Skaitmeninė pastatų atnaujinimo banga. Kas tai?

Statybų sektorius yra mažiausiai skaitmenizuotas sektorius ES ir atsilieka nuo Šiaurės Amerikos taikant skaitmeninius metodus statybų sektoriuje. Europos Komisija, skatindama pastatų atnaujinimo bangą, kuria siekiama Europos statinius atnaujinti naudojant skaitmeninius energijos taupymo sprendimus, pripažįsta jog skaitmeninės investicijos itin svarbios statybų sektoriui ir duos jam daug naudos.

Šiandien skaitmenizacija yra viena pagrindinių pastatų efektyvumo didinimo priemonių, kartu gerinanti gyvenamosios aplinkos sąlygas viso pastato gyvavimo laikotarpiu. Naudojant informacinio modeliavimo kūrimą ir skaitmeninių dvynių (Digital Twins) technologijas, ES galėtų visapusiškai pasiekti pastatų atnaujinimo bangoje nustatytus tikslus.

Vidutiniškai žmonės net 90 proc. savo gyvenimo praleidžia pastatuose. Jų statybai, priežiūrai bei atnaujinimui reikalingos didelės išlaidos. Numatoma, jog skaitmeninės technologijos, tokios kaip daiktų internetas (DI) bei dirbtinis intelektas, radikaliai pakeis šiuo metu esančius pastatų stebėjimo ir valdymo būdus.

Statybos sektorius yra ES ekonomikos ramstis. Jis sukuria 18 mln. tiesioginių darbo vietų ir sudaro apie 9 proc. ES BVP. Tačiau pastatams tenka ir apie 40 proc. ES suvartojamos energijos bei 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Apie 3/4 pastatų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukelia jų šildymo ir vėsinimo sistemos. Pagrindinė šio didelio paliekamo anglies pėdsako priežastis yra ta, kad mūsų pastatų energinis naudingumas pernelyg žemas. Naujesni pastatai turi būti statomi taikant minimalius reikalavimus, tačiau senesni pastatai vis dar sudaro didžiąją pastatų dalį. Tai didžiulis potencialas, skaitmeniniu būdu atnaujinant esamą pastatų fondą, sumažinti teršalų išmetamą kiekį, sukurti žmonėms patogias ir sveikas gyvenamąsias erdves ir taip pagerinti piliečių gyvenimo kokybę.

Pasitelkus jutiklių, išmaniųjų skaitiklių, paribio skaičiavimų (edge computing) – jutiklių ar vartotojų tikralaikius duomenis, ir energijos valdymo sistemų tinklą galima optimizuoti šildymo, aušinimo ir vėdinimo sistemų valdymą ir taip pasiekti maksimalaus efektyvumo. Analizuojant įgyvendinamų panašių projektų rezultatus pastebėta, jog energijos poreikis sumažėjo daugiau kaip 15 proc., taip pat pagerėjo žmonių gyvenimo kokybė (pavyzdžiui, „Panasonic“ „Future Living Berlin“).

Tikimasis, jog viešasis sektorius rodys pavyzdį, tačiau kol kas, daugelis valstybių narių dar nepateikė savo ilgalaikių atnaujinimo strategijų pagal peržiūrėtą Pastatų energinio naudingumo direktyvą. Nors šiai priemonei būtini dideli biudžetai, tačiau yra daug galimybių sutelkti privačias investicijas. Tam pasitarnaus atkūrimo fondas (The Recovery Fund), kuriuo siekiama paskirstyti papildomas išlaidas senesnių, valstybei priklausančių pastatų, tokių kaip socialinis būstas, mokyklos, ligoninės ir rotušės modernizavimui. Skaitmeninė viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė turėtų būti pagrindinis tokio pastatų atnaujinimo (modernizavimo) strategijos ramstis.

Šios investicijos ne tik bus naudingos aplinkai, bet ir sukurs darbo vietas įvairios kvalifikacijos darbuotojams, pradedant architektais, projektuotojais, montuotojais, statybų darbuotojais, baigiant duomenų inžinieriais ir kitais technikais tiek miestuose, tiek atokesnėse vietovėse.

Skaitmenizuojant pastatų atnaujinimą, sumažėtų energijos vartojimo išlaidos, taigi, būtų sutaupyta pinigų nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms. Tyrimai rodo, kad valstybės investicijos į tokio pobūdžio gilų pastatų atnaujinimą gali paskatinti 3-4 kartus daugiau privataus sektoriaus investicijų.

 

Kodėl svarbu skaitmenizuoti pastatų atnaujinimą?

ES per mažai skiriama dėmesio statybų sektorius skaitmenizavimui. Statant naujus pastatus, reikėtų investuoti į pastatų informacijos modeliavimą (BIM) ir skaitmeninius pastatų dvynius (t.y. į realaus laiko skaitmeninį pastato ar infrastruktūros vaizdavimą). Pavyzdžiui, „DIGITALEUROPE“ narys „Siemens“ sėkmingai naudoja BIM, kad pirmiausia virtualiai galėtų išplėtoti statinį, o fizinė statyba prasideda tik įvykdžius visus lūkesčius ir specifikacijas.

https://www.digitaleurope.org/resources/a-digital-renovation-wave-and-a-modernised-construction-sector/

Nuotrauka Zane Lee iš Unsplash

Stogo konstrukcijos ypatumai ekstremalių temperatūrų sąlygomis

Šių metų žiema buvo itin šalta ir ne vieną įtikino koks svarbus tinkamas namo apšiltinimas. Paanalizavus bent kelerių metų klimatines sąlygas, pastebimas ekstremalių temperatūrų – labai žemų temperatūrų žiemą, arba labai karštų vasarų – padidėjimas.

