Kurkime žiediniame cikle dalyvaujančius ir klimato kaitos neįtakojančius pastatus

Žiedinė ekonomika – esminė klimato kaitai neutralios Europos politikos dalis. Joje maksimaliai išnaudojami ištekliai, mažesnėmis priemonėmis pasiekiamas geresnis rezultatas, mažinant atliekų ir energijos sąnaudas. Statybų sektoriui, kuris naudoja maždaug pusę viso pasaulio išteklių, tai didžiulis iššūkis. Neįmanoma kurti žiedinės ekonomikos, neįvertinus aplinkosauginių reikalavimų.

Statybų srityje ES turi sukurti tinkamas priemones, įskaitant gaires ir būtiną reguliavimo sistemą, kuri padėtų siekti nulinio anglies dioksido emisijų. Tai labai svarbu, nes statybų sektorius yra vienas didžiausių Europos ekonomikos sektorių (beveik 10 proc. BVP), o kita vertus – labai įvairus, apimantis daugybę mažų ir vidutini dydžio įmonių (MVĮ). Būtent šios MVĮ turėtų padėti ES užtikrinti žiedinės ekonomikos principus ir savo veikla skatinti į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekio mažėjimo. Tačiau, kad MVĮ dalyvautų, jiems reikia aiškios paramos ir motyvacijos kurti tvarią aplinką. Tam ES turi patvirtinti savo kryptį ir numatomą verslo aplinką iki 2050 m. Tik tai sąlygos ar statybų sektorius galės transformuotis.

Įsipareigojimai pirmiausia energijos vartojimo efektyvumo ir pastatų efektyvumo reguliavimo principams, nustatyti pastaraisiais dešimtmečiais, jau parodė, kad Europa gali būti lydere. Užsibrėžtas ambicingas tikslas, iki 2050 m. pasiekti itin energiją taupančius ir dekarbonizuotus pastatus. Tai jau paskatino investuotojus ir politikos formuotojus pradėti vystyti naujos kartos pastatus beveik nenaudojančius išorinės energijos (nearly zero energy buildings). Kadangi beveik 97 proc. esamų Europos pastatų reikės modernizuoti, 2050-ujų tikslas taip pat skatina investicijas į pastatus, kuriuose kiekvieną dieną gyvename ir dirbame.

Šis įsipareigojimas turėtų būti derinamas su socialine nauda visuomenei. Dauguma europiečių iki 90 proc. laiko praleidžia pastatuose: biuruose, mokyklose, ligoninėse ir parduotuvėse, ir, žinoma, namuose. Geresnis būstas suteiks geresnę ateitį! Tačiau piliečiai nori išgirsti apie pastatų atnaujinimo naudą, kaip ir apie paramą kuriant šiuolaikinių/modernių statinių aplinką. Renovacija siekiama pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bei klimato kaitos keliamus pavojus. Tačiau socialinė nauda investuojant į pastatų atnaujinimą yra daug didesnė nei tik energijos taupymas. Mūsų sveikata ir gerovė taip pat bus daug geresnė, pastatams taikant tvarumo ir žiedinės ekonomikos principus. Taip ES gali suteikti maksimalią vertę visuomenei.

Štai kodėl Europos izoliacijos gamintojų asociacija (Eurima) paprašė pirmaujančios dizaino ir konsultavimo įmonės „Arcadis “ paprognozuoti, kokia bus Europos statybų aplinkos ateitis 2030 m. – 2050 m. „Arcadis“ ataskaita rodo, kad iki 2050 m. pastatai turi būti efektyvūs išteklių naudotojai, atsparūs klimato kaitai, dekonstruktyvūs ir cirkuliarinės sistemos dalimi. Be to, jie apsirūpina energija, yra reaktyvūs ir lankstūs naudotojams. Pastatai turi palaikyti sveiką gyvenimo būdą ir sudaryti sąlygas dirbti 24-rių valandų ekonomikoje.
ES jau pradėjo kurti sistemą, kuri galėtų įgyvendinti žiedinės ir klimato kaitai neutralios statybos aplinkos viziją. Sistema vadinama Level(s) arba Lygis(ai). Lygis (ai) yra būdas įvertinti pastatų energinį naudingumą bei kitus elementus, pvz., išteklių naudojimą, komfortą ir atsparumą klimato kaitai.

Europos Komisija šiuo metu bando Lygis(ai) sistemą kaip savanorišką pastatų duomenų teikimo sistemą. Remdamasi šio tyrimo rezultatais, Komisija sieks sistemą tobulinti, o galutinio atnaujinto varianto tikimasi šių metų pabaigoje.
Norint, kad Lygis(ai) sistema atskleistų žiedinės ekonomikos privalumus, ji turėtų tapti svarbesne nei tik savanoriškos gairės. Būtini teisės aktai, kad galėtume įvertinti visą pastatų tvarumą. Tai gali tapti būsimos ES pastatų politikos pagrindu, sujungiančiu klimatą, tvarumą ir žiedinę ekonomiką.

Yra du būdai, kuriais EK ir naujai išrinkti EP nariai gali panaudoti Lygis(ai) sistemą, siekiant sukurti tvarią aplinką:

Pirma, Lygis(ai) sistema turėtų tapti „žaliųjų viešųjų pirkimų” pastatams dalimi. Viešieji pirkimai gali paskatinti statybos pramonę ir investuotojus priimti cirkuliacinio pastatų gyvavimo ciklo ir nulinio anglies dioksido kiekio principus. Laikui bėgant reikės išsamių rodiklių, tokių kaip išteklių naudojimas ir poveikis sveikatai, taip pat socialinės sanglaudos, atsparumo klimato kaitai ir saugumo. Lygis(ai) sistema ir gali suteikti šių skirtingų rodiklių vertinimą ir padėti valdyti tvarių pastatų finansinius išteklius.

Antra, teisės aktai dėl pastatų energinio naudingumo galėtų tapti pastatų tvarumo rodikliu. Tai suteiktų ES teisinį pagrindą pereiti prie tvarios aplinkos, kurios pagrindas būtų Lygis(ai) sistema. Kartu su neseniai įsigaliojusiomis ir tobulinamomis ES atliekų politikos taisyklėmis, šie teisės aktai padidintų statybinių medžiagų perdirbimą ar pakartotinį naudojimą pastatų statybos bei atnaujinimo projektuose.

„Eurima“ tikisi bendradarbiauti su visais naujai išrinktais politikos kūrėjais siekiant sukurti tvarią Europos statybų sektoriaus ateitį.