Stogo konstrukcijos ypatumai ekstremalių temperatūrų sąlygomis
Šių metų žiema buvo itin šalta ir ne vieną įtikino koks svarbus tinkamas namo apšiltinimas. Paanalizavus bent kelerių metų klimatines sąlygas, pastebimas ekstremalių temperatūrų – labai žemų temperatūrų žiemą, arba labai karštų vasarų – padidėjimas.
„Ši žiema priminė, kad buvome šiek tiek pamiršę ką reiškia šalčiai, o jie šiais metais parodė tam tikrus minusinius skaičius. Daug šilumos nuostolių galima prarasti per stogą. Namo stogas, pagal santykinį plotą užima didžiąją dalį viso namo konstrukcijos. Todėl neteisingai apšiltintas stogas gali ženkliai padidinti namo išlaidas“ – sako Andrius Buska, MVGA valdybos narys.
Jis pastebi, jog apie stogo apšiltinimą reikėtų pagalvoti nuo pirmųjų namo projektavimo etapų. Nes tik tokiu būtu pavyks maksimaliai išnaudoti erdvę ir, pavyzdžiui, dalį kambarių įrengti namo palėpėje.
Šiltinimo medžiagų pasirinkimas atliekamas statinius projektuojant, atsižvelgiant į tam tikrus konstruktyvinius dalykus. Kokios bus gegnės, koks žingsnis jų išdėstymo, koks reikalingas šiltinimo storis ir tai sąlygoja pastato energetinio efektyvumo klasę.
Skirtingiems stogams – skirtingos šiltinimo medžiagos
Padidinto tankio akmens vatos plokštės gaminamos pagal naują technologiją, žymiai plonesni plaušeliai, kurie geriau tarpusavyje priglunda. Šilumos laidumo koeficientas pakankamai geras l=0.034W/m-K.
Dar efektyvesnė akmens plokštė, kurios laidumo koeficientas l=0.033W/m-K. Ji žymiai standesnė, jos nominalus tankis 55 kg / 1m3. Ji jau išeina iš kategorijos minkštų, pusiau minkštų, į padidinto tankio. Ir matome iškart paspaudžiant, žymiai didesnis atsparumas gniuždymui. Dėl to šias medžiagas montuoti horizontaliose ar nuožulniose konstrukcijose, yra vienas malonumas. Nėra jokio išlinkimo.
Skirtingiems stogams naudojamos skirtingos šiltinimo medžiagos. Šlaitinio stogo šiltinimui yra naudojama lakštinė vata. Perdangai ar santvarinei konstrukcijai reikia birios vatos, iš kurios ir bus formuojamas šilumos izoliacijos sluoksnis.
