Kaip statyti daugiau, tačiau mažinant poveikį aplinkai?

Skydinė ir modulinė statyba padeda greičiau reaguoti į augantį būsto poreikį, tačiau šiandien svarbus ne tik statybos greitis. Europos Sąjunga vis daugiau dėmesio skiria žiedinei ekonomikai, statybos produktų tvarumui ir pastatų poveikio aplinkai vertinimui per visą jų gyvavimo ciklą, todėl auga Statybos produktų reglamento (SPR) ir Europos Komisijos sukurtos „Level(s)“ metodikos reikšmė.

Lietuvos statybų sektoriui tenka nauji uždaviniai

Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik naujų būstų statybai, bet ir esamo pastatų fondo atnaujinimui. Didelė dalis šalies daugiabučių ir individualių namų buvo statyti prieš keliolika dešimtmečių, kai energinio efektyvumo, pastatų sandarumo ir statybinių medžiagų tvarumo reikalavimai buvo gerokai mažesni nei šiandien.

Todėl tiek naujos statybos, tiek pastatų atnaujinimo projektuose vis dažniau vertinama ne vien pradinė investicija, bet ir ilgalaikė pastato vertė: energijos sąnaudos, eksploatavimo kaštai, gyventojų komfortas, konstrukcijų ilgaamžiškumas ir naudojamų medžiagų poveikis aplinkai.

Būtent dėl to visos Europos, kaip ir Lietuvos rinkose auga susidomėjimas gamykloje pagamintais skydiniais bei moduliniais sprendimais, kurie leidžia užtikrinti stabilesnę kokybę, tikslesnį projektų įgyvendinimą ir efektyvesnį medžiagų naudojimą.

Renovacijoje svarbi ne tik šildymo sąskaita

Daugelį metų renovacijos sėkmė dažniausiai buvo vertinama pagal sumažėjusį energijos suvartojimą. Tačiau šiandien požiūris tampa gerokai platesnis.

Gyventojams svarbios ne tik mažesnės šildymo sąskaitos, bet ir geresnė garso izoliacija, kokybiškesnis vidaus mikroklimatas, pastato ilgaamžiškumas, sauga bei mažesni priežiūros poreikiai ateityje.

Čia svarbų vaidmenį atlieka tinkamai suprojektuotos konstrukcijos ir kokybiškos izoliacinės medžiagos. Skydinių ir modulinių elementų konstrukcijose naudojama mineralinė vata pasižymi geromis šilumos ir garso izoliacinėmis savybėmis bei aukštu atsparumu ugniai. Kartu su tiksliai pagamintais konstrukciniais elementais ji padeda užtikrinti aukštą energinį efektyvumą, pastato saugą ir gyventojų komfortą.

Ypač pastatų atnaujinimo projektuose gamykloje pagaminti skydiniai elementai gali sutrumpinti darbų laiką objekte ir sumažinti nepatogumus gyventojams. Tai aktualu tiek daugiabučių modernizavimui, tiek individualių namų atnaujinimui.

Žiedinė ekonomika tampa praktine nauda gyventojams

Žiedinė ekonomika dažnai siejama su Europos Sąjungos politika ir aplinkosaugos tikslais, tačiau jos principai turi didelę praktinę reikšmę statybų sektoriui.

Tai reiškia efektyvesnį medžiagų naudojimą, mažesnį atliekų kiekį, ilgesnį konstrukcijų tarnavimo laiką ir mažesnes pastato eksploatavimo sąnaudas. Gyventojams tai reiškia ilgaamžiškesnį būstą ir mažesnį poreikį investuoti į remontą ar atnaujinimą ateityje.

Skydinė ir modulinė statyba šiuos principus padeda įgyvendinti natūraliai, nes didelė dalis procesų vyksta kontroliuojamoje gamybos aplinkoje. Tai leidžia tiksliau planuoti medžiagų sunaudojimą, mažinti nuostolius ir racionaliau naudoti išteklius.

Kodėl Lietuvoje vis svarbesni SPR ir „Level(s)“?

Šiuos pokyčius skatina ir Europos lygmeniu priimami sprendimai. Atnaujintas Statybos produktų reglamentas (SPR, angl. CPR – Construction Products Regulation) siekia užtikrinti didesnį statybos produktų skaidrumą ir daugiau patikimos informacijos apie jų eksploatacines bei aplinkosaugines savybes.

Tai svarbu visiems statybos proceso dalyviams – projektuotojams, gamintojams, rangovams ir užsakovams. Kuo daugiau objektyvios informacijos apie produktų savybes, tuo lengviau priimti sprendimus, vertinant ne tik pradinę kainą, bet ir ilgalaikę naudą.

Tuo pačiu tikslu Europos Komisija sukūrė „Level(s)“ metodiką. Ji leidžia vertinti pastatų tvarumą per visą jų gyvavimo ciklą – nuo statybinių medžiagų gamybos iki pastato eksploatacijos, atnaujinimo ir galimo pakartotinio medžiagų panaudojimo.

Lietuvoje ši metodika tampa vis aktualesnė įgyvendinant tiek naujos statybos, tiek pastatų atnaujinimo projektus. Ji padeda vertinti ne tik energijos suvartojimą, bet ir platesnius rodiklius: išteklių naudojimo efektyvumą, poveikį aplinkai, gyventojų sveikatą ir komfortą.

Tvarumas tampa konkurenciniu pranašumu

Didėjantis būsto poreikis ir augančios investicijos į senų pastatų atnaujinimą skatina statyti daugiau, tačiau kartu didėja lūkestis statyti atsakingiau.

Todėl ateityje konkurencingiausi bus tie sprendimai, kurie leis suderinti statybos spartą, energinį efektyvumą, racionalų išteklių naudojimą ir aiškiai pagrįstą poveikį aplinkai. Skydinė ir modulinė statyba šiame kontekste tampa ne tik būdu greičiau įgyvendinti projektus, bet ir galimybe kurti ilgaamžius, efektyvius bei tvarius pastatus.

