MVGA nariai aktyviai seka Europos Komisijos (EK) sprendimus energijos efektyvumo užtikrinimui. Šių metų liepą Europos Komisija paskelbė pasiūlymą pakeisti Europos klimato teisę, nustatant naują – 2040 m. – klimato tikslą. Tai svarbus žingsnis po 2023 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos, kurioje buvo konstatuota, kad nors daugelis šalių stiprina klimato politiką, būtini neatidėliotini papildomi veiksmai, kad pasaulis išliktų Paryžiaus susitarimo vėžėse.

Siūlomas naujas tikslas

Europos Komisija siūlo iki 2040 m. sumažinti grynąsias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

• Tai tarpinė stotelė tarp dviejų jau įtvirtintų įsipareigojimų:
• mažiausiai 55 proc. emisijų sumažinimo iki 2030 m.,
• grynojo nulio pasiekimo iki 2050 m.

Skirtingai nei dabartiniai tikslai, kurie yra privalomi visai Sąjungai kaip kolektyvui, siūlomas 2040 m. tikslas skatintų kurti aiškesnę po 2030 m. politikos architektūrą, užtikrinančią, kad kiekvienas sektorius ir valstybė narė prisidėtų prie bendro rezultato.

Kur dingo energijos vartojimo efektyvumo tikslas?

Nors Komisija akcentuoja, kad siekiant 2040 m. tikslo bus reikalingi visi nulinės arba mažos anglies* sprendimai, tarp jų ir energijos vartojimo efektyvumas, pasiūlyme nėra numatyto privalomo energijos vartojimo efektyvumo tikslo.

Ar aukodami principą „pirmiausia energijos vartojimo efektyvumas“ nerizikuojame pažeisti subalansuotos klimato politikos pagrindo?

Efektyvumo priemonės ne tik padeda mažinti emisijas, bet ir:

• didina energetinį saugumą,

• mažina sąskaitas vartotojams,

• stiprina konkurencingumą.

Komisija žada, kad rengiant po 2030 m. politikos paketą energijos vartojimo efektyvumo principas bus atspindėtas kitose priemonėse, pvz., per teisėkūros pasiūlymus dėl energijos prieinamumo, tiekimo saugumo ar naujų technologinių sprendimų. Tačiau kol kas tai paliekama kaip galimybė, o ne aiškus įsipareigojimas.

Argumentai už tęstinumą ir stiprinimą

Eurima – Europos izoliacinių medžiagų asociacija, atstovaujanti izoliacinių medžiagų gamintojams ir skatinanti efektyvaus energijos vartojimo sprendimus, pabrėžia:

Privalomo tikslo atsisakymas būtų žingsnis atgal.

Įtraukus aiškų 2040 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslą, galima būtų:

• užtikrinti subalansuotą ir patikimą trajektoriją emisijų mažinimo kelyje,
• suteikti rinkai aiškius signalus dėl investicijų krypties,
• išlaikyti energijos vartojimo efektyvumą kaip kertinę ES klimato politikos dalį.

Priešingu atveju kyla rizika, kad technologiniai absorbentai ar kitos priemonės taps prioritetu, o pigiausias ir greičiausiai veikiančias priemones – efektyvumo didinimą – nustumtume į šalį.

Ar šis kompromisas išties reikalingas?

Diskusija dėl 2040 m. klimato tikslo atveria platesnį klausimą: ar siekiant kompromiso tarp sektorių nereikia paaukoti paties racionaliausio principo – pirmiausia taupyti energiją ?

Jei energijos vartojimo efektyvumas nebus aiškiai įtvirtintas, ES rizikuoja prarasti galimybę klimato neutralumą pasiekti mažesnėmis sąnaudomis, teisingiau ir greičiau.

__________________________________________________________

* Nulinės anglies – visiškai nesukelia šiltnamio efektą sukeliančių dujų (pvz., saulės, vėjo, hidroenergija, branduolinė energija).
   Mažos anglies – jų poveikis klimatui yra žymiai mažesnis nei iškastinio kuro naudojimo, bet ne visiškai nulinis (pvz., gamtinės dujos su CCS, biokuras, vandenilis iš atsinaujinančių šaltinių).