„Ši žiema priminė, kad buvome šiek tiek pamiršę ką reiškia šalčiai, o jie šiais metais parodė tam tikrus minusinius skaičius. Daug šilumos nuostolių galima prarasti per stogą. Namo stogas, pagal santykinį plotą užima didžiąją dalį viso namo konstrukcijos. Todėl neteisingai apšiltintas stogas gali ženkliai padidinti namo išlaidas“ –  sako Andrius Buska, MVGA valdybos narys.

Jis pastebi, jog apie stogo apšiltinimą reikėtų pagalvoti nuo pirmųjų namo projektavimo etapų. Nes tik tokiu būtu pavyks maksimaliai išnaudoti erdvę ir, pavyzdžiui, dalį kambarių įrengti namo palėpėje.

Šiltinimo medžiagų pasirinkimas atliekamas statinius projektuojant, atsižvelgiant į tam tikrus konstruktyvinius dalykus. Kokios bus gegnės, koks žingsnis jų išdėstymo, koks reikalingas šiltinimo storis ir tai sąlygoja pastato energetinio efektyvumo klasę.

 

Skirtingiems stogams – skirtingos šiltinimo medžiagos 

Padidinto tankio akmens vatos plokštės gaminamos pagal naują technologiją, žymiai plonesni plaušeliai, kurie geriau tarpusavyje priglunda. Šilumos laidumo koeficientas pakankamai geras l=0.034W/m-K.

Dar efektyvesnė akmens plokštė, kurios laidumo koeficientas l=0.033W/m-K. Ji žymiai standesnė, jos nominalus tankis 55 kg / 1m3. Ji jau išeina iš kategorijos minkštų, pusiau minkštų, į padidinto tankio. Ir matome iškart paspaudžiant, žymiai didesnis atsparumas gniuždymui. Dėl to šias medžiagas montuoti horizontaliose ar nuožulniose konstrukcijose, yra vienas malonumas. Nėra jokio išlinkimo.

Skirtingiems stogams naudojamos skirtingos šiltinimo medžiagos. Šlaitinio stogo šiltinimui yra naudojama lakštinė vata. Perdangai ar santvarinei konstrukcijai reikia birios vatos, iš kurios ir bus formuojamas šilumos izoliacijos sluoksnis.

 

 

 

Sveiki sulaukę šv. Velykų

Su džiugesiu ir šviesa beldžiasi pavasaris,

kartu su gamtos atbudimu atnešdamas ir vieną gražiausių švenčių – Velykas.

Tegul pasitinkanti pavasario šiluma pažadina jūsų energiją, veržlumą ir gerą nuotaiką!

 

Jums linki MVGA komanda

ES mokesčių sistema tik ant tvirtų pamatų gali prisidėti kuriant žaliąjį susitarimą

Statybų sektoriaus CO2 išmetimo mažinimas gali dvejopai paveikti Europos žaliąjį susitarimą – jį sustiprinti arba jį sužlugdyti. Ir pastatų atnaujinimo (modernizavimo) tolygus įgyvendinimas čia pelnytai tampa esminiu faktoriumi. Tačiau Europos izoliacijos gamintojų asociacija (EURIMA) įspėja, jog yra viena labai svarbi detalė, kuri gali neigiamai įtakoti mūsų sunkiai pasiektą pažangą.

Jei ES siekis – 55 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį iki 2030 m., tai statybų sektoriaus siekis – 60 proc. išvalyti išmetamą teršalų kiekį. Tai išryškina kokybės statyboje poreikį ir būtinybę išlaikyti spartų pastatų modernizavimo tempą.

Kiekvienam iš mūsų reikalingas toks pastatų atnaujinimas, kad jaustume komfortą namuose, būtume energiškai nepriklausomi, vaikai mokyklose džiaugtųsi sveikesnėmis sąlygomis, o ligoninėse ligoniai greičiau sveiktų. Be to žinome, kad kiekvienas milijonas eurų, investuotas į pastatų atnaujinimą, sukuria apie 18 darbo vietų.

Taip, pastatų atnaujinimas nėra pigus, tačiau ES pradeda diegti iniciatyvas, rekomendacijas, o svarbiausia, kuria naujus finansavimo šaltinius. Tai reiškia, jog ambicinga pastatų atnaujinimo banga turi galimybę sulaukti didelės sėkmės.

Viena iš tų iniciatyvų yra ES tvarios veiklos mokestinė sistema – išsamus teisės aktų rinkinys, skirtas nukreipti investicijas į naujus ekologiškus projektus ir jiems suteikti Žaliojo susitarimo finansinę paramą, kaip tęstinį Paryžiuje sutarto CO2 teršalų mažinimo mechanizmo pritaikymą.

Šiuo metu Europos Komisija derina tvarios veiklos mokestinės sistemos iniciatyvos priemones: rengiami deleguojamieji aktai, kuriais bus nustatyti visi reikalingi kriterijai. Dokumentas, greičiausiai bus paskelbtas jau šį pavasarį.

Pagal šiuo metu rengiamo dokumento projektą matyti, jog ketinama naujai klasifikuoti izoliacines medžiagas, vieną pagrindinių priemonių statinių atnaujinimo (modernizavimo) bangos arsenale. Rengiamame projekte termoizoliacinės medžiagos priskiriamos ne „energijos vartojimo efektyvumo priemonių“ grupei, o prie daug mažiau specifinės „kitų mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų“ kategorijos.

