Pristatome NEMOKAMUS seminarus apie pastatų šiluminės energijos efektyvumą
Lietuvos statybos sektoriaus atstovai nuolat susiduria su kintančiais reikalavimais, technologijomis ir naujovėmis. Siekdami prisidėti prie profesinės kompetencijos stiprinimo, MVGA nariai reguliariai organizuoja nemokamus seminarus įvairiomis aktualiomis temomis.
Pavyzdžiui, 2025 metų pavasarį MVGA narys KNAUF surengė penkis nemokamus seminarus Lietuvos miestų didžiausiose arenose. Renginiuose buvo pristatomos aktualiausios statybos ir apdailos temos, vyko praktiniai darbų su KNAUF produktais demonstravimai, dalyviai galėjo pasikonsultuoti su ekspertais bei gavo žinias patvirtinančius sertifikatus.
Nuotraukos KNAUF
Panašias iniciatyvas vykdo ir kitas MVGA narys – ROCKWOOL. Per jų edukacinę platformą ROCKClass, dalyviai turi galimybę gilinti žinias apie šilumos izoliaciją, tvarumą bei pažangius sprendimus statybų sektoriuje.
Tokie renginiai – tai puiki proga ne tik atnaujinti profesines žinias, bet ir sužinoti apie naujausias rinkos kryptis.
Sužinoti detalią informaciją ir užsiregistruoti į seminarus galite Knauf seminarai bei ROCKClass – šiltintojų klubas | ROCKWOOL Lietuva
Artimiausios mokymų datos 2025 m. gegužės 14-15 dienomis
Kaip pasiekti ambicingus pastatų atnaujinimo tikslus iki 2030 ir 2050 metų?
Mineralinės vatos gamintojai, vertindami makroekonominę situaciją Europoje, nuolat remia tvarų natūralių išteklių vartojimą. Priklausomybė nuo užsienio energijos išteklių ir didėjantis spaudimas elektros tinklams verčia mažinti energijos naudojimą atliekant pastatų modernizavimą, siekiant tvaresnės ir saugesnės Europos. Pastatų atnaujinimas turėtų prasidėti nuo pastatų atitvarų apšiltinimo, nes tai paprasčiausias ir efektyviausias būdas pradėti taupyti. Tinkamai izoliuojant pastatus, kiekviena investicija, mažinanti finansinę naštą Europos energijos sistemai ir piliečiams, tampa vis reikšmingesnė.
Šilumos izoliacijos privalumai:
Stabilumas. Tinkama šilumos izoliacija sumažina elektros tinklo apkrovą, mažindama energijos poreikį pastatų šildymui ir vėsinimui. Gerai izoliuoti namai gali sumažinti namų ūkių energijos poreikius iki 70 proc., o tai padeda stabilizuoti energijos suvartojimą ir sumažinti finansines sąnaudas energetikos sektoriuje.
Nepriklausomybė. Tinkama izoliacija didina Europos energetinį atsparumą, mažindama priklausomybę nuo energijos importo. Šiuo metu ES importuoja 53 proc. savo energijos, kuri per dieną kainuoja apie 1 mlrd. Eur. Padidinus energijos vartojimo efektyvumą 1 proc. dujų importas sumažinamas 2,6 proc.
Augimas. Šilumos izoliacija skatina ekonomikos augimą, nes bent 50 proc. pastatų sektoriaus pridėtinės vertės sukuriama dirbant su pastatų šilumos izoliavimo apvalkalu. 1 mln. Eur, investuotas į pastato energinį modernizavimą, sukuria vidutiniškai 18 darbo vietų Europoje.
Įperkamumas. Šilumos izoliacija gali žymiai sumažinti šildymo išlaidas, kokybiškai izoliuoti namai gali sutaupyti iki 1350 Eur per metus, palyginti su neefektyviais namais. Tai svarbus būdas atveriantis naujas galimybes investuoti į efektyvesnius šildymo sprendimus.