Energinis efektyvumas – tai ne tik šiluma ir mažesnės išlaidos, bet ir didesnis gyventojų saugumas. Daugiabučių atnaujinimas suteikia galimybę kompleksiškai spręsti svarbiausias pastato būklės problemas. Viena iš jų – užtikrinti, kad pastatas ne tik atitiktų esminius reikalavimus, bet ir būtų komfortiškas ir saugus gyventojams visose buitinėse situacijose.

Atnaujinant daugiabučius gyvenamuosius namus, atliekami ne tik pasirinkti atitvarų šiltinimo darbai, bet ir keičiamos elektros instaliacijos, šalinamos kenksmingos medžiagos, montuojamos priešgaisrinės sistemos. Optimalūs techniniai projektiniai sprendimai ženkliai gali sumažinti gaisrų riziką ir jų pasekmes. Vis dėlto, dar pasitaiko, kad fasadų šiltinimui ar apdailai, pasirenkami mažesnio atsparumo ugniai statybos produktai nei numatyta projekto sprendiniuose. Tokie užsakovų ar projektą įgyvendinančio rangovo veiksmai kelia rimtą pavojų – nelaimės atveju gaisro ugnis gali plisti greičiau, o gaisro metu išsiskiriantys nuodingi dūmai gali kelti grėsmę gyventojų ar statinio naudotojų sveikatai.

Todėl gaisrinės saugos reikalavimai privalo būti neatsiejami nuo daugiabučių modernizavimo viso proceso metu kaip tai numato atnaujinta Pastatų energinio efektyvumo direktyva. Energinio efektyvumo priemones itin svarbu derinti su aiškiais saugumo standartais. Rinkdamiesi kokybišką daugiabučių atnaujinimą, gyventojai investuoja ne tik į šiltesnius, bet ir į saugesnius bei patikimesnius namus.

Daugiau apie tai kaip pastatų atnaujinimas gali užtikrinti gaisrinę saugą skaitykite. 

Mineralinės vatos gamintojai, vertindami makroekonominę situaciją Europoje, nuolat remia tvarų natūralių išteklių vartojimą. Priklausomybė nuo užsienio energijos išteklių ir didėjantis spaudimas elektros tinklams verčia mažinti energijos naudojimą atliekant pastatų modernizavimą, siekiant tvaresnės ir saugesnės Europos. Pastatų atnaujinimas turėtų prasidėti nuo pastatų atitvarų apšiltinimo, nes tai paprasčiausias ir efektyviausias būdas pradėti taupyti. Tinkamai izoliuojant pastatus, kiekviena investicija, mažinanti finansinę naštą Europos energijos sistemai ir piliečiams, tampa vis reikšmingesnė.

Šilumos izoliacijos privalumai:

Stabilumas. Tinkama šilumos izoliacija sumažina elektros tinklo apkrovą, mažindama energijos poreikį pastatų šildymui ir vėsinimui. Gerai izoliuoti namai gali sumažinti namų ūkių energijos poreikius iki 70 proc., o tai padeda stabilizuoti energijos suvartojimą ir sumažinti finansines sąnaudas energetikos sektoriuje.

Nepriklausomybė. Tinkama izoliacija didina Europos energetinį atsparumą, mažindama priklausomybę nuo energijos importo. Šiuo metu ES importuoja 53 proc. savo energijos, kuri per dieną kainuoja apie 1 mlrd. Eur.  Padidinus energijos vartojimo efektyvumą 1 proc. dujų importas sumažinamas 2,6 proc.

Augimas. Šilumos izoliacija skatina ekonomikos augimą, nes bent 50 proc. pastatų sektoriaus pridėtinės vertės sukuriama dirbant su pastatų šilumos izoliavimo apvalkalu. 1 mln. Eur, investuotas į pastato energinį modernizavimą, sukuria vidutiniškai 18 darbo vietų Europoje.