Ši klasifikacijos peržiūra svarbi tuo, kad vartotojai suprastų pastatų atnaujinimo galimybes bei potencialą ir taip būtų užtikrintas rinkos skaidrumas.

Specialistus neramina tai, kad Europos Komisija kol kas nenusiteikusi atsižvelgti į techninių ekspertų grupės rekomendacijas, kur izoliaciją siūlyta pateikti pagal energijos vartojimo efektyvumo priemonių kategoriją. Deja ir statybų pramonės atstovų pateikti pastebėjimai kol kas nebuvo įtraukti į viešąsias konsultacijas.

Būtų mažų mažiausia keista termoizoliacijos neįtraukti į energijos vartojimo efektyvumo kategoriją, nes jos panaudojimo technologija ir yra tas kertinis akmuo užtikrinantis kitų efektyvumo kategorijos priemonių privalomąjį energinį naudingumą.

ES mokestinė sistema turėtų pateikti aiškias ir logiškas gaires investuotojų bendruomenei. Tačiau dabartiniame dokumento projekte rizikuojama siųsti prieštaringus signalus investuotojams, ignoruojant izoliacijos kaip energijos vartojimo efektyvumo technologijos vaidmenį. Atminkite, kad izoliacija gali sutaupyti iki 200 kartų didesnį CO2 kiekį, visoje gamybos grandinėje!

 

Laimei, Komisija dar turi pakankamai laiko patikslinti dokumento tekstą, kad visuomenė nebūtų suklaidinta ir nenuvertintų vienos iš efektyviausių klimato kaitą stabdančių technologijų.

ES pastatų atnaujinimo banga formuoja aiškią kryptį, kaip sumažinti su pastatais sietiną išmetamą anglies dioksido kiekį. Europos politikoje vienu svarbiausiu tikslu tampa energijos vartojimo efektyvumas, tad vyriausybės didina investicijas į pastatų atnaujinimą ir mes jau turime technologijas, kurios padės pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Norint pasiekti mažiausio klimato kaitai poveikio tikslą, reikia suderinti visus turimus mūsų išteklius bei priemones. Atsižvelgiant į visas darbo vietų, oro kokybės, energijos nepritekliaus ir išmetamųjų teršalų mažinimo naudas, kuriamoje naujoje mokestinėje sistemoje turi būti akivaizdžiai remiama pastatų atnaujinimo banga – ir, šiek tiek pakoregavus, manome, ji bus.

 

EU Taxonomy must contribute to building the Green Deal on solid foundations – EURACTIV.com

Nuotrauka Eugene Chystiakov išUnsplash

Tyrimas. Pastatų atnaujinimas – postūmis ES ekonomikai

Buildings Performance Institute Europe (BPIE) atliko tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti įgyvendinamų energinių pastatų atnaujinimų koreliaciją su naujų darbo vietų kūrimu bei poveikiu makroekonomikai. Tyrimo metu vertinami buvo tiek nacionalinio, tiek Europos bei pasaulinio lygmens duomenys. Išsamiai įvertinusi  35 tyrimų ataskaitas, BPIE teikia pagrindines išvadas.

 

Poveikis ekonomikai ir darbo vietų kūrimui:

  • Investavus 1 milijoną eurų į pastatų energinį atnaujinimą, ES sukuriama vidutiniškai 18 darbo vietų. Tai yra ilgalaikių darbo vietų kūrimas vietos rinkose, kurios skatins ekonominę veiklą visoje ES.
  • Sukurtų darbo vietų skaičius, investavus 1 mln. eur, ES šalyse skiriasi, atsižvelgiant į šalies nacionalines ypatybes bei įdarbinimo išlaidas. Pavyzdžiui, Kroatijoje – 29 darbo vietos, Estijoje – 17, Suomijoje – 16, Italijoje – 15, Ispanijoje – 18.
  • Nacionaliniu lygiu atlikus tyrimą nustatyta, kad sukurti darbo vietą statybų sektoriuje Ispanijoje vidutiniškai kainuoja 14 000 eurų, o toje pačioje šalyje bedarbio išlaikymas kainuoja 20 000 eurų. Be to, 1 euras valstybės lėšų išleistas energiniam atnaujinimui, Ispanijos vyriausybei per metus sugrįžta 0,62 euro, per mokesčius.

 

Statybų sektoriaus makroekonominis poveikis:

  • Energiškai efektyvus biurų pastatų atnaujinimas padidina darbuotojų produktyvumą maždaug 12 proc., kas finansine išraiška sudarytų per metus apie 500 mlrd. eurų.
  • Gerai suprojektuotas ir atliktas ligoninių energinis atnaujinimas, vidutinį pacientų buvimo laiką sumažina maždaug 11proc., o tai sveikatos priežiūros sektoriui per metus gali padėti sutaupyti apie 45 mlrd. eurų.
  • Taip pat pastebėta, jog Prancūzijoje per metus apie 930 mln. eur. medicininių išlaidų siejamos su prastos kokybės būstu. Jei į šią sumą įskaičiuosime dar ir netiesiogines tokios prastos sveikatos pasekmes (pravaikštos, mažesnis produktyvumas ir kt.), tuomet prastos kokybės būstas Prancūzijos ekonomikai gali kainuoti net 20 milijardų eurų per metus.

