Olympia Dolla: Kaip sukurti žiedinę ekonomiką pastatų sektoriuje

EURIMA, Europos termoizoliacijos gamintojų asociacijos, vadovės tvariai statybai komentaras

Olympia Dolla

Europos Sąjungos mąstytojai ir politikos formuotojai mėgsta kalbėti apie gerąją praktiką visose ekonomikos srityse. Europai ieškant būdų, kaip sumažinti anglies dvideginio emisijas pritaikant žiedinės ekonomikos principus, svarbu atminti, kad praktika tai nėra repeticijos, praktika, tai – veikimas. O tai reiškia, kad reikia rasti realius, žiedinės ekonomikos principais veikiančius, ir energiją taupančius pastatus ir paversti juos etaloniniais kasdieniais sprendimais.

Europa šiandien susiduria su pagrindine ekonomine problema: dėl sąlyginai mažų sąvartynų sąnaudų, tvarioms alternatyvoms, tokioms kaip regeneravimas, pakartotinis naudojimas ir perdirbimas sunku konkuruoti rinkoje. Jei nenorime, kad ES skatinamą pastatų atnaujinimo bangą lydėtų atliekų, išvežamų į sąvartynus, banga, turime įsivardinti esminius prioritetus.

 

Uždrausti siųsti į sąvartynus

Pirmiausia, ekonomiškai įvertinti susijusias išlaidas ir paskatas – taip nebeliks galimybės atliekas šalinti gabenant į sąvartynus. Būtina nustatyti aiškų terminą, per kurį perdirbamus produktus būtų uždrausta gabenti į sąvartyną, kaip tai jau yra daroma kai kuriose ES šalyse.

 

Informacija iš ko pagamintas statybos produktas

Praktines ir technologines kliūtis žiedinei ekonomikai galima įveikti taikant bendras informacijos apie sudėtines gaminių medžiagų rinkimo gaires. Siūloma teikti nuorodas iš ko pagaminti statybos produktai. Taip būtų skatinama gamyboje naudoti nekenksmingas medžiagas, kurias lengva perdirbti.

 

Problema – atliekos iš statybų ir griovimo aikštelių

Mineralinės vatos izoliacija yra medžiaga, turinti puikų perdirbimo potencialą. Tai pripažino ir šių metų kovą ES JTC atliktas tyrimas, kuriame mineralinė vata įvardijama kaip vienas iš penkių atliekų srautų, galinčių padidinti panaudojimo ir perdirbimo rodiklius.

 

Mineralinės vatos atliekos gamybos aikštelėse jau ir dabar tvarkomos taip, kad didžioji jų dalis būtų perdirbta. Tačiau iš statomų ar griaunamų objektų kasmet į sąvartynus patenka keli šimtai tūkstančių tonų mineralinės vatos medžiagų atliekų. Vystant ir stiprinant ES pastatų atnaujinimo bangą rizikuojame, kad šis skaičius gerokai padidės.

 

Mineralinės vatos pluoštai gali būti perdirbami neribotą kiekį kartų

Nauji gaminiai, pagaminti iš perdirbtų mineralinės vatos medžiagų, turės tokius pat aukštos kokybės standartus, susijusius su eksploatacinėmis savybėmis ir dirbančiųjų saugumu.

 

Lankstesnis esamų direktyvų taikymas

ES reglamentavimo ir administracines kliūtis atliekų panaudojimui būtų galima įveikti racionaliai naudojant esamas taisykles. ES cheminių medžiagų teisės aktai REACH ir CLP turėtų būti geriau derinami su ES atliekų direktyva, lanksčiau pripažįstant statybos produktų apyvartumo potencialą.

Remiantis cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymo teisės aktais, galima pašalinti praktines atliekų pakartotino naudojimo kliūtis, pvz., ilgas ir daug laiko reikalaujančias leidimų procedūras. Tai sugrąžintų perdirbamas statybines medžiagas į naudojimo ratą, gamybos ciklą. Cheminių medžiagų ir atliekų politikoje nustatytų procedūrų supaprastinimas ir racionalizavimas paskatintų statybinių atliekų panaudojimą ir kartu atspindėtų pasaulyje populiarėjančias aplinkos apsaugos, sveikatos ir saugumo tendencijas.