Įperkamumas. Šilumos izoliacija gali žymiai sumažinti šildymo išlaidas, kokybiškai izoliuoti namai gali sutaupyti iki 1350 Eur per metus, palyginti su neefektyviais namais. Tai svarbus būdas atveriantis naujas galimybes investuoti į efektyvesnius šildymo sprendimus.

Sveikata. Tinkama pastato izoliacija didina komfortą ir teigiamai veikia žmonių sveikatą, stabilizuodama vidaus temperatūrą, mažindama triukšmo taršą ir gerindama oro kokybę pastatuose.

Daugiau informacijos galite rasti The Priority Insulation

Europos bendruomenių bei piliečių pastatų atnaujinimo geroji patirtis Case Studies

Ilgus metus eksploatuojami vamzdynai senuose pastatuose  jau seniai susidėvėjo, tačiau būstų savininkai mieliau rizikuoja patirti didelius nuostolius dėl trūkusių vamzdžių sukeltų avarijų nei modernizuoti šilumos punktų inžinerinius mazgus ir sutaupyti didelius kiekius energijos. Pastatų atnaujinimas, tai toli gražu ne tik gražūs spalvoti fasadai, kuriais mus džiugina modernizuoti miestų kvartalai. Tai didžiuliai kiekiai sutaupytos energijos, atlikus šilumos bei karšto vandens sistemų izoliavimo darbus. 

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skiria 80 proc. kompensaciją, kuri yra labai gera paskata pakeisti vamzdžius šiuolaikiniais. Vamzdynų šilumos izoliacija yra svarbus žingsnis, norint pagerinti pastato energinį efektyvumą ir komfortą.

Šilumos vamzdžių izoliacija yra svarbi dėl kelių priežasčių:

Energijos taupymas. Izoliuoti vamzdžiai padeda sumažinti šilumos nuostolius, todėl mažiau energijos reikia šildymui. Tai padeda sumažinti sąskaitas už šildymą ir efektyviau naudoti energiją.

Apsauga nuo kondensato. Izoliacija apsaugo vamzdžius nuo kondensato susidarymo, kuris gali sukelti koroziją ir kitus pažeidimus.

Saugumas. Izoliuoti vamzdžiai sumažina paviršiaus temperatūrą, apsaugodami žmones nuo nudegimų ir aplinkines konstrukcijas nuo perkaitimo.

Komfortas. Tinkamai izoliuoti vamzdžiai padeda palaikyti pastovią temperatūrą patalpose, užtikrinant komfortiškas sąlygas.

Triukšmo mažinimas. Izoliacija taip pat padeda mažinti triukšmą, kuris kyla dėl skysčių ar garų judėjimo vamzdynuose. Tai yra svarbu tiek pramoniniuose, tiek gyvenamuosiuose pastatuose, siekiant užtikrinti komfortą ir gerą darbo ar gyvenimo aplinką.

Vamzdžių izoliacijai dažniausiai naudojami kevalai, kurie yra ilgaamžiai, atsparūs atmosferos veiksnių poveikiui, biologinei ir cheminei korozijai. Daugiau informacijos apie tai galite rasti čia 

Nuotrauka iš pixabay.com

Š.m. rugsėjo 12 d. Lietuvos gaisrinės saugos asociacija NGSA kartu su kolegomis iš Estijos ir Latvijos organizuoja jau ketvirtąjį gaisrinės saugos technologijų forumą – Baltic Fire Forum 2024. Tai konferencija – paroda kurios metu bus pristatomos gaisrinės saugos prevencijos užtikrinimo priemonių, gaisrų plitimo ribojimo ir gesinimo sistemų naujovės, diskutuojama tiek apie technologines inovacijas, tiek apie gerąją praktiką projektuojant, eksploatuojant, bandant ir prižiūrint apsaugines sistemas.

