„Europiečiai beveik visą savo laiką praleidžia pastatuose. Daugeliui iš mūsų, tai reiškia, kad iki 90 proc. dienos esame biuruose, mokyklose, ligoninėse, parduotuvėse ar namuose“, – pastebi Jan te Bos, Europos izoliacinių medžiagų gamintojų asociacijos (Eurima) generalinis direktorius.
Sąskaitos už pastatų sunaudojamą energiją sudaro daugiau kaip 40 proc. ES sąskaitų už energiją, taip pat pastatai išmeta daugiau nei trečdalį Europos anglies dvideginio kiekio.
Vis dėlto mes linkę galvoti, jog už didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį yra atsakingos didelės gamyklos ir elektros energijos įmonės, o ne mūsų namai.
Šį požiūrį būtina keisti. Norint išvengti pavojingo visuotinio temperatūros kilimo, mums reikia, kad pastatų sektorius padėtų Europai įgyvendinti užsibrėžtą tikslą – iki 2050 metų iš esmės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 0. „Grynoji nulinė vertė“ (net zero) reiškia, kad visi išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai turi būti sumažinti ir kompensuojami, paverčiant veiklas neišskiriančiomis dujų, turinčių poveikį klimato kaitai.
Naujausias tyrimas, atliktas konsultacinės bendrovės „ClimAct”, „Eurima“ užsakymu, išnagrinėjo įvairius galimus scenarijus, kaip išmetamų teršalų kiekį sumažinti iki nulio. Tyrime padaryta išvada, kad be pastatų atnaujinimo iki 2050 m. neįmanoma pasiekti anglies dvideginio neutralumo.
Jei EU tikslas – užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikio neutralizavimą, kiekvienais metais turi būti atnaujinami 3 proc. pastatų, šiandien atnaujinama tik vos 1 proc.
Šiuo metu ES rengia ilgalaikę klimato kaitos politiką, pagal kurią būtų įdiegtas paketas reikalavimų, iki šio amžiaus vidurio užkardančių temperatūrai peržengti pavojingą ribą.
Ši ES politika parems pažangią tarptautinę klimato sutartį, dėl kurios susitarta 2015 m. Paryžiuje, kai 196 šalių atstovai teigė, kad jie dirbs siekdami pasaulinės temperatūros augimą išlaikyti gerokai žemiau 2 laipsnių Celsijaus ribos ir sieks šį augimą riboti iki 1,5 laipsnio Celsijaus, lyginant su ikiindustriniu laikotarpiu.
Naujausioje JT mokslininkų ataskaitoje šiais metais įspėjama, kad siekiant išvengti didžiausio visuotinio atšilimo poveikio, pasaulinės temperatūros augimas turi neviršyti 1,5 laipsnio Celsijaus. Šią mokslinę rekomendaciją pasaulio lyderiai aptarė pagrindinėje JT klimato konferencijoje, kuri gruodžio 3 d. vyko Katovicuose, Lenkijoje.
Jei norime, kad iki 2050 m. tikslai būtų įgyvendinti, pastatai turi tik vieną kelią. Siekiant pratęsti esamų pastatų gyvavimą, iki 2050 m. būtina juos bent kartą atnaujinti. Atnaujinimas turi vykti kompleksiškai, tai reiškia, kad turi būti atnaujintas energiją tausojantis pastato „apvalkalas“ – stogas, sienos, grindys ir langai, tinkamai parinktos šildymo ir vėdinimo sistemos bei veiksminga atsinaujinančių energijos išteklių sistemų ir technologijų integracija.
Numatoma nauda gerokai atsvers išlaidas visai visuomenei: nacionalinėms ir vietos institucijoms bei piliečiams. Apskaičiuota, kad investavus į energiją tausojančius pastatus gaunama grąža yra 2- 3 kartus didesnė nei reikalingos investicijos, jau nekalbant apie išvengtas klimato kaitos pasekmes bei sveikatos, komforto ir gerovės šuolį!
