Europos Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslų vadovas

Siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą ir pagerinti ES energetinį saugumą, labai svarbu dėti daugiau pastangų taupyti energiją, o piliečiams suteikti naudos, pavyzdžiui, mažesnes sąskaitas, didesnį komfortą ir geresnę oro kokybę. ES energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir valdymas yra kertiniai siekiai, nes jie skatina taupyti energiją, koreguoti teisės aktus, kartu tai signalas suinteresuotosioms šalims ir investuotojams.
2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslų vadovo užduotis – paaiškinti, koks yra dabartinis 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslas, ką Komisija pasiūlė naujoje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje (EED) ir kokius siūlomus teikia Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas (ITRE) ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas (ENVI).

Europos Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslų vadovas

Su 23-ąja statybininkų diena!

Jau rugsėjį trečiasis Gaisrinės saugos technologijų forumas – „Baltic Fire Forum 2022″

Rugsėjo 15 d. vyks Gaisrinės saugos technologijų forumas – „Baltic Fire Forum 2022″. Mineralinės vatos gamintojų asociacija (MVGA) remia trečią kartą Baltijos šalyse vykstančią konferenciją-parodą. Joje pristatomos gaisrinės saugos prevencijos užtikrinimo priemonių, gaisrų plitimo ribojimo ir gesinimo sistemų naujovės, diskutuojama apie technologines inovacijas, gerąją praktiką projektuojant, eksploatuojant, bandant ir prižiūrint apsaugines sistemas.

Forumo tikslas suburti įvairių sričių specialistų bendruomenę į didžiausią Pabaltijyje gaisrinei saugai skirtą renginį, kuriame dalyvauja architektai ir inžinieriai, profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai, priešgaisrinės priežiūros inspektoriai, gaisrinės saugos inžinerijos specialistai, ir kiti žmonės neabejingi kovai su ugnimi.

Kviečiame dalyvauti  „Baltic Fire Forum 2022″ ir sužinoti apie naujausias tendencijas apie kovą su gaisrais, potvyniais ir techninėmis avarijomis, taip pat pamatyti pristatymus apie apsauginių sistemų bandymus, sertifikavimą, statomų ir eksploatuojamų pastatų priežiūrą. 

Kviečiame susitikti ir pasidalinti su priešgaisrinės priežiūros inspektoriais savo praktika ir padiskutuoti apie dažniausiai fiksuojamas klaidas projektuojant, teisės aktų dviprasmybes projektuojant, statant ir prižiūrint statinius.

Forume savo pranešimus skaitys Lietuvos, Suomijos, Italijos, Kroatijos, Šveicarijos, JK ir Lenkijos gaisrinės saugos inžinieriai, akredituotų laboratorijų vedantys specialistai, taktinių mokymo centrų lektoriai. Bus pristatomi naujausi gaisrinių bandymų metu technologijų rezultatai, dalinamasi gerąja sudėtingų gaisrinės saugos skaičiavimų praktika, dalinamasi tarptautinių gelbėjimo komandų bendradarbiavimo idėjomis, efektyviomis gaisrų gesinimo ir techninių avarijų likvidavimo taktikomis.

 Renginyje (5 Litexpo ekspozicinėje salėje) bus pristatomos ugniagesiams reikalingos asmeninės apsaugos priemonės, įranga skirta gesinti gaisrus, likviduoti technines ir chemines avarijas, įranga dirbti vandenyje ir gylyje. Eksponuojamos statybose reikalingos pasyviosios gaisrinės saugos technologijos ir gaisrų gesinimui padedančios aktyviosios, gesinimo ir dūmų šalinimo technologijos. 

Visa informaciją apie renginį galite rasti https://www.facebook.com/balticfireforum 

Statybos produktų vidaus rinkos skatinimas pagerins priešgaisrinę saugą

MVGA aktyviai seka statybos produktų rinkos pokyčius, kurie svarbūs naudotojų saugumui, ir remia organizacijos Fire Safe Europe (FSEU) poziciją Europos Komisijos inicijuoto Statybos produktų reglamento (SPR) (angl. the Construction Product Regulation (CPR)) tobulinime, nes tai yra esminis žingsnis stiprinant statybos produktų vidaus rinką ir įgyvendinant reguliavimo sistemą, derančią su žaliuoju kursu.