 

Žiedinė ekonomika šiandien: mąstymas ratu

Eurima, Europos šiluminės izoliacijos gamintojų asociacija, atstovaujanti visų pagrindinių mineralinės vatos gamintojų visoje Europoje interesams, remia perėjimą prie žiedinės ekonomikos pasitelkus gerąsias praktikas. Žiedinės ekonomikos veiksmų plane išdėstytos idėjos gali būti panaudotos kuriant kai kurias geriausias mineralinės vatos pramonės iniciatyvas, taip pat skatinant bendrą tvarios statybos praktiką. Visos Europos pramonė turi skatinti apyvartumą: naudoti ir atkurti tvarias medžiagas.

 

Mineralinės vatos pramonė ir gaminiai turi senas tradicijas skatinti žiedinius gamybos procesus įvairiuose produktų srautuose. Pavyzdžiui, kitų pramonės šakų šalutiniai produktai, tokie kaip plienas, naudojami akmens vatos gamyboje žaliavų briketų pavidalu. Tai puikus perdirbimo pramoniniu mastu pavyzdys, vengiant mažos vertės šalutinių produktų siuntimo į sąvartyną.

 

Visą komentarą skaitykite

https://www.euractiv.com/section/energy-environment/opinion/simply-the-best-how-to-make-a-circular-economy-work-for-buildings/

Nuotrauka Ryutaro Tsukata iš pexels.com 

45 mlrd. sutaupytų eurų sveikatos priežiūros sektoriuje

Iniciatyvos „Renovuoti Europą“ užsakymu, BPIE (Buildings Performance Institute Europe) atliko tyrimą apie energetinės pastatų modernizacijos makroekonominę naudą ir darbo vietų dinamiką Europos Sąjungoje. Nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygiu atliktoje studijoje, įvardintas didelis skatinamasis  investicijų į energetinį pastatų atnaujinimą poveikis. Paskutinį kartą toks tyrimas atliktas prieš 6 metus.

Šis tyrimas svarbus sprendžiant kur nukreipti gausias lėšas skirtas padėti ES valstybėms narėms atsitiesti po neigiamo ekonominio poveikio, kurį sukėlė kova su COVID-19 pandemija.

1 mln. eur. investicijų = 18 darbo vietų

Tyrimas atskleidė, jog kiekvienas milijonas eurų, investuojamas į energinį pastatų atnaujinimą, ES sukuria vidutiniškai 18 darbo vietų. Tai vietinės, ilgalaikės darbo vietos, kurios skatina ekonominę veiklą visoje Europos Sąjungoje. 

Sukurtų darbo vietų skaičius, investavus 1 mln. eurų, Europos Sąjungos šalyse skiriasi. Tai priklauso nuo nacionalinių sąlygų ir užimtumo sąnaudų: Kroatijoje – 29, Estijoje – 17, Suomijoje – 16, Italijoje – 15, Ispanijoje – 18.

Pavyzdžiui, nacionaliniu lygiu atliktas tyrimas Ispanijoje parodė, kad sukurti darbo vietą statybose vidutiniškai kainuoja 14 000 EUR, o parama bedarbiui – 20 000 EUR. Be to, už kiekvieną energiniam pastatų atnaujinimui išleistą 1 eurą viešųjų pinigų į Ispanijos vyriausybės biudžetą per metus mokesčiais sugrįžta 0,62 euro.

https://www.renovate-europe.eu/wp-content/uploads/2018/09/renovation-EU_recovery-infographic2020.pdf 

Prastos energinės kokybės pastatų poveikis ekonomikai

Energiją taupantis biurų pastatų atnaujinimas maždaug 12 proc. padidina darbuotojų našumą, ekonomikai per metus tai papildomi 500 mlrd. eur.

Gerai suplanuotas ir atliktas energinis ligoninių pastatų atnaujinimas, pacientų buvimo laiką ligoninėse sumažina vidutiniškai 11 proc., todėl sveikatos priežiūros sektorius per metus gali sutaupyti apie 45 mlrd. eur.

Paskaičiuota, kad Prancūzijoje apie 930 mln. eurų per metus medicininių išlaidų yra susijusios su nekokybišku būstu. Jei įtrauksime netiesiogines tokios blogos sveikatos pasekmes (pravaikštos, sumažėjęs našumas ir t.t.), prastos kokybės būstas Prancūzijos ekonomikai gali kainuoti net 20 mlrd. eurų per metus.