Yra daugybė socialinių ir ekonominių priežasčių, kurios įrodo, jog ambicingas pastatų atnaujinimas yra daug naudingesnis nei kiti scenarijai. Privalo būti išvystytos atnaujinimo strategijos, leidžiant taikyti inkliuzinius arba įtraukiuosius procesus, kurie pripažįsta pastatų atnaujinimą kaip visos visuomenės interesą ir investicijas, neužkraunant piliečiams neįmanomos finansinės naštos.
Neveiklumas turės daug skaudesnes pasekmes. „ClimAct” tyrimas nagrinėja būdus, kurie jau dabar net ir komerciniais tikslais gali pritraukti 75 proc. sprendinių, siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 0. Likę 25 proc. gali būti pasiekti remiantis žinomais metodais ir technologijomis, jei bus dedamos pastangos jas plėsti ir komercializuoti.
Jei šiandien bus imtasi pastatų atnaujinimo ir tinkamų pastatuose energiją taupančių priemonių skatinimo, galime tikėtis ateities, kurioje išmetamas teršalų kiekis bus minimalus.
Visą tyrimą galite rasti čia
Iliustracija unsplash.com
Kai kalbama apie energijos taupymą, turime pradėti nuo savo namų
Sąskaitos už pastatų sunaudojamą energiją sudaro daugiau kaip 40 proc. ES sąskaitų už energiją, taip pat pastatai išmeta daugiau nei trečdalį Europos anglies dvideginio kiekio.
Vis dėlto mes linkę galvoti, jog už didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį yra atsakingos didelės gamyklos ir elektros energijos įmonės, o ne mūsų namai.
Šį požiūrį būtina keisti. Norint išvengti pavojingo visuotinio temperatūros kilimo, mums reikia, kad pastatų sektorius padėtų Europai įgyvendinti užsibrėžtą tikslą – iki 2050 metų iš esmės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 0. „Grynoji nulinė vertė“ (net zero) reiškia, kad visi išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai turi būti sumažinti ir kompensuojami, paverčiant veiklas neišskiriančiomis dujų, turinčių poveikį klimato kaitai.
Naujausias tyrimas, atliktas konsultacinės bendrovės „ClimAct”, „Eurima“ užsakymu, išnagrinėjo įvairius galimus scenarijus, kaip išmetamų teršalų kiekį sumažinti iki nulio. Tyrime padaryta išvada, kad be pastatų atnaujinimo iki 2050 m. neįmanoma pasiekti anglies dvideginio neutralumo.
Jei EU tikslas – užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikio neutralizavimą, kiekvienais metais turi būti atnaujinami 3 proc. pastatų, šiandien atnaujinama tik vos 1 proc.
Šiuo metu ES rengia ilgalaikę klimato kaitos politiką, pagal kurią būtų įdiegtas paketas reikalavimų, iki šio amžiaus vidurio užkardančių temperatūrai peržengti pavojingą ribą.
Ši ES politika parems pažangią tarptautinę klimato sutartį, dėl kurios susitarta 2015 m. Paryžiuje, kai 196 šalių atstovai teigė, kad jie dirbs siekdami pasaulinės temperatūros augimą išlaikyti gerokai žemiau 2 laipsnių Celsijaus ribos ir sieks šį augimą riboti iki 1,5 laipsnio Celsijaus, lyginant su ikiindustriniu laikotarpiu.
Naujausioje JT mokslininkų ataskaitoje šiais metais įspėjama, kad siekiant išvengti didžiausio visuotinio atšilimo poveikio, pasaulinės temperatūros augimas turi neviršyti 1,5 laipsnio Celsijaus. Šią mokslinę rekomendaciją pasaulio lyderiai aptarė pagrindinėje JT klimato konferencijoje, kuri gruodžio 3 d. vyko Katovicuose, Lenkijoje.
