Medinė statyba – raktas į žaliąją transformaciją?

Daug kas žaliojo proveržio tikisi iš energetikos, transporto sektorių ar pramonės. Tačiau milžiniškos investicijos reikalingos ne vien į jos gamybą, bet dar daugiau į jos saugojimą (rezervaciją). Todėl turime stipriai mažinti energijos vartojimą pramonėje, statyboje, būsto sektoriuje. Pastatų atnaujinimo tempai pernelyg lėti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Pasiekti proveržį ir pagerinti statinių atnaujinimo kokybę, įmanoma naudojant serijinius skydinius sprendimus. 

Šiomis mintimis ir pavyzdžiais dalinosi konferencijos „Skydinės pastatų renovacijos perspektyvos ES Žaliojo kurso kontekste“ pranešėjai, kuri vyko Medienos produktų gamybos inovacijų klasterio iniciatyva.

Pernelyg lėtas tempas

50-56 proc. Lietuvos piliečių gyvena sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, teigia Martynas Marozas, MMAP atstovas. Šie  pastatai, su tinkama statybos priežiūra turėjo būti po 30-50 metų kapitaliai remontuojami. Lietuvoje vidutiniškai siekiama atnaujinti  400-500 daugiabučių per metus. Tai reiškia, kad paskutinis šiuo metu neatnaujintas daugiabutis bus atnaujintas maždaug 2100 metais. Akivaizdu, jog tokie tempai yra gerokai per maži esamam pastatų fondui. 

„Pramoniniu būdu gamykloje pagamintų surenkamų konstrukcijų tipo pastatai turi būti renovuojami pramoniniu būdu gamykloje pagamintomis surenkamos konstrukcijomis“, – teigia M. Marozas.

Medinės statybos ir pastatų atnaujinimo rinkos tendencijos

Pasak VMG grupės atstovo Pauliaus Milčiaus, serijinis skydinis pastatų atnaujinimas taikomas Europos šalyse. Masinis panaudojimas sudarytų sąlygas sukurti  pradinę daugiau kaip 30 tūkst. butų rinką ES (2 mlrd. Eur). 

Vienas didžiausių energinio pastatų atnaujinimo tendencijų pavyzdžių Europoje yra Energiesprong (“energijos šuolis”) iniciatyva. Ji apima ne tik pastato energinės klasės pakėlimą. Statiniai iš energijos vartotojo, paverčiami energijos tiekėjais. 

Perspektyva galėtų būti, kad šalia kitų energijos tiekėjų, galėtų atsirasti ir daugiabučių namų, kuriuose gaminama energija, sektorius. Šis pastatų atnaujinimo būdas yra ir skydinis, ir kvartalinis, ir serijinis. 

„Nereikia daryti eksperimentų, galime remtis geriausiais pavyzdžiais, kurie turi įvairius modelius“, – sako P. Milčius.

Pastatų atnaujinimas statybų sektoriuje galėtų būti kelias, kuris padėtų ekonomikos krizes pergyventi statybos pramonėje ir pereiti į naują kokybę. 

ES žaliasis kursas, naujasis europinis bauhauzas, pastatų atnaujinimo banga – paremta  prielaida, kad miestai galėtų ir turėtų būti CO2 bankai. 

1. Milčiaus teigimu, istorinę galimybę grąžinti anglį į saugesnę būseną galime 3 būdais:
2.  renovacija (medine, serijine, skydine);
3. statydami anstatus (medinius, surenkamus, standartizuotus ir serijinius), ten, kur yra reikalingi didesnio tankumo urbanistiniai sprendimai;
4. medinė nauja statyba, kuri yra surenkama, standartizuota, serijinė ir produktizuota. 

Bendradarbiavimas plečia galimybes

 „Per metus galima atnaujinti 1900 daugiabučių naudojant skydus pagamintus iš visų inžinerinės medienos medžiagų“, – sako Alina Šachova, VMG technologė. 

Surenkamos medinės gamyklinės konstrukcijos privalumai, tai tvari, aplinką tausojanti gamyba ir statyba. Standartizuoti projektai, sprendimai trumpina gamybos ir statybos laiką, optimizuoja medžiagų naudojimą, minimalizuoja ir leidžia tvariai tvarkyti atliekas viso proceso metu. Statybų aikštelėje statybų laikas trumpėja iki 50 proc., o bendrame procese, nuo projektavimo iki pridavimo, – iki 30 proc. Mažėja nelaimingų atsitikimų statybų aikštelėje rizika, pastebi technologė.

Pastatų atnaujinimui siūlomos statybos sistemos (skydų) medžiagiškumą galima apibūdinti: medienos konstrukcijų naudojama 15 proc. tūrio, langai ir durys sudaro 7 proc., izoliacinės medžiagos – apie 73 proc., plėvelės ir fasado apdaila – apie 1 proc.

 „Mineralinė vata,  kaip nedegi medžiaga, gali labai įtakoti medienos panaudojimo galimybes, nes bendrame kontekste užtikrintų gaisrinę klasę pagal statinio klasifikacijos grupę. Mineralinės vatos gamintojai mato galimybę bendradarbiauti ir galimybę išplėsti skydų panaudojimą atnaujinant ir statant įvairių kategorijų statinius”, – sako MVGA prezidentė Edita Meškauskienė.

Tvarumo scenarijai NT sektoriuje

Tvariausia statyboje yra nieko nestatyti, o kai reikia – atnaujinti. Tam siūlomas sprendimas – serijinis pastatų atnaujinimas, surenkamais inžinerinės medienos skydais.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Antra – statyti mažiau. Ir lengvi surenkami inžinerinės medienos konstrukcijų anstatai yra vienas iš geriausių sprendimų variantų.

Trečia – statyti išmaniau, optimizuoti medžiagų kiekius, naudoti mažiau CO2 emisijos medžiagas. Naudoti hibridines konstrukcijas, pavyzdžiui, inžinerinės medienos ir betono. 

Ketvirtą – statyti efektyviau, naudoti mažiau CO2 emisijų medžiagas, eliminuoti atliekas. Kiek įmanoma daugiau naudoti inžinerinės medienos, surenkamų skydų ar modulių gamyba ir statyba. 

Serijiniai skydiniai sprendimai spartina pastatų atnaujinimą. 

Lietuvoje 35 tūkst. energetiškai neefektyvių daugiabučių pastatų. 313 vidutiniškai per metus atnaujinamų daugiabučių. 500 daugiabučių per metus pajėgumai tradiciniu būdu.

Daugiau apie tai galite sužinoti išklausę konferencijos dalyvių pranešimus.