Statyba ir modernizacija Europos žaliajame kurse

Europos Komisija (EK) paskelbė Europos žaliąjį kursą. Žaliasis kursas pristatomas kaip naujoji Europos augimo strategija. Priešingai nei Lietuvos nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKS) 2021–2030 m., EU žaliajame kurse pastatų modernizavimui skiriamas didelis dėmesys.

Pastatams tenka 40 proc. suvartojamos energijos. Teigiama, jog dabartinis visuomeninės paskirties ir privačių pastatų atnaujinimo mastas turėtų išaugti bent dvigubai.

Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) banga
Vykdydama Žaliojo kurso dalį EK paskelbė, kad 2020 m. pateiks iniciatyvą Pastatų atnaujinimo banga (Renovation wave). Nors vis dar nėra aišku, ką tai tiksliai reiškia, komunikate, be kita ko, įvardijamas griežtas EPBD vykdymo užtikrinimas, Komisija sukurs atvirąją platformą, kuri suburs pastatų ir statybos sektoriaus atstovus, architektus, inžinierius ir vietos valdžios institucijas. Joje bus siekiama: plėtoti novatoriškas finansavimo galimybes; skatinti investicijas į efektyvų energijos vartojimą pastatuose; pastatų modernizavimo pastangas sutelkti į didelius blokus, kad būtų galima pasinaudoti masto ekonomijos teikiama nauda. Tam, kad pašalinti kliūtis pastatų modernizavimui, siekiama panaikinti nacionalinius reguliavimo barjerus, trukdančius atnaujinti nuomojamus ir gyvenamuosius daugiabučius statinius.

Dokumente taip pat minima, jog į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą reikia įtraukti pastatų išmetamus teršalus.

Didesnis pastatų energinis naudingumas
Įvairių energijos šaltinių kainos turėtų būti tokios, kad taptų paskata rinktis efektyviai energiją vartojančius pastatus. Pastatai suprojektuoti taip, kad atitiktų žiedinės ekonomikos principus. Planuojamas didesnis skaitmeninimo mastas. Be to, numatomas pastatų atsparumo klimato kaitos padariniams didinimas. Reikalaujama, jog būtų užtikrintas griežtas pastatų energinio naudingumo taisyklių vykdymas.
Nė vieno nepalikti nuošalyje
Ypatingas dėmesys bus skiriamas socialinio būsto atnaujinimui, siekiant pagelbėti namų ūkiams, kuriems sunku apmokėti sąskaitas už energiją. Planuojama pagalba 50 mln. vartotojų būsto šildymui. Atkreipiamas dėmesys į socialinio būsto, mokyklų ir ligoninių pastatų atnaujinimą.

Daugiau apie Europos žaliąjį kursą
Didžiausias mūsų laikų uždavinys ir galimybė – iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Siekdama šio tikslo Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą (The European Green Deal) – itin plataus užmojo priemonių rinkinį, kuris turėtų suteikti Europos piliečiams ir verslo įmonėms galimybių pasinaudoti tvariu perėjimu prie žaliosios ekonomikos.
Priemonės, prie kurių pridedamas pradinis pagrindinių politikos sričių veiksmų planas, yra labai įvairios: nuo didelio masto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo iki investicijų į pažangiausius mokslinius tyrimus ir inovacijas ir Europos gamtinės aplinkos išsaugojimo.
Žaliasis kursas, remiamas investicijomis į ekologiškas technologijas, tvarius sprendimus ir naujas įmones, gali tapti nauja ES augimo strategija. Jos sėkmei būtinas visuomenės ir visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir įsipareigojimai.
Europos žaliasis kursas visų pirma yra kelias į teisingą ir socialiai sąžiningą transformaciją. Ji sukurta taip, kad nė vienas asmuo ar regionas neliktų nuošalyje vykstant didelei pertvarkai ateityje.

https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt

Iliustracija pixabay