Pažangos mažinant energijos nepriteklių ES lygmeniu nematyti
Pastatas kaip žmogaus kūnas: gimsta – išgyvena brandą – sensta, todėl Europos siūlomas pastatų atnaujinimo „Fit for 55“ („Tilpk į 55“) priemonių paketas yra puiki sąsaja. Ką tai reiškia? Neverta tikėtis, jog modernizuojant pastatą, pasirinkus atskiras priemones, pvz.: tik atitvarų apšiltinimą arba langų pakeitimą, poveikis klimato kaitai taps nuliniu. Jei atnaujinant pastatą iš ties tikimasi didelio energinio efektyvumo, tuomet jo modernizavimas turėtų būti visą apimantis, giluminis. Pagarbus požiūris į statinį, kaip ir į žmogaus kūną, yra kertinis siekiant minimalios įtakos klimato kaitai. Tai nėra vienos detalės atnaujinimas: visa sistema turi būti įtraukta į ilgalaikę „kūno“ rengybos programą.
Ateitis – kad ES statybiniai fondai būtų tarytum atraminė organizmo sistema, aplink kurią kuriami pagrindiniai „raumenys“, laikantys sveiką socialinį kūną. Tik visapusiškai įtraukus statybų ir projektavimo sektorius, šis „kūnas“ gali pajudėti energijos taupymo link, pasiekti užsibrėžtų ambicingų tikslų ir 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2030 m. Tai ypatingai svarbu nestabilios energinių išteklių rinkos sąlygomis ir naujai išryškėjusios grėsmės akivaizdoje.
Visi nekantriai laukia esminės pastatų sektoriaus pertvarkos
Pastatų sektoriaus energinės sąnaudos sudaro apie 40 proc. energijos ir Europoje generuoja apie 36 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Finansine išraiška tai sudaro 194 mlrd. eurų poreikį, o apie 50 mln. europiečių vis tiek gyvena energijos nepritekliuje. Sektoriaus pertvarka turėtų būti praktinis, gerai parengtas ir vieningas atsakas į dvigubus klimato kaitos ir ekonomikos atsigavimo iššūkius.
Veiksmai turi būti suderinti visos ES apimtimi, kad būtų permąstyta statybos sektoriaus vystymo strategija. Nuo statybos ir pastatų atnaujinimo iki statinių prijungimo prie šilumos ir elektros tinklų. Nuo skaitmeninių technologijų naudojimo iki pastatų atnaujinimo finansavimo.
Nuo to, kaip kinta pastatų poveikis klimato kaitai, iki to, kaip juose gyvenantys ar dirbantys žmonės geba susimokėti sąskaitas už energiją. Visi turėsime dirbti kartu, kad statytume ateities pastatus, o ES paketas „Fit for 55“ gali padėti rasti tinkamiausius sprendimus.
Kadangi pastatų energinis naudingumas nėra susijęs tik su naujais pastatais, pastatų atnaujinimas yra visų planų, kuriais siekiama sumažinti pastatų energijos suvartojimą ir generuojamas CO2 emisijas, esmė.
Pastatų atnaujinimo lygis – apgailėtinai mažas
Praėjusiais metais Europos Komisija inicijavo „Renovacijos bangą“. Pagal šią strategiją per ateinančius dešimt metų ES pastatų atnaujinimo lygis turėtų būti bent padvigubintas ir tuo būtų užtikrinta, kad esamų pastatų atnaujinimas, modernizacija padėtų efektyviau naudoti energiją ir išteklius.
Tačiau faktinis dabartinis pastatų atnaujinimo lygis yra apgailėtinai mažas – kiekvienais metais jis sudaro vos 1 proc. ES pastatų fondo. Energijos sutaupymai, vykdant modernizaciją, taip pat yra per maži – jie apima vidutiniškai tik 9 proc. gyvenamųjų pastatų.
Neatsižvelgus į pastatų atnaujinimo apimtis, vien padvigubinus veiklas, nebus sutaupyta tiek, kad būtų pasiektas užsibrėžtas 55 proc. CO2 emisijų mažinimo tikslas.
Vos 0,2 proc. ES pastatams kasmet atliekamas esminis atnaujinimas, t. y.įgyvendinama giluminė modernizacija
Tik 0,2 proc. ES pastatų kasmet yra nuodugniai atnaujinami. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) teigimu, iki 2030 m. šis skaičius turėtų siekti vidutiniškai 2,5 proc. per metus visose šalyse.
Pastarasis dešimtmetis parodė, kad iki 2020 m. šalyse savanoriškai taikytas energijos vartojimo efektyvumo didinimas nedavė norimų rezultatų. Tai geriausiai matyti lyginant nustatytus energinio efektyvumo privalomus rodiklius su privalomais šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimo deklaruojamais rezultatais.
Jei nebus vykdomos pastatų atnaujinimo programos, kyla realus pavojus, kad padidės namų šildymo išlaidos, o tai dar didesnę visuomenės dalį nustums į energijos nepriteklių. Kol kas realios pažangos mažinant energijos nepriteklių ES lygmeniu nepadaryta.
Daugiau skaitykite