Taigi tyrimas parodė, jog investicijos į mūsų pastatų energinį atnaujinimą yra labai naudingas pasirinkimas. Tai sąlygoja asmeninę, socialinę ir ekonominę naudas.

 

Tyrimą užsakė iniciatyva „Renovate Europe“. Visą tyrimą galite rasti čia:

https://www.renovate-europe.eu/2020/06/10/building-renovation-a-kick-starter-for-the-eu-economy/?fbclid=IwAR36kj8tEK77ctQME1tCb98RC4_63Z6F2qii_-LOMy2fdr9twHAxLw6K67I

Nuotrauka PIRO4D iš Pixabay 

Nesąžiningų sertifikatorių eros pabaiga

Rugsėjo pabaigoje patvirtinti statybos techninio reglamento apibrėžiančio pastatų energinio naudingumo ir sertifikavimo pakeitimai, kurie turėtų sąlygoti tikslesnį statybinių medžiagų naudojimo sertifikuojamuose pastatuose vertinimą bei padidinti užsakovo atsakomybę teikti teisingus duomenis. Ar ilgai laukti pokyčiai pagaliau užtikrins pastato sertifikavimo rezultatų patikimumą bei padės išvengti sistemos diskreditavimo – pamatysime. Tačiau ypač svarbu, jog atnaujinti teisės aktai iš ties veiktų ir apsaugotų vartotojus nuo nesąžiningų bei nekokybiškai darbus atliekančių statytojų.

2020 m. rugsėjo 28 d. LR aplinkos ministro įsakymu (Nr. D1-576) patvirtinti statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas pakeitimai“. Šie pokyčiai buvo būtini dėl ilgus metus vykusių piktnaudžiavimų, kai nesąžiningi sertifikatoriai nė nevykdami į vietą, „iš ausies“, identifikuodavo techninius duomenis bei išduodavo tokius sertifikatus, kokių užsakovui reikėdavo.

Pasak Kauno technologijos universiteto, Architektūros ir statybos instituto direktoriaus prof. dr. Raimondo Bliūdžiaus, pagrindinis atnaujintų reglamentų privalumas – didinamas pastato sertifikavimo rezultatų patikimumas, tinkamai vertinant panaudotų statybos produktų eksploatacines savybes.

 

Vartotojų maustymo pabaiga

Nustatyti statinio energinį naudingumą, išaiškinant jo vertinimo kriterijus bei priskiriamas klases yra ne tik naudinga, bet ir reikalinga tiek perkant, tiek parduodant bet kokios paskirties pastatą. Mat būtent energinio naudingumo sertifikavimas parodo tikrąjį pastato energijos sunaudojimą, priskiriant jį energinio naudingumo klasei. Klasifikuojamos 9 energinio naudingumo klasės: A++, A+ A, B, C, D, E, F, G.

„Vieša paslaptis, jog nuo pat pastatų sertifikavimo prievolės apibrėžimo susiformavo ydinga praktika leidžianti pro pirštus žiūrėti į pastatų kokybę. Ne retai sertifikavimai buvo atliekami nenuvykus į vietą ir net neužduodant būtinų klausimų situacijai išaiškinti“ – sako Edita Meškauskienė, Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė.

Atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą, daugiausiai nuo sertifikuojančių asmenų nesąžiningų vertinamų kenčia keli svarbūs pastato aspektai: konstrukcijų šilumos laidumo koeficientas, sujungtų atskirų pastato konstrukcijų sandarumas, šalčio tilteliai ir pastato apšiltinimo būdas. Šie kriterijai svariai įtakoja sprendimą, kurią energinio naudingumo klasę priskirti.

„Statybų sektoriaus gamintojai teigiamai vertina pagaliau patvirtintus statybos techninio reglamento pokyčius, kurie, didins sertifikavimo užsakovų ir statytojų atsakomybę už teisingą statybos produktų savybių deklaravimą teikiant duomenis pastatų sertifikavimui. Tai ypatingai svarbu tiek kiekvienam sąžiningam statybų rinkos dalyviui, o ypač statinio pirkėjui“, – pastebi E. Meškauskienė.

 

Nauja prievolė – pastato būklę tikrinti apžiūrint jį vietoje

Prof. dr. Raimondas Bliūdžius pastebi, jog viena pakeitimų dalis susijusi su tikslesniu ir atsakingesniu duomenų apie pastato energines charakteristikas surinkimu ir panaudojimu sertifikavimui. Reglamento pakeitime pabrėžiama, kad, sertifikuojant pastatą ar jo dalį, sertifikavimo ekspertas privalo nustatyti naujame reglamente nurodytus pastato būklės duomenis ir patikrinti šių duomenų teisingumą apžiūrėdamas pastatą vietoje. Ši prievolė itin svarbi siekiant išvengti netikrų pastatų sertifikatų.

Taip pat, pastato būklės duomenys turi atitikti jo apžiūros metu nustatytą faktinę statinio būklę, o sertifikavimas turi būti atliekamas tik tada, kai užsakovas patvirtina nurodytus pastato būklės duomenis.

Pasak profesoriaus, pagrindiniu sertifikuojamo pastato būklės duomenų šaltiniu ir toliau išlieka jo projektinė dokumentacija. Pastato būklės duomenų lape turi būti pateiktas projekto dokumentacijos sąrašas. Jeigu jis pakankamai išsamus sertifikavimo duomenims surinkti ir statinys pastatytas pagal projektą, tuomet pateikti papildomus pastato būklės duomenis nebereikia.