Taigi, investicijos į energinį mūsų pastatų fondo atnaujinimą yra labai reikalingos. Tai teikia asmeninę, visuomeninę ir ekonominę naudą. Kiekviena ES valstybė narė turi įtraukti savo pastatų fondo energinę modernizaciją į savo ekonomikos atkūrimo ir atsparumo didinimo planus, kad pažadėtoji pastatų atnaujinimo banga būtų sėkmingai įgyvendinta ir visiems naudinga.

Visą tyrimą galite rasti https://www.renovate-europe.eu/wp-content/uploads/2020/06/BPIE-Research-Layout_FINALPDF_08.06.pdf  

„Išmanusis miestas 8“ konkurso komisijoje – MVGA prezidentė Edita Meškauskienė

„Suvokimas, kad tik visapusiškai įtraukus statybų ir projektavimo sektorius į bendrą mūsų aplinkos sistemą galima padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką, – svarbus ir mums, ir mūsų vaikams, tai ypač svarbu nestabilios energinių išteklių rinkos sąlygomis ir naujai išryškėjusios grėsmės akivaizdoje.“

Edita Meškauskienė, Mineralinės vatos gamintojų asociacijos (MVGA) prezidentė, architektė

Sveikiname su šv. Velykom!

Pažangos mažinant energijos nepriteklių ES lygmeniu nematyti

Pastatas kaip žmogaus kūnas: gimsta – išgyvena brandą – sensta, todėl Europos siūlomas pastatų atnaujinimo „Fit for 55“ („Tilpk į 55“) priemonių paketas yra puiki sąsaja. Ką tai reiškia? Neverta tikėtis, jog modernizuojant pastatą, pasirinkus atskiras priemones, pvz.: tik atitvarų apšiltinimą arba langų pakeitimą, poveikis klimato kaitai taps nuliniu. Jei atnaujinant pastatą iš ties tikimasi didelio energinio efektyvumo, tuomet jo modernizavimas turėtų būti visą apimantis, giluminis. Pagarbus požiūris į statinį, kaip ir į žmogaus kūną, yra kertinis siekiant minimalios įtakos klimato kaitai. Tai nėra vienos detalės atnaujinimas: visa sistema turi būti įtraukta į ilgalaikę „kūno“ rengybos programą.

Ateitis – kad ES statybiniai fondai būtų tarytum atraminė organizmo sistema, aplink kurią kuriami pagrindiniai „raumenys“, laikantys sveiką socialinį kūną. Tik visapusiškai įtraukus statybų ir projektavimo sektorius, šis „kūnas“ gali pajudėti energijos taupymo link, pasiekti užsibrėžtų ambicingų tikslų ir 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2030 m. Tai ypatingai svarbu nestabilios energinių išteklių rinkos sąlygomis ir naujai išryškėjusios grėsmės akivaizdoje.

Visi nekantriai laukia esminės pastatų sektoriaus pertvarkos

Pastatų sektoriaus energinės sąnaudos sudaro apie 40 proc. energijos ir Europoje generuoja apie 36 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Finansine išraiška tai sudaro 194 mlrd. eurų poreikį, o apie 50 mln. europiečių vis tiek gyvena energijos nepritekliuje. Sektoriaus pertvarka turėtų būti praktinis, gerai parengtas ir vieningas atsakas į dvigubus klimato kaitos ir ekonomikos atsigavimo iššūkius.

Veiksmai turi būti suderinti visos ES apimtimi, kad būtų permąstyta statybos sektoriaus vystymo strategija. Nuo statybos ir pastatų atnaujinimo iki statinių prijungimo prie šilumos ir elektros tinklų. Nuo skaitmeninių technologijų naudojimo iki pastatų atnaujinimo finansavimo.

Nuo to, kaip kinta pastatų poveikis klimato kaitai, iki to, kaip juose gyvenantys ar dirbantys žmonės geba susimokėti sąskaitas už energiją. Visi turėsime dirbti kartu, kad statytume ateities pastatus, o ES paketas „Fit for 55“ gali padėti rasti tinkamiausius sprendimus.