Gyventojams tai reiškia daugiau nei atitikimą naujiems reikalavimams. Tai galimybė gyventi kokybiškesniuose, komfortiškesniuose ir ekonomiškesniuose būstuose, kurių vertė išlieka ilgalaikėje perspektyvoje.

 

Šaltinis: Euractiv, Commission’s housing demand target ‘extremely demanding’, industry warns (2026-06-24).

Nuotrauka iš Canva.com

Būsto poreikis auga: ar spėsime didinti pasiūlą?

Europos Komisijos vertinimu, iki 2035 m. Europoje reikės daugiau kaip 2 mln. naujų būstų kasmet. Lietuvoje būsto prieinamumo klausimas taip pat tampa vis aktualesnis: būsto kainos nuo 2015 m. išaugo daugiau nei du kartus, o socialinio būsto poreikis vis dar viršija pasiūlą. Ši situacija skatina ieškoti sprendimų, kurie leistų statyti greičiau, efektyviau ir kokybiškiau. Viena iš tokių krypčių yra modulinė ir skydinė statyba, leidžianti dalį procesų perkelti į gamyklas, užtikrinti didesnį darbų tikslumą ir sumažinti statybinio broko riziką.

„Kai kalbame apie augantį būsto poreikį, svarbu ne tik tai, kaip greitai galime pastatyti naujus namus. Gyventojams svarbiausia, kad tie namai būtų kokybiški, šilti, saugūs ir ilgai tarnautų. Čia modulinė ir skydinė statyba turi aiškų pranašumą: dalis darbų atliekama gamykloje, kontroliuojamomis sąlygomis, todėl mažėja klaidų tikimybė. Tai ypač svarbu įrengiant izoliacinius sprendinius su mineraline vata, nes vien pasirinkti kokybišką medžiagą neužtenka. Rezultatą lemia ir tai, kaip tiksliai ji sumontuojama“, – sako Edita Meškauskienė MVGA prezidentė.

Europa susiduria su būsto pasiūlos iššūkiu

Būsto prieinamumas šiandien yra vienas svarbiausių Europos socialinių ir ekonominių iššūkių. Europos Komisijos vertinimu, siekiant patenkinti augančią paklausą, iki 2035 m. Europoje reikės daugiau kaip 2 mln. naujų būstų per metus. Tačiau šio tikslo įgyvendinimą apsunkina kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, augančios statybos ir finansavimo sąnaudos bei sudėtingi reguliaciniai procesai.

Statybų sektoriaus svarbą rodo ir tai, kad visa Europos statybų ekosistema sukuria apie 10 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Todėl būsto pasiūlos klausimas yra ne tik socialinės gerovės, bet ir ekonominio konkurencingumo tema.

Būsto prieinamumo iššūkiai aktualūs ir Lietuvai

Nors būsto krizė dažnai siejama su didžiosiomis Europos valstybėmis, panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 2015 m. būsto kainos šalyje išaugo daugiau nei du kartus, o nuomos kainos padidėjo apie 65 proc. Šis augimas buvo spartesnis už Europos Sąjungos vidurkį.

Tuo pačiu metu Lietuvoje vis dar jaučiamas socialinio būsto trūkumas. Skaičiuojama, kad šiuo metu šalyje trūksta apie 10,6 tūkst. socialinių būstų, o kai kuriose savivaldybėse laukimo eilės tęsiasi kelerius metus.

Statyba iš gamyklos į statybvietę

Ieškant būdų didinti statybos apimtis ir kartu išlaikyti kokybę, vis daugiau dėmesio skiriama industrializuotiems statybos procesams.

Pasak Europos statybos produktų gamintojų asociacijos „Construction Products Europe“ prezidento Pascalio Eveillardo, Europa vis aktyviau taiko modulinės ir gamybinės statybos principus. Tačiau tai nėra paprastas perėjimas nuo statybos prie pastato gamybos. Veikiau formuojasi naujas modelis, kuriame derinami gamykloje pagaminti elementai ir statybvietėje atliekami darbai.

Toks požiūris leidžia sujungti gamybinio proceso tikslumą ir efektyvumą su galimybe prisitaikyti prie konkretaus projekto poreikių. Skydinės ir modulinės konstrukcijos gali būti iš anksto paruošiamos gamykloje, o statybvietėje surenkamos greičiau nei taikant vien tradicinius statybos metodus. Tai ypač svarbu ten, kur būsto reikia greitai: augančiuose miestuose, savivaldybėse, susiduriančiose su socialinio būsto trūkumu, ar teritorijose, kuriose siekiama atnaujinti seną būsto fondą.

Kodėl modulinė ir skydinė statyba svarbi gyventojams?

Industrializuoti statybos metodai tampa vis aktualesni dėl savo teikiamų privalumų. Didelė dalis darbų atliekama kontroliuojamomis gamyklos sąlygomis, todėl galima užtikrinti geresnę kokybės kontrolę, sumažinti atliekų kiekį ir spartinti projektų įgyvendinimą. Tokie procesai taip pat padeda efektyviau planuoti darbo jėgos poreikį bei diegti skaitmeninius projektavimo ir gamybos sprendimus.

Kai konstrukciniai elementai gaminami kontroliuojamoje aplinkoje, mažiau darbų priklauso nuo oro sąlygų, skirtingų rangovų darbo kokybės ar improvizacijų statybvietėje. Vien kokybiškų medžiagų naudojimas dar negarantuoja tvaraus rezultato. Ne mažiau svarbu, kaip jos sumontuojamos. Gamyklinėse sąlygose surenkamos modulinės ir skydinės konstrukcijos leidžia tiksliau įgyvendinti izoliacinius sprendinius, tarp jų ir sprendimus su mineraline vata, laikantis gamintojų bei statybos profesionalų rekomendacijų.

