Europos Parlamentas atkreipia dėmesį į vis gilėjančią būsto prieinamumo krizę, kuri tampa viena didžiausių šių laikų socialinių ir ekonominių problemų. Per pastaruosius aštuonerius metus būsto kainos vidutiniškai išaugo 48 proc., nuomos – 18 proc., o kai kuriems namų ūkiams išlaidos būstui sudaro net iki 40 proc. jų pajamų.

Situacija Lietuvoje

Lietuvos banko vertinimu, pastaruoju metu Lietuvos gyventojų būsto įperkamumo lygis yra sumažėjęs. Tai reiškia, kad vis daugiau šeimų susiduria su sunkumais įsigyjant ar išlaikant būstą.

„Būsto įperkamumas – tai vienas iš gerovės valstybės požymių, socialinės atsakomybės ir oraus gyvenimo sąlygų užtikrinimo savo šalies žmonėms rodiklių. Todėl būtina siekti tvarios būsto paklausos raidos, mažinti paklausos ir pasiūlos neatitikimus, kurie lemia didelius kainų augimus,“ – teigia MVGA prezidentė Edita Meškauskienė.

Didžiausi iššūkiai

Šiandien situaciją sunkina nuolat auganti paklausa ir lėta pasiūlos plėtra. Statybų sektorius silpnėja – 2024 m. gyvenamųjų namų statyba sumažėjo beveik 6 proc. Labiausiai pažeidžiami lieka jauni žmonės bei mažas ir vidutines pajamas gaunančios šeimos, kurios vis dažniau negali sau leisti įsigyti ar išsinuomoti būsto.

Didmiesčiuose problemą dar labiau paaštrina tai, kad gyvybiškai svarbūs darbuotojai – gydytojai, mokytojai, saugumo pareigūnai ar aptarnavimo sektoriaus specialistai – neretai negali gyventi ten, kur jų labiausiai reikia.

Siūlomi sprendimai

Europos Parlamentas ragina:

• ženkliai padidinti būsto pasiūlą ir spartinti naujų statybų bei senų statinių atnaujinimo procesus;
• supaprastinti leidimų išdavimo procedūras ir mažinti biurokratiją;
• pritraukti daugiau privataus kapitalo bei efektyviau naudoti ES fondus;
• stiprinti paramą mažoms ir vidutinėms statybų įmonėms;
• remti paklausą per tikslines priemones jaunimui ir šeimoms – hipotekos garantijas, mokesčių lengvatas pirmą kartą perkantiesiems būstą;
• užtikrinti geresnį duomenų rinkimą ir analizę, kad sprendimai būtų pagrįsti faktais.

Kodėl tai svarbu

Būstas nėra vien ekonominis klausimas – tai piliečių orumo, šeimos stabilumo ir ateities pagrindas. Sprendžiant būsto krizę suteikiama viltis jaunimui, saugumas šeimoms ir tvirtesnis pamatas Europos konkurencingumui pasaulyje.

„Kiekvienas europietis turi turėti vietą, kurią galėtų vadinti namais. Tai pirmasis žingsnis į svajonių, teisingumo ir laisvės ateitį,“ – pabrėžiama Europos Parlamento pranešime.

MVGA nariai aktyviai seka Europos Komisijos (EK) sprendimus energijos efektyvumo užtikrinimui. Šių metų liepą Europos Komisija paskelbė pasiūlymą pakeisti Europos klimato teisę, nustatant naują – 2040 m. – klimato tikslą. Tai svarbus žingsnis po 2023 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos, kurioje buvo konstatuota, kad nors daugelis šalių stiprina klimato politiką, būtini neatidėliotini papildomi veiksmai, kad pasaulis išliktų Paryžiaus susitarimo vėžėse.

Siūlomas naujas tikslas

Europos Komisija siūlo iki 2040 m. sumažinti grynąsias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

• Tai tarpinė stotelė tarp dviejų jau įtvirtintų įsipareigojimų:
• mažiausiai 55 proc. emisijų sumažinimo iki 2030 m.,
• grynojo nulio pasiekimo iki 2050 m.

Skirtingai nei dabartiniai tikslai, kurie yra privalomi visai Sąjungai kaip kolektyvui, siūlomas 2040 m. tikslas skatintų kurti aiškesnę po 2030 m. politikos architektūrą, užtikrinančią, kad kiekvienas sektorius ir valstybė narė prisidėtų prie bendro rezultato.

Kur dingo energijos vartojimo efektyvumo tikslas?

Nors Komisija akcentuoja, kad siekiant 2040 m. tikslo bus reikalingi visi nulinės arba mažos anglies* sprendimai, tarp jų ir energijos vartojimo efektyvumas, pasiūlyme nėra numatyto privalomo energijos vartojimo efektyvumo tikslo.

