Diskusija kaip patikrinti ar investicinių planų rengėjai teisingai įvertino energijos sąnaudas parinkdami pastato atitvaros apšiltinimą

Savaitės pradžioje mokslininkų ir daugiabučių namų pirmininkų susitikimas tapo tikru atradimu. Aktyvi diskusija iškėlė opiausias bendrijų pirmininkų problemas. Renginio metu KTU mokslininkų Dr. Karolio Banionio ir mokslo darbuotojo Juozo Ramanausko tiriamasis darbas sulaukė didelio dalyvių susidomėjimo.

Itin aktuali problema su kuria susiduria daugiabučių bendrijų pirmininkai – gebėjimas patikrinti ar investiciniuose planuose teisingai įvertintos energijos sąnaudos parenkant pastato atitvaro apšiltinimą. Šiuo metu plačiai naudojamuose vėdinamuose fasaduose apdailos sluoksnio tvirtinimui prie laikančiojo sienos pagrindo dažnai naudojamos specialios metalinės jungtys, kurios kerta termoizoliacinį sluoksnį. Metalinių jungčių šilumos laidumas daug kartų didesnis už termoizoliacinių medžiagų (palyginimui, termoizoliacinių medžiagų šilumos laidumo koeficientas gali būti λ = 0,03 ÷ 0,04 W/(m∙K), o metalo λ = 17 ÷ 160 W/(m∙K)). Dėl to metalinių jungčių vietose susidaro dideli šilumos srautai, kurie turi būti įvertinti nustatant visos konstrukcijos šilumos pralaidumą.
KTU mokslininkai atliko skaičiavimus ir gautais rezultatais pasidalino su daugiabučių bendrijų pirmininkais, kad pastarieji žinotų ar investicinių planų rengėjai teisingai įvertino energijos sąnaudas parinkdami techninį pastato atitvaros apšiltinimo variantą.

Iškilus diskusijai aptarti rekomenduojami termoizoliacinių medžiagų iš mineralinės vatos storiai vėdinamose fasadų sistemose. Nagrinėti variantai su metaliniais tvirtinimo elementais gyvenamiesiems ir viešosios paskirties, C ir B energinio naudingumo klasės, renovuojamiems pastatams.

Būsto rūmų organizuojamos diskusijos rengiamos siekiant gilinti bendrijų pirmininkų žinias bei pristatyti mokslines naujienas.

Nuotraukoje Dr. Karolis Banionis diskusijoje su daugiabučių namų pirmininkais