Gaisrinės saugos technologijų forumas plečia ribas

/in /by
Spalio 1-2 dienomis Litexpo parodų centre vyks Baltic Fire Forum  2020. Lietuvos nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos (NGSA) jau antrąkart organizuojamas Gaisrinės saugos technologijų forumas, turi ambicingą tikslą – tapti didžiausiu šios srities specialistams skirtu renginiu Baltijos bei Šiaurės šalims Europoje.

Baltic Fire Forum 2020, tai dviejų, lygiagrečiai vykstančių seminarų konferencija, kurios metu bus pristatomos gaisrinės saugos prevencijos užtikrinimo priemonių, gaisrų plitimo ribojimo ir gesinimo sistemų naujovės, diskutuojama apie technologines inovacijas, bei apie gerąją praktiką projektuojant, eksploatuojant, bandant ir prižiūrint apsaugines sistemas.

Šių metų Forumas vyks internetu. Paskaitos bus skaitomos angliškai – verčiamos į rusų kalbą. Prie Forumo jungiasi žiūrovai iš Baltarusijos ir Ukrainos.

Renginio tikslas – suburti gaisrinės saugos specialistų bendruomenę į didžiausią Pabaltijyje ir Šiaurės Europoje šiai sričiai skirtą renginį, kuriame dalyvaus tiek profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai, tiek gaisrinės saugos inžinerijos specialistai. Forume gaisrinės saugos projektuotojai išgirs su kokiomis problemomis susiduria ugniagesiai gelbėtojai jų projektuotuose pastatuose. Kokias naujas technologijas naudoja siekiant greitai ir efektyviai užgesinti gaisrus. Taip pat, ugniagesiai gelbėtojai sužinos, kokios techninės priemonės naudojamos gaisro plitimui pastatuose riboti, aptars naujausias sistemas naudojamas gaisrui lokalizuoti ir jų galimybes naudoti gelbėjimo darbų įkarštyje.

Forume dalyvauja ne tik Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM struktūriniai padaliniai, bet ir gaisrinės saugos projektuotojai, inžinerinių dalių inžinieriai, techninės priežiūros atstovai, architektai, darbų saugos ir kiti specialistai, kuriems kasdieniniame darbe tenka susidurti su gaisrine sauga. Forume pristatomos naujausios tendencijos ir žinios apie kovą su gaisrais, potvyniais ir techninėmis avarijomis, taip pat bus supažindinama su padaliniais, kurie atsakingi už apsauginių sistemų bandymus, sertifikavimą, statomų ir eksploatuojamų pastatų priežiūrą. Priešgaisrinės priežiūros inspektoriai dalinsis savo praktika, kokios dažniausiai fiksuojamos klaidos projektuojant ir statant pastatus, bei juos netinkamai prižiūrint.

Forumo dalyviai ir pranešėjai

Forume pranešimus skaitys 9 šalių gaisrinės saugos inžinieriai, akredituotų laboratorijų vedantys specialistai, taktinių mokymo centrų lektoriai. Pristatomi naujausi gaisrinių bandymų metu technologijų rezultatai, dalinamasi gerąja sudėtingų gaisrinės saugos skaičiavimų praktika, dalinamasi tarptautinių gelbėjimo komandų bendradarbiavimo idėjomis, efektyviomis gaisrų gesinimo ir techninių avarijų likvidavimo taktikomis.

Sulauksime pranešimų apie bandymus – sertifikavimo, priešgaisrinės priežiūros, gelbėjimo darbų sričių. Šis forumas taps puikia lyderystės platforma naujai inžinierių ir karininkų kartai kuri skatinama plėsti savo profesines žinias.

Gaisrinės Saugos Technologijų Forumo tikslas yra kelti Pabaltijo ugniagesių ir gaisrinės saugos specialistų žinių lygį, profesionalumą, taip pat motyvuoti inžinerijos specialistus dalintis su užsienio kolegomis sukaupta patirtimi ir padėti Lietuvai tapti gaisrinės saugos hub‘u, siekiant išvengti Alytaus gaisro situacijų pasikartojimo.