Ar aukodami principą „pirmiausia energijos vartojimo efektyvumas“ nerizikuojame pažeisti subalansuotos klimato politikos pagrindo?

Efektyvumo priemonės ne tik padeda mažinti emisijas, bet ir:

• didina energetinį saugumą,

• mažina sąskaitas vartotojams,

• stiprina konkurencingumą.

Komisija žada, kad rengiant po 2030 m. politikos paketą energijos vartojimo efektyvumo principas bus atspindėtas kitose priemonėse, pvz., per teisėkūros pasiūlymus dėl energijos prieinamumo, tiekimo saugumo ar naujų technologinių sprendimų. Tačiau kol kas tai paliekama kaip galimybė, o ne aiškus įsipareigojimas.

Argumentai už tęstinumą ir stiprinimą

Eurima – Europos izoliacinių medžiagų asociacija, atstovaujanti izoliacinių medžiagų gamintojams ir skatinanti efektyvaus energijos vartojimo sprendimus, pabrėžia:

Privalomo tikslo atsisakymas būtų žingsnis atgal.

Įtraukus aiškų 2040 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslą, galima būtų:

• užtikrinti subalansuotą ir patikimą trajektoriją emisijų mažinimo kelyje,
• suteikti rinkai aiškius signalus dėl investicijų krypties,
• išlaikyti energijos vartojimo efektyvumą kaip kertinę ES klimato politikos dalį.

Priešingu atveju kyla rizika, kad technologiniai absorbentai ar kitos priemonės taps prioritetu, o pigiausias ir greičiausiai veikiančias priemones – efektyvumo didinimą – nustumtume į šalį.

Ar šis kompromisas išties reikalingas?

Diskusija dėl 2040 m. klimato tikslo atveria platesnį klausimą: ar siekiant kompromiso tarp sektorių nereikia paaukoti paties racionaliausio principo – pirmiausia taupyti energiją ?

Jei energijos vartojimo efektyvumas nebus aiškiai įtvirtintas, ES rizikuoja prarasti galimybę klimato neutralumą pasiekti mažesnėmis sąnaudomis, teisingiau ir greičiau.

__________________________________________________________

* Nulinės anglies – visiškai nesukelia šiltnamio efektą sukeliančių dujų (pvz., saulės, vėjo, hidroenergija, branduolinė energija).
   Mažos anglies – jų poveikis klimatui yra žymiai mažesnis nei iškastinio kuro naudojimo, bet ne visiškai nulinis (pvz., gamtinės dujos su CCS, biokuras, vandenilis iš atsinaujinančių šaltinių).

Energinis efektyvumas – tai ne tik šiluma ir mažesnės išlaidos, bet ir didesnis gyventojų saugumas. Daugiabučių atnaujinimas suteikia galimybę kompleksiškai spręsti svarbiausias pastato būklės problemas. Viena iš jų – užtikrinti, kad pastatas ne tik atitiktų esminius reikalavimus, bet ir būtų komfortiškas ir saugus gyventojams visose buitinėse situacijose.

Atnaujinant daugiabučius gyvenamuosius namus, atliekami ne tik pasirinkti atitvarų šiltinimo darbai, bet ir keičiamos elektros instaliacijos, šalinamos kenksmingos medžiagos, montuojamos priešgaisrinės sistemos. Optimalūs techniniai projektiniai sprendimai ženkliai gali sumažinti gaisrų riziką ir jų pasekmes. Vis dėlto, dar pasitaiko, kad fasadų šiltinimui ar apdailai, pasirenkami mažesnio atsparumo ugniai statybos produktai nei numatyta projekto sprendiniuose. Tokie užsakovų ar projektą įgyvendinančio rangovo veiksmai kelia rimtą pavojų – nelaimės atveju gaisro ugnis gali plisti greičiau, o gaisro metu išsiskiriantys nuodingi dūmai gali kelti grėsmę gyventojų ar statinio naudotojų sveikatai.

Todėl gaisrinės saugos reikalavimai privalo būti neatsiejami nuo daugiabučių modernizavimo viso proceso metu kaip tai numato atnaujinta Pastatų energinio efektyvumo direktyva. Energinio efektyvumo priemones itin svarbu derinti su aiškiais saugumo standartais. Rinkdamiesi kokybišką daugiabučių atnaujinimą, gyventojai investuoja ne tik į šiltesnius, bet ir į saugesnius bei patikimesnius namus.

Daugiau apie tai kaip pastatų atnaujinimas gali užtikrinti gaisrinę saugą skaitykite. 

