Edita Meškauskienė. Pastatų atnaujinimo banga – priešnuodis nuo COVID-19 sukeltos ekonomikos krizės
Kodėl Lietuvoje vis dar taip gajūs popieriniai tikslai? Visi sutinkame, kad pastatų atnaujinimas – gyvybiškai svarbi priemonė gerinant Lietuvos žmonių gyvenimo kokybę, siekiant mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir gelbėjant ekonomiką iš COVID-19 sukeltos ekonomikos krizės. Šiuo metu vykdomas pastatų atnaujinimas seniai neatitinka visuomenės poreikio, juk energetinis badas kiekvienais metais tik didėja.
Europos Komisija paskelbė pastatų energinio naudingumo didinimo strategiją „Renovacijos banga“, kuria siekia per ateinantį dešimtmetį pastatų atnaujinimo rodiklį padidinti bent du kartus. Kuriama ES atkūrimo priemonė „NextGenerationEU“ kartu su ES daugiamete finansine programa suteiks precedento neturintį kiekį lėšų skirtą pastatų modernizavimui.
Siekiama, kad ES pastatų energetinis atnaujinimas, didinant pastatų energinį efektyvumą, taptų svarbiausia priemone ES ekonominio pajėgumo ir bendrosios rinkos stabilumo atkūrime. Deja, Aplinkos ministerija sako, visos ES siūlomos papildomos iniciatyvos – perteklinės. Lietuva ir taip pavyzdys ES, nes atnaujino 3029 daugiabučių, nors vertinant tikrąją pastatų būklę Lietuvoje, būtina modernizuoti daugiau kaip 30 tūkst. vien gyvenamųjų pastatų, jau nekalbant apie visuomeninius statinius.
ES prioritetas tampa pastatų atnaujinimas
Šiuo metu tik 11proc. esamų ES pastatų kasmet modernizuojami. Tačiau labai retai atnaujinimo darbai yra susiję su pastatų energiniu naudingumu. Svertinis energijos atnaujinimo metinis rodiklis yra žemas (vos 1 proc.). Visoje ES visą pastatą apimantys atnaujinimai, kurie mažina energijos suvartojimą bent 60 proc., per metus atliekami tik 0,2 proc. pastatų fondo, o kai kuriuose regionuose energijos atnaujinimo rodiklių praktiškai nėra. Paskaičiuota, jog darbus vykdant tokiu tempu, siekiui sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki grynojo nulio, reikėtų šimtmečių.
Daugybę metų kalbama, jog pastatų atnaujinimas, tai ne tik sumažintos sąskaitos už energiją ar mažesnis išmetamų teršalų kiekis. Statinių modernizavimas gali atverti daugybę kitų galimybių – suteikti ženklią socialinę, aplinkosauginę ir ekonominę naudą. Taikant modernizaciją, pastatai gali tapti sveikesni, ekologiškesni, saugesni.
Ekonominis COVID-19 krizės poveikis
Investicijos į pastatus taip pat gali tapti tuo reikalingu stimulu statybų ekosistemai ir visai ekonomikai. Modernizacijos procesas kuria daug darbo vietų ir pritraukia investicijas, dažniausiai vietinėse tiekimo grandinėse. Iki 2030 m. pastatų atnaujinimo bangos metu ES statybų sektoriuje galėtų būti sukurta papildomai 160 000 ekologiškų darbo vietų. Tai gali būti labai naudinga sektoriui, kuriame daugiau nei 90 proc. įmonių patyrė ekonominį COVID-19 krizės poveikį. Statybos sumažėjo 15,7 proc., palyginti su 2019 m., o investicijos į energijos vartojimo efektyvumą 2020 m. sumažėjo 12 proc.. Net jei tikimasi atsigavimo, greičiausiai tai turės ilgalaikį poveikį sektoriui.
Dabar Europa turi unikalią galimybę padaryti pastatų modernizaciją naudinga klimato neutralumui ir atsigavimui. ES atkūrimo priemonė „NextGenerationEU“ kartu su ES daugiamete finansine programa suteiks precedento neturintį kiekį lėšų. Sprendžiant energijos vartojimo efektyvumą ir prieinamumą, pastatų kokybė tampa itin aktualia problema senėjančios visuomenės kontekste.
Abejonė Lietuvos valdžios prioritetais
Lietuvos statistiniai rodikliai vidutiniškai atitinka ES pateikiamus duomenis, t.y. – 2019 m. statybos sektorius sudarė 8,3 proc. šalies BVP, o iš 1374 tūkst. visų užimtųjų, Statistikos departamento duomenimis, net 100,1 tūkst. arba 7,3 proc. dirbo statybos sektoriuje. Tai svarbus ekonominis sektorius, kurio atsigavimas pandemijos akivaizdoje skatintų ir kitų giminingų sektorių pažangą.
Tačiau Aplinkos ministerija nors ir garsiai deklaruoja, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas pastatuose – vienas prioritetinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų darbų, tačiau
nemato poreikio pasinaudoti ES siūlomomis finansinėmis galimybėmis, nes ir taip pakankamai sėkmingai nuo 2009 metų įgyvendina tiek finansines, tiek garantines priemones.
Nerimą kelią tai, jog Aplinkos ministerija realiais darbais, veiksmais mažai prisideda prie Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės gerinimo bei bendro ES tikslo – iki 2050 m. laipsniškai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