FSEU siūlo optimizuoti Komisijos pasiūlymą ir užtikrinti statinių tvarumą, ypač priešgaisrinės saugos srityje:

  1. Deleguotieji aktai turėtų būti išskirtinė priemonė, kuri turi būti plėtojama veiksmingai, skaidriai ir subalansuotai, o jų naudojimą turėtų tinkamai pagrįsti Europos Komisija;
  2. Reikėtų užtikrinti subalansuotą pagrindinių suinteresuotųjų šalių atstovavimą ir jų indėlį standartizacijos institucijose;
  3. Turi būti užtikrintas Europos techninio vertinimo organizacijos (ETVO) (angl. European Organisation for Technical Assessment (EOTA)) veiklos krypties tęstinumas, o valstybės narės ateityje turėtų darniai priimti Europos techninius vertinimus (ETV) (angl. ETAs (European Technical Assessments));
  4. Priešgaisrinė sauga visu statybos produktų,panaudotų statiniuose ir pastarųjų  eksploatavimo laikotarpiu turėtų būti vienu pagrindiniu tvarumo veiksmingumo rodikliu SPR, nes tai esminis pastatų ekonominio, socialinio ir aplinkos tvarumo elementas;
  5. Skatinant žiedinę ekonomiką, labai svarbu užtikrinti tinkamą pakartotinai apdorotų arba pakartotinai panaudotų statybos produktų faktinio veiksmingumo gaisre įvertinimą pagal atitinkamus gaminio standartus, dar prieš pateikiant juos rinkai;
  6. Komisija turėtų parengti tiesioginius reglamentus ir (arba) pavyzdinius kodeksus ir (arba) gaires, kad būtų pašalinta galima nauja gaisrų rizika, susijusi su didėjančiu atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu, taip pat didesniu elektra veikiančių sprendimų ir (arba) technologijų naudojimu;
  7. Skaitmeninis produkto pasas turės įvertinti intelektinės nuosavybės teises, užtikrinant subalansuotą požiūrį tarp viešųjų duomenų poreikio ir įmonių teisės saugoti svarbią informaciją apie produktą, taip palaikant  sąžiningą konkurenciją.

Pozicijos dokumentą galite rasti paspaudę šią nuorodą

Ar darnus vystymasis ir būsto įperkamumas yra du vienas kitam prieštaraujantys dalykai?

Susipažinkite su įkvepiančiais projektais pagal NEB (Naująjį Europinį Bauhauzą) – Socialinio būsto projektas „Quarter up two“

 

Socialinio būsto projektas „Quarter up two“ Theresienfelde, Austrijoje, kuriame 28 butų daugiabutyje pritaikytos paprastos technologijos, įrodo, kad įperkamas būstas su klimatui neutraliais, ilgaamžiais sprendimais gali būti suderinami.

Pelno nesiekianti būsto bendrovė „Arthur Krupp“  parengė naują socialinio būsto koncepciją, kuri yra įdomi tiek energijos vartojimo efektyvumo, tiek universalumo požiūriu. Koncepcijos esmė – statybų projekte pritaikyta gyvenimo ciklo samprata.

Pastatytus penkių kambarių butus be didelių pastangų galima paversti 2 dviejų kambarių butais, taip prisitaikant prie kintančių gyvenimo poreikių. Dalis buto gali būti naudojama kaip atskiras gyvenamasis vienetas toje pačioje šeimoje arba išnuomojamas tretiesiems asmenims. Pavyzdžiui, butu gali naudotis jauna pora, kol šeima įgauna savarankiškumo ir palieka namus.


Read more

Atverta Europos Komisijos iniciatyva: Naujojo Europos Bauhauzo laboratorija

Europos Komisijos prieš kelis metus pradėjo iniciatyvą Naujasis Europos Bauhauzas (NEB), kuri sujungia Europos žaliąjį kursą su mūsų kasdieniu gyvenimu ir gyvenamosiomis erdvėmis. Šiais metais žengtas dar vienas žingsnis – atverta NEB laboratorija (NEB Lab), kur NEB įgyvendinamas konkrečiais ir apčiuopiamais projektais. 