Tokiu būdu sumažėja statybinio broko tikimybė: izoliacinės medžiagos gali būti įrengiamos tiksliau, sandūros ir sluoksniai suformuojami nuosekliau, o kokybės kontrolė atliekama dar prieš elementams pasiekiant statybvietę. Gyventojams tai svarbu todėl, kad nuo šių, dažnai nematomų, sprendinių priklauso pastato šiluminės savybės, akustinis komfortas, saugumas ir eksploatacinės išlaidos.

Sprendimas ne tik statybų sektoriui, bet ir visuomenei

Modulinė ir skydinė statyba dažnai aptariama kaip technologinis ar verslo efektyvumo klausimas, tačiau jos reikšmė yra platesnė. Jei tokie metodai leidžia greičiau pastatyti kokybišką, energiškai efektyvų ir ilgaamžį būstą, nauda tenka ne tik statytojams ar gamintojams, bet ir gyventojams.

Didesnė būsto pasiūla gali mažinti spaudimą kainoms, savivaldybėms suteikti daugiau galimybių spręsti socialinio būsto trūkumą, o šeimoms ir jauniems žmonėms padėti greičiau rasti poreikius atitinkantį būstą. Kartu modernūs statybos sprendimai gali prisidėti prie tvaresnės miestų ir regionų plėtros, kai nauji pastatai statomi efektyviau, su mažesniu poveikiu aplinkai ir geresnėmis eksploatacinėmis savybėmis.

Galimybės Lietuvos gamintojams

Lietuvos skydinių ir modulinių sprendimų gamintojai jau šiandien turi sukauptą patirtį, modernias gamybos technologijas ir eksporto rinkose vertinamus produktus. Augantis būsto poreikis Europoje kuria naujas galimybes Lietuvos įmonėms aktyviau įsitraukti į tarptautines tiekimo grandines ir prisidėti prie spartesnio būstų statybos tempo įvairiose Europos valstybėse.

Svarbu ir tai, kad šios kompetencijos gali būti plačiau pritaikomos pačioje Lietuvoje. Vietos gamintojų patirtis, pažangios gamybos technologijos ir gebėjimas tiksliai įgyvendinti konstrukcinius bei izoliacinius sprendinius gali padėti kurti būstus, kurie atitinka šiuolaikinius energinio efektyvumo, saugos ir komforto reikalavimus.

Didėjanti paklausa, dėmesys statybos efektyvumui ir poreikis diegti inovatyvius sprendimus sudaro palankias sąlygas Lietuvos sektoriaus augimui. Kartu tai gali tapti ir praktiniu atsaku į gyventojams aktualų klausimą: kaip greičiau sukurti daugiau kokybiško ir prieinamesnio būsto.

Ilgalaikė kryptis Europos statybose

Europos siekis didinti būsto pasiūlą, kartu sprendžiant darbo jėgos ir kaštų iššūkius, skatina statybų sektoriaus transformaciją. Vis didesnę reikšmę įgauna sprendimai, leidžiantys statyti greičiau, efektyviau ir labiau prognozuojamai.

Atsižvelgiant į augantį būsto poreikį tiek Europoje, tiek Lietuvoje, galima tikėtis, kad industrializuoti statybos metodai ateityje užims vis svarbesnę vietą modernioje statybų ekosistemoje. Modulinė ir skydinė statyba, kai gamykloje tiksliai įgyvendinami ne tik konstrukciniai, bet ir izoliaciniai sprendiniai, gali tapti vienu iš būdų greičiau kurti energiškai efektyvius, saugius ir gyventojų poreikius atitinkančius namus.

Šaltiniai:

Euractiv, Commission’s housing demand target ‘extremely demanding’, industry warns (2026-06-24).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, The European Commission Presents an Affordable Housing Plan (2026-02-23).

Nuotrauka iš pexels.com

Energetiniam skurdui mažinti pagrindine priemone tampa pastatų atnaujinimas

Energetinis skurdas išlieka vienu didžiausių socialinių ir energetikos iššūkių Europoje. Numatyta tikslinė parama pažeidžiamiausiems regionams.

Daugiau nei 40 mln. Europos gyventojų susiduria su sunkumais užsitikrinant pakankamą būsto šildymą žiemą, o dėl klimato kaitos vis aktualesnė tampa ir būsto vėsinimo problema vasarą. Europos ekspertai pabrėžia, kad energetinis skurdas yra ne tik aukštų energijos kainų, bet ir mažų pajamų bei prastos būsto kokybės pasekmė. Siekiant mažinti energetinį skurdą, būtina derinti klimato politikos tikslus su investicijomis į gyvenamojo būsto atnaujinimą, energinį efektyvumą ir socialiai pažeidžiamų gyventojų apsaugą.

Kas yra energetinis skurdas?

Energetinis skurdas dažnai laikomas pragyvenimo išlaidų problemos dalimi, tačiau ekspertai jį apibūdina kur kas plačiau. Energetinis skurdas atsiranda tuomet, kai mažos pajamos, prastos kokybės būstas ir didelės energijos kainos neleidžia namų ūkiui užtikrinti pakankamo šildymo, vėsinimo, apšvietimo ar naudotis būtinais buitiniais prietaisais. Todėl vien finansinė parama energijos sąskaitoms apmokėti nėra pakankama. Siekiant ilgalaikių rezultatų būtina mažinti energijos poreikį atnaujinant pastatus ir didinant jų energinį efektyvumą.

Vien kompensacijų nepakanka

Europos Sąjungoje vis daugiau dėmesio skiriama ilgalaikiams energetinio skurdo mažinimo sprendimams. Ekspertų vertinimu, laikinos kompensacijos ar išmokos gali sumažinti trumpalaikį finansinį spaudimą, tačiau jos neišsprendžia pagrindinių problemos priežasčių. Tvarūs rezultatai pasiekiami investuojant į energinį efektyvumą, pastatų atnaujinimą, modernias šildymo sistemas ir kokybišką būstą.