 

Daugiau informacijos http://balticfireforum.eu/

Didžiausias priimtas ES iššūkis – statybų sektoriuje

/in /by
Ar kada susimąstėte, koks revoliucingas buvo pastarasis dešimtmetis statybų sektoriuje. Kaip stipriai pasikeitė mūsų visuomenės/žmonių požiūris į pastatų energinį naudingumą ir kaip ryškiai pasikeitė visuomenės lūkesčiai statiniams.

Pastatų sektorius sunaudoja daugiausiai energijos Europoje, jam tenka 40 proc. energijos, o 75 proc. pastatų vartoja energiją neefektyviai. Atsižvelgus į šį prastą energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti pastatų fondo išmetamo anglies dioksido kiekį yra vienas iš ilgalaikių ES tikslų. Todėl dar prieš du dešimtmečius parengtos direktyvos, kurias įgyvendinus pradėtas didinti pastatų efektyvumas atsižvelgiant į įvairias klimato ir vietos sąlygas.

Reikšmingi pokyčiai

2006 metų pradžioje Lietuvoje prasidėjo Europos Sąjungos Pastatų energinio naudingumo direktyvos (Direktyva 2002/91/EB) įgyvendinimo darbai: parengti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo (STR 2.01.09:2005) ir Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašo (STR 1.02.09:2005) statybos techniniai reglamentai, sukurta pastato energinių sąnaudų skaičiavimo programa ir išduodamų pastato energinių sertifikatų kontrolės sistema, apmokyti ekspertai ir pradėtas pastatų energinio sertifikavimo procesas.

Įsigaliojus naujai Direktyvos redakcijai (Direktyva 2010/31/ES), 2012 metais buvo nustatyti konkrečių pastato energinio naudingumo reikalavimų didinimo terminai: nuo 2016 metų buvo numatytas perėjimas prie energiškai efektyvių naujų pastatų statybos (A klasė), nuo 2018 metų numatytas pastatų energinio naudingumo reikalavimų augimas iki A+ klasės, o nuo 2021 metų pradžios naujiems pastatams keliami beveik nulinės energijos naudojimo reikalavimai – A++ klasė.

„Tai reiškia, kad pastato išlaikymo poreikiams turės būti naudojama ne tik mažai energijos bei techniniai sprendiniai, bet ir pasiekti, kad juose sunaudojamos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių, dalis sudarytų daugiau kaip pusę visos pastate sunaudojamos pirminės energijos,“ – sako prof. dr. Raimondas Bliūdžius Kauno technologijos universiteto, Architektūros ir statybos instituto direktorius.

Lietuva pasirengusi 0-ės energijos pastatų statybai

Profesorius pastebi, jog kiti metai taps ypatingai svarbaus statinių energinio naudingumo vertinimo etapo pabaiga. Nauji pastatai turi atitikti nacionaliniu lygiu nustatytus minimalius reikalavimus. Viešosios valdžios institucijų valdomi ar užimami pastatai, pagal Direktyvos reikalavimus jau turi būti beveik nulinės energijos nuo 2018 m. gruodžio 31 d., o kiti nauji pastatai – nuo 2020 m. gruodžio 31 d.. Tai taikytina naujiems ir atnaujinamiems esamiems pastatams.

„Pasirengimas naujų pastatų projektavimui ir statybai vyko visą direktyvos įgyvendinimo laikotarpį, žingsnis po žingsnio tobulinant statybos techninius reglamentus, statyboje diegiant naujas technologijas, tobulinant pastatų energinio naudingumo projektavimo ir vertinimo metodus, viešinant energiškai efektyvių pastatų privalumus. Todėl 2021 metai pagrįstai gali būti laikomi svarbaus pastatų energinio naudingumo įgyvendinimo etapo pabaiga, nes bus pasiektas vienas svarbiausių Direktyvos ilgalaikių tikslų – Lietuva bus pasirengusi beveik nulinės energijos pastatų statybai. Šia proga būtų tikslinga apžvelgti nuveiktus darbus, pasidalinti įgyta patirtimi ir numatyti naujus žingsnius toliau didinti energijos naudojimo pastatuose efektyvumą,“ – sako prof. dr. R. Bliūdžius.