Jei norime, kad iki 2050 m. tikslai būtų įgyvendinti, pastatai turi tik vieną kelią. Siekiant pratęsti esamų pastatų gyvavimą, iki 2050 m. būtina juos bent kartą atnaujinti. Atnaujinimas turi vykti kompleksiškai, tai reiškia, kad turi būti atnaujintas energiją tausojantis pastato „apvalkalas“ – stogas, sienos, grindys ir langai, tinkamai parinktos šildymo ir vėdinimo sistemos bei veiksminga atsinaujinančių energijos išteklių sistemų ir technologijų integracija.
Numatoma nauda gerokai atsvers išlaidas visai visuomenei: nacionalinėms ir vietos institucijoms bei piliečiams. Apskaičiuota, kad investavus į energiją tausojančius pastatus gaunama grąža yra 2- 3 kartus didesnė nei reikalingos investicijos, jau nekalbant apie išvengtas klimato kaitos pasekmes bei sveikatos, komforto ir gerovės šuolį!
Yra daugybė socialinių ir ekonominių priežasčių, kurios įrodo, jog ambicingas pastatų atnaujinimas yra daug naudingesnis nei kiti scenarijai. Privalo būti išvystytos atnaujinimo strategijos, leidžiant taikyti inkliuzinius arba įtraukiuosius procesus, kurie pripažįsta pastatų atnaujinimą kaip visos visuomenės interesą ir investicijas, neužkraunant piliečiams neįmanomos finansinės naštos.
Neveiklumas turės daug skaudesnes pasekmes. „ClimAct” tyrimas nagrinėja būdus, kurie jau dabar net ir komerciniais tikslais gali pritraukti 75 proc. sprendinių, siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 0. Likę 25 proc. gali būti pasiekti remiantis žinomais metodais ir technologijomis, jei bus dedamos pastangos jas plėsti ir komercializuoti.
Jei šiandien bus imtasi pastatų atnaujinimo ir tinkamų pastatuose energiją taupančių priemonių skatinimo, galime tikėtis ateities, kurioje išmetamas teršalų kiekis bus minimalus.
Visą tyrimą galite rasti čia
Iliustracija unsplash.com
Pirmasis žingsnis link gaisrų statistikos analizės Europoje
Europos priešgaisrinio saugumo aljansas pristatė ataskaitą „Mirtimi pasibaigę gaisrai gyvenamuosiuose pastatuose Europoje“ (Fatal residential fires in Europe). Tai pirmasis žingsnis siekiant suprasti gaisrų, pasibaigusių mirtimi, priežastis. Ataskaitoje teikiami surinkti statistiniai duomenys bei tikri faktai. Projekto tikslas – supažindinti su Europos gyvenamosiose paskirties pastatuose kilusių gaisrų priežastimis.
Gaisrinės saugos gerinimas gyvenamojoje aplinkoje gali būti veiksmingas tik tada, kai turime objektyvių žinių apie gaisrų riziką, aplinkybes bei padarinius. Kadangi priešgaisrinės saugos priemonės peržengia valstybių sienas, reikalingos platesnės įžvalgos apie gaisrus Europoje.
Europos priešgaisrinės saugos aljansas (EuroFSA) paprašė Nyderlandų gaisrų tarnybos akademijos (IFV) ištirti, kokia žinoma informacija apie mirtinų gaisrų atvejus Europoje. Iki šiol Europoje buvo palyginti nedaug gaisrinės statistikos. Jungtinės Karalystės Bendruomenių ir vietos valdžios departamentas (Department for Communities and Local Government (DCLG)) (Greenstreet Berman, 2012 m.) mėgino lyginti Europos šalių gaisrų statistikos duomenis ir padarė išvadą, kad sunku palyginti dabartinius duomenis dėl skirtingų kaupiamų duomenų Europos valstybėse. Tai tapo precedentu pradėti kurti bendrą Europos priešgaisrinės statistikos duomenų bazę.