Sveikata. Tinkama pastato izoliacija didina komfortą ir teigiamai veikia žmonių sveikatą, stabilizuodama vidaus temperatūrą, mažindama triukšmo taršą ir gerindama oro kokybę pastatuose.
Daugiau informacijos galite rasti The Priority Insulation
Europos bendruomenių bei piliečių pastatų atnaujinimo geroji patirtis Case Studies
MVGA prisijungia prie Lietuvos verslo konfederacijos bendruomenės
Mineralinės vatos gamintojų asociacija (MVGA) įsilieja į Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) bendruomenę. Šiuo žingsniu siekiama sustiprinti MVGA narių interesų atstovavimą ir bendradarbiavimą su kitomis verslo organizacijomis Lietuvoje. MVGA, vienijanti pagrindinius mineralinės vatos gamintojus, siekia skatinti inovacijas ir gerinti šilumos izoliacijos sprendimus, taip prisidedant prie tvarios ir saugios aplinkos kūrimo.
„MVGA ir LVK turi daug bendrų sąlyčio taškų. Abiejų organizacijų požiūris orientuotas į energinį efektyvumą, tvarumą ir žiedinę ekonomiką, siekiant sukurti patogesnę ir saugesnę gyvenamąją aplinką. Dauguma pastatų, kurie bus naudojami 2050 m., jau yra pastatyti, todėl jų atnaujinimas yra būtinas norint pasiekti klimato neutralumą. Džiaugiamės galėdami plėsti bendradarbiavimą su įvairiais verslo segmentais ir taip kurti mokslo ir technologijų pažangą Lietuvos statybų sektoriuje“, – sako MVGA prezidentė Edita Meškauskienė.
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) yra viena didžiausių paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti organizacija Lietuvoje. Įkurta 1994 m., LVK atstovauja 35 verslo asociacijoms, o jos atstovaujamos įmonės yra sukūrusios 145 tūkstančių darbo vietų ir generuoja 28 milijardus eurų per metus.
Gražių žiemos švenčių!
Linkime jums pačių brangiausių dovanų: jėgų tęsti pradėtus darbus, šilumos, saugumo, naujų minčių ir ilgaamžiškumo!
Dėl prastos būklės vamzdynų gyventojai patiria įvairių nuostolių
Ilgus metus eksploatuojami vamzdynai senuose pastatuose jau seniai susidėvėjo, tačiau būstų savininkai mieliau rizikuoja patirti didelius nuostolius dėl trūkusių vamzdžių sukeltų avarijų nei modernizuoti šilumos punktų inžinerinius mazgus ir sutaupyti didelius kiekius energijos. Pastatų atnaujinimas, tai toli gražu ne tik gražūs spalvoti fasadai, kuriais mus džiugina modernizuoti miestų kvartalai. Tai didžiuliai kiekiai sutaupytos energijos, atlikus šilumos bei karšto vandens sistemų izoliavimo darbus.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skiria 80 proc. kompensaciją, kuri yra labai gera paskata pakeisti vamzdžius šiuolaikiniais. Vamzdynų šilumos izoliacija yra svarbus žingsnis, norint pagerinti pastato energinį efektyvumą ir komfortą.
Šilumos vamzdžių izoliacija yra svarbi dėl kelių priežasčių:
Energijos taupymas. Izoliuoti vamzdžiai padeda sumažinti šilumos nuostolius, todėl mažiau energijos reikia šildymui. Tai padeda sumažinti sąskaitas už šildymą ir efektyviau naudoti energiją.
Apsauga nuo kondensato. Izoliacija apsaugo vamzdžius nuo kondensato susidarymo, kuris gali sukelti koroziją ir kitus pažeidimus.
Saugumas. Izoliuoti vamzdžiai sumažina paviršiaus temperatūrą, apsaugodami žmones nuo nudegimų ir aplinkines konstrukcijas nuo perkaitimo.
Komfortas. Tinkamai izoliuoti vamzdžiai padeda palaikyti pastovią temperatūrą patalpose, užtikrinant komfortiškas sąlygas.
