Vyriausybė pritarė nacionaliniam kovos su klimato kaita planui
Vyriausybė pritarė atnaujintam nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui (toliau – NEKS planui) 2021–2030 m. Tačiau nepaisant viešų deklaracijų, konsultacijos su statybų sektoriaus organizacijomis nevyko, o pastatų modernizavimas šiame plane neminimas.
NEKS numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita. Iki metų pabaigos šis planas bus pateiktas Europos Komisijai (EK), kuri iki 2020 m. birželio turėtų pateikti nacionalinių planų vertinimą.
„Esame itin nemaloniai nustebę, jog vyriausybė pritarė 2021–2030 m. nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui, taip ir nepasikonsultavusi nei su viena statybų sektoriaus organizacija. Negana to, pastatų modernizavimas NEKS išvis neminimas. O juk statiniai yra gyvybiškai svarbūs vertinant poveikio neutralumą klimato kaitos procesui. Statybų sektorius „pirmauja” tarp kitų sektorių pagal energijos suvartojimą ir anglies dioksido emisijas. Ir joks kitas sektorius nesiūlo tiek daug galimybių, kurios ženkliai pagerintų žmonių gyvenimą,“ – pastebi Edita Meškauskienė MVGA prezidentė.
Kaip teigiama Energetikos ministerijos pranešime, plane numatytos priemonės bus vertinamos ekonominiais, aplinkosauginiais ir socialiniais aspektais ir įtraukiamos į sektorines strategijas. Siekiant užtikrinti nacionalinių energetikos ir klimato politikos tikslų pasiekimą per ateinančius metus numatyta perkelti NEKS plano priemones į strateginio planavimo dokumentus. Šio proceso koordinavimą užtikrins tarpinstitucinė darbo grupė.
NEKS plane numatytos penkios svarbiausios kryptys, kuriomis siekiama mažinti poveikį klimatui: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas, mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.
Visoms ES šalims yra nustatyti konkretūs rodikliai, kuriuos lemia energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 m. Lietuva turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.
NEKS plane numatyta, kad įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2030 m. Lietuvos transporto sektoriuje ŠESD emisijos sumažės 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – net 52,4 proc.
Pirminis Lietuvos NEKS plano projektas Europos Komisijai buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 14 d. Pirmosios viešosios konsultacijos Lietuvoje vykdytos nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. gegužės mėn. Sulaukus EK rekomendacijų, paskelbtų 2019 m. birželio 18 d. bei visuomenės pasiūlymų vyko intensyvūs NEKS plano koregavimo ir papildomos politikos modeliavimo darbai. Lapkričio 13 d. Vyriausybė pritarė NEKS plano projektui ir jis vėl buvo derinamas su visuomene.
„Tenka tik apgailestauti, jog Lietuvoje pastatų atnaujinimas (modernizavimas) vėl tik tariamasis prioritetas,“ – sako E. Meškauskienė.
