Rūšiavimas per šiukšles: statybinės medžiagos žiedinėje ekonomikoje

Olympia Dolla | Eurima – Europos izoliacijos gamintojų asociacija

„Mūsų populiacija ir mūsų ribotų Žemės planetos išteklių naudojimas auga eksponentiškai“, –  dar 2011 m. perspėjo fizikas teoretikas ir kosmologas Stephenas Hawkingas. Jo nuomonė plačiai paplitusi visoje ES, kur politikai, pramonė ir piliečiai tikisi, kad žiedinė ekonomika padės užsitikrinti nenutrūkstamą ribotų išteklių naudojimą mūsų planetoje.

Mineralinės vatos pramonė, reaguodama į šį iššūkį, jau dirba kurdama naujus techninius sprendimus ir tobulindama esamus. Pritariame draudimui šalinti į sąvartynus perdirbamas medžiagas, pvz., mineralinės vatos atliekas. Deja kol kas, dėl santykinai mažų sąvartynų mokesčių, alternatyvūs statybinių atliekų perdirbimo variantai nėra ekonomiškai patrauklūs.

Manome, jog uždraudus produktus, kuriuos galima perdirbti, šalinti į sąvartynus, tai taptų gera ekonomine paskata investuoti į perdirbimo pajėgumus. Didinant šalinimo sąvartynuose išlaidas/mokesčius, ne tik būtų siekiama geresnio apyvartumo, tačiau tai mažintų neperdirbamų produktų šalinimą į sąvartynus.

Europos šiluminės izoliacijos gamintojų asociacija (Eurima), atstovaujanti visus pagrindinius mineralinės vatos gamintojus Europoje, remia Europos žiedinės ekonomikos plėtrą, kuria siekiama apsaugoti mūsų brangius planetos išteklius.

ES nustatė energijos taupymo tikslus ir skatina pastatų atnaujinimą. 2020 m. kovo mėn. Europos Komisija paskelbė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuris yra vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso – Europos tvaraus augimo darbotvarkės – dalių. Tačiau veiksmų plane nurodytos ir rizikos, pvz., per didelis sąvartynų naudojimas, kurias reikia spręsti statybos pramonės sektoriuje, kad būtų galima sparčiai pereiti prie žiedinio statybinių produktų ciklo.

Žiedinio ciklo sukūrimas ES

Mineralinės vatos atliekos iš gamybos aikštelių jau tvarkomos taip, kad didžioji jų dalis patenka į perdirbimo ciklą. Tačiau statybų ir griovimo procesų statybvietėse metu mineralinės vatos produktų atliekos kasmet tebepatenka į sąvartynus. Intensyvėjant ES pastatų atnaujinimo bangai rizikuojame, kad šis skaičius gerokai padidės, o juk tai brangaus resurso švaistymas.

Kaip neseniai paaiškino Eurima generalinis direktorius Jan te Bos, svarbu atskirti perdirbamus ir perdirbtus statybos produktus. Mineralinės vatos pramonė skatina visų statybos procese susidarančių mineralinės vatos atliekų rūšiavimą ir perdirbimą. Tai visų pirma reiškia, kad reikia skatinti rūšiuoti statybines atliekas atliekas, įdentifikuojant tokias kaip mineralinė vata, kurios gali būti ir yra perdirbamos.

Mineralinės vatos pramonė nori, kad visos surūšiuotos mineralinės vatos atliekos būtų tikrai perdirbamos, o ne tik teoriškai. Tačiau, kad tai taptų realybe, reikalingi sprendimai ES ir nacionaliniu lygiu. Be to, būtų tikslinga apibrėžti tokius terminus kaip tinkamas perdirbti ir perdirbtas gaminys, šie sąvokų patikslinimai, taip pat turėtų būti atlikti nacionaliniu ir ES lygiu.

Šiandien naudojami atliekų kodai neišskiria izoliacijos tipų. Tai neleidžia tinkamai rūšiuoti skirtingų statybos proceso atliekų srautų ir sukuria nereikalingas kliūtis ieškant ir perdirbant šias atliekas, kurias galima perdirbti.

