Pastatų perkaitimas virsta mirtina problema žmonėms

Dauguma Europos šalių susiduria su energijos tiekimo sutrikdymo rizika, 10 proc. jos piliečių negali sau leisti tinkamai apšiltinti būstą ir pernelyg daug energijos iššvaistoma.

61 proc. į ES importuojamų dujų naudojama pastatuose, daugiausia šildymui, o 75 proc. šių pastatų yra gyvenamieji, taigi, bet kokia dujų tiekimo krizė yra taip pat ir šilumos tiekimo krizė. Greičiausias ir pigiausias būdas dujų naudojimui sumažinti yra energijos nuostolių gyvenamuosiuose pastatuose mažinimas, užtikrinantis energetinio saugumo privalumus. Negebėjimas užtikrinti tinkamo šildymo, kelia grėsmę daugelio ES piliečių sveikatai ir gerovei. Ši problema aktuali ne tik kalbant apie pastatų šildymą, bet ir apie jų vėsinimą.

Net jei mes netikime tyrinėtojais („Earth of Friends“), kurie praneša, kad dauguma Europos šalių turi didelių energijos trūkumo problemų. Pagalvokime, juk miestai yra daugiau kaip 70 proc. išmetamo CO2 kiekio šaltinis ir juose suvartojama 66 proc. energijos. 2008 m. daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų gyveno miesto vietovėse ir gyventojų tankumas miestuose didėja, apytikriai apskaičiuota, kad iki 2030 m. miestų gyventojai sudarys 60 proc. . Miestai privalo keisti savo vartojimo ir augimo tendencijas, tačiau būtent miestuose galima greičiausiai ir anksčiausiai įgyvendinti sprendimus.

Mirtinos karščio bangos

Tokios šalys kaip Bulgarija, Vengrija, Slovakija pabrėžia drėgnų, nesandarių namų su didelėmis sąskaitomis už energiją problemą. Tuo tarpu šalčiausios ES šalys – Švedija, Suomija ir Danija – vis dar turi šilčiausius namus.

Kodėl taip yra, mes suprantame, pastarosios šalys daug investuoja į pastatų atnaujinimą. Tačiau svarbiau kitas klausimas, kuris kyla išanalizavus Europos aplinkos agentūros (EEE) ataskaitą. Pavyzdžiui, ar mes turėtume susitaikyti su tokia Europa, kurioje vienas iš penkių žmonių vasarą negali turėti vėsių namų?

Tai nėra tik Viduržemio jūros regiono šalims būdinga problema: praėjusią vasarą 250 žmonių mirė Danijoje, nukentėję nuo karščio bangos. Kadangi šį šimtmetį „valdo“ klimato kaita, šios problemos mastas gali tik didėti.

Šilumos smūgis ir gyvenimas viršutiniuose aukštuose

Socialinė būsto nelygybė yra pagrindinė neigiamo klimato poveikio priežastis, kuri susijusi tiek su vėsinimo, tiek ir su šildymo problemoms. Šiluma kyla ir išeina per ploną lubų sluoksnį, todėl didžiausias šilumos praradimo pavojus kyla viršutiniame aukšte. 2003 m. Paryžiuje daugiau nei pusė karščio bangos aukų gyveno viršutiniuose, tradiciniuose dviejų aukštų paryžietiškuose apartamentuose. Daugiausiai tai buvo pagyvenę arba sunkiai judantys žmonės.

Ryšį tarp šilumos smūgio bei gyvenimo viršutiniuose pastato aukštuose patvirtina ir Niurnbergo moksliniai tyrimai. Šis santykis yra didžiausias vadinamose „miesto šilumos salose“, kur temperatūra gali būti net devyniais laipsniais aukštesnė.

Įveikti užburtą didelių sąnaudų ratą

Europoje mažesnes pajamas gaunantys žmonės tradiciškai apgyvendinami senesniuose ir blogiau pastatytuose būstuose. Dažnai, tai maži butukai miesto daugiabučiuose. Kadangi šie žmonės turi mažiau galimybių pasirinkti kur išties nori gyventi, todėl renkasi namus, esančius netoli darbo vietų ir turinčius prieinamų patogumų, dažnai pramoniniuose rajonuose.

Siekiant sumažinti aplinkos poveikį pažeidžiamų grupių sveikatai, būtina užtikrinti tinkamą pastato izoliaciją, ventiliaciją, būstą ramioje vietoje, kurioje yra gera oro kokybė“, – teigiama EEE tyrime.

Senesnės statybos daugiaaukščiai pastatai, kuriuose paprastai įsikūrę mažesnes pajamas gaunantys gyventojai Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir vidurio Europos šalyse yra ypač linkę į perkaitimą. Tačiau taip neturi būti, kaip teigiama EEE tyrime, įprastos investicijos į sąnaudas, gali virsti nauda visiems.