Energinio naudingumo svarba

„Energijos vartojimo efektyvumo vaidmuo labai svarbus pereinant prie konkurencingesnės, saugesnės ir tvaresnės vidaus energetikos rinka pagrįstos energetikos sistemos. Nors energija – mūsų visuomenių ir ekonomikos variklis, ateityje ekonomika turi augti suvartojant mažiau energijos ir mažesnėmis išlaidomis,“ – pastebi Edita Meškauskienė Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė.

Energinis efektyvumas – tai sutaupyto energijos kiekio ir suvartoto (arba prognozuojamo) energijos kiekio santykis. Kitaip tariant, efektyvaus energijos vartojimo tikslas yra sumažinti energiją gaminant, eksploatuojant ar teikiant paslaugas. Pastatuose tai taikoma šildymo, vėsinimo, vėdinimo ir kondicionavimo energijai arba elektros energijai, kurią suvartoja pastate veikiantys įrenginiai. Energinis efektyvumas – tai vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos klimato politikos tikslų, skatinant naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir tuo pačiu sumažinant iškastinio kuro kiekio sunaudojimą.

Pagrindinės priemonės užtikrinančios energinį pastato efektyvumą yra energijos nuostolių per pastato atitvaras, stogą, lauko sienas, grindis, langus, duris ir vėdinimo angas sumažinimas techniniais sprendiniais.

Mažesnės vartotojų išlaidos energijai

Pagerinus pastatų energinį naudingumą galima sumažinti vartotojų išlaidas. ES namų ūkiai būsto reikmėms suvartojamai energijai išleidžia vidutiniškai 6,4 proc. savo disponuojamųjų pajamų, iš jų apie du trečdalius – šildymui.

„Įgyvendinti teisingi projektiniai sprendimai leidžia sutaupyti 70-90 proc. savo išlaidų už šildymą ir pagerinti patalpų mikroklimatą. Nauji pastatai daro ilgalaikį poveikį ekonomiškumui ir aplinkai, tačiau jie sudaro tik dalelę visų pastatų. Didžiausiais energijos nuostoliais pasižymi mūsų seniau statyti pastatai. Lietuvoje pagrindinę gyvenamojo sektoriaus dalį sudaro daugiabučiai gyvenamieji pastatai, kurie buvo pastatyti iki 1993m., todėl didžiausias dėmesys energijos sutaupymo požiūriu ir turėjo būti skiriamas šiai pastatų grupei,“ – sako E. Meškauskienė.

Dar drąsesni sprendimai

Pastatų sektoriuje yra nebrangių galimybių trumpuoju laikotarpiu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį – visų pirma ir svarbiausia, pagerinti pastatų energinį naudingumą. EK duomenimis iki 2050 m. pastatų sektoriaus išmetamas ŠESD kiekis gali būti sumažintas 90 proc..

Todėl labai svarbu pasiekti, kad 2021 m. ir vėliau pastatyti pastatai būtų beveik nulinės energijos. Šis procesas jau prasidėjo. „Laikui bėgant pastangas teks gerokai padidinti. Šiuo metu nauji pastatai turėtų būti projektuojami kaip pažangūs mažos arba nulinės energijos pastatai. Bet daug didesnis uždavinys – kaip atnaujinti esamus pastatus, ypač kaip finansuoti reikiamas investicijas,“ – sako E. Meškauskienė.

EK prognozuoja, jog per artimiausią dešimtmetį investicijas į sudedamąsias pastatų energijos taupymo dalis ir įrangą teks padidinti maždaug 200 mlrd. EUR.