Vos pagaminus statybos produktą, dar prieš jo montavimą, turėtume apsvarstyti reikalavimus ir tinkamumą perdirbti. Statybos produkto gyvavimo ciklo pradžioje, prieš montuodami statybos produktus, turėtume Statybos produktų reglamente apspręsti privalomus perdirbto turinio reikalavimus ir tinkamumo perdirbti efektyvumo rodiklį. Naudojant ES standartizuotas gaminiuose esančių medžiagų deklaracijas, galima dokumentuoti statybinių medžiagų kiekį, taip palengvinti išmontavimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Visi dokumentai, naudojami produkto tinkamumo perdirbimui pagrįsti, turėtų būti prieinami skaitmeniniu formatu – deja, tai nėra savaime suprantama net mūsų XXI amžiaus visuomenėje.

Pasibaigus statybos produkto gyvavimo laikui, ES politika turėtų skatinti pastato dekonstrukciją, o ne griovimą. Pavyzdžiui, atskiras atliekų surinkimas dekonstrukcijos arba griovimo etape taptų privalomu. Siūloma nustatyti specialius stiklo vatos ir akmens vatos regeneravimo ir perdirbimo tikslus. Tai reiškia, didinti visų perdirbamų produktų sąnaudas ir laipsniškai uždrausti statybines atliekas šalinti į sąvartynus.

Galiausiai, perdirbimo centrai statybinių atliekų kroviniams turėtų būti lengviau pasiekiami. Tai reiškia, kad reikia supaprastinti procesų administravimą, susitarti dėl paprastų ir greitų taisyklių, kurios apimtų ilgalaikius vežimo leidimus perdirbimo gamykloms pagal bendrus ES masto kriterijus. Europa taip pat turėtų, pavyzdžiui, sukurti įmonių duomenų bazę, kuriose perdirbamos patvirtintos išrūšiuotos, atskirtų medžiagų, įskaitant mineralinės vatos, atliekos.

Tvarumo žiedas

Mineralinės vatos gamintojai sukūrė ir patobulino daugumą gamybos likučių perdirbimo sprendimų. Jie buvo kuriami kartu su tvariais medžiagų atkūrimo būdais, kai uždarojo ciklo perdirbimas yra per brangus arba techniškai neįmanomas.

Mineralinės vatos termoizoliaciniai produktai turi puikų potencialą perdirbimui. Šių gaminių pluoštai gali būti perdirbami neribotą kiekį kartų. Nauji gaminiai, pagaminti iš perdirbtų medžiagų, atitiks tokius pat aukštos kokybės standartus, susijusius su eksploatacinėmis savybėmis ir darbuotojų apsauga.

Pavyzdžiui, mineralinės vatos termoizoliacijai gaminti naudojamas stiklas, tad stiklo duženų panaudojimas žymiai sumažina pirminių žaliavų poreikį ir anglies dvideginio išmetimą gamybos procese.

Ne mažiau svarbus teisingas pagaminto produkto sumontavimas, tam kad jis būtų naudingas sveikatai ir aplinkai. Todėl Eurima nariai parengė teisingo mineralinės vatos montavimo sienose, stoguose ar grindyse gaires.

Gamintojai parengė ir vietines grąžinimo schemas, skirtas surinkti, perdirbti ir atkurti statybų, griovimo ir kitų gamybos procesų metu susidariusias mineralinės vatos nuopjovas. Šios nuopjovos gali būti susmulkintos ir naudojamos kaip pūtimo vata, pagaminti nauji mineralinės vatos gaminiai, arba pakartotinai panaudoti, pavyzdžiui, gaminant plytas ir lubų plyteles.

Kaip sakė prof. St. Hawkingas: kitas dalykas, eksponentiškai augantis Žemėje, yra žmonijos „techninis gebėjimas pakeisti aplinką į gerą arba į blogą. Mineralinės vatos pramonė turi techninių galimybių aktyviai dalyvauti kuriant žiedinę ekonomiką.