Pavasarį patvirtinti nauji reikalavimai pastatams gali pakeisti milijonų ES piliečių gyvenimą. Priešingai skeptiškoms nuomonėms, girdėtoms prieš pasiekiant susitarimą dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos (angl. Energy Performance of Buildings Directive), investicijų į pastatų fondą nauda sveikatai, klimatui, finansams ir užimtumui yra didžiulė.
Pastatų energinio naudingumo direktyva (PEND) siekiama iki 2050 m. visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo į aplinką, tiesiogiai prisidedant prie ES energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Statybų sektorius suvartoja apie 40 proc. visos ES suvartojamos energijos ir išmeta 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Statybų sektorius yra didžiausias energijos vartotojas Europoje, todėl labai svarbus siekiant ES energetikos ir klimato tikslų.
Jei PEND nebūtų priimta, būtų reikėję susitaikyti su esama padėtimi, kai pernelyg daug žmonių vis dar gyvena nepatogiuose, prastai apšiltintuose namuose, kurių jie neišgali apšildyti. 2022 m. Europos Komisija nustatė, kad daugiau kaip 95 mln. žmonių ES, t. y. beveik 22 proc. gyventojų, gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Tais pačiais metais ES gyventojų, negalinčių tinkamai šildyti savo būsto, dalis padidėjo nuo 6,9 proc. iki 9,3 proc.
Tinkama atitvarų izoliacija leidžia sumažinti pastatų šildymui ir vėsinimui sunaudojamos energijos kiekį, sumažinti išmetamo CO2 kiekį, be to sukurti patogią ir sveiką aplinką patalpose. Energiškai efektyvus pastatų modernizavimas apsaugo namų ūkius per šalčius ir užtikrina šiluminį komfortą per karščio bangas.
Taip, šilti ir efektyvūs pastatai yra investicija. Taip, pastatų atnaujinimas turėtų būti atliekama tinkamai. Tačiau PEND gali paskatinti pokyčius, kurių reikia žmonėms ir aplinkai. Europos Parlamentas ženklia balsų persvara nusprendė padėti pažeidžiamiems piliečiams, kuriems tenka mokėti dideles sąskaitas už energiją, ir gerokai sumažinti Europos pastatų energijos suvartojimą.
PEND buvo sukurta tam, kad pastatų šildymas būtų ne tik pigesnis, bet ir efektyvesnis. Tai svarbu, nes naudojant mažiau energijos galiausiai sumažėja namų ūkio sąskaitos. Antra, nes kai namų ūkiai naudoja mažiau energijos, daugiau dekarbonizuotos energijos lieka sunkiai absorbuojamiems sektoriams, t. y. didžiajai daliai pramonės ir transporto sektorių. Tai padeda užtikrinti ES įmonių ekonominį konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Jei norime, kad pramonė būtų neutrali anglies dioksido atžvilgiu ir išliktų konkurencinga tarptautiniu mastu, turime rasti būdų, kaip suteikti Europos pramonei daug ir įperkamos žaliosios energijos, kartu mažinant iškastinio kuro naudojimą. Tarptautinė energetikos įmonė EDF balandžio mėn. pasiūlė, kad norint iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą, reikėtų smarkiai sumažinti energijos paklausą ir elektrifikuoti tinklą.
Lenkijoje, šalyje, kurioje 44 000 ankstyvų mirčių per metus tiesiogiai siejamos su oro tarša, pagal 25 mlrd. eurų vertės pastatų atnaujinimo programą smarkiai aplinką teršiantis anglių deginimas keičiamas švaresnėmis ir sveikesnėmis alternatyvomis. Tačiau švarios energijos iniciatyvos savaime nesumažina suvartojamos energijos kiekio, o tai labai svarbu siekiant panaikinti energijos nepriteklių ir užtikrinti mažesnes sąskaitas už energiją tiek viešajam, tiek privačiam sektoriuje.
Taupant energiją galima spręsti ES elektros tinklų pralaidumų trūkumo problemą. Tinklų ir vietinių tinklų pajėgumai dažnai yra tiesiog nepakankami. Pavyzdžiui, Nyderlanduose dėl tinklo perkrovos ir aukštų energijos kainų jau sustabdyti kelių energijai imlių pramonės šakų anglies dioksido išmetimo mažinimo planai, taip pat kai kurie statybos darbai ir projektai. Reikia skubiai suderinti pasiūlą su paklausa. Švarios atsinaujinančiosios energijos, kurios labai reikia, pasiūla ir tinklo pajėgumai viršija mūsų elektrifikavimo poreikius.
Europos mineralinės vatos izoliacijos gamintojams atstovaujanti asociacija „Eurima“ šiemet paskelbs studiją apie pikinio elektros energijos poreikio valdymą pastatuose kaip ekonomiškai optimalų kelią į anglies dvideginio emisijos sumažinimą iki nulio. Jau dabar „Eurima“ tyrimai rodo, kad itin efektyviai energiją vartojantys pastatai gali sumažinti energijos poreikį ir pikines apkrovas 57 GW, o iki 2030 m. 50 proc. sumažinus Europos pastatų energijos suvartojimą, CO2 emisijos sumažėtų 18 proc. Tas pats pokytis taip pat galėtų sumažinti kapitalo sąnaudas energetikos sektoriuje iki 2050 m. nuo 53 iki 89 mlrd. eurų. Galiausiai, be visos naudos ekonomikai, klimatui ir europiečių sveikatai, būnant patogiuose ir saugiuose namuose labai pagerėja savijauta. 2015 m. paskelbtame „Eurima“ tyrime jau nustatyta, kad geresnė oro kokybė, susijusi su geresne izoliacija, padeda europiečiams gyventi ilgiau ir sveikiau, o tai gali padėti sutaupyti 6,6 mlrd. eurų per metus su sveikata susijusių išlaidų. Tyrimas buvo vykdytas 25 Europos šalyse.
Straipsnis parengtas pagal Is Buildings Renovation Bad News for Households? – Euractiv
