Diskusija – tvarumo poveikis visuomenei

„Tvariausia ir ekonomiškai perspektyviausia energija yra ta, kurios nenaudojame“, – sako MVGA prezidentė Edita Meškauskienė.

Kovo 6 d. tarptautinėje konferencijoje „Technological innovvation in civil engineering – 2019” Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje skaitytame pranešime „Aplinka ir visuomenė“ („Society and Environment“) E. Meškaukienė pabrėžė, jog energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energijos taupymas yra svarbūs aplinkos ir klimato apsaugos, ekonomikos konkurencingumo stiprinimo, darbo vietų kūrimo, energijos tiekimo saugumo ir energijos nepritekliaus problemos sprendimo veiksniai.

ES daugiausia tikimasi sutaupyti įvairiuose sektoriuose taikant kompleksinę politiką (44 proc.), taip pat pastatuose (42 proc.), pramonėje (8 proc.) ir transporte (6 proc.).

Išmetamo CO2 kiekio mažinimas, atsinaujinančiųjų energijos išteklių energijos dalies didinimas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, tai yra sritys, kuriose ES turėtų išlaikyti pasaulinės lyderės poziciją.

Edita Meškauskienė

Pastatams tenka net 40 proc. visos suvartojamos energijos ir juose išmetama 36 proc. CO2. Svarbu pabrėžti ne tik tai, kad 50 proc. visos suvartojamos energijos naudojama šildymui ir vėsinimui (80 proc. sunaudojama pastatuose), bet ir tai, kad didelė šios energijos dalis iššvaistoma. Išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas, siekiamas efektyviau vartojant energiją pastatuose.

Nepaisant to, kad mūsų šalyje yra du galimi būsto modernizavimo įgyvendinimo modeliai, tačiau Lietuva nepasiekė 32,5 proc. energijos sutaupymų. Pasak prof. Vidmanto Jankausko ataskaitos Europos Komisijai dėl Energijos vartojimo efektyvumo (EED) direktyvos tikslų įgyvendino, atnaujintų daugiabučių energijos sutaupymo rezultatai tesiekia vos 2,67 proc., o atnaujintų visuomeninių pastatų tik 0,4 proc. sutaupymo.

Edita Meškauskienė