 

Trūkstant informacijos gresia reikalavimas pateikti atitvarų pjūvių ir sandūrų brėžinius

Jei pastato projektinėje dokumentacijoje trūksta duomenų tiksliam konstrukcijų matmenų ir jų sluoksnių medžiagų identifikavimui, tuomet pastato energinio naudingumo sertifikavimo užsakovas turi papildomai pateikti atitvarų pjūvių ir sandūrų brėžinius, nurodant kiekvieno atitvarą sudarančio sluoksnio statybos produkto pavadinimą, produkto markę, jeigu ji žinoma, ir sluoksnio storį, sluoksnyje esančias šilumai laidžias jungtis (jeigu yra), oro tarpus ir jų storius.

O jei pastate įrengtos skirtingos konstrukcijos ir storio atitvaros, tuomet privaloma nurodyti, kurioje pastato vietoje yra įrengta atitinkamo storio ir konstrukcijos siena.

Tikimasi, jog naujieji pakeitimai pagerins pastatų projektinės dokumentacijos kokybę.

 

Įpareigojimas deklaruoti naudotus termoizoliacinius statybos produktus

Siekiama, kad energiškai efektyvių pastatų statybai būtų naudojami tik tinkamai įvertintų ir atsakingai deklaruotų eksploatacinių savybių statybos produktai. Prof. dr. R. Bliūdžiaus teigimu, jei projektinėje dokumentacijoje neidentifikuoti pastate panaudoti termoizoliaciniai statybos produktai, užsakovas turi pateikti sertifikavimo ekspertui atitvarų termoizoliaciniams sluoksniams panaudotų statybos produktų šilumines savybes pagrindžiančius dokumentus (eksploatacinių savybių deklaracijas) bei konstrukcijas ir jų sluoksnius, kuriuose šie produktai panaudoti sertifikuojamame pastate.

Tiesa, termoizoliacinių statybos produktų gamintojui šilumines savybes deklaruojant savo tinklalapyje, deklaracijos kopijos pateikti nebūtina, tačiau pastato būklės duomenų lape turi būti nurodytas termoizoliacinių statybos produktų gamintojas ir statybos produktų markės su nuoroda į atitvaras ir jų sluoksnius, kuriuose šie produktai panaudoti pastate.

„Ta pati tvarka numatyta ir pastato atitvaroms statyti panaudotiems ne termoizoliaciniams statybos produktams, kai jų energinės charakteristikos pastato sertifikavimui imamos ne iš reglamento lentelių, o iš jų šilumines savybes pagrindžiančių dokumentų“, – pastebi profesorius.

Itin svarbu, jog sukaupus kokybišką informaciją apie pastatų energines savybes galėsime pateikti kokybišką analizę apie pastatų energinio efektyvumo didinimo situaciją Lietuvoje. Tuomet bus įmanomas ir tikrąją statinių banko padėtį apibrėžiantis lyginimas ES mastu.

Nuotrauka Lex Photography iš Pexels

 

Edita Meškauskienė. Pastatų atnaujinimo banga – priešnuodis nuo COVID-19 sukeltos ekonomikos krizės

Kodėl Lietuvoje vis dar taip gajūs popieriniai tikslai? Visi sutinkame, kad pastatų atnaujinimas – gyvybiškai svarbi priemonė gerinant Lietuvos žmonių gyvenimo kokybę, siekiant mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir gelbėjant ekonomiką iš COVID-19  sukeltos ekonomikos krizės. Šiuo metu vykdomas pastatų atnaujinimas seniai neatitinka visuomenės poreikio, juk energetinis badas kiekvienais metais tik didėja.

 Europos Komisija paskelbė pastatų energinio naudingumo didinimo strategiją „Renovacijos banga“, kuria siekia per ateinantį dešimtmetį pastatų atnaujinimo rodiklį padidinti bent du kartus. Kuriama ES atkūrimo priemonė „NextGenerationEU“ kartu su ES daugiamete finansine programa suteiks precedento neturintį kiekį lėšų skirtą pastatų modernizavimui.

Siekiama, kad ES pastatų energetinis atnaujinimas, didinant pastatų energinį efektyvumą, taptų svarbiausia priemone ES ekonominio pajėgumo ir bendrosios rinkos stabilumo atkūrime. Deja, Aplinkos ministerija sako, visos ES siūlomos papildomos iniciatyvos – perteklinės. Lietuva ir taip pavyzdys ES, nes atnaujino 3029 daugiabučių, nors vertinant tikrąją pastatų būklę Lietuvoje, būtina modernizuoti daugiau kaip 30 tūkst. vien gyvenamųjų pastatų, jau nekalbant apie visuomeninius statinius.

 ES prioritetas tampa pastatų atnaujinimas

Šiuo metu tik 11proc. esamų ES pastatų kasmet modernizuojami. Tačiau labai retai atnaujinimo darbai yra susiję su pastatų energiniu naudingumu. Svertinis energijos atnaujinimo metinis rodiklis yra žemas (vos 1 proc.). Visoje ES visą pastatą apimantys atnaujinimai, kurie mažina energijos suvartojimą bent 60 proc., per metus atliekami tik 0,2 proc. pastatų fondo, o kai kuriuose regionuose energijos atnaujinimo rodiklių praktiškai nėra. Paskaičiuota, jog darbus vykdant tokiu tempu, siekiui sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki grynojo nulio, reikėtų šimtmečių.