Mineralinės vatos gamintojai, vertindami makroekonominę situaciją Europoje, nuolat remia tvarų natūralių išteklių vartojimą. Priklausomybė nuo užsienio energijos išteklių ir didėjantis spaudimas elektros tinklams verčia mažinti energijos naudojimą atliekant pastatų modernizavimą, siekiant tvaresnės ir saugesnės Europos. Pastatų atnaujinimas turėtų prasidėti nuo pastatų atitvarų apšiltinimo, nes tai paprasčiausias ir efektyviausias būdas pradėti taupyti. Tinkamai izoliuojant pastatus, kiekviena investicija, mažinanti finansinę naštą Europos energijos sistemai ir piliečiams, tampa vis reikšmingesnė.

Šilumos izoliacijos privalumai:

Stabilumas. Tinkama šilumos izoliacija sumažina elektros tinklo apkrovą, mažindama energijos poreikį pastatų šildymui ir vėsinimui. Gerai izoliuoti namai gali sumažinti namų ūkių energijos poreikius iki 70 proc., o tai padeda stabilizuoti energijos suvartojimą ir sumažinti finansines sąnaudas energetikos sektoriuje.

Nepriklausomybė. Tinkama izoliacija didina Europos energetinį atsparumą, mažindama priklausomybę nuo energijos importo. Šiuo metu ES importuoja 53 proc. savo energijos, kuri per dieną kainuoja apie 1 mlrd. Eur.  Padidinus energijos vartojimo efektyvumą 1 proc. dujų importas sumažinamas 2,6 proc.

Augimas. Šilumos izoliacija skatina ekonomikos augimą, nes bent 50 proc. pastatų sektoriaus pridėtinės vertės sukuriama dirbant su pastatų šilumos izoliavimo apvalkalu. 1 mln. Eur, investuotas į pastato energinį modernizavimą, sukuria vidutiniškai 18 darbo vietų Europoje.

Įperkamumas. Šilumos izoliacija gali žymiai sumažinti šildymo išlaidas, kokybiškai izoliuoti namai gali sutaupyti iki 1350 Eur per metus, palyginti su neefektyviais namais. Tai svarbus būdas atveriantis naujas galimybes investuoti į efektyvesnius šildymo sprendimus.

Sveikata. Tinkama pastato izoliacija didina komfortą ir teigiamai veikia žmonių sveikatą, stabilizuodama vidaus temperatūrą, mažindama triukšmo taršą ir gerindama oro kokybę pastatuose.

Daugiau informacijos galite rasti The Priority Insulation

Europos bendruomenių bei piliečių pastatų atnaujinimo geroji patirtis Case Studies

Ilgus metus eksploatuojami vamzdynai senuose pastatuose  jau seniai susidėvėjo, tačiau būstų savininkai mieliau rizikuoja patirti didelius nuostolius dėl trūkusių vamzdžių sukeltų avarijų nei modernizuoti šilumos punktų inžinerinius mazgus ir sutaupyti didelius kiekius energijos. Pastatų atnaujinimas, tai toli gražu ne tik gražūs spalvoti fasadai, kuriais mus džiugina modernizuoti miestų kvartalai. Tai didžiuliai kiekiai sutaupytos energijos, atlikus šilumos bei karšto vandens sistemų izoliavimo darbus. 

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skiria 80 proc. kompensaciją, kuri yra labai gera paskata pakeisti vamzdžius šiuolaikiniais. Vamzdynų šilumos izoliacija yra svarbus žingsnis, norint pagerinti pastato energinį efektyvumą ir komfortą.

Šilumos vamzdžių izoliacija yra svarbi dėl kelių priežasčių:

Energijos taupymas. Izoliuoti vamzdžiai padeda sumažinti šilumos nuostolius, todėl mažiau energijos reikia šildymui. Tai padeda sumažinti sąskaitas už šildymą ir efektyviau naudoti energiją.

Apsauga nuo kondensato. Izoliacija apsaugo vamzdžius nuo kondensato susidarymo, kuris gali sukelti koroziją ir kitus pažeidimus.

Saugumas. Izoliuoti vamzdžiai sumažina paviršiaus temperatūrą, apsaugodami žmones nuo nudegimų ir aplinkines konstrukcijas nuo perkaitimo.

Komfortas. Tinkamai izoliuoti vamzdžiai padeda palaikyti pastovią temperatūrą patalpose, užtikrinant komfortiškas sąlygas.

Triukšmo mažinimas. Izoliacija taip pat padeda mažinti triukšmą, kuris kyla dėl skysčių ar garų judėjimo vamzdynuose. Tai yra svarbu tiek pramoniniuose, tiek gyvenamuosiuose pastatuose, siekiant užtikrinti komfortą ir gerą darbo ar gyvenimo aplinką.

Vamzdžių izoliacijai dažniausiai naudojami kevalai, kurie yra ilgaamžiai, atsparūs atmosferos veiksnių poveikiui, biologinei ir cheminei korozijai. Daugiau informacijos apie tai galite rasti čia 

Nuotrauka iš pixabay.com