Prasti energijos sutaupymo rodikliai, bet stiprus noras mažinti reikalavimus energinio efektyvumo klasėms?

Lietuva nepasiekė 32,5 proc. energijos sutaupymų pagal Energijos vartojimo efektyvumo (EED) direktyvą. Atnaujintų daugiabučių energijos sutaupymo rezultatai tesiekia vos 2,67 proc., o atnaujintų visuomeninių pastatų rodikliai dar prastesni – tik 0,4 proc. sutaupymo. Nepaisant to Aplinkos ministerija (AM) užsimojo sumažinti reikalavimus energinio efektyvumo klasėms.

„Verslas turi gauti Valstybės signalus skatinančius modernizavimo procesą. Tačiau nauji siūlomi sprendimai kelia dar daugiau klausimų, kur mes einame? Teigiama, kad nepasiekiame energijos sutaupymų, tačiau užsimojame mažinti reikalavimus energinio efektyvumo klasėms.
Pristatyta ataskaita aiškiai neatitinka AM vykdomų darbų. Trūksta susikalbėjimo tarp Energetikos ir Aplinkos ministerijų, nes deklaruojami rodikliai labai skirtingi. Toks blaškymasis neigiamai veikia verslo planus bei lūkesčius. Būtina parengti įstatyminio lygio ilgalaikius tikslus, kurie suteiktų sektoriui stabilumą ir duotų teigiamus signalus verslui“, – sako Edita Meškauskienė, Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė.

Susidariusi situacija buvo aptariama diskusijoje „Energijos efektyvumas ir būsto renovacija: efektyviausi būdai problemoms spręsti”. Vykusios diskusijos tikslas – pristatyti siūlomus energijos efektyvumo ir būsto renovacijos srities strateginius tikslus ir uždavinius laikotarpiui po 2020 m. bei identifikuoti ir aptarti efektyviausius uždavinių įgyvendinimo būdus (intervencijas).

Diskusijos pranešėjas Vidmantas Jankauskas, energetikos ekonomistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras pristatė pagrindinius energijos efektyvumo ir būsto renovacijos srities iššūkius, tikslus ir uždavinius. Jis pabrėžė, kad pagal EED direktyvos, kurioje numatyti net 32,5 proc. energijos sutaupymai, Lietuva nepasiekė. Daugiabučių namų renovacijos dėka pasiekta tik 2,67 proc. sutaupymo, o visuomeninių pastatų atnaujinimo – tik 0,4 proc.

AM teigimu pagrindiniai šiuo metu Programos stabdžiai – nesuinteresuoti bankai, kuriems esamas modelis nepatrauklus, nes ne naudos gavėjas ima paskolą, o administratorius bei statybininkų trūkumas. Todėl ieškomos kitos priemonės, kurios padėtų dar aktyviau skatinti renovacijos procesą. Pavyzdžiui, siūloma įvesti su energijos vartojimu susijusius mokesčius inspiruojančius mažinti taršą ar įvesti su aplinkos tarša susietas mokesčių alternatyvas.

Finansų ministerijos inicijuota diskusija – Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimo dalis. Vertinimu siekiama optimizuoti valstybės intervencijas, siekiant tvaraus visuomenės gyvenimo kokybės užtikrinimo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.