 

Iliustracija iš unsplash.com

Pastatų atnaujinimas – puiki priemonė atsigauti po COVID-19

/in /by

Europos Komisija (EK) ruošia didelį verslo skatinimo paketą po pandemijos COVID-19. Pastatų atnaujinimas yra viena kertinių šios strategijos priemonių, kuri skatins įgyvendinti Europos žaliąjį kursą (The European Green Deal). Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) banga turi tapti svarbia kryptimi, nukreipiančia investuoti skatinamąjį kapitalą tiesiogiai į ES ekonomikai svarbiausią statybų sektorių.

COVID-19 milijonus Europos darbuotojų, studentų, gyventojų įkalino namuose, taip darydamas didžiulę žalą mūsų ekonomikai. Todėl būtina svarstyti, kaip panaudoti Europos Žaliąjį kursą (EŽK), kad pradėti atsigavimą po pandemijos.

Pastatų atnaujinimas yra puiki priemonė siekiant suvaldyti arba užkirsti kelią ekonominiam nuosmukiui. Šiuo metu milijonai viešojo sektoriaus pastatų yra tušti ir ši situacija gali tęstis dar ateinančius 3–6 mėnesius. Greiti politikų veiksmai, paremti finansinėmis paskatomis, paskatintų žingsnius nedelsiant pradėti pastatų modernizacijos bangą ir leistų žmonėms grįžti į geresnę, sveikesnę darbo, studijų aplinką. Be to, padėtų visai ES išlyginti energijos poreikio ir išmetamųjų teršalų kreivę ir galbūt net nukreipti ją mažėjimo kryptimi.

EŽK tikslas iki 2050 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį 80–95 proc. (lyginant su 1990m. lygiu) ir svarstoma galimybė iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti nuo 32,5 proc. bent iki 40 proc. Šių tikslų pasiekti neįmanoma, jei pastatų atnaujinimas netaps prioritetiniu.

Daugiau informacijos renovate-europe.eu

Nuotrauka Daria Sannikova iš Pexels

Ar reali HPL fasadinių plokščių grėsmė Lietuvoje?

/in /by

BBC paviešino gaisrinio bandymo rezultatus, kuriuose aukšto slėgio laminato (HPL) plokštės, anksčiau laikytos saugiomis, sudegė beveik taip pat greitai, kaip ir aliuminio ir plastiko kompozito plokštės. Pastarosios buvo naudotos modernizuojant Grenfell tower pastatą, ir tapo baisaus gaisro akumuliatoriais. Šie bandymai saugos ekspertams sukėlė nemažai klausimų. Kaip gausiai HPL plokštės naudojamos Lietuvoje?

Bandymai svarbūs ir Lietuvai

Naujausios technologijos ir bandymai leidžia iš naujo įvertinti esamų statybos produktų bei techninių sprendinių panaudojimo saugumą. Tyrimai atlikti Jungtinėje Karalystėje svarbūs ir Lietuvai, nes mūsų šalyje HPL plokštės taip pat naudojamos. Būtinas naujas požiūris į grėsmių analizę.
„Nors Lietuvoje gana įprasta praktika modernizuojant daugiabučius vėdinamiems fasadams rinktis fibrocemento plokštes, tačiau visuomeniniuose pastatuose arba naujuose projektuose galima sutikti daugiau HPL plokščių ar net ir aliuminio kompozito plokščių, keraminių plokščių ar net ir armuoto betono (FIber C) plokščių. Fasadinė apdaila labai svarbi pastato architektūrinei išraiškai. Tačiau, priimant sprendimą ir renkantis apdailą, būtina vertinti bendrą fasado atsparumo ugniai klasę, t.y. pastato saugumą jo naudotojams,“ – pastebi Edita Meškauskienė MVGA prezidentė.