Pradžiai buvo pasirinktos devynios Europos šalys, kurių kaupiama statistinė informacija apie gaisrus bus naudinga tarptautinei duomenų bazei bei čia atliekamoms studijoms. Be Nyderlandų, buvo atrinktos aštuonios Europos šalys tolesniems tyrimams, tai Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Estija, Lenkija, Belgija ir Jungtinė Karalystė (ypač Anglija). Pasirinktos devynios šalys sudaro apie penktadalį Europos gyventojų.
Tyrėjai siekia išgryninti renkamų duomenų apibrėžimus bei išanalizuoti, kokia informacija yra kaupiama šalių duomenų bazėse. Nors pasirinktų šalių surinkta informacija skiriasi, buvo nustatyta ir daug panašumų. Pavyzdžiui, visos šalys renka informaciją apie žuvusiųjų skaičių, sužeistus ir ugniagesių išgelbėtus žmones.
Galutinis tikslas – sukurti duomenų bazę apie mirtinus gaisrus gyvenamuosiuose pastatuose Europoje, pageidautina bendradarbiaujant su Eurostatu. Šiuo metu duomenis apie mirtinus gaisrus bei jų charakteristikas Europos šalyse galima rasti tik nacionalinėse duomenų bazėse.
Visą ataskaitą galite rasti čia
BETA komanda džiaugiasi KTU mokslininkų sukurta priemone – optimizuoti daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo investicinių planų vertinimo procesą
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) organizuotuose mokymuose KTU ASI mokslininkas dr. Karolis Banionis pristatė tiriamąjį darbą, kurio rezultatai gali būti puikia priemone padedančia BETA darbuotojams didinti daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) procesų kontrolę. Tyrimas atliktas Mineralinės vatos gamintojų asociacijos iniciatyva.
Analizuojant finansinius investicinių planų rodiklius, sunku nuspręsti ar teisingai įvertintos energijos sąnaudos parenkant pastato atitvaro apšiltinimo sistemą.
Tai ypatingai aktualu vis labiau paplintančiose vėdinamuose fasaduose, kur metalinių montavimo detalių šilumos laidumo ypatumai turi lemiamą reikšmę atitvaros šiluminėms savybėms. KTU mokslininkų atlikti skaičiavimų rezultatai tapo itin gera priemone renovacijos procesą prižiūrintiems žmonėms. Tokiu būdu BETA darbuotojai, dar prieš prasidedant intensyviems darbams, galės nustatyti ar investicinių planų rengėjai teisingai įvertino energijos sąnaudas parinkdami techninį pastato atitvaros apšiltinimo variantą.
Vykusioje diskusijoje aptarti rekomenduojami termoizoliacinių medžiagų iš mineralinės vatos storiai vėdinamose fasadų sistemose. Nagrinėti variantai su metaliniais tvirtinimo elementais gyvenamiesiems ir viešosios paskirties, C ir B energinio naudingumo klasės, renovuojamiems pastatams.
dr. Karolis Banionis
Diskusija kaip patikrinti ar investicinių planų rengėjai teisingai įvertino energijos sąnaudas parinkdami pastato atitvaros apšiltinimą
Savaitės pradžioje mokslininkų ir daugiabučių namų pirmininkų susitikimas tapo tikru atradimu. Aktyvi diskusija iškėlė opiausias bendrijų pirmininkų problemas. Renginio metu KTU mokslininkų Dr. Karolio Banionio ir mokslo darbuotojo Juozo Ramanausko tiriamasis darbas sulaukė didelio dalyvių susidomėjimo.
Iškilus diskusijai aptarti rekomenduojami termoizoliacinių medžiagų iš mineralinės vatos storiai vėdinamose fasadų sistemose. Nagrinėti variantai su metaliniais tvirtinimo elementais gyvenamiesiems ir viešosios paskirties, C ir B energinio naudingumo klasės, renovuojamiems pastatams.
