Nesąžiningų sertifikatorių eros pabaiga
Rugsėjo pabaigoje patvirtinti statybos techninio reglamento apibrėžiančio pastatų energinio naudingumo ir sertifikavimo pakeitimai, kurie turėtų sąlygoti tikslesnį statybinių medžiagų naudojimo sertifikuojamuose pastatuose vertinimą bei padidinti užsakovo atsakomybę teikti teisingus duomenis. Ar ilgai laukti pokyčiai pagaliau užtikrins pastato sertifikavimo rezultatų patikimumą bei padės išvengti sistemos diskreditavimo – pamatysime. Tačiau ypač svarbu, jog atnaujinti teisės aktai iš ties veiktų ir apsaugotų vartotojus nuo nesąžiningų bei nekokybiškai darbus atliekančių statytojų.
2020 m. rugsėjo 28 d. LR aplinkos ministro įsakymu (Nr. D1-576) patvirtinti statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas pakeitimai“. Šie pokyčiai buvo būtini dėl ilgus metus vykusių piktnaudžiavimų, kai nesąžiningi sertifikatoriai nė nevykdami į vietą, „iš ausies”, identifikuodavo techninius duomenis bei išduodavo tokius sertifikatus, kokių užsakovui reikėdavo.
Pasak Kauno technologijos universiteto, Architektūros ir statybos instituto direktoriaus prof. dr. Raimondo Bliūdžiaus, pagrindinis atnaujintų reglamentų privalumas – didinamas pastato sertifikavimo rezultatų patikimumas, tinkamai vertinant panaudotų statybos produktų eksploatacines savybes.
Vartotojų maustymo pabaiga
Nustatyti statinio energinį naudingumą, išaiškinant jo vertinimo kriterijus bei priskiriamas klases yra ne tik naudinga, bet ir reikalinga tiek perkant, tiek parduodant bet kokios paskirties pastatą. Mat būtent energinio naudingumo sertifikavimas parodo tikrąjį pastato energijos sunaudojimą, priskiriant jį energinio naudingumo klasei. Klasifikuojamos 9 energinio naudingumo klasės: A++, A+ A, B, C, D, E, F, G.
„Vieša paslaptis, jog nuo pat pastatų sertifikavimo prievolės apibrėžimo susiformavo ydinga praktika leidžianti pro pirštus žiūrėti į pastatų kokybę. Ne retai sertifikavimai buvo atliekami nenuvykus į vietą ir net neužduodant būtinų klausimų situacijai išaiškinti“ – sako Edita Meškauskienė, Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė.
Atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą, daugiausiai nuo sertifikuojančių asmenų nesąžiningų vertinamų kenčia keli svarbūs pastato aspektai: konstrukcijų šilumos laidumo koeficientas, sujungtų atskirų pastato konstrukcijų sandarumas, šalčio tilteliai ir pastato apšiltinimo būdas. Šie kriterijai svariai įtakoja sprendimą, kurią energinio naudingumo klasę priskirti.
„Statybų sektoriaus gamintojai teigiamai vertina pagaliau patvirtintus statybos techninio reglamento pokyčius, kurie, didins sertifikavimo užsakovų ir statytojų atsakomybę už teisingą statybos produktų savybių deklaravimą teikiant duomenis pastatų sertifikavimui. Tai ypatingai svarbu tiek kiekvienam sąžiningam statybų rinkos dalyviui, o ypač statinio pirkėjui“, – pastebi E. Meškauskienė.
Nauja prievolė – pastato būklę tikrinti apžiūrint jį vietoje
Prof. dr. Raimondas Bliūdžius pastebi, jog viena pakeitimų dalis susijusi su tikslesniu ir atsakingesniu duomenų apie pastato energines charakteristikas surinkimu ir panaudojimu sertifikavimui. Reglamento pakeitime pabrėžiama, kad, sertifikuojant pastatą ar jo dalį, sertifikavimo ekspertas privalo nustatyti naujame reglamente nurodytus pastato būklės duomenis ir patikrinti šių duomenų teisingumą apžiūrėdamas pastatą vietoje. Ši prievolė itin svarbi siekiant išvengti netikrų pastatų sertifikatų.