Turi atitikti keliamus gaisrinius reikalavimus

Tiekiamos į statybų rinką HPL plokštės turi atitikti B ugniai atsparumo klasę, todėl aukštuminiuose pastatuose jų panaudojimas ribotas. Puiki alternatyva – fibrocemento plokštės, priskiriamos A2 degumo klasei. Lietuvoje, modernizuojant daugiabučius gyvenamuosius pastatus, projektuotojai vėdinamiems fasadams dažnai renkasi pastarąsias ar akmens masės plyteles.
„Modernizuojant daugiabučius paskutiniais metais dažniausiai gyventojai renkasi ventiliuojamus fasadus su akmens masės plytelių apdaila. Fibrocemento plokščių apdaila taip pat išlieka populiari. Šiuo metu HPL plokštės nėra labai patrauklios, galbūt, dėl didesnės kainos. Apie aliuminio kompozito plokščių apdailą po gaisro Londone neteko girdėti. Kad ir kokią medžiagą apdailai pasirinktume, ji privalo tenkinti bendrą fasado atsparumo ugniai klasę,” – sako Edvardas Petrauskas Būsto energijos taupymo agentūros projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas.
Jo teigimu, visos vėdinamuose fasaduose naudojamos apdailos medžiagos turi atitikti joms keliamus su pastatų gaisrine sauga susijusius reikalavimus, t.y. privalo turėti statybos produktų atitikties nustatytiems reikalavimams dokumentus, nurodant ir su gaisrine sauga susijusių jų eksploatacinių savybių rodiklius.

Gaisrinių bandymų rezultatai

Naujausio Jungtinėje Karalystėje (JK) atlikto bandymo vaizdo įraše, kurį paviešino BBC, matoma liepsna, pasiekianti 9 m (30 pėdų) bandymo sienos viršutinę dalį per 7 minutes ir 45 sekundes, kai temperatūra artėja prie 700 ° C. Ekspertai tikėjosi, kad bandymo trukmė sieks ne mažiau kaip 30 minučių, o užfiksuota temperatūra neviršys 600 ° C.
Tyrimo rezultatai, kaip konstatavo tyrėjai, reiškia, kad vertinta pastato apdailos sistema neatitiko JK nustatyto standarto reikalavimų, tačiau bandymą atlikusiems specialistams kelia nerimą liepsnos sklidimo greitis.

 

Vertinant atliktus tyrimus buvo panaudoti ir duomenys iš Lenkijoje atliktų fasadų atsparumo ugniai bandymų. Šioje duomenų bazėje yra sukaupta daugiau kaip 250 pastatų fasadų bandymų ataskaitų, į kurių rezultatus ekspertai atsižvelgė teikdami HPL plokščių vertinimą JK Vyriausybei.
Pasak prof. Guillermo Rein, Londono Imperatoriškojo koledžo gaisrinės saugos mokslų profesoriaus ir vieno iš tyrimo autorių, – „Lenkijos gaisrinės saugos standartai yra panašūs į JK, tačiau griežtesni. Jų unikalumas yra tas, kad vertinamas vėjo poveikis ir bandymai privalo būti kartojami tris kartus. Daugelio kitų šalių standartuose priešpriešinio vėjo, skatinančio ugnies plitimą, poveikis nevertinamas, o bandymai atliekami tik po vieną kartą“.
Londono imperatoriškojo koledžo (Imperial College London) ir Varšuvos pastatų tyrimų instituto ekspertai nustatė, kad bandymų metu HPL plokštės net 80 proc. normatyvinio laiko neatitiko saugumo reikalavimų, kai apdailos plokštės, panašios į naudotas modernizuojant Grenfell tower pastatą ir, ekspertų nuomone, paskatinusios gaisro išplitimą – 60 proc. laiko.
JK Prof. G. Rein teigimu, iki Grenfelio katastrofos nebuvo atliktas griežtas HPL plokščių gaisrinis vertinimas, tačiau jau dabar HPL plokštes draudžiama naudoti aukštesniems nei 18 m pastatams.