Socialinio klimato fondas ir Klimato kaitos programa sudarys prielaidas didesnėms atnaujinimo apimtims

Energetinio skurdo mažinimui ir pastatų atnaujinimui reikalingas finansavimas numatytas Socialiniame klimato fonde bei Klimato kaitos programoje. Socialinis klimato fondas Europos mastu skirtas padėti gyventojams prisitaikyti prie energetikos transformacijos, mažinti energijos išlaidų naštą ir skatinti investicijas į energinį efektyvumą. Lietuvai iki 2032 m. šiam tikslui numatyta beveik 884 mln. eurų ES ir nacionalinio finansavimo lėšų.

Siekiant užtikrinti socialiai teisingą paramos paskirstymą, Lietuvos savivaldybės vertinamos pagal jų socialinius ir ekonominius rodiklius. Toks modelis sudaro prielaidas taikyti diferencijuotą paramą ir didesnį finansavimo intensyvumą toms teritorijoms, kuriose gyventojai turi mažesnes finansines galimybes investuoti į pastatų atnaujinimą. Tikimasi, kad didesnė parama pažeidžiamiausiems regionams sudarys sąlygas aktyviau atnaujinti daugiabučius ir veiksmingiau mažinti energetinį skurdą.

Sėkmingai energetikos transformacijai būtinas skirtingų politikos sričių suderinamumas

Europos Komisijos ir ekspertų bendruomenės vertinimu, energetinio skurdo problema negali būti sprendžiama atskirai nuo būsto, socialinės ir klimato politikos. Vienas svarbiausių iššūkių išlieka institucijų ir priemonių fragmentacija, todėl vis dažniau akcentuojamas poreikis koordinuoti veiksmus tarp skirtingų sektorių ir valdžios lygmenų. Taip pat pabrėžiama būtinybė gerinti duomenų rinkimą ir energetinio skurdo stebėseną, kad pagalba būtų nukreipta tiems gyventojams, kuriems jos labiausiai reikia.

Būsto prieinamumo politika tampa neatsiejama energetinio skurdo mažinimo dalimi

MVGA aktyviai dalyvauja Aplinkos ministerijos rengiamos Nacionalinės būsto prieinamumo strategijos rengime. Strategijoje numatoma ne tik socialinio būsto plėtra, bet ir savivaldybių lygmeniu planuojama apibrėžti municipalinio būsto sąvoką bei jo vystymo kryptis. Siekiama, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių gauti kokybišką ir energiškai efektyvų būstą, o būsto politika būtų glaudžiau susieta su socialinės atskirties ir energetinio skurdo mažinimo tikslais.

Iki šiol didžiausias dėmesys buvo skiriamas daugiabučių namų ir viešųjų pastatų atnaujinimui, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai klimato ir energinio efektyvumo srityse, vis daugiau dėmesio turės būti skiriama ir individualių namų renovacijai. Statistikos duomenys rodo, kad didelė dalis individualių gyvenamųjų namų yra energiškai neefektyvūs, todėl jų savininkai dažniau susiduria su didelėmis šildymo išlaidomis ir energetinio skurdo rizika. Dėl šios priežasties individualių namų atnaujinimas tampa svarbia ilgalaikės energetinio skurdo mažinimo politikos dalimi.

Pastatų atnaujinimas kuria ilgalaikę naudą gyventojams

Gyvenamojo būsto atnaujinimas išlieka viena efektyviausių priemonių mažinant energijos sąnaudas, gyventojų išlaidas šildymui ir energetinio skurdo riziką. Tinkamai suderintos investicijos, tikslinė parama ir socialiai atsakinga valstybės politika gali užtikrinti, kad energetikos transformacijos nauda būtų prieinama visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar pajamų lygio. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia ne tik mažesnes sąskaitas už energiją, bet ir geresnę gyvenimo kokybę, didesnį būstų komfortą bei mažesnį poveikį aplinkai.

MVGA informacija.

Šaltiniai: Euractiv „Energy Poverty in Europe: time for a new focus?“, konferencija „Energy poverty in Europe – How can EU social, housing and climate policies deliver a fair transition?“ bei Lietuvos socialinio klimato plano informacija.

Nuotrauka iš pexels.com

Mineralinės vatos rinka iki 2034 m. viršys 53 mlrd. JAV dolerių: augimą skatina energinio efektyvumo ir saugumo reikalavimai

Tarptautinės rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų bendrovės „Fortune Business Insights“ duomenimis, pasaulinė mineralinės vatos rinkos vertė 2025 metais siekė 32,3 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad 2026 metais ji išaugs iki 34,03 mlrd. JAV dolerių, o 2034 metais pasieks 53,23 mlrd. JAV dolerių. Vidutinis metinis rinkos augimo tempas 2026–2034 m. laikotarpiu turėtų sudaryti 5,8 proc.

„Mineralinės vatos rinkos augimas aiškiai rodo, kad energinis efektyvumas tampa vis svarbesniu prioritetu tiek gyventojams, tiek verslui, tiek viešajam sektoriui. Vis platesnis visuomenės ratas supranta, kad kokybiška pastatų izoliacija yra ne tik investicija į mažesnes energijos sąnaudas, bet ir į komfortą, saugumą bei tvaresnę ateitį. Tai matome ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinėse tendencijose, kur energiją taupantys ir saugūs statybos sprendimai tampa standartu“, – sako Edita Meškauskienė MVGA asociacijos prezidentė.

Mineralinė vata – izoliacinė medžiaga, gaminama iš stiklo, uolienų, šlako ir kitų neorganinių žaliavų. Dėl savo termoizoliacinių, akustinių ir priešgaisrinių savybių ji plačiai naudojama statybų, transporto, pramoninės įrangos bei kituose sektoriuose.