Kadangi pastatų energinis naudingumas nėra susijęs tik su naujais pastatais, pastatų atnaujinimas yra visų planų, kuriais siekiama sumažinti pastatų energijos suvartojimą ir generuojamas CO2 emisijas, esmė.

Pastatų atnaujinimo lygis – apgailėtinai mažas

Praėjusiais metais Europos Komisija inicijavo „Renovacijos bangą“. Pagal šią strategiją per ateinančius dešimt metų ES pastatų atnaujinimo lygis turėtų būti bent padvigubintas ir tuo būtų užtikrinta, kad esamų pastatų atnaujinimas, modernizacija padėtų efektyviau naudoti energiją ir išteklius.

Tačiau faktinis dabartinis pastatų atnaujinimo lygis yra apgailėtinai mažas – kiekvienais metais jis sudaro vos 1 proc. ES pastatų fondo. Energijos sutaupymai, vykdant modernizaciją, taip pat yra per maži – jie apima vidutiniškai tik 9 proc. gyvenamųjų pastatų.

Neatsižvelgus į pastatų atnaujinimo apimtis, vien padvigubinus veiklas, nebus sutaupyta tiek, kad būtų pasiektas užsibrėžtas 55 proc. CO2 emisijų mažinimo tikslas.

Vos 0,2 proc. ES pastatams kasmet atliekamas esminis atnaujinimas, t. y.įgyvendinama giluminė modernizacija

Tik 0,2 proc. ES pastatų kasmet yra nuodugniai atnaujinami. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) teigimu, iki 2030 m. šis skaičius turėtų siekti vidutiniškai 2,5 proc. per metus visose šalyse.

Pastarasis dešimtmetis parodė, kad iki 2020 m. šalyse savanoriškai taikytas energijos vartojimo efektyvumo didinimas nedavė norimų rezultatų. Tai geriausiai matyti lyginant nustatytus energinio efektyvumo privalomus rodiklius su privalomais šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimo deklaruojamais rezultatais.

Jei nebus vykdomos pastatų atnaujinimo programos, kyla realus pavojus, kad padidės namų šildymo išlaidos, o tai dar didesnę visuomenės dalį nustums į energijos nepriteklių. Kol kas realios pažangos mažinant energijos nepriteklių ES lygmeniu nepadaryta.

Daugiau skaitykite

Nuotrauka iš pexels.com

EK skelbia viešas konsultacijas vizijai pereinant prie žalesnės statybos ekosistemos

Europos Komisija skelbia viešąją konsultaciją dėl vizijos pereinant prie atsparesnės, žalesnės ir skaitmeninės statybos ekosistemos. Iki vasario 28 dienos aktyvias visuomenės grupes kviečia dalintis pastebėjimais apie EK dokumente pateikiamus perėjimo scenarijus.

MVGA palaiko žalesnės statybos ekosistemos kūrimo kryptį. „Aktyvus įsitraukimas, konkrečių veiksmų siūlymas – kiekvieno iš mūsų vertingas indėlis keičiant statybos sektorių bei tvirta paskata spartesnei statybų sektoriaus skaitmenizacijai“, – sako Edita Meškauskienė, MVGA prezidentė.

EK teigimu, spartesnis žalesnės ir skaitmeninės statybos ekosistemos diegimas itin svarbus siekiant ambicingų Žaliojo kurso tikslų bei planuojant kuo greičiau atsigauti po pandemijos, kartu didinant atsparumą ateities iššūkiams.

Prioritetas suteikiamas visoms ekosistemoms, kurios dabar patiria didžiausias transformacijas. Viena iš jų yra statybos ekosistema, apimanti visą statinių gyvavimo ciklą – nuo planavimo, projektavimo, pačios statybos iki statinių naudojimo, griovimo, įtraukiant visus susijusius procesus ir žmones.

Daugiau informacijos apie Europos Komisijos kviečiamą pildyti apklausos formą dėl paskelbto dokumento galite rasti čia: https://am.lrv.lt/lt/naujienos/europos-komisija-laukia-pasiulymu-kaip-pereiti-prie-zalesnes-statybos-ekosistemos

Jaukių šv. Kalėdų!