Triukšmo mažinimas. Izoliacija taip pat padeda mažinti triukšmą, kuris kyla dėl skysčių ar garų judėjimo vamzdynuose. Tai yra svarbu tiek pramoniniuose, tiek gyvenamuosiuose pastatuose, siekiant užtikrinti komfortą ir gerą darbo ar gyvenimo aplinką.
Vamzdžių izoliacijai dažniausiai naudojami kevalai, kurie yra ilgaamžiai, atsparūs atmosferos veiksnių poveikiui, biologinei ir cheminei korozijai. Daugiau informacijos apie tai galite rasti čia
Nuotrauka iš pixabay.com
Gaisrinės saugos technologijų forumas šiemet bus Latvijoje, Rygoje
Š.m. rugsėjo 12 d. Lietuvos gaisrinės saugos asociacija NGSA kartu su kolegomis iš Estijos ir Latvijos organizuoja jau ketvirtąjį gaisrinės saugos technologijų forumą – Baltic Fire Forum 2024. Tai konferencija – paroda kurios metu bus pristatomos gaisrinės saugos prevencijos užtikrinimo priemonių, gaisrų plitimo ribojimo ir gesinimo sistemų naujovės, diskutuojama tiek apie technologines inovacijas, tiek apie gerąją praktiką projektuojant, eksploatuojant, bandant ir prižiūrint apsaugines sistemas.
Gaisrinės saugos ekspertas Martynas Matulevičius teigia, jog šio Forumo tikslas suburti gaisrinės saugos specialistų bendruomenę į didžiausią Baltijos šalyse šiai sričiai skirtą renginį kuriame dalyvaus tiek profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai, tiek gaisrinės saugos inžinerijos specialistai. „Tai bus renginys kuriame gaisrinės saugos projektuotojai išgirs su kokiomis problemomis susiduria ugniagesiai gelbėtojai jų projektuotuose pastatuose. Kokias naujas technologijas išnaudoja siekiant greitai ir efektyviai užgesinti gaisrus. Tai taip pat bus renginys kuriame ugniagesiai gelbėtojai sužinos, kokios techninės priemonės naudojamos gaisro plitimui pastate riboti, kokios naujausios sistemos naudojamos gaisrui lokalizuoti, ir kaip jas galima panaudoti gelbėjimo darbų įkarštyje“.
Šiais metais nuspręsta Forumą organizuoti Rygoje, Latvijoje. Renginyje dalyvaus ne tik Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentų struktūriniai padaliniai, bet ir gaisrinės saugos projektuotojai, inžinerinių dalių inžinieriai, techninės priežiūros atstovai, architektai, darbų ir civilinės saugos specialistai, kuriems kasdieniniame darbe tenka susidurti su žmonių sauga.
Forume bus pristatomos naujausios tendencijos ir žinios apie kovą su gaisrais, potvyniais ir techninėmis avarijomis, taip pat bus pristatyti padaliniai, kurie atsakingi už apsauginių sistemų bandymus, sertifikavimą, statomų ir eksploatuojamų pastatų priežiūrą. Priešgaisrinės priežiūros inspektoriai dalinsis savo praktika, kokios dažniausiai fiksuojamos klaidos projektuojant ir statant pastatus, taip pat juos netinkamai prižiūrint.
Forume savo pranešimus skaitys 12 šalių gaisrinės saugos inžinieriai, akredituotų laboratorijų vedantys specialistai, taktinių mokymo centrų lektoriai. Bus pristatomi naujausi gaisrinių bandymų metu technologijų rezultatai, dalinamasi gerąja sudėtingų gaisrinės saugos skaičiavimų praktika, dalinamasi tarptautinių gelbėjimo komandų bendradarbiavimo idėjomis, efektyviomis gaisrų gesinimo ir techninių avarijų likvidavimo taktikomis.