Statybų sektorius išlieka pagrindiniu augimo varikliu

Pagal galutinio naudojimo sektorius didžiausią rinkos dalį užima statybos ir statinių segmentas. 2025 metais jam teko 61,3 proc. pasaulinės mineralinės vatos rinkos. Augimą lemia griežtėjantys energinio naudingumo reikalavimai, didėjantis dėmesys pastatų saugumui, pastatų atnaujinimo projektai ir tvarios statybos standartų plėtra.

Mineralinė vata plačiai naudojama gyvenamųjų, komercinių ir visuomeninių pastatų sienų, stogų bei fasadų konstrukcijose. Medžiaga vienu metu užtikrina šilumos izoliaciją, garso sugertį ir aukštą atsparumą ugniai, todėl tampa svarbia pastatų energinio efektyvumo ir saugos sprendimų dalimi.

Dominuoja stiklo vata, auga akmens vatos segmentas

Pagal medžiagos tipą rinkoje pirmauja stiklo vata, kuri 2025 metais sudarė 63,5 proc. visos rinkos. Šio segmento lyderystę lemia konkurencinga kaina, nedidelis svoris bei efektyvios šilumos ir garso izoliavimo savybės.

Tuo tarpu akmens (uolienų) vatos segmentas sparčiai auga dėl itin aukšto atsparumo ugniai, mechaninio tvirtumo ir stabilumo veikiant aukštai temperatūrai. Šios savybės ypač svarbios daugiaaukščiuose pastatuose, pramonės objektuose ir kitoje infrastruktūroje, kur keliami aukšti priešgaisrinės saugos reikalavimai.

Europa išlaiko lyderystę, Azijos regionas auga sparčiausiai

Europa 2025 metais užėmė 36,87 proc. pasaulinės mineralinės vatos rinkos ir išliko didžiausiu regioniniu segmentu. Rinkos augimą čia skatina ambicingi klimato kaitos mažinimo tikslai, energinio efektyvumo politika bei aktyvios pastatų renovacijos programos.

Tuo metu Azijos ir Ramiojo vandenyno regione prognozuojamas sparčiausias rinkos augimas. Jį lemia spartėjanti urbanizacija, didelio masto infrastruktūros projektai bei augantis dėmesys energiją taupančių ir gaisrui atsparių sprendimų diegimui.

Energinio efektyvumo reikalavimai skatina paklausą

Vienas svarbiausių mineralinės vatos rinkos augimo veiksnių yra pasaulyje griežtėjantys energinio efektyvumo reglamentai ir statybos standartai. Valstybės vis dažniau kelia aukštesnius pastatų energinio naudingumo reikalavimus, siekdamos mažinti energijos suvartojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir didinti energetinį saugumą. Mineralinė vata dėl mažo šilumos laidumo ir ilgalaikio efektyvumo yra viena iš medžiagų, padedančių šiuos tikslus pasiekti.

Tarptautinės rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų bendrovės „Fortune Business Insights“ vertinimu, būtent energinio efektyvumo ir priešgaisrinės saugos reikalavimai išlieka pagrindiniais veiksniais, didinančiais mineralinės vatos paklausą pasaulinėje rinkoje.

Šaltinis: Tarptautinė rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų bendrovė „Fortune Business Insights“, Mineral Wool Market Size, Share, and Industry Analysis By Type (Glass, Rock, Slag and Others), By End-use Industry (Building and Construction, Transportation, Industrial Equipment and Others), and Regional Forecast, 2026–2034.

Nuotrauka megapixl.com

Tinkuojamų fasadų sistemų (ETICS) šiltinimas naudojant akmens vatos plokštes

Artėja ETICS (tinkuojamų fasadų) įrengimo sezono pradžia – pats laikas pasiruošti darbams.

Išorinių sienų šiltinimas yra vienas svarbiausių sprendimų, norint pasiekti aukštą pastato energinį efektyvumą ir sumažinti šildymo išlaidas. Vienas dažniausiai pasirenkamų būdų – išorinės sudėtinės termoizoliacinės sistemos, dar vadinamos tinkuojamais fasadais arba ETICS (angl. External Thermal Insulation Composite System).

Tam, kad šiltinimo darbai būtų atlikti kokybiškai, parengtas išsamus gidas – nuo teorinių žinių iki praktinių montavimo sprendimų. Visa aktuali informacija vienoje vietoje – atsisiųskite medžiagą ir susipažinkite su svarbiausiais ETICS niuansais dar prieš prasidedant sezonui.

Brošiūra

Svarbu prisiminti, kad šiltinimo sistema būtų ilgaamžė, o medžiagos tinkamai sukibtų ir išdžiūtų, montavimo metu būtina stabili nuo +5 iki +25 laipsnių temperatūra ir ji turi išsilaikyti bent 5 dienas.

Informacija parengta pagal ROCKWOOL naujienlaiškį 

Energiškai efektyvūs viešieji pastatai: mažesnės sąskaitos ir didesnis saugumas

Viešųjų pastatų energinis efektyvumas šiandien tampa vienu greičiausių ir efektyviausių būdų mažinti Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro, stiprinti energetinį saugumą ir didinti ekonominį atsparumą geopolitinių rizikų akivaizdoje.

Energetinių krizių ir augančių geopolitinių grėsmių kontekste viešųjų pastatų energinis efektyvumas turi būti vertinamas kaip strateginis sprendimas, pabrėžia MVGA prezidentė Edita Meškauskienė:

„Pastatų energinis efektyvumas turi būti traktuojamas kaip strateginė valstybės ir Europos politika, o ne siauras aplinkosaugos klausimas. Investicijos į viešųjų pastatų atnaujinimą yra viena greičiausiai atsiperkamų priemonių, leidžiančių vienu metu pasiekti tris tikslus: mažesnes energijos sąnaudas, didesnį energetinį saugumą ir konkurencingesnę ekonomiką.