Ir vėl liepsnoja aukštuminis daugiabutis Europoje – linksniuojama degi pastato fasado apdaila

Rugpjūčio 29 d. Milane moderniame  aukštuminiame gyvenamajame pastate Torre dei Moro“ kilo milžiniškas gaisras visiems priminęs skaudžią Grenfelio bokšto (Grenfell Tower) tragediją. 20 aukštų pastatas skendėjo liepsnose. Užsidegus fasado apdailai pastatas virto deglu. Laimei šį kartą aukų pavyko išvengti. Pareigūnų teigimu itin greito gaisro plitimo priežastis – netinkama pastato fasado apdaila. 

Nuotrauka blog.urbanfile.org

Kone kiekvieną mėnesį vienoje ar kitoje pasaulio dalyje kyla didžiuliai gaisrai pastatuose, dėl itin degių šiltinimo medžiagų apdailos, akimirksniu sunaikinantys gyventojų turtą ar kainuojantis žmonių gyvybes, tačiau žiaurių tragedijų vis dar nepakanka/neužtenka, jog situacija iš esmės pasikeistų. Politikams bei statybų sektorių reguliuojantiems pareigūnams vis dar pritrūksta valios reglamentuoti ar sugriežtinti degių medžiagų naudojimą.

 

Fasado danga turėjo būti atspari ugniai

Paskutinį rugpjūčio sekmadienį gaisras prasidėjo viršutiniuose Milano aukštuminio daugiabučio aukštuose, pietiniame Lombardijos regiono sostinės pakraštyje.

„Tada liepsnos išplito į žemesnius aukštus“, – sukėlė tirštus dūmus, „Twitter“ paskyroje pranešė priešgaisrinės tarnybos.

Pastate gyveno apie 70 šeimų, apie 150 žmonių, su kuriais buvo susisiekta, siekiant užtikrinti, kad visi spėtų evakuotis, todėl rimtesnių sužalojimų ar mirčių pavyko išvengti. Įvykio vietoje buvo dešimtys greitosios ir ugniagesių automobilių.

Žmonės liudijo, jog liepsnos plito fasado danga, kuri turėjo būti atspari ugniai, pranešė Italijos dienraštis „il Corriere della Sera“.

 

Baiminamasi pastato griūties

Milano prokurorai pradėjo tyrimą, siekiant nustatytų gaisro priežastį. Pasak Vidaus reikalų ministerijos pareigūno Romoje Karlo Sibijos (Carlo Sibia), „gaisro priežastis dar turi būti nustatyta, tačiau panašu, kad greitą liepsnų plitimą sąlygojo pastato apšiltinimo danga“.

Baiminamasi, jog pastatas gali griūti dėl gaisro metu aukštos temperatūros, galėjusios pažeisti statinio metalo konstrukcijas.

Kai kurių ekspertų teigimu, pastato fasadas buvo sumontuotas iš aukštuminiams statiniams netinkančių medžiagų.

„Pastato fasadas buvo pastatytas iš degių medžiagų“, – dienraščiui „il Corriere della Sera“ sakė Milano politechnikos universiteto techninės architektūros profesorius Andželo Lukini (Angelo Lucchini). Deja, nėra įstatymo, kuris tai draudžia.

Nuotrauka Matteo Corner/ANSA

 

Priminė Grenfelio bokšto tragediją Londone

Milano meras Džiuzepė Sala (Giuseppe Sala) pareikalavo atsakymų, kodėl gaisras galėjo taip lengvai plisti pastato konstrukcijomis. „Pastatas buvo pastatytas mažiau nei prieš 10 metų ir nepriimtina, kad toks modernus pastatas pasirodė esantis visiškai pažeidžiamas“, – rašė jis feisbuko paskyroje.

„Nuo pat pradžių buvo aišku, kad pastato fasado apšiltinimo konstrukcija per greitai užsiliepsnojo, taip primindama Grenfelio bokšto gaisrą Londone prieš keletą metų“, – pridūrė jis.

 

Italijos priešgaisrinės tarnybos tviterio paskyroje pasidalinta vaizdo įrašu iš sraigtasparnio, rodančiu žalos mastą ir kelias paras kylančius dūmus. „Twitter“ pranešime teigiama, kad buvo dislokuota 15 transporto priemonių ir kad ugniagesiai tikrino ar pastato viduje neliko žmonių.

