Europos Komisija visuomenės diskusijoms pristato dvi metodikas, tiriant ugnies poveikį pastatų fasadams

Po tragiškų gaisrų Londone „Grenfell“ daugiaaukštyje, Rusijos pramogų centre Kemerove ir kitų, priešgaisrinio saugumo temos tapo Europos Sąjungos darbotvarkės dalimi. Kuriama informacijos apie gaisrus platforma bei aktyviai diskutuojama, tiriant ugnies poveikį pastatų fasadams, kokią vieningą pastatų fasadų gaisrinės charakteristikos bandymų metodiką pasirinkti.

2018 m. rugsėjo 24 d., Briuselyje, Europos Komisija (EK) pateikė ataskaitą, kuria siekiama suvienodinti europinį pastatų fasadų vertinimą.
Ugnies poveikio pastatų fasadų tyrimams, pristatomi du bandymų metodikų variantai:
– pirmajame („pagrindiniame“) siūloma šiuo metu naudojamas Didžiosios Britanijos (LST 8414) ir Vokietijos (DIN 4102, 20 dalis) testavimo metodikas sujungti į vieną reglamentą.
– Antrasis siūlomas variantas, „alternatyvios“ fasado atsparumo ugniai bandymų metodikos sukūrimas, kuriame siūloma gerokai pagerinti britų ir vokiečių bandymų metodus, vertinant ugnies plytimą fasadu didelio bei vidutinio gaisro atveju ir išsamiau analizuojant testavimų rezultatus. Pagal šį metodą siūloma atlikinėti tik vieną konkretų fasado bandymą, be to, pateikiama paprastesnė ir aiškesnė klasifikavimo sistema, kurią gali naudoti visos ES šalys.

Mineralinės vatos gamintojų asociacija pritaria Fire Safe Europe (FSEU) raginimui, EK tęsti „alternatyvaus“ metodo vystymą, dėl kurio susitarė valstybės narės ir suinteresuotosios šalys. „Alternatyvusis“ variantas gerokai pagerina LST 8414 ir DIN 4102-20 bandymų metodus, patobulina rezultatų kriterijus ir sąlygoja paprastesnę bei aiškesnę klasifikavimo sistemą. Reikalavimų suvienodinimas visoms šalims sudarytų skaidrų ir vieningą fasadų vertinimą visoje bendrosios rinkos teritorijoje.

Nors EK atliekamas metodologijos paieškos darbas yra itin svarbus, tačiau reikia pastebėti, kad nepaisant stipraus pirmojo „pagrindinio“ požiūrio palaikymo EK, siūlomi išlaikyti LST 8414 ir DIN 4102-20 bandymo metodai kelia nemažai abejonių. Baiminamasi, jog šie metodai neužtikrins tinkamo priešgaisrinės saugos lygio, padidins sąnaudas ir painiavą bei sukurs nevienodas konkurencines sąlygas statybos sektoriuje.
Jau dabar britų ir vokiečių metodai susilaukia nemažai kritikos. Atlikus nepriklausomą „Grenfell“ tragedijos apžvalgą ir viešąjį tyrimą, britų testas (LST 8414) buvo kritikuojamas, kad gaisrinės saugos rekomendacijos buvo ribotos. Dėl kritikos bandymams Britanijos standartų institucija (BSI) sutiko pradėti LST 8414 peržiūros procesą. Vokietijoje bandymas (DIN 4102, 20 dalis) taip pat koreguojamas, nes valdžios institucijos atliko išsamų daugybės gaisrų fasaduose tyrimą, kurio išvada – bandymai nepakankamai atspindi rizikas, jei ugnies šaltinis yra pastato išorėje.
Pagrindinis argumentas, palaikančiųjų „pagrindinį“ metodą – šiuo metu jau sukaupti bandymų duomenys šalyse, kurios naudoja britų ir vokiečių metodus. Tai yra vos keturios šalys iš 28 ES šalių. Toks argumentas neturėtų nurungti svarbiausio vieningos bandymų metodikos tikslo – užtikrinti gerą priešgaisrinės saugos lygį.

„Mūsų pastatų gaisriniam saugumui yra labai svarbu jau bandymų metu įvertinti ugnies poveikį fasadui gaisro metu. Todėl gaisriniai bandymai turi būti kuo labiau panašesni į gaisrus realiame gyvenime. Štai kodėl, siekiant pagerinti gaisrinę saugą, ypač svarbu taikyti „alternatyvų“ metodą,“ – sako FSEU generalinė direktorė Juliette Albiac.