Šiandien, kai Europa siekia sumažinti priklausomybę nuo išorinių energijos šaltinių, būtent viešųjų pastatų energinis efektyvumas tampa praktiniu sprendimu, kuris veikia čia ir dabar. Viešųjų pastatų atnaujinimas – tai investicija ne tik į mažesnes emisijas, bet ir į stabilumą, savarankiškumą bei ilgalaikę Europos ir Lietuvos ekonomikos stiprybę.“

Viešieji pastatai – kritinė energetikos grandis

Viešieji pastatai – mokyklos, ligoninės, administraciniai, kultūros, sporto ir mokslo objektai – sudaro reikšmingą visų Europos Sąjungos šalių narių pastatų fondo dalį ir sunaudoja itin daug energijos. Apskritai pastatai ES suvartoja apie 40 proc. visos energijos ir sukuria apie 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

Pasenusios sistemos didina energetinę riziką

Didelė dalis viešųjų pastatų vis dar eksploatuojami naudojant pasenusias šildymo, vėdinimo, vėsinimo bei apšvietimo sistemas. Dėl to jie tampa ne tik klimato kaitos, bet ir energetinio saugumo problema – kuo didesnis energijos poreikis, tuo didesnė priklausomybė nuo importuojamų energijos išteklių ir išorinių geopolitinių veiksnių.

Energinis efektyvumas – atsparumo pagrindas

Energiškai efektyvūs viešieji pastatai leidžia reikšmingai sumažinti energijos vartojimą, stabilizuoti ilgalaikius kaštus, mažinti iškastinio kuro importą ir didinti viešojo sektoriaus finansinį atsparumą. Sutaupyta energija viešajame sektoriuje tiesiogiai virsta investicijomis į paslaugų kokybę – sveikatos apsaugą, švietimą ir kitas visuomenei svarbias sritis.

Ekonominė nauda ir darbo vietos

Viešųjų pastatų atnaujinimas taip pat skatina ekonomikos augimą – didėja paklausa šilumos siurbliams, izoliacinėms medžiagoms, pastatų automatizavimo bei skaitmeniniams energijos valdymo sprendimams. Tai kuria aukštos kvalifikacijos darbo vietas statybos, inžinerijos ir technologijų sektoriuose bei stiprina vietos pramonę.

Tai – strateginis, o ne techninis sprendimas

Viešųjų pastatų energinis efektyvumas turėtų būti vertinamas kaip neatsiejama Europos ir nacionalinio saugumo politikos dalis, o ne vien techninis ar aplinkosauginis klausimas.

Investicijos į viešųjų pastatų atnaujinimą yra viena greičiausiai atsiperkančių priemonių, leidžiančių mažinti energijos sąnaudas, riboti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti valstybės finansinį stabilumą.

Ilgalaikė nauda valstybei ir visuomenei

Viešųjų pastatų renovacija prisideda ne tik prie klimato tikslų įgyvendinimo, bet ir prie ilgalaikio ekonominio konkurencingumo, energetinio savarankiškumo bei valstybės atsparumo išoriniams sukrėtimams.

 

Šaltinis, kuriuo remtasi rengiant komentarą:

Renovate Europe, „Renovating Non-Residential Buildings: A Cornerstone for a Competitive, Affordable and Safer EU“, 2025-12-09

Nuotrauka pixabay.com

Gaisrinė ir civilinė sauga – VILNIUS TECH kviečia į konferenciją

2026 m. kovo 19 d. VILNIUS TECH vyks respublikinė konferencija „Gaisrinė ir civilinė sauga“, subursianti mokslininkus, praktikus, studentus ir visus, kuriems rūpi saugesnė visuomenė bei tvari šalies infrastruktūros raida.

Renginys skirtas aptarti aktualiausius iššūkius ir naujausius sprendimus gaisrinės bei civilinės saugos srityse. Konferencijoje bus analizuojami klausimai, susiję su:

  • pastatų, strateginių ir visuomenei svarbių objektų sauga taikos ir ekstremalių situacijų metu;
  • gaisrinės saugos reglamentavimu ir reikalavimų taikymu;
  • ličio jonų baterijų gaisrų prevencija bei rizikų valdymu;
  • moderniais priešgaisriniais sprendimais ir technologijomis;
  • slėptuvių projektavimo principais ir jų integravimu į urbanistinę struktūrą;
  • ekstremalių situacijų valdymo organizavimu ir praktiniais iššūkiais.

Konferencijos tikslas — skatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą, dalintis mokslo, praktikos ir inovacijų patirtimi bei didinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms.

Renginys atviras visiems besidomintiems gaisrine ir civiline sauga.

Registracija į renginį Respublikinė konferencija „Gaisrinė ir civilinė sauga“

Kviečiame į seminarą „Renovacija 360°: kaip projektuosime renovaciją šiemet?“

Pastatų modernizavimo ir atnaujinimo patirtis Lietuvoje rodo, kad renovacija jau seniai nebėra tik pastato šiltinimas ar fasado pagerinimas. Šiandien tai sudėtingas procesas, kuriame svarbiausias tampa gebėjimas įvairias projektavimo, inžinerines ir eksploatacines dalis sujungti į vieningą sistemą.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai renovacija planuojama fragmentiškai – sprendimai priimami atsietai vienas nuo kito, o ilgalaikė pastato būklė lieka antrame plane. Dėl šios priežasties vis svarbiau tampa žvelgti į modernizavimą plačiau – įtraukiant ne tik energinį efektyvumą, bet ir pastato ilgaamžiškumą, komfortą bei eksploatacines sąnaudas ateityje.