Taip pat, pastato būklės duomenys turi atitikti jo apžiūros metu nustatytą faktinę statinio būklę, o sertifikavimas turi būti atliekamas tik tada, kai užsakovas patvirtina nurodytus pastato būklės duomenis.
Pasak profesoriaus, pagrindiniu sertifikuojamo pastato būklės duomenų šaltiniu ir toliau išlieka jo projektinė dokumentacija. Pastato būklės duomenų lape turi būti pateiktas projekto dokumentacijos sąrašas. Jeigu jis pakankamai išsamus sertifikavimo duomenims surinkti ir statinys pastatytas pagal projektą, tuomet pateikti papildomus pastato būklės duomenis nebereikia.
Trūkstant informacijos gresia reikalavimas pateikti atitvarų pjūvių ir sandūrų brėžinius
Jei pastato projektinėje dokumentacijoje trūksta duomenų tiksliam konstrukcijų matmenų ir jų sluoksnių medžiagų identifikavimui, tuomet pastato energinio naudingumo sertifikavimo užsakovas turi papildomai pateikti atitvarų pjūvių ir sandūrų brėžinius, nurodant kiekvieno atitvarą sudarančio sluoksnio statybos produkto pavadinimą, produkto markę, jeigu ji žinoma, ir sluoksnio storį, sluoksnyje esančias šilumai laidžias jungtis (jeigu yra), oro tarpus ir jų storius.
O jei pastate įrengtos skirtingos konstrukcijos ir storio atitvaros, tuomet privaloma nurodyti, kurioje pastato vietoje yra įrengta atitinkamo storio ir konstrukcijos siena.
Tikimasi, jog naujieji pakeitimai pagerins pastatų projektinės dokumentacijos kokybę.
Įpareigojimas deklaruoti naudotus termoizoliacinius statybos produktus
Siekiama, kad energiškai efektyvių pastatų statybai būtų naudojami tik tinkamai įvertintų ir atsakingai deklaruotų eksploatacinių savybių statybos produktai. Prof. dr. R. Bliūdžiaus teigimu, jei projektinėje dokumentacijoje neidentifikuoti pastate panaudoti termoizoliaciniai statybos produktai, užsakovas turi pateikti sertifikavimo ekspertui atitvarų termoizoliaciniams sluoksniams panaudotų statybos produktų šilumines savybes pagrindžiančius dokumentus (eksploatacinių savybių deklaracijas) bei konstrukcijas ir jų sluoksnius, kuriuose šie produktai panaudoti sertifikuojamame pastate.
Tiesa, termoizoliacinių statybos produktų gamintojui šilumines savybes deklaruojant savo tinklalapyje, deklaracijos kopijos pateikti nebūtina, tačiau pastato būklės duomenų lape turi būti nurodytas termoizoliacinių statybos produktų gamintojas ir statybos produktų markės su nuoroda į atitvaras ir jų sluoksnius, kuriuose šie produktai panaudoti pastate.
„Ta pati tvarka numatyta ir pastato atitvaroms statyti panaudotiems ne termoizoliaciniams statybos produktams, kai jų energinės charakteristikos pastato sertifikavimui imamos ne iš reglamento lentelių, o iš jų šilumines savybes pagrindžiančių dokumentų“, – pastebi profesorius.
Itin svarbu, jog sukaupus kokybišką informaciją apie pastatų energines savybes galėsime pateikti kokybišką analizę apie pastatų energinio efektyvumo didinimo situaciją Lietuvoje. Tuomet bus įmanomas ir tikrąją statinių banko padėtį apibrėžiantis lyginimas ES mastu.
Nuotrauka Lex Photography iš Pexels