Daugybę metų kalbama, jog pastatų atnaujinimas, tai ne tik sumažintos sąskaitos už energiją ar mažesnis išmetamų teršalų kiekis. Statinių modernizavimas gali atverti daugybę kitų galimybių – suteikti ženklią socialinę, aplinkosauginę ir ekonominę naudą. Taikant modernizaciją, pastatai gali tapti sveikesni, ekologiškesni, saugesni.

Ekonominis COVID-19 krizės poveikis

Investicijos į pastatus taip pat gali tapti tuo reikalingu stimulu statybų ekosistemai ir visai ekonomikai. Modernizacijos procesas kuria daug darbo vietų ir pritraukia investicijas, dažniausiai vietinėse tiekimo grandinėse. Iki 2030 m. pastatų atnaujinimo bangos metu ES statybų sektoriuje galėtų būti sukurta papildomai 160 000 ekologiškų darbo vietų. Tai gali būti labai naudinga sektoriui, kuriame daugiau nei 90 proc. įmonių patyrė ekonominį COVID-19 krizės poveikį. Statybos sumažėjo 15,7 proc., palyginti su 2019 m., o investicijos į energijos vartojimo efektyvumą 2020 m. sumažėjo 12 proc.. Net jei tikimasi atsigavimo, greičiausiai tai turės ilgalaikį poveikį sektoriui.

Dabar Europa turi unikalią galimybę padaryti pastatų modernizaciją naudinga klimato neutralumui ir atsigavimui. ES atkūrimo priemonė „NextGenerationEU“ kartu su ES daugiamete finansine programa suteiks precedento neturintį kiekį lėšų. Sprendžiant energijos vartojimo efektyvumą ir prieinamumą, pastatų kokybė tampa itin aktualia problema senėjančios visuomenės kontekste.

Abejonė Lietuvos valdžios prioritetais

Lietuvos statistiniai rodikliai vidutiniškai atitinka ES pateikiamus duomenis, t.y. – 2019 m. statybos sektorius sudarė 8,3 proc. šalies BVP, o iš 1374 tūkst. visų užimtųjų, Statistikos departamento duomenimis, net 100,1 tūkst. arba 7,3 proc. dirbo statybos sektoriuje. Tai svarbus ekonominis sektorius, kurio atsigavimas pandemijos akivaizdoje skatintų ir kitų giminingų sektorių pažangą.

Tačiau Aplinkos ministerija nors ir garsiai deklaruoja, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas pastatuose – vienas prioritetinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų darbų, tačiau

nemato poreikio pasinaudoti ES siūlomomis finansinėmis galimybėmis, nes ir taip pakankamai sėkmingai nuo 2009 metų įgyvendina tiek finansines, tiek garantines priemones.

Nerimą kelią tai, jog Aplinkos ministerija realiais darbais, veiksmais mažai prisideda prie Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės gerinimo bei bendro ES tikslo – iki 2050 m. laipsniškai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Nuotrauka Benjamin Elliott iš Unsplash

Gaisrinės saugos technologijų forumas plečia ribas

Spalio 1-2 dienomis Litexpo parodų centre vyks Baltic Fire Forum  2020. Lietuvos nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos (NGSA) jau antrąkart organizuojamas Gaisrinės saugos technologijų forumas, turi ambicingą tikslą – tapti didžiausiu šios srities specialistams skirtu renginiu Baltijos bei Šiaurės šalims Europoje.

Baltic Fire Forum 2020, tai dviejų, lygiagrečiai vykstančių seminarų konferencija, kurios metu bus pristatomos gaisrinės saugos prevencijos užtikrinimo priemonių, gaisrų plitimo ribojimo ir gesinimo sistemų naujovės, diskutuojama apie technologines inovacijas, bei apie gerąją praktiką projektuojant, eksploatuojant, bandant ir prižiūrint apsaugines sistemas.

Šių metų Forumas vyks internetu. Paskaitos bus skaitomos angliškai – verčiamos į rusų kalbą. Prie Forumo jungiasi žiūrovai iš Baltarusijos ir Ukrainos.

Renginio tikslas – suburti gaisrinės saugos specialistų bendruomenę į didžiausią Pabaltijyje ir Šiaurės Europoje šiai sričiai skirtą renginį, kuriame dalyvaus tiek profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai, tiek gaisrinės saugos inžinerijos specialistai. Forume gaisrinės saugos projektuotojai išgirs su kokiomis problemomis susiduria ugniagesiai gelbėtojai jų projektuotuose pastatuose. Kokias naujas technologijas naudoja siekiant greitai ir efektyviai užgesinti gaisrus. Taip pat, ugniagesiai gelbėtojai sužinos, kokios techninės priemonės naudojamos gaisro plitimui pastatuose riboti, aptars naujausias sistemas naudojamas gaisrui lokalizuoti ir jų galimybes naudoti gelbėjimo darbų įkarštyje.

Forume dalyvauja ne tik Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM struktūriniai padaliniai, bet ir gaisrinės saugos projektuotojai, inžinerinių dalių inžinieriai, techninės priežiūros atstovai, architektai, darbų saugos ir kiti specialistai, kuriems kasdieniniame darbe tenka susidurti su gaisrine sauga. Forume pristatomos naujausios tendencijos ir žinios apie kovą su gaisrais, potvyniais ir techninėmis avarijomis, taip pat bus supažindinama su padaliniais, kurie atsakingi už apsauginių sistemų bandymus, sertifikavimą, statomų ir eksploatuojamų pastatų priežiūrą. Priešgaisrinės priežiūros inspektoriai dalinsis savo praktika, kokios dažniausiai fiksuojamos klaidos projektuojant ir statant pastatus, bei juos netinkamai prižiūrint.