NEB Lab paverčia Naujojo Europos Bauhauso iniciatyvą konkrečiais veiksmais su tikslu:

  • kurti palankias sąlygas įgyvendinant žaliąjį kursą, pavyzdžiui, naujas priemones, sistemas, politikos rekomendacijas ir kt.;
  • inicijuoti juntamą pokytį šioje sferoje.

NEB laboratorija veikia kaip inkubatorius, jungiantis žmones ir mokantis vieniems iš kitų patirties. Jau pradėti keli NEB Lab projektai:

 

„Ženklinimo strategijos“ projektas, kviečiantis ekspertus, akademikus ir tvarumo, įtraukties ir estetikos specialistus prisidėti nustatant veiklos kryptį ir sukuriant vertinimo sistemas, kurios padėtų užtikrinti, kad projektai būtų suderinti su naujosiomis Europos Bauhaus vertybėmis ir būtų atpažįstami kaip NEB.

 

„Analizės ir eksperimentavimo“ projektas, skirtas ištirti, kaip reguliavimo sistema, nuo nacionalinio iki Europos lygmens, gali padėti plėtoti naujus Europos Bauhaus projektus. Iki 2022 m. birželio 30 d. buvo vykdoma apklausa, skirta iššūkiams ir galimybėms, su kuriomis susiduria praktikai, nustatyti.

 

Du inovatyvūs finansavimo projektai: vienas skirtas sutelktiniam ir viešajam finansavimui, kitas – bendram finansavimui su filantropija. Šiuose projektuose tiriami novatoriški finansavimo sprendimai, skirti naujiems Europos Bauhaus projektams. Dalintis mintimis ir patirtimi kviečiami visi, besidomintys naujais finansavimo būdais.

Naujasis europinis Bauhauzas

Tai aplinkosaugos, ekonomikos ir kultūros projektas, kurio tikslas – suderinti energinį pastatų efektyvumą ir dizainą, tvarumą, prieinamumą, įperkamumą, investicijas siekiant padėti įgyvendinti Europos žaliąjį kursą.

NEB įkvepia judėjimą ir nukreipia mūsų visuomenių kitimą apimant tris esmines vertybes:

  • tvarumą (nuo klimato tikslų iki žiedinės ekonomikos, nulinės taršos ir biologinės įvairovės),
  • estetiką (patirtis, kokybė ir stilius, ne tik funkcionalumas),
  • įtrauktį (nuo įvairovės vertinimo iki prieinamumo ir įperkamumo užtikrinimo). 

NEB sujungia piliečius, ekspertus, įmones ir institucijas, kad iš naujo permąstytų: tvarus gyvenimas, koks tai gyvenimas Europoje ir už jos ribų. 

Iniciatyva ne tik sukuria ekspertų ir bendravimo platformą, bet ir palaiko teigiamus pokyčius, suteikia galimybę gauti ES finansavimą gražiems, tvariems, energiškai efektyviems ir įtraukiems projektams.

Daugiau apie tai https://europa.eu/new-european-bauhaus/about/about-initiative_en 

Olympia Dolla: Kaip sukurti žiedinę ekonomiką pastatų sektoriuje

EURIMA, Europos termoizoliacijos gamintojų asociacijos, vadovės tvariai statybai komentaras

Olympia Dolla

Europos Sąjungos mąstytojai ir politikos formuotojai mėgsta kalbėti apie gerąją praktiką visose ekonomikos srityse. Europai ieškant būdų, kaip sumažinti anglies dvideginio emisijas pritaikant žiedinės ekonomikos principus, svarbu atminti, kad praktika tai nėra repeticijos, praktika, tai – veikimas. O tai reiškia, kad reikia rasti realius, žiedinės ekonomikos principais veikiančius, ir energiją taupančius pastatus ir paversti juos etaloniniais kasdieniais sprendimais.

Europa šiandien susiduria su pagrindine ekonomine problema: dėl sąlyginai mažų sąvartynų sąnaudų, tvarioms alternatyvoms, tokioms kaip regeneravimas, pakartotinis naudojimas ir perdirbimas sunku konkuruoti rinkoje. Jei nenorime, kad ES skatinamą pastatų atnaujinimo bangą lydėtų atliekų, išvežamų į sąvartynus, banga, turime įsivardinti esminius prioritetus.