Atsižvelgdama į šias tendencijas, MVGA narė UAB „ROCKWOOL“, bendradarbiaudama su APVA, UAB „Modernaus būsto projektai“ ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centru“, rengia seminarą, kuriame pastatų modernizavimas bus nagrinėjamas kaip nuoseklus procesas, reikalaujantis tarpusavio suderinamumo ir strategiško požiūrio į kiekvieną etapą.
Renginio tikslas – padėti specialistams įvertinti, kaip projektavimo ir techniniai sprendimai formuoja pastato kokybę ne tik šiandien, bet ir būsimais dešimtmečiais.

Ką sužinosite seminare?

  • kaip suplanuoti pastato atnaujinimą taip, kad visi sprendiniai veiktų kaip viena sistema;
  • kokių projektavimo klaidų dažniausiai pasitaiko ekspertizės metu ir kaip jų išvengti;
  • kokios technologijos šiandien labiausiai paspartina renovacijos eigą;
  • kaip modernizavimo sprendimai gali pagerinti ne tik energijos vartojimo rodiklius, bet ir komfortą, ilgaamžiškumą bei eksploatacijos kaštus;
  • kokios aktualijos ir reikalavimų pokyčiai įtraukti į naujausius pastatų atnaujinimo kvietimus.

Seminaras skirtas specialistams, norintiems praktinių įžvalgų, diskusijų ir galimybės pasidalyti patirtimi su šios srities ekspertais. Renginys vyks moderniai atnaujintoje Kauno Ąžuolyno bibliotekoje, kurioje patogi aplinka skatina profesinius pokalbius ir idėjų mainus.

Nuotolinio dalyvavimo galimybė
Negalite atvykti į seminarą gyvai?
Registruodamiesi pasirinkite dalyvavimą internetu – renginio rytą atsiųsime prisijungimo nuorodą. Transliaciją galėsite stebėti realiuoju laiku ir užduoti klausimus komentarų skiltyje.

Seminaro programa:
09:00 – 09:30 Registracija
09:30 – 09:40 Įžanga
09:40 – 10:20 „Vykstančio daugiabučių modernizavimo programos kvietimo iššūkiai ir galimybės“ – APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė
10:20 – 11:00 „Technologiniai sprendimai greitinantys renovacijos procesą“ – UAB „Modernaus būsto projektai“ direktorius Gediminas Vezbergas
11:00 – 11:40 „Kokybiška renovacija: efektyvus šiltinimas su ROCKWOOL” – UAB „ROCKWOOL” techninis vadovas dr. Andrius Buska
11:40 – 12:00 „Renovacija – dažniausiai ekspertizės metu nustatomos klaidos“ – UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ Jelena Čepulėnienė

Vieta ir laikas
2026 m. kovo 5 d., ketvirtadienis
09:30 – 12:00
Kauno Ąžuolyno biblioteka, Radastų g. 2

Registracija: Renovacija 360 – Seminaras Architektams ir statybų profesionalams

 

Energiškai efektyvi būstų renovacija – raktas į mažesnes sąskaitas, stipresnę ekonomiką ir energetinį saugumą Lietuvoje

Europos Sąjunga šiuo metu susiduria su keliomis tarpusavyje glaudžiai susijusiomis krizėmis – energijos, įperkamo būsto ir statybos sektoriaus sąstingiu. Šio reiškinio epicentre atsiduria pastatų sektorius, kuris sunaudoja net 40 proc. visos ES energijos ir daro reikšmingą poveikį gyventojų išlaidoms bei  kiekvienos šalies narės ekonomikos konkurencingumui.

Statistiniais duomenimis, daugelis Europos namų ūkių būsto išlaidoms skiria beveik 20 proc. savo disponuojamų pajamų, o kai kuriais atvejais – net iki 40 proc. Ketvirtadalis šių išlaidų tenka vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui., nes daugiau nei 90 proc. Europos pastatų buvo pastatyti prieš daugiau nei dešimtmetį ir yra energetiškai neefektyvūs. Jų atnaujinimas gali vienu metu sumažinti energijos suvartojimą, gyventojų išlaidas ir paskatinti statybų sektoriaus augimą.Tuo pat metu statybų sektorius, sukuriantis apie 9–10 proc. ES BVP, patiria nuosmukį – 2024 m. investicijos sumažėjo 2 proc., ypač naujos gyvenamosios statybos segmente.

„Energiškai efektyvi pastatų atnaujinimas yra vienas greičiausių ir efektyviausių būdų sumažinti gyventojų išlaidas šildymui, kartu stiprinant Lietuvos energetinį saugumą. Kokybiškas pastatų apšiltinimas, naudojant ilgaamžes ir nedegias izoliacines medžiagas, leidžia pasiekti ilgalaikį rezultatą – šiltesnius, sveikesnius ir ekonomiškai tvarius namus. Tai investicija, kuri naudinga tiek gyventojams, tiek visai valstybei“, – pastebi Edita Meškauskienė, mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė.

Pasak „Buildings Performance Institute Europe“, vien pastatų stogų ir palėpių šiltinimas gali sumažinti šildymui sunaudojamos energijos kiekį iki 14 proc. Tinkamai apšiltinti namai leistų net 44 proc. sumažinti gamtinių dujų naudojimą šildymui ir iki 45 proc. – galutinės energijos sąnaudas gyvenamuosiuose pastatuose.

Pastatų atnaujinimo nauda juntama ir gyventojams: skaičiuojama, kad kiekvienas į energinį efektyvumą investuotas euras ilgainiui leidžia sutaupyti apie 12 eurų. Tai ypač svarbu daugiau nei 40 mln. europiečių, kurie šiandien negali tinkamai apšildyti savo namų ir patiria energinį skurdą.

Vis dėlto daugelis visų šalių narių gyventojų susiduria su kliūtimis – informacijos stoka, sudėtingomis procedūromis ir didelėmis pradinėmis investicijomis. Šias problemas padėti spręsti turėtų vadinamosios „vieno langelio“ principu veikiančios renovacijos platformos, kurios, pagal atnaujintą Pastatų energinio naudingumo direktyvą (EPBD), bus diegiamos visoje ES. Jos suteiks gyventojams konsultacijas, padės rasti finansavimą ir patikimus rangovus.

