paremta  prielaida, kad miestai galėtų ir turėtų būti CO2 bankai. 

  1. Milčiaus teigimu, istorinę galimybę grąžinti anglį į saugesnę būseną galime 3 būdais:
  2.  renovacija (medine, serijine, skydine);
  3. statydami anstatus (medinius, surenkamus, standartizuotus ir serijinius), ten, kur yra reikalingi didesnio tankumo urbanistiniai sprendimai;
  4. medinė nauja statyba, kuri yra surenkama, standartizuota, serijinė ir produktizuota. 

Pastatai kaip pasaulinė anglies kaupykla. Iliustracija nature.com

Bendradarbiavimas plečia galimybes

 „Per metus galima atnaujinti 1900 daugiabučių naudojant skydus pagamintus iš visų inžinerinės medienos medžiagų“, – sako Alina Šachova, VMG technologė. 

Surenkamos medinės gamyklinės konstrukcijos privalumai, tai tvari, aplinką tausojanti gamyba ir statyba. Standartizuoti projektai, sprendimai trumpina gamybos ir statybos laiką, optimizuoja medžiagų naudojimą, minimalizuoja ir leidžia tvariai tvarkyti atliekas viso proceso metu. Statybų aikštelėje statybų laikas trumpėja iki 50 proc., o bendrame procese, nuo projektavimo iki pridavimo, – iki 30 proc. Mažėja nelaimingų atsitikimų statybų aikštelėje rizika, pastebi technologė.

Pastatų atnaujinimui siūlomos statybos sistemos (skydų) medžiagiškumą galima apibūdinti: medienos konstrukcijų naudojama 15 proc. tūrio, langai ir durys sudaro 7 proc., izoliacinės medžiagos – apie 73 proc., plėvelės ir fasado apdaila – apie 1 proc.

 „Mineralinė vata,  kaip nedegi medžiaga, gali labai įtakoti medienos panaudojimo galimybes, nes bendrame kontekste užtikrintų gaisrinę klasę pagal statinio klasifikacijos grupę. Mineralinės vatos gamintojai mato galimybę bendradarbiauti ir galimybę išplėsti skydų panaudojimą atnaujinant ir statant įvairių kategorijų statinius”, – sako MVGA prezidentė Edita Meškauskienė.

Tvarumo scenarijai NT sektoriuje

Tvariausia statyboje yra nieko nestatyti, o kai reikia – atnaujinti. Tam siūlomas sprendimas – serijinis pastatų atnaujinimas, surenkamais inžinerinės medienos skydais.

Į statybos aikštelę atvežti jau gatavi skydai su šilumos izoliacija jų viduje, priešvėjine izoliacija, garo izoliacija, dalinės apdailos sluoksniu. UAB Paroc nuotrauka.

Skydai keliami kranu. UAB Paroc nuotrauka.

Knauf medinio karkaso sprendimai. Nuotrauka Knauf.

Knauf medinio karkaso sprendimai. Nuotrauka Knauf.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Antra – statyti mažiau. Ir lengvi surenkami inžinerinės medienos konstrukcijų anstatai yra vienas iš geriausių sprendimų variantų.

Vizualizacija Metsa

Trečia – statyti išmaniau, optimizuoti medžiagų kiekius, naudoti mažiau CO2 emisijos medžiagas. Naudoti hibridines konstrukcijas, pavyzdžiui, inžinerinės medienos ir betono. 

Ketvirtą – statyti efektyviau, naudoti mažiau CO2 emisijų medžiagas, eliminuoti atliekas. Kiek įmanoma daugiau naudoti inžinerinės medienos, surenkamų skydų ar modulių gamyba ir statyba. 

Nuotrauka Homag 

Serijiniai skydiniai sprendimai spartina pastatų atnaujinimą. 

Lietuvoje

35 tūkst. energetiškai neefektyvių daugiabučių pastatų.

313 vidutiniškai per metus atnaujinamų daugiabučių.

500 daugiabučių per metus pajėgumai tradiciniu būdu.

Daugiau apie tai galite sužinoti išklausę konferencijos dalyvių pranešimus.