Gaisrinės saugos ekspertas Martynas Matulevičius teigia, jog šio Forumo tikslas suburti gaisrinės saugos specialistų bendruomenę į didžiausią Baltijos šalyse šiai sričiai skirtą renginį kuriame dalyvaus tiek profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai, tiek gaisrinės saugos inžinerijos specialistai. „Tai bus renginys kuriame gaisrinės saugos projektuotojai išgirs su kokiomis problemomis susiduria ugniagesiai gelbėtojai jų projektuotuose pastatuose. Kokias naujas technologijas išnaudoja siekiant greitai ir efektyviai užgesinti gaisrus. Tai taip pat bus renginys kuriame ugniagesiai gelbėtojai sužinos, kokios techninės priemonės naudojamos gaisro plitimui pastate riboti, kokios naujausios sistemos naudojamos gaisrui lokalizuoti, ir kaip jas galima panaudoti gelbėjimo darbų įkarštyje“.

Šiais metais nuspręsta Forumą organizuoti Rygoje, Latvijoje. Renginyje dalyvaus ne tik Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentų struktūriniai padaliniai, bet ir gaisrinės saugos projektuotojai, inžinerinių dalių inžinieriai, techninės priežiūros atstovai, architektai, darbų ir civilinės saugos specialistai, kuriems kasdieniniame darbe tenka susidurti su žmonių sauga.

Forume bus pristatomos naujausios tendencijos ir žinios apie kovą su gaisrais, potvyniais ir techninėmis avarijomis, taip pat bus pristatyti padaliniai, kurie atsakingi už apsauginių sistemų bandymus, sertifikavimą, statomų ir eksploatuojamų pastatų priežiūrą. Priešgaisrinės priežiūros inspektoriai dalinsis savo praktika, kokios dažniausiai fiksuojamos klaidos projektuojant ir statant pastatus, taip pat juos netinkamai prižiūrint.

Forume savo pranešimus skaitys 12 šalių gaisrinės saugos inžinieriai, akredituotų laboratorijų vedantys specialistai, taktinių mokymo centrų lektoriai. Bus pristatomi naujausi gaisrinių bandymų metu technologijų rezultatai, dalinamasi gerąja sudėtingų gaisrinės saugos skaičiavimų praktika, dalinamasi tarptautinių gelbėjimo komandų bendradarbiavimo idėjomis, efektyviomis gaisrų gesinimo ir techninių avarijų likvidavimo taktikomis.

Prancūzijos ugniagesiai apžvelgs robotizacijos privalumus gelbėjant žmones ir gesinant garsųjį „Notre Dame de Paris“ katedros gaisrą. Ukrainiečiai ugniagesiai kalbės apie žmonių gelbėjimo darbus apšaudymo metu ir vykdomus išminavimo darbus. Bus apžvelgtos žaliosios energetikos keliami pavojai, taip vandenilio energijos iššūkiai.

Forume sulauksime pranešimų iš bandymų – sertifikavimo, priešgaisrinės priežiūros, gelbėjimo darbų sričių. Šis forumas taps puikia lyderystės platforma naujai inžinierių ir karininkų kartai, kuri bus tuo pačiu paskatinta plėsti savo profesines žinias.

Konferencijos metu, Ryga – Expo esančioje ekspozicinėje salėje ir lauke bus pristatomos ugniagesiams reikalingos asmeninės apsaugos priemonės, įranga skirta gesinti gaisrus, likviduoti technines ir chemines avarijas, įranga dirbti vandenyje ir gylyje. Eksponuojama bus ir statybose reikalingos pasyviosios gaisrinės saugos technologijos ir gaisrų gesinimui padedančios aktyviosios, gesinimo ir dūmų šalinimo technologijos. Bus sudarytos sąlygos bendrovėms norinčioms pristatyti savo siūlomas apsaugines prekes, technologijas ir sistemas tai padaryti vienoje ekspozicinėje salėje.

Anot Martyno Matulevičiaus Gaisrinės Saugos Technologijų Forumo tikslas yra kelti Baltijos šalių ugniagesių ir gaisrinės saugos specialistų žinių lygį, profesionalumą, taip pat motyvuoti inžinerijos specialistus dalintis sukaupta patirtimi ne tik su tolimojo užsienio, bet ir su kaimyninių šalių kolegomis.

Bilietus į vienos dienos konferenciją-parodą galima įsigyti čia:

https://tickets.paysera.com/en-LV/event/baltic-fire-forum-2024-716d