Platesnio masto energiškai efektyvūs būstų atnaujinimai reikštų ir impulsą statybų sektoriui – būtų kuriamos darbo vietos, skatinama vietos ekonomika, didinama energiją taupančių medžiagų paklausa bei stiprinamas Europos konkurencingumas.

Energiškai efektyvus būstas – tai ne tik mažesnės sąskaitos už energiją, bet ir sveikesnė, komfortiškesnė gyvenamoji aplinka bei didesnis Europos energetinis saugumas.

 

Pranešimas parengtas pagal The far-reaching benefits of energy-efficient home renovations – Renovate Europe informaciją

Individualių namų renovacija – aklavietėje: specialistai ragina keisti paramos mechanizmą

 „Renovacijos banga 2.0“ startas: E. Meškauskienė ragina perkurti paramos sistemą, kad ji taptų realiai prieinama žmonėms.

Lapkričio pabaigoje vykusiame iniciatyvos „Renovacijos banga 2.0“ inauguraciniame renginyje valstybės institucijų, savivaldybių, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai aptarė, kokių sisteminių pokyčių reikia, kad individualių namų atnaujinimas Lietuvoje pagaliau įgautų pagreitį. Renginio akcentu tapo Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentės Editos Meškauskienės įžvalgos, aiškiai įvardijusios esmines dabartinės sistemos problemas.

E. Meškauskienės teigimu, šiandien galiojanti vienbučių namų rėmimo schema neveikia taip, kaip turėtų, nes yra pernelyg sudėtinga ir neadaptuota prie realių gyventojų poreikių. „Šių metų duomenys parodė, kad iš 34 mln. eurų skirtų individualių namų renovacijai panaudota buvo mažiau nei pusė – tik 14,4 mln. eurų. Tai lėmė pernelyg sudėtingas procesas. Akivaizdu, kad sisteminė problema, kurią reikia spręsti supaprastinant ir suvienodinant paramos mechanizmą. Finansavimas svarbu, bet dar svarbiau, kad jis būtų prieinamas ir patogus“, – sakė ji.

 

Pasak E. Meškauskienės, šiandien žmogui, norinčiam atnaujinti savo individualų namą, tenka prisiimti visą projekto naštą ant savo pečių.
 „Esama renovacijos programa individualiems namams yra sunkiai įveikiama žmogui. Norint pasinaudoti parama, gyventojas turi faktiškai tapti ir projektuotoju, ir rangovu, ir darbų administratoriumi viename asmenyje. Ne kiekvienas turi tam žinių, laiko ar kantrybės“, – pabrėžė ji.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į fragmentuotą paramos struktūrą, dėl kurios atliekami tik daliniai sprendimai.
 „Gyventojas gali pasikeisti katilą ar pasistatyti saulės elektrinę, bet jei namo sienos liks kiaurai perpučiamos vėjo, bendras energinis efektyvumas iš esmės negerėja.“

Todėl, anot jos, būtina grįžti prie tikrosios renovacijos sampratos – visapusiško pastato atnaujinimo.
 „Tikroji renovacija – apimanti pastato sienų apšiltinimą, langų keitimą, stogo tvarkymą – individualių namų segmente lieka nuošalyje. Dabartinė politika fragmentuotai sprendžia problemą, bet nesukuria vieningo modelio, kuris padėtų iš esmės atnaujinti būstus“, – apibendrino E. Meškauskienė.

Ekspertai mato disproporcijas ir rizikas ateičiai

Forumo metu „Meta Advisory Lithuania“ ekspertas Laurynas Gečas pristatė individualių namų atnaujinimo analizę. Jis akcentavo, kad šiam sektoriui vis dar trūksta ne tik finansinių paskatų, bet ir politikų dėmesio.

Pasak eksperto, iki 2032 m. ES Socialinio klimato fondas individualių namų renovacijai numato skirti 102,4 mln. eurų, už kuriuos būtų atnaujinta apie 7000 pastatų. Tuo tarpu daugiabučiams numatyti 269,6 mln. eurų leis renovuoti 4240 pastatų.
 „Akivaizdu, kad individualiems namams numatoma gerokai mažiau paskatų nei daugiabučiams“, – teigia L. Gečas.

Jis taip pat pastebi, kad ilgalaikėje perspektyvoje situacija dar sudėtingesnė: iki 2050 m. šiam segmentui reikėtų beveik 30 mlrd. eurų investicijų, tačiau reikšminga dalis valstybės paskatų numatoma tik po 2036 m.
 „Atidėlioti investicijas ekonomiškai nenaudinga. Dėl infliacijos, kylančių statybos kainų ir senkančio laiko pigiau renovuoti anksčiau, nei laukti dar 20 metų“, – pabrėžė ekspertas.

Gyventojams – vieno langelio konsultacijų centrai

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė pristatė praktinius žingsnius, kurie palengvins gyventojų kelią į renovaciją. Jau artimiausiu metu visuose dešimtyje Lietuvos apskričių pradės veikti vieno langelio konsultacijų centrai, teiksiantys žmonėms išsamią informaciją apie pastatų atnaujinimo galimybes, finansavimą ir procesų eigą.

Deklaracija – įsipareigojimas spartesnei renovacijai

Renginio pabaigoje dalyviai pasirašė „Renovacijos bangos 2.0“ deklaraciją, kuria įsipareigojo siekti spartesnės, tvaresnės ir gyventojams lengviau pasiekiamo individualių namų atnaujinimo, sukuriant aiškų, veiksmingą ir lygiavertį paramos modelį visų tipų būstams.

 

Daugiau informacijos apie vykusį forumą rasite Politikų ir verslo forume – įsipareigojimas dėl paramos spartesnei individualių namų renovacijai – Lietuvos verslo konfederacija