Pagrindiniai statybų ekosistemos iššūkiai (IV)

Naujos galimybės infrastruktūros plėtrai

Gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtrai įtaką daro realios prielaidos: augantys miestų gyventojų bei automobilių skaičiai, geografinė miestų plėtra, didėjantys gyventojų reikalavimai infrastruktūros kokybei, besiplečiančios gyvenamųjų ir negyvenamųjų objektų statybos apimtys ir kiti plėtrą skatinantys veiksniai.

Infrastruktūros priežiūra ir investicijos

Europos viešoji infrastruktūra sensta, ją reikia prižiūrėti ir modernizuoti. Tuo pat metu rinkai reikia naujos infrastruktūros, kad būtų sujungtos nacionalinės transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikalingas bendras valstybinio ir privataus kapitalo derinys, kuris finansuotų naujus statybos projektus ir esamos infrastruktūros išlaikymą ir tai, iš esmės, būtų pigiau nei ne investavimo išlaidos.

Esamos infrastruktūros priežiūra ir naujos infrastruktūros kūrimas pagerins ES piliečių saugumą ir mobilumą visoje Europoje. Be to, esamos infrastruktūros priežiūra ir naujos statyba padės sumažinti kelionių išlaidas bei transporto poveikį aplinkai. Galiausiai klimato pokyčiams atspari ir lanksti infrastruktūra apsaugos ES piliečius ir padidins jų konkurencingumą tarptautiniu lygiu.

Miestų plėtra ir vystymasis

Iki 2050 m. miestai bus vis išmanesni: tam tikri miestų sektoriai (efektyvus pastatas, atsinaujinančios energijos tiekimas, elektrinis transportas, tvari viešoji infrastruktūra, komercija, pramonė, viešosios įstaigos) bus sujungti vienas su kitu taikant integruotą planavimą ir naujas technologijas. Statybos sektorius susiduria su iššūkiu, kaip visapusiškai integruotis į pažangaus miesto vystymą ir valdymą.

Geresnė statybų sektoriaus integracija į išmanaus miesto dimensiją užtikrintų pažangesnę miesto plėtrą. Tai vaidintų nepaprastai svarbų vaidmenį ne tik užtikrinant geresnį prekių ir žmonių mobilumą, bet ir užtikrinant įperkamą būstą Europos piliečiams.

Iliustracija unsplash.com