 

Uždrausti siųsti į sąvartynus

Pirmiausia, ekonomiškai įvertinti susijusias išlaidas ir paskatas – taip nebeliks galimybės atliekas šalinti gabenant į sąvartynus. Būtina nustatyti aiškų terminą, per kurį perdirbamus produktus būtų uždrausta gabenti į sąvartyną, kaip tai jau yra daroma kai kuriose ES šalyse.

 

Informacija iš ko pagamintas statybos produktas

Praktines ir technologines kliūtis žiedinei ekonomikai galima įveikti taikant bendras informacijos apie sudėtines gaminių medžiagų rinkimo gaires. Siūloma teikti nuorodas iš ko pagaminti statybos produktai. Taip būtų skatinama gamyboje naudoti nekenksmingas medžiagas, kurias lengva perdirbti.

 

Problema – atliekos iš statybų ir griovimo aikštelių

Mineralinės vatos izoliacija yra medžiaga, turinti puikų perdirbimo potencialą. Tai pripažino ir šių metų kovą ES JTC atliktas tyrimas, kuriame mineralinė vata įvardijama kaip vienas iš penkių atliekų srautų, galinčių padidinti panaudojimo ir perdirbimo rodiklius.

 

Mineralinės vatos atliekos gamybos aikštelėse jau ir dabar tvarkomos taip, kad didžioji jų dalis būtų perdirbta. Tačiau iš statomų ar griaunamų objektų kasmet į sąvartynus patenka keli šimtai tūkstančių tonų mineralinės vatos medžiagų atliekų. Vystant ir stiprinant ES pastatų atnaujinimo bangą rizikuojame, kad šis skaičius gerokai padidės.

 

Mineralinės vatos pluoštai gali būti perdirbami neribotą kiekį kartų

Nauji gaminiai, pagaminti iš perdirbtų mineralinės vatos medžiagų, turės tokius pat aukštos kokybės standartus, susijusius su eksploatacinėmis savybėmis ir dirbančiųjų saugumu.

 

Lankstesnis esamų direktyvų taikymas

ES reglamentavimo ir administracines kliūtis atliekų panaudojimui būtų galima įveikti racionaliai naudojant esamas taisykles. ES cheminių medžiagų teisės aktai REACH ir CLP turėtų būti geriau derinami su ES atliekų direktyva, lanksčiau pripažįstant statybos produktų apyvartumo potencialą.

Remiantis cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymo teisės aktais, galima pašalinti praktines atliekų pakartotino naudojimo kliūtis, pvz., ilgas ir daug laiko reikalaujančias leidimų procedūras. Tai sugrąžintų perdirbamas statybines medžiagas į naudojimo ratą, gamybos ciklą. Cheminių medžiagų ir atliekų politikoje nustatytų procedūrų supaprastinimas ir racionalizavimas paskatintų statybinių atliekų panaudojimą ir kartu atspindėtų pasaulyje populiarėjančias aplinkos apsaugos, sveikatos ir saugumo tendencijas.

 

Žiedinė ekonomika šiandien: mąstymas ratu

Eurima, Europos šiluminės izoliacijos gamintojų asociacija, atstovaujanti visų pagrindinių mineralinės vatos gamintojų visoje Europoje interesams, remia perėjimą prie žiedinės ekonomikos pasitelkus gerąsias praktikas. Žiedinės ekonomikos veiksmų plane išdėstytos idėjos gali būti panaudotos kuriant kai kurias geriausias mineralinės vatos pramonės iniciatyvas, taip pat skatinant bendrą tvarios statybos praktiką. Visos Europos pramonė turi skatinti apyvartumą: naudoti ir atkurti tvarias medžiagas.

 

Mineralinės vatos pramonė ir gaminiai turi senas tradicijas skatinti žiedinius gamybos procesus įvairiuose produktų srautuose. Pavyzdžiui, kitų pramonės šakų šalutiniai produktai, tokie kaip plienas, naudojami akmens vatos gamyboje žaliavų briketų pavidalu. Tai puikus perdirbimo pramoniniu mastu pavyzdys, vengiant mažos vertės šalutinių produktų siuntimo į sąvartyną.