 

Nuotrauka Dan Gold iš Unsplash

Bandymai rodo, kad ne tik Grenfell pastato (JK) apdailinė sistema yra lengvai deganti

/in /by

Nepaisant koronaviruso pandemijos protrūkio, aukštuminių pastatų savininkai Jungtinėje Karalystėje (JK) patiria spaudimą šalinti pavojingas jų valdomų pastatų apdailines sistemas, kai naujausias gaisriniais bandymais buvo nustatytas liepsnos plitimo greitis.

Pastatų fasadų apdailos sistemos, kurios anksčiau buvo laikomos saugesnėmis už tas, kurios naudotos Grenfell pastate, sudegė beveik taip pat greitai, kaip ir nelaimės vietoje naudota aliuminio konstrukcinių elementų ir plastiko plokščių sistema. Kalbama apie aukšto slėgio laminato plokštes (high pressure laminate panels), kurios yra įprastos JK.

Tačiau JK Vyriausybė tik neseniai sutiko finansuoti tokio tipo sistemų keitimą į saugesnes. Iki tol ministrų siūlymu tokio tipo fasadinių sistemų šalinimas buvo ne toks prioritetinis kaip aliuminio kompozicinių sistemų (ACM) šalinimas.

 

Tyrimas išgąsdino

Pasak BBC, naujojo bandymo vaizdo įraše, kurį jie gavo, matoma liepsna, pasiekianti 9 m (30 pėdų) bandymo sienos viršutinę dalį per 7 minutes ir 45 sekundes, kai temperatūra artėja prie 700 ° C.

Tyrėjų duomenimis, bandymas turėjo trukti 30 minučių, o užfiksuota temperatūra turėjo nesiekti nei 600 ° C.

Bandymo rezultatai reiškia, kad pastatų fasadinė sistema neatitiko nustatytų saugumo reikalavimų, tačiau tyrėjams kelia nerimą liepsnos stulbinantis sklidimo greitis.

JK Vyriausybės užsakymu atlikus analogiškus standartizuotus bandymus, Grenfell pastate naudoto ACM tipo sistema neatlaikė 5 – 6,5 minučių.

Aukšto slėgio laminato (HPL) plokščių su degia šilumine izoliacija sistemos bandymas, atliktas šių metų kovą, buvo užsakyta metalo apkalų ir stogų gamintojų asociacijos (MCRMA).

Pasak dr. Jonathano Evanso, MCRMA nario, rezultatai buvo šokiruojantys, ir uždavė klausimų, kodėl Vyriausybė nesiėmė ryžtingesnių veiksmų, kad ši sistema būtų pašalinta.

„Kadangi didžioji dalis šalies gyventojų dėl Covid-19 apribojimų lieka namuose, itin svarbu, kad žmonės iškart suvoktų gyvenamųjų pastatų riziką“, – sako dr. J. Evansas.

Jis atkreipė dėmesį, kad bandymo metu maždaug 6 minutes pati apdaila nedegė, tačiau ugnis greitai užklupo plokščių sujungimus ir staigiai kilo į bandymo platformos viršų.

Kita itin svarbi bandymo detalė – faktas, kad apdailos plokštės atplėšė kniedes jų neišraudamos ir tokiu būdu susidarė oro erdvė, leidžianti ugniai ypatingai sparčiai plisti.

Bandymui pasibaigus, liepsna buvo gesinama nuotoliniu būdu valdomomis ugnies gesinimo priemonėmis.

 

MCRMA neskelbia dviejų išbandytų gaminių pavadinimų, tačiau HPL apvalkalas yra standartinė fasadinės sistemos versija, plačiai naudojama statybų pramonėje.

Kaip teigia dr. J. Evansas, bandymas buvo atliktas, nes Vyriausybė nepakankamai stengėsi išsiaiškinti sistemos su HPL panaudojimo pavojų. Praėjusiais metais Būsto, bendruomenių ir savivaldybių ministerija paviešino tik ugniai atsparesnio tipo HPL