Būsto rūmų organizuojamos diskusijos rengiamos siekiant gilinti bendrijų pirmininkų žinias bei pristatyti mokslines naujienas.
Nuotraukoje Dr. Karolis Banionis diskusijoje su daugiabučių namų pirmininkais
Pastatų renovacija – svarbiausias faktorius neutralizuojant Europos poveikį klimato kaitai
Europos Komisija (EK) pasirinko teisingą klimato ir energetikos kaitos kryptį
Praėjusią savaitę EK pristatė „Švari planeta visiems“. Tai Europos strateginė ilgalaikė klestinčios, modernios, konkurencingos ir klimatui nekenksmingos ekonomikos ateities vizija. Šios ilgalaikės strategijos tikslas yra dar kartą patvirtinti Europos įsipareigojimą pirmauti visuotinių klimato politikos veiksmų srityje ir pristatyti viziją, kuria sekant galėtų pavykti iki 2050 m. užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikio neutralizavimą įgyvendinant socialiai teisingą ir ekonomiškai efektyvią pertvarką.
ES Komisija teisingai identifikavo pastatų išteklių renovaciją, kaip vieną pagrindinių veiksnių energijos vartojimo efektyvumo strategijoje.
Neseniai atliktame švarios energijos tyrime („The key role of energy renovation in the net-zero GHG emission challenge“) buvo išnagrinėti įvairūs galimi scenarijai, kad išmetamų teršalų kiekis sumažėtų iki nulio ir prieita išvados, jog nevykdant pastatų atnaujinimo šio tikslo nebus įmanoma pasiekti. Tyrimą atliko konsultacinė bendrovė „ClimAct”, „Eurima“ užsakymu.
Esamos pastatų efektyvumo gerinimo technologijos jau šiandien gali maksimaliai padidinti energijos taupymo indėlį ambicingose pastatų atnaujinimo strategijose, tačiau būtina patobulinti esamų novatoriškų verslo modelių, politikos metodų bei viešojo ir privataus sektorių partnerysčių iniciatyvas ir projektus. Ir jei iki 2050 m. norime spėti į ateities traukinį, minėti pokyčiai turi įvykti jau kitame dešimtmetyje.
„Jei norime, kad viskas būtų padaryta teisingai, pastatams turime tik vieną sprendimą“, – sako Jan te Bos „Eurima“ generalinis direktorius, – „atsižvelgiant į jų numatomą gyvavimo trukmę, iki 2050 m. pastatai gali būti atnaujinami tik kartą“. Norint atlikti šiuos renovacijos skaičiavimus, mums reikia įvertinti visą pastato visumą. Tai reiškia, kad energiją taupantis „vokas“: stogas, sienos, grindys, langai, su tinkamai suplanuotomis šildymo ir aušinimo sistemomis, veiksmingai integruotomis atsinaujinančių energijos šaltinių technologijomis.
Be to, turi būti aišku, kad energijos vartojimo efektyvumas nėra prabangos produktas ir naudingas tiek visuomenei, tiek visiems piliečiams. Ambicingos pastatų renovacijos programos bus svarbiausios ne tik dėl to, jog įgyvendinami EK priimti ilgalaikiai tikslai, bet, dėl savo svarbios socialinės ir individualios naudos, taps natūraliu katalizatoriumi, užtikrinančiu komfortą, sveikatą ir gerovę namuose.
„ES yra svarbu, kad EK sudėjo aiškius taškus tiesėje, kuriuos turime pasiekti iki 2050 m.”, – pabrėžia Pascal Eveillard „Eurima“ prezidentas, – „tai garantuoja būtinas gaires vyriausybėms, pramonei, pilietinei visuomenei ir finansų sektoriui investuoti ir užtikrinti, kad kiekvienas pilietis galėtų prisidėti prie šio proceso“.