Forumo dalyviai ir pranešėjai

Forume pranešimus skaitys 9 šalių gaisrinės saugos inžinieriai, akredituotų laboratorijų vedantys specialistai, taktinių mokymo centrų lektoriai. Pristatomi naujausi gaisrinių bandymų metu technologijų rezultatai, dalinamasi gerąja sudėtingų gaisrinės saugos skaičiavimų praktika, dalinamasi tarptautinių gelbėjimo komandų bendradarbiavimo idėjomis, efektyviomis gaisrų gesinimo ir techninių avarijų likvidavimo taktikomis.

Sulauksime pranešimų apie bandymus – sertifikavimo, priešgaisrinės priežiūros, gelbėjimo darbų sričių. Šis forumas taps puikia lyderystės platforma naujai inžinierių ir karininkų kartai kuri skatinama plėsti savo profesines žinias.

Gaisrinės Saugos Technologijų Forumo tikslas yra kelti Pabaltijo ugniagesių ir gaisrinės saugos specialistų žinių lygį, profesionalumą, taip pat motyvuoti inžinerijos specialistus dalintis su užsienio kolegomis sukaupta patirtimi ir padėti Lietuvai tapti gaisrinės saugos hub‘u, siekiant išvengti Alytaus gaisro situacijų pasikartojimo.

 

Daugiau informacijos http://balticfireforum.eu/

Didžiausias priimtas ES iššūkis – statybų sektoriuje

Ar kada susimąstėte, koks revoliucingas buvo pastarasis dešimtmetis statybų sektoriuje. Kaip stipriai pasikeitė mūsų visuomenės/žmonių požiūris į pastatų energinį naudingumą ir kaip ryškiai pasikeitė visuomenės lūkesčiai statiniams.

Pastatų sektorius sunaudoja daugiausiai energijos Europoje, jam tenka 40 proc. energijos, o 75 proc. pastatų vartoja energiją neefektyviai. Atsižvelgus į šį prastą energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti pastatų fondo išmetamo anglies dioksido kiekį yra vienas iš ilgalaikių ES tikslų. Todėl dar prieš du dešimtmečius parengtos direktyvos, kurias įgyvendinus pradėtas didinti pastatų efektyvumas atsižvelgiant į įvairias klimato ir vietos sąlygas.

Reikšmingi pokyčiai

2006 metų pradžioje Lietuvoje prasidėjo Europos Sąjungos Pastatų energinio naudingumo direktyvos (Direktyva 2002/91/EB) įgyvendinimo darbai: parengti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo (STR 2.01.09:2005) ir Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašo (STR 1.02.09:2005) statybos techniniai reglamentai, sukurta pastato energinių sąnaudų skaičiavimo programa ir išduodamų pastato energinių sertifikatų kontrolės sistema, apmokyti ekspertai ir pradėtas pastatų energinio sertifikavimo procesas.

Įsigaliojus naujai Direktyvos redakcijai (Direktyva 2010/31/ES), 2012 metais buvo nustatyti konkrečių pastato energinio naudingumo reikalavimų didinimo terminai: nuo 2016 metų buvo numatytas perėjimas prie energiškai efektyvių naujų pastatų statybos (A klasė), nuo 2018 metų numatytas pastatų energinio naudingumo reikalavimų augimas iki A+ klasės, o nuo 2021 metų pradžios naujiems pastatams keliami beveik nulinės energijos naudojimo reikalavimai – A++ klasė.

„Tai reiškia, kad pastato išlaikymo poreikiams turės būti naudojama ne tik mažai energijos bei techniniai sprendiniai, bet ir pasiekti, kad juose sunaudojamos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių, dalis sudarytų daugiau kaip pusę visos pastate sunaudojamos pirminės energijos,“ – sako prof. dr. Raimondas Bliūdžius Kauno technologijos universiteto, Architektūros ir statybos instituto direktorius.

Lietuva pasirengusi 0-ės energijos pastatų statybai

Profesorius pastebi, jog kiti metai taps ypatingai svarbaus statinių energinio naudingumo vertinimo etapo pabaiga. Nauji pastatai turi atitikti nacionaliniu lygiu nustatytus minimalius reikalavimus. Viešosios valdžios institucijų valdomi ar užimami pastatai, pagal Direktyvos reikalavimus jau turi būti beveik nulinės energijos nuo 2018 m. gruodžio 31 d., o kiti nauji pastatai – nuo 2020 m. gruodžio 31 d.. Tai taikytina naujiems ir atnaujinamiems esamiems pastatams.

„Pasirengimas naujų pastatų projektavimui ir statybai vyko visą direktyvos įgyvendinimo laikotarpį, žingsnis po žingsnio tobulinant statybos techninius reglamentus, statyboje diegiant naujas technologijas, tobulinant pastatų energinio naudingumo projektavimo ir vertinimo metodus, viešinant energiškai efektyvių pastatų privalumus. Todėl 2021 metai pagrįstai gali būti laikomi svarbaus pastatų energinio naudingumo įgyvendinimo etapo pabaiga, nes bus pasiektas vienas svarbiausių Direktyvos ilgalaikių tikslų – Lietuva bus pasirengusi beveik nulinės energijos pastatų statybai. Šia proga būtų tikslinga apžvelgti nuveiktus darbus, pasidalinti įgyta patirtimi ir numatyti naujus žingsnius toliau didinti energijos naudojimo pastatuose efektyvumą,“ – sako prof. dr. R. Bliūdžius.