Prancūzijos ugniagesiai apžvelgs robotizacijos privalumus gelbėjant žmones ir gesinant garsųjį „Notre Dame de Paris“ katedros gaisrą. Ukrainiečiai ugniagesiai kalbės apie žmonių gelbėjimo darbus apšaudymo metu ir vykdomus išminavimo darbus. Bus apžvelgtos žaliosios energetikos keliami pavojai, taip vandenilio energijos iššūkiai.
Forume sulauksime pranešimų iš bandymų – sertifikavimo, priešgaisrinės priežiūros, gelbėjimo darbų sričių. Šis forumas taps puikia lyderystės platforma naujai inžinierių ir karininkų kartai, kuri bus tuo pačiu paskatinta plėsti savo profesines žinias.
Konferencijos metu, Ryga – Expo esančioje ekspozicinėje salėje ir lauke bus pristatomos ugniagesiams reikalingos asmeninės apsaugos priemonės, įranga skirta gesinti gaisrus, likviduoti technines ir chemines avarijas, įranga dirbti vandenyje ir gylyje. Eksponuojama bus ir statybose reikalingos pasyviosios gaisrinės saugos technologijos ir gaisrų gesinimui padedančios aktyviosios, gesinimo ir dūmų šalinimo technologijos. Bus sudarytos sąlygos bendrovėms norinčioms pristatyti savo siūlomas apsaugines prekes, technologijas ir sistemas tai padaryti vienoje ekspozicinėje salėje.
Anot Martyno Matulevičiaus Gaisrinės Saugos Technologijų Forumo tikslas yra kelti Baltijos šalių ugniagesių ir gaisrinės saugos specialistų žinių lygį, profesionalumą, taip pat motyvuoti inžinerijos specialistus dalintis sukaupta patirtimi ne tik su tolimojo užsienio, bet ir su kaimyninių šalių kolegomis.
Bilietus į vienos dienos konferenciją-parodą galima įsigyti čia:
https://tickets.paysera.com/en-LV/event/baltic-fire-forum-2024-716d
Persvarstyta Pastatų energinio naudingumo direktyva padeda didinti pastatų atnaujinimo mastą
Pavasarį patvirtinti nauji reikalavimai pastatams gali pakeisti milijonų ES piliečių gyvenimą. Priešingai skeptiškoms nuomonėms, girdėtoms prieš pasiekiant susitarimą dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos (angl. Energy Performance of Buildings Directive), investicijų į pastatų fondą nauda sveikatai, klimatui, finansams ir užimtumui yra didžiulė.
Pastatų energinio naudingumo direktyva (PEND) siekiama iki 2050 m. visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo į aplinką, tiesiogiai prisidedant prie ES energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Statybų sektorius suvartoja apie 40 proc. visos ES suvartojamos energijos ir išmeta 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Statybų sektorius yra didžiausias energijos vartotojas Europoje, todėl labai svarbus siekiant ES energetikos ir klimato tikslų.
Jei PEND nebūtų priimta, būtų reikėję susitaikyti su esama padėtimi, kai pernelyg daug žmonių vis dar gyvena nepatogiuose, prastai apšiltintuose namuose, kurių jie neišgali apšildyti. 2022 m. Europos Komisija nustatė, kad daugiau kaip 95 mln. žmonių ES, t. y. beveik 22 proc. gyventojų, gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Tais pačiais metais ES gyventojų, negalinčių tinkamai šildyti savo būsto, dalis padidėjo nuo 6,9 proc. iki 9,3 proc.
Tinkama atitvarų izoliacija leidžia sumažinti pastatų šildymui ir vėsinimui sunaudojamos energijos kiekį, sumažinti išmetamo CO2 kiekį, be to sukurti patogią ir sveiką aplinką patalpose. Energiškai efektyvus pastatų modernizavimas apsaugo namų ūkius per šalčius ir užtikrina šiluminį komfortą per karščio bangas.
Taip, šilti ir efektyvūs pastatai yra investicija. Taip, pastatų atnaujinimas turėtų būti atliekama tinkamai. Tačiau PEND gali paskatinti pokyčius, kurių reikia žmonėms ir aplinkai. Europos Parlamentas ženklia balsų persvara nusprendė padėti pažeidžiamiems piliečiams, kuriems tenka mokėti dideles sąskaitas už energiją, ir gerokai sumažinti Europos pastatų energijos suvartojimą.