Dėl Grenfelio bokšto gaisro taip pat buvo kaltinama degi fasado konstrukcija ir prasti saugos standartai. Pradėtas tyrimas dėl degių statybinių medžiagų naudojimo daugiaaukščiuose pastatuose.

 

„Torre dei Moro“

Nuotrauka iš cdmdolmen.it

Gaisre Milane paskendęs pastatas „Torre dei Moro“ neseniai pastatyto projekto dalis, kurį sudaro 3 100 kvadratinių metrų gamybos ploto, 2 700 komercinių ir biurų patalpų ir 3 700 kvadratinių metrų butų. 60 metrų aukščio statinys buvo suprojektuotas taip, kad atrodytų kaip laivo kilis. Pastato fasado apvalkalą sudarė surenkami savaime laikantys polistireno lakštai. Liepsnos visiškai sunaikino išorinę konstrukciją; tikslinama, ar yra statinio struktūrinių pažeidimų.

Su 22-ąja statybininkų diena!

Aktyvi diskusija dėl organinių ir medienos medžiagų naudojimo pastatų statybai didinimo

MVGA aktyviai teikia pasiūlymus LR Aplinkos ministerijos (AM) inicijuotai darbo grupei, kurios tikslas išsiaiškinti galimybes kaip padidinti bei įteisinti organinių ir medienos statybos medžiagų naudojimą visuomeniniuose pastatuose, kad nuo 2024 metų šių medžiagų būtų naudojama iki 50 procentų.

MVGA pastebi, kad naujieji teisiniai reglamentavimai neturi ir negali pabloginti pastatų gaisrinės saugos situacijos Lietuvoje. Todėl teikiami siūlymai siekiant užkardyti situacijas kilti pražūtingiems gaisrams, kurie, kaip parodė praktika, gali kainuoti/nusinešti itin daug žmonių gyvybių.

„Sveikiname Aplinkos ministerijos iniciatyvą į darbo grupę įtraukti ir verslo sektoriaus atstovus, kurie mato problemas bei teisės aktų prieštaravimus. Todėl pirmiausia siūlome statybų įstatyme ir gaisrinės saugos taisyklėse suvienodinti sąvokas. Šiuo metu egzistuojančios dviprasmybės leidžia nevienareikšmiškai traktuoti galiojančius teisės aktus, todėl AM siekis rasti saugius sprendimus, labai svarbus“ – pastebi Edita Meškauskienė, MVGA prezidentė.

Naujieji pokyčiai statybų sektoriaus rinkoje turėtų atverti galimybes plačiau panaudoti medienos gaminius statybose, išlaikant gaisrinės saugos lygį statiniuose. Šiandieninė situacija rodo, kad naujų statybinių technologijų poveikio tyrimai gerokai atsilieka nuo inovacijų taikymo praktikoje. Vėluojant tyrimams bei situacijų analizei delsiama koreguoti ir teisės aktus.

„Siekiant atverti rinką, pirmiausia turime pamąstyti apie tai, kaip nepažeisti saugumo reikalavimų. Jei numatome didinti pastatų, kurių konstrukcijos yra D ugniai atsparumo klasės statybos produktai, aukštingumą, turime numatyti kompleksines gaisrinės saugos priemones – tiek aktyviąsias tiek ir pasyviąsias, pavyzdžiui, virš langų turime numatyti privalomas nedegias barjerines juostas. Ir tik tokiu atveju, užtikrinsime visos konstrukcijos privalomuosius gaisrinės saugos rodiklius,“ – sako E. Meškauskienė.

Be to, MVGA pastebi, jog šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose rengiama labai nedaug specialistų potencialiai gebančių projektuoti sudėtingesnius medinių konstrukcijų statinius.

„Apklausę Lietuvos aukštąsias mokyklas, išsiaiškinome, kad parengiamas profesionalų, turinčių specialų parengimą statinių iš medinių konstrukcijų projektavimui skaičius yra itin kuklus, todėl liberalizavę rinką, rizikuojame susidurti su specialistų trūkumu,“ – pastebi E. Meškauskienė.

Įžvalgos dėl reglamentavimo susijusio su organinių medžiagų ir medienos panaudojimu, tobulinimo reguliariai teikiamos AM darbo grupei.

 

Nuotrauka donterase iš Pixabay