EURIMA pritaria Europos Komisijos ketinimui parengti Klimato įstatymą
Europos šiluminės izoliacijos gaminių gamintojų asociacija (EURIMA) palaiko Europos Komisijos ketinimą siūlyti Klimato įstatymą, kuriame klimato nekintamumo palaikymo tikslas iki 2050 m. būtų įtrauktas į teisės aktus. EURIMA yra įsipareigojusi ir aktyviai palaiko ekonomikos perėjimą prie klimato požiūriu neutralios vėliausiai iki 2050 m.
Klimato įstatymas turi padėti pagreitinti šį perėjimą, nubrėžiant aiškias kryptis, kurių reikia imtis tiek ES, tiek ir nacionaliniu lygiais, tuo pačiu suteikiat galimybę visiems sektoriams atlikti savo vaidmenį skatinant piliečių įsitraukimą į šį sudėtingą procesą.
Kad šis perėjimas būtų sėkmingas, reikia skubiai imtis veiksmų visuose ekonominiuose sektoriuose, statybų sektoriuje ypatingai, nes tai vienas iš imliausių energijos sunaudojime sektorius. Tai sakytina ir anglies dioksido emisijų atžvilgiu. Be to, joks kitas sektorius nesiūlo tiek daug naujų galimybių pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas.
EURIMA išskyrė 4 prioritetus, kuriuos reikia spręsti vadovaujantis būsimo Klimato įstatymo nuostatomis
Pirma, Klimato įstatyme turėtų būti aiškiai išdėstytas pagrindinis energijos vartojimo efektyvumo principas (EE1) (Energy Efficiency First (EE1)). Jo taikymas turėtų būti užtikrintas visuose infrastruktūros, politikos ir investavimo sprendimuose. Priimant sprendimus dėl energetikos tinklo plėtros, EE1 reikalauja atsižvelgti į investicijų vertę kuriat energijos vartojimo efektyvumą. Taikant šį principą padidės Europos galimybės sukurti pigesnę, daug darbo vietų turinčią ir klimato požiūriu neutralią ekonomiką. Tai taip pat reiškia, kad bet koks naujas modeliavimas turėtų remtis šiuo principu.
Taigi, Klimato įstatymas turėtų užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumas taptų svarbiausiu veiksniu dekarbonizuojant ekonomiką ir pirmiausia – pastatus. Todėl Klimato įstatyme nurodyta kryptis į klimato neutralumą iki 2050 m. turėtų apibrėžti/talpinti/apimti ir tarpinius tikslus, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, nurodant, kad dalį energijos sutaupys pastatų sektorius.
Antra, norint iki 2050 m. sukurti klimato požiūriu neutralią Europą, visi sektoriai turės atlikti savo vaidmenį. Į Klimato įstatymą turėtų būti įtraukta ilgalaikė pastatų sektoriaus vystymo strategija, dar kartą patvirtinant labai efektyvaus energijos vartojimo tikslą, užsibrėžiant iki 2050 m. panaikinti anglies dvideginio išmetimą, t.y. perėjimą prie nulinio anglies dvideginio išmetimo visuose statinių kūrimo etapuose.
Klimato įstatymas taip pat turėtų nustatyti ataskaitų teikimo ir priežiūros procedūras, kad būtų užtikrinta, jog visa Europos Sąjunga ir kiekviena valstybė narė tikrai siekia klimato neutralumo tikslo (Ecologic (2020); Europos klimato įstatymai).
Ambicingas tikslas turėtų skatinti Europos Komisijos galimybes teikti naujus ES teisės aktus, siekiant užbaigti daugiausiai energijos vartojančių pastatų eksploatavimą, nustatant vis aukštesnius energijos vartojimo efektyvumo standartus. Tai padėtų panaikinti energetinį skurdą ir suteiktų socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę naudą visai visuomenei. Dėl tolesnio neveiklumo statybų sektoriuje rizikuojama, kad ES neįvykdytų užsibrėžtų tikslų klimato kaitos srityje (numatyta apimtis iki 400 milijonų tonų CO2 („Climact“ (2018); The key role of energy renovation in the net-zero GHG emission challenge)).
Trečia, turėtų būti panaudotas energijos vartojimo efektyvumo potencialas pramonėje. Pastatų šiluminės izoliacijos pramonės energijos vartojimo efektyvumo potencialas vis dar yra didelis. Jis sukuria maždaug 37 mln. tonų metinio efektyvaus CO2 sutaupymo arba maždaug 4 proc. viso pramonės metinio išmetamo CO2 kiekio (EiiF, 2020). Klimato įstatymas turėtų išgryninti aiškius ES tikslus atitinkančius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams.
Galiausiai, klimato įstatymas turi būti papildytas tiksliniu finansavimu, skirtu plėtoti novatoriškas technologijas, kuriomis siekiama sumažinti pramonės išmetamų teršalų kiekį. Tam yra būtinos programos, orientuotos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, ir skirtos tobulinti ir skatinti gamybą statybos produktų, tokių kaip mineralinė vata, kurių gamybos technologijos išskiria mažai anglies dioksido į aplinką. Tai reiškia, kad reikia teikti pakankamą paramą demonstracinių gamyklų projektavimui ir statybai bei jų plėtrai visoje rinkoje. Inovacijų fondas turėtų remti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias pramonės inovacijas, o ekologiški viešieji pirkimai ir prioritetiniai kriterijai pasirašant sutartis gali padėti užtikrinti rinkos įsisavinimą.