ES vėliava autor. © Europos Komisija
V – Būtina patikima gaisrinių bandymų metodika
Šiuo metu vos keturios šalys (iš 28 ES šalių) naudoja Vokietijos ir (arba) JK testą. Baiminamasi, jog jei bus nuspręsta naudoti Vokietijos ir (arba) JK testą ES teritorijoje, tai sukurs nevienodas konkurencines sąlygas toms šalims, kurios turi savo bandymų metodikas, pavyzdžiui Prancūzija.
Mes manome, kad jungtinės tarptautinės komandos sukurtas alternatyvus požiūris užtikrins didesnį ES piliečių saugumą ir pagerins konkurencinę aplinką statybos sektoriuje, todėl remiame šią alternatyvą.
Siekiant užtikrinti patikimą fasadų gaisrinę saugą, būtina pasirinkti tinkamą gaisrinių bandymų metodiką.
IV – JK ir Vokietijos metodikos nepakankamai įvertina ugnies poveikį pastatų fasadams
Tiek Jungtinės Karalystės (JK), tiek ir Vokietijos bandymai yra kritikuojami dėl to, jog nepakankamai įvertina ugnies poveikį pastatų fasadams. Pasak „Grenfell“ gaisro tyrimo eksperto, Britanijos testas (BS 8414) nėra pakankamai tikslus vertinant pastatų fasadų saugumą gaisro atveju. JK gaisrinės saugos asociacija (The UK Fire Protection Association) ir JK draudikų asociacija (Associuation of British Insurers) nurodė keletą rimtų trūkumų britų teste. Po kritikos britų testas peržiūrimas.
Vokietijos valdžios institucijos atliko detalią daugybės fasadų gaisrų analizę, padarė išvadą, kad Vokietijos testas (DIN 4102, 20 dalis) nepakankamai atspindi rizikas, jei ugnies šaltinis yra pastato išorėje. Todėl parengė papildomą metodą bandymams.
Martynas Matulevičius: Kaip apsaugoti žmones renovuojamuose pastatuose
III – Naujos gaisrinės fasadų bandymų metodikos galimybės ES
Siekdama geriau atliepti valstybių narių ir jų reguliavimo institucijų poreikiams, Europos Komisija nusprendė duoti užduotį jungtinei valstybių narių ir suinteresuotų šalių komandai parengti bendrą „europietišką“ metodiką vertinant ugnies poveikį fasadams. Remiantis Jungtinės Karalystės (JK) (BS 8414) ir Vokietijos (DIN 4102, 20 dalis) testavimo metodikomis, jungtinė komanda sukūrė metodiką, pagerindama veiklos kriterijus ir patikslindama klasifikavimo sistemą. Nauja metodika buvo itin palankiai sutiktas daugelyje šalių. Vis dėlto, galutinėje tyrimo ataskaitoje ši metodika pateikta tik kaip „alternatyvus“ metodas, o „pagrindiniu“ metodu, nepaisant rimtų nustatytų trūkumų, siūloma naudoti JK ir Vokietijos testavimo metodikas.
II – ES stokoja vieningos gaisrinių bandymų metodikos
Europos Sąjungos šalyse nėra vieningo būdo patikrinti fasadų atsparumą ugniai, šiuo metu egzistuojantys patvirtinti bandymai sutelkia dėmesį į produkto reakciją arba atsparumą ugniai, tačiau siekiant įvertinti fasadų priešgaisrinę saugą, naudojami ne reprezentatyvūs ugnies plytimo scenarijai ir/arba ne reprezentatyvūs bandymų pavyzdžiai.
Vieningos bandymų sistemos stoka kai kurias šalis paskatino sukurti savas metodikas. Dėl pastarųjų skirtumų kila nemažai painiavos, trūksta skaidrumo bei kyla nemažai trukdžių prekybai bei kliūčių inovacijoms.
Šiuo metu egzistuojančios nacionalinės testavimo metodikos yra labai skirtingos: kai kurios yra didelės apimties, kitos yra vidutinio dydžio, vienos tiria langų šiltinimo ypatumus kilus gaisrui, kitos ne ir t.t.