Su Vasario 16-ąja

MVGA tęsia mokslo iniciatyvų rėmimo tradiciją

2023 m. spalio 5-6 d. Vilniuje vyks 14-oji tarptautinė konferencija „Šiuolaikinės statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos“ („14th International conference “Modern Building Materials, Structures and Techniques“). MVGA tęsia tradiciją remti mokslo iniciatyvas skatinančias studentų augimą – su Vilniaus TECH pasirašė tarptautinės konferencijos rėmimo sutartį.

Ši konferencija suteikia galimybę mokslininkams, inžinieriams, vadybininkams ir profesionalams pasidalinti naujausiais civilinės inžinerijos pasiekimais. Konferencijoje pranešimus apie tvarių statybinių medžiagų ir konstrukcijų pažangą, inovacijas ir jų pritaikymą, skaitys pirmaujantys mokslininkai ir inžinieriai iš viso pasaulio.

Konferencijoje bus nagrinėjamos temos: šiuolaikinės statybinės medžiagos ir jų gamybos technologijos; gelžbetoninių, plieninių, stiklinių, medinių ir kompozitinių konstrukcijų tyrimas ir projektavimas; naujoviški tiltų skaičiavimo metodai; geotechnika; naujos statybos technologijos ir valdymas; pastato informacinis modeliavimas. Pranešimai, atrinkti pagal griežtus kriterijus, siekiant dalintis įdomiomis idėjomis, kurios paskatins naujas mokslinių tyrimų kryptis ir naujus daugiadalykinius bendradarbiavimus.

14-oji tarptautinė konferencija „Šiuolaikinės statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos“ – puiki proga susitikti su kolegomis, pasikeisti žiniomis ir praplėsti naujų kontaktų sąrašą.

Tradicinė tarptautinė konferencija „Šiuolaikinės statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technika“ organizuojama nuo 1991 m., kai Vilniuje įvyko pirmasis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto organizuotas forumas.

 

Daugiau informacijos https://www.facebook.com/VilniusTechSF/

Pagrindiniai statybų ekosistemos iššūkiai (II)

Statybų sektoriaus įtaka klimato kaitai

Klimato pokyčiai vyksta, kartu stiprėja ir visuomenės spaudimas ieškoti naujų sprendimų racionaliai naudoti resursus ir palikti minimalų poveikį aplinkai.

Dekarbonizavimas

ES pastatai sunaudoja maždaug 40 proc. suvartojamos energijos ir 36 proc. išmetamo CO2. Taigi jie suteikia puikią galimybę efektyviau naudoti energiją ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Tam reikia padidinti tvarių pastatų rinkos paklausą ir renovacijos srityje laikytis holistinio požiūrio. Be to, tvarūs statybos produktai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, išmanieji prietaisai ir valdymo sistemos – visa tai gali prisidėti prie būsimos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos.

Pasaulinėje kovoje su klimato kaita statybų sektorius gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant sąžiningo perėjimo prie Paryžiaus susitarimo ir tvaraus vystymosi tikslų. Iš tikrųjų dėl griežtesnių pastatų atnaujinimo normų sumažėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nes sumažėtų energijos sąnaudos. Be to, patobulinus statybinių medžiagų gamybos procesus ir naudojant geriausias prieinamas technologijas butų sumažinta įterptosios anglies emisija (ang. embedded carbon emissions; apibūdina šiltnamio efektą sukeliančiųjų dujų, gaminant produktą, apmtis). Galiausiai tikimasi, kad holistinis požiūris į esamų pastatų atnaujinimą pagerintų esamų pastatų fondo kokybę ir prisidėtų prie visuomenės ir aplinkos tvarumo.

Tvari statyba

Maždaug pusė pasaulyje išgaunamų medžiagų naudojamos statybų ir su jomis susijusių sektorių poreikiams. Ne gana to, statybų ir griovimo atliekos sudaro maždaug 25–30 proc. ES susidarančių atliekų. Žiedinės ekonomikos požiūriu statybų sektorius turi puikias galimybes pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą, medžiagų perdirbimą ir pakartotinį naudojimą. Tačiau dabartinė perdirbtų medžiagų ir pakartotinai naudojamų produktų rinka toli gražu nėra stipri dėl kokybės ir nelogiško pirminių ir antrinių žaliavų (naujų ir pakartotinai naudojamų produktų) kainų santykio.

Naujos galimybės gali atsirasti skatinant žiedinės ekonomikos inovacijas. „Žiedinio mąstymo“ į statybų sektorių integravimas padidintų perdirbtų medžiagų ir pakartotinai panaudotų produktų įsitraukimą į rinką.

Be to, tai remtų didesnį novatoriškų medžiagų naudojimą ir pastatų gyvavimo ciklo projektavimą, kad jie būtų tinkami dekonstrukcijai, kad būtų galima pakartotinai naudoti produktus ir geriau perdirbti medžiagas.

Iliustracija unsplash.com