Energinio naudingumo svarba

„Energijos vartojimo efektyvumo vaidmuo labai svarbus pereinant prie konkurencingesnės, saugesnės ir tvaresnės vidaus energetikos rinka pagrįstos energetikos sistemos. Nors energija – mūsų visuomenių ir ekonomikos variklis, ateityje ekonomika turi augti suvartojant mažiau energijos ir mažesnėmis išlaidomis,“ – pastebi Edita Meškauskienė Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė.

Energinis efektyvumas – tai sutaupyto energijos kiekio ir suvartoto (arba prognozuojamo) energijos kiekio santykis. Kitaip tariant, efektyvaus energijos vartojimo tikslas yra sumažinti energiją gaminant, eksploatuojant ar teikiant paslaugas. Pastatuose tai taikoma šildymo, vėsinimo, vėdinimo ir kondicionavimo energijai arba elektros energijai, kurią suvartoja pastate veikiantys įrenginiai. Energinis efektyvumas – tai vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos klimato politikos tikslų, skatinant naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir tuo pačiu sumažinant iškastinio kuro kiekio sunaudojimą.

Pagrindinės priemonės užtikrinančios energinį pastato efektyvumą yra energijos nuostolių per pastato atitvaras, stogą, lauko sienas, grindis, langus, duris ir vėdinimo angas sumažinimas techniniais sprendiniais.

Mažesnės vartotojų išlaidos energijai

Pagerinus pastatų energinį naudingumą galima sumažinti vartotojų išlaidas. ES namų ūkiai būsto reikmėms suvartojamai energijai išleidžia vidutiniškai 6,4 proc. savo disponuojamųjų pajamų, iš jų apie du trečdalius – šildymui.

„Įgyvendinti teisingi projektiniai sprendimai leidžia sutaupyti 70-90 proc. savo išlaidų už šildymą ir pagerinti patalpų mikroklimatą. Nauji pastatai daro ilgalaikį poveikį ekonomiškumui ir aplinkai, tačiau jie sudaro tik dalelę visų pastatų. Didžiausiais energijos nuostoliais pasižymi mūsų seniau statyti pastatai. Lietuvoje pagrindinę gyvenamojo sektoriaus dalį sudaro daugiabučiai gyvenamieji pastatai, kurie buvo pastatyti iki 1993m., todėl didžiausias dėmesys energijos sutaupymo požiūriu ir turėjo būti skiriamas šiai pastatų grupei,“ – sako E. Meškauskienė.

Dar drąsesni sprendimai

Pastatų sektoriuje yra nebrangių galimybių trumpuoju laikotarpiu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį – visų pirma ir svarbiausia, pagerinti pastatų energinį naudingumą. EK duomenimis iki 2050 m. pastatų sektoriaus išmetamas ŠESD kiekis gali būti sumažintas 90 proc..

Todėl labai svarbu pasiekti, kad 2021 m. ir vėliau pastatyti pastatai būtų beveik nulinės energijos. Šis procesas jau prasidėjo. „Laikui bėgant pastangas teks gerokai padidinti. Šiuo metu nauji pastatai turėtų būti projektuojami kaip pažangūs mažos arba nulinės energijos pastatai. Bet daug didesnis uždavinys – kaip atnaujinti esamus pastatus, ypač kaip finansuoti reikiamas investicijas,“ – sako E. Meškauskienė.

EK prognozuoja, jog per artimiausią dešimtmetį investicijas į sudedamąsias pastatų energijos taupymo dalis ir įrangą teks padidinti maždaug 200 mlrd. EUR.

 

Iliustracija iš unsplash.com

Pastatų atnaujinimas – puiki priemonė atsigauti po COVID-19

Europos Komisija (EK) ruošia didelį verslo skatinimo paketą po pandemijos COVID-19. Pastatų atnaujinimas yra viena kertinių šios strategijos priemonių, kuri skatins įgyvendinti Europos žaliąjį kursą (The European Green Deal). Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) banga turi tapti svarbia kryptimi, nukreipiančia investuoti skatinamąjį kapitalą tiesiogiai į ES ekonomikai svarbiausią statybų sektorių.

COVID-19 milijonus Europos darbuotojų, studentų, gyventojų įkalino namuose, taip darydamas didžiulę žalą mūsų ekonomikai. Todėl būtina svarstyti, kaip panaudoti Europos Žaliąjį kursą (EŽK), kad pradėti atsigavimą po pandemijos.

Pastatų atnaujinimas yra puiki priemonė siekiant suvaldyti arba užkirsti kelią ekonominiam nuosmukiui. Šiuo metu milijonai viešojo sektoriaus pastatų yra tušti ir ši situacija gali tęstis dar ateinančius 3–6 mėnesius. Greiti politikų veiksmai, paremti finansinėmis paskatomis, paskatintų žingsnius nedelsiant pradėti pastatų modernizacijos bangą ir leistų žmonėms grįžti į geresnę, sveikesnę darbo, studijų aplinką. Be to, padėtų visai ES išlyginti energijos poreikio ir išmetamųjų teršalų kreivę ir galbūt net nukreipti ją mažėjimo kryptimi.

EŽK tikslas iki 2050 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį 80–95 proc. (lyginant su 1990m. lygiu) ir svarstoma galimybė iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti nuo 32,5 proc. bent iki 40 proc. Šių tikslų pasiekti neįmanoma, jei pastatų atnaujinimas netaps prioritetiniu.

Daugiau informacijos renovate-europe.eu

Nuotrauka Daria Sannikova iš Pexels