 

Visą komentarą skaitykite

https://www.euractiv.com/section/energy-environment/opinion/simply-the-best-how-to-make-a-circular-economy-work-for-buildings/

Nuotrauka Ryutaro Tsukata iš pexels.com 

45 mlrd. sutaupytų eurų sveikatos priežiūros sektoriuje

Iniciatyvos „Renovuoti Europą“ užsakymu, BPIE (Buildings Performance Institute Europe) atliko tyrimą apie energetinės pastatų modernizacijos makroekonominę naudą ir darbo vietų dinamiką Europos Sąjungoje. Nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygiu atliktoje studijoje, įvardintas didelis skatinamasis  investicijų į energetinį pastatų atnaujinimą poveikis. Paskutinį kartą toks tyrimas atliktas prieš 6 metus.

Šis tyrimas svarbus sprendžiant kur nukreipti gausias lėšas skirtas padėti ES valstybėms narėms atsitiesti po neigiamo ekonominio poveikio, kurį sukėlė kova su COVID-19 pandemija.

1 mln. eur. investicijų = 18 darbo vietų

Tyrimas atskleidė, jog kiekvienas milijonas eurų, investuojamas į energinį pastatų atnaujinimą, ES sukuria vidutiniškai 18 darbo vietų. Tai vietinės, ilgalaikės darbo vietos, kurios skatina ekonominę veiklą visoje Europos Sąjungoje. 

Sukurtų darbo vietų skaičius, investavus 1 mln. eurų, Europos Sąjungos šalyse skiriasi. Tai priklauso nuo nacionalinių sąlygų ir užimtumo sąnaudų: Kroatijoje – 29, Estijoje – 17, Suomijoje – 16, Italijoje – 15, Ispanijoje – 18.

Pavyzdžiui, nacionaliniu lygiu atliktas tyrimas Ispanijoje parodė, kad sukurti darbo vietą statybose vidutiniškai kainuoja 14 000 EUR, o parama bedarbiui – 20 000 EUR. Be to, už kiekvieną energiniam pastatų atnaujinimui išleistą 1 eurą viešųjų pinigų į Ispanijos vyriausybės biudžetą per metus mokesčiais sugrįžta 0,62 euro.

https://www.renovate-europe.eu/wp-content/uploads/2018/09/renovation-EU_recovery-infographic2020.pdf 

Prastos energinės kokybės pastatų poveikis ekonomikai

Energiją taupantis biurų pastatų atnaujinimas maždaug 12 proc. padidina darbuotojų našumą, ekonomikai per metus tai papildomi 500 mlrd. eur.

Gerai suplanuotas ir atliktas energinis ligoninių pastatų atnaujinimas, pacientų buvimo laiką ligoninėse sumažina vidutiniškai 11 proc., todėl sveikatos priežiūros sektorius per metus gali sutaupyti apie 45 mlrd. eur.

Paskaičiuota, kad Prancūzijoje apie 930 mln. eurų per metus medicininių išlaidų yra susijusios su nekokybišku būstu. Jei įtrauksime netiesiogines tokios blogos sveikatos pasekmes (pravaikštos, sumažėjęs našumas ir t.t.), prastos kokybės būstas Prancūzijos ekonomikai gali kainuoti net 20 mlrd. eurų per metus.

Taigi, investicijos į energinį mūsų pastatų fondo atnaujinimą yra labai reikalingos. Tai teikia asmeninę, visuomeninę ir ekonominę naudą. Kiekviena ES valstybė narė turi įtraukti savo pastatų fondo energinę modernizaciją į savo ekonomikos atkūrimo ir atsparumo didinimo planus, kad pažadėtoji pastatų atnaujinimo banga būtų sėkmingai įgyvendinta ir visiems naudinga.

Visą tyrimą galite rasti https://www.renovate-europe.eu/wp-content/uploads/2020/06/BPIE-Research-Layout_FINALPDF_08.06.pdf  

„Išmanusis miestas 8“ konkurso komisijoje – MVGA prezidentė Edita Meškauskienė

„Suvokimas, kad tik visapusiškai įtraukus statybų ir projektavimo sektorius į bendrą mūsų aplinkos sistemą galima padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką, – svarbus ir mums, ir mūsų vaikams, tai ypač svarbu nestabilios energinių išteklių rinkos sąlygomis ir naujai išryškėjusios grėsmės akivaizdoje.“

Edita Meškauskienė, Mineralinės vatos gamintojų asociacijos (MVGA) prezidentė, architektė

Sveikiname su šv. Velykom!