Gyvenamosios laboratorijos Europoje

Berlyne apdovanojimus pelnęs „Kie zKlima“ projektas įtraukė gyventojus į vietinių vaikų darželio stoginių statybą, daugiabučių kiemų apželdinimą ir viešųjų geriamo vandens fontanų įrengimą.

Dar vienas „gyvenamosios laboratorijos“ kūrimas, tai šilumai atsparių miestų ir jų rajonų vystymas. „HeatResilientCity“ – Drezdeno ir Erfurto (Vokietija) miestuose įgyvendinamas pastatų pertvarkymo projektas. Dviejuose Dresdeno Gorbico ir Erfurto Ostštato pavyzdiniuose rajonuose nagrinėjamos vasaros karščio pritaikymo gyvenamuosiuose rajonuose priemonės. Generuojant žinias ir sutelkiant dėmesį į vietos gyventojų įpročius HeatResilientCity“ projekte kuriamos ir įgyvendinamos naujoviškos, socialiai teisingos ir naudotojams priimtinos priemonės, kurios sumažintų žmonėms vasaros šilumos apkrovą pastatuose ir atvirose erdvėse.

Trečiasis netikėtas ir dėmesio vertas, novatoriškas pastatų atnaujinimo projektas Londono Barkingo ir Dagenham rajonuose: dviejų daugiaaukščių pastatų languose įrengtos atspindinčios žaliuzės bei sienų dangos, stogo izoliacija ir mechaniniai ištraukiamieji ventiliatoriai, kurie leidžia ženkliai pagerinti daugumos gyventojų gyvenimo kokybę.

Londone pastatai – vieni didžiausių oro taršos šaltinių

Kaip sakė Londono mero pavaduotojas Shirley Rodrigues, paskelbdamas EEE tyrimą: „Pusė oro taršos problemų, kurias turime Londone, yra nesusijusios su transportu. Pastatai yra didžiausias oro taršos šaltinis. Jei galėtume nustatyti minimalius energijos vartojimo efektyvumo standartus, galėtume keisti kuro katilus, kurie yra didieji teršėjai, kenkiantys tiek oro kokybei, tiek įtakojantys ir klimato kaitos procesus. Tačiau tokių galių mes neturime ir apie tai nebuvo kalbama vyriausybės oro kokybės strategijoje.“

Mažų pajamų gyventojams išlaidos padidėjo 33 proc.

Bulgarijoje daugiausiai nepasiturinčių, beveik 40 proc. visų namų ūkių, susiduria su sunkumais stengiantis išlaikyti šilumą pastatuose žiemą, bet kitose pietryčių Europos šalyse, įskaitant Graikiją, situacija tik šiek tiek geresnė. „Tai gali paaiškinti, kodėl Pietų Europos šalyse mirtingumas žiemą yra didesnis nei Šiaurės Europos šalyse“, teigiama EEE analizėje.

Stebina tai, kad Europoje mažas pajamas gaunančių šeimų išlaidų dalis energijos sąnaudoms nuo 2000 m. iki 2014 m. išaugo 33 proc., su labiausiai žiemos ir vasaros laikotarpiu energijos trūkumą kenčiančiomis šalimis.

Socialinės atskirtys

Šiaurės Makedonijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje pastebėta, jog namų ūkiai, kuriuos valdo vieniši tėvai, buvo labiausiai jautrūs šalto namo sindromui. Lietuvoje problema matoma vienišų senolių namų ūkiuose, kuriems didžiausia grėsmė gyventi nešildomame (mažai šildomame) būste.

Miestų būsto standartų kūrimas dažnai yra nepakankamai įvertinama mūsų klimato politikos dalis“, – sako EEE direktorius Hansas Bruyninckxas. Pastatų atnaujinimas pagal aukštus socialinius ir energetikos standartus, būtų teisingas postūmis į priekį“, – sako jis.

Teisingi techniniai projektų apšiltinimo sprendimai padėtų abiem atvejais – tiek šilumos išsaugojimui patalpose, tiek tų patalpų apsaugojimui nuo perkaitimo.

Skaičiuojant, jog statybų sektorius suvartoja 40 proc. viso energijos kiekio ir jam tenka 36 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, sunku nesutikti su įvardintais argumentais. Būtent statybų sektorius gali pakeisti Europoje labiausiai pažeidžiamų ir atstumtų piliečių gyvenimo kokybę.

Tai gali paskatinti įgyvendinti išmetamųjų teršalų mažinimo uždavinius, pasisakant už socialinį teisingumą, kuris aktualus visam žemynui. Šiam tikslui dėmesį turime sutelkti jau dabar, o ne laukti kada būsime priversti tai daryti verčiami ekstremalių oro sąlygų.