PEND buvo sukurta tam, kad pastatų šildymas būtų ne tik pigesnis, bet ir efektyvesnis. Tai svarbu, nes naudojant mažiau energijos galiausiai sumažėja namų ūkio sąskaitos. Antra, nes kai namų ūkiai naudoja mažiau energijos, daugiau dekarbonizuotos energijos lieka sunkiai absorbuojamiems sektoriams, t. y. didžiajai daliai pramonės ir transporto sektorių. Tai padeda užtikrinti ES įmonių ekonominį konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Jei norime, kad pramonė būtų neutrali anglies dioksido atžvilgiu ir išliktų konkurencinga tarptautiniu mastu, turime rasti būdų, kaip suteikti Europos pramonei daug ir įperkamos žaliosios energijos, kartu mažinant iškastinio kuro naudojimą. Tarptautinė energetikos įmonė EDF balandžio mėn. pasiūlė, kad norint iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą, reikėtų smarkiai sumažinti energijos paklausą ir elektrifikuoti tinklą.
Lenkijoje, šalyje, kurioje 44 000 ankstyvų mirčių per metus tiesiogiai siejamos su oro tarša, pagal 25 mlrd. eurų vertės pastatų atnaujinimo programą smarkiai aplinką teršiantis anglių deginimas keičiamas švaresnėmis ir sveikesnėmis alternatyvomis. Tačiau švarios energijos iniciatyvos savaime nesumažina suvartojamos energijos kiekio, o tai labai svarbu siekiant panaikinti energijos nepriteklių ir užtikrinti mažesnes sąskaitas už energiją tiek viešajam, tiek privačiam sektoriuje.
Taupant energiją galima spręsti ES elektros tinklų pralaidumų trūkumo problemą. Tinklų ir vietinių tinklų pajėgumai dažnai yra tiesiog nepakankami. Pavyzdžiui, Nyderlanduose dėl tinklo perkrovos ir aukštų energijos kainų jau sustabdyti kelių energijai imlių pramonės šakų anglies dioksido išmetimo mažinimo planai, taip pat kai kurie statybos darbai ir projektai. Reikia skubiai suderinti pasiūlą su paklausa. Švarios atsinaujinančiosios energijos, kurios labai reikia, pasiūla ir tinklo pajėgumai viršija mūsų elektrifikavimo poreikius.
Europos mineralinės vatos izoliacijos gamintojams atstovaujanti asociacija „Eurima“ šiemet paskelbs studiją apie pikinio elektros energijos poreikio valdymą pastatuose kaip ekonomiškai optimalų kelią į anglies dvideginio emisijos sumažinimą iki nulio. Jau dabar „Eurima“ tyrimai rodo, kad itin efektyviai energiją vartojantys pastatai gali sumažinti energijos poreikį ir pikines apkrovas 57 GW, o iki 2030 m. 50 proc. sumažinus Europos pastatų energijos suvartojimą, CO2 emisijos sumažėtų 18 proc. Tas pats pokytis taip pat galėtų sumažinti kapitalo sąnaudas energetikos sektoriuje iki 2050 m. nuo 53 iki 89 mlrd. eurų. Galiausiai, be visos naudos ekonomikai, klimatui ir europiečių sveikatai, būnant patogiuose ir saugiuose namuose labai pagerėja savijauta. 2015 m. paskelbtame „Eurima“ tyrime jau nustatyta, kad geresnė oro kokybė, susijusi su geresne izoliacija, padeda europiečiams gyventi ilgiau ir sveikiau, o tai gali padėti sutaupyti 6,6 mlrd. eurų per metus su sveikata susijusių išlaidų. Tyrimas buvo vykdytas 25 Europos šalyse.
Straipsnis parengtas pagal Is Buildings Renovation Bad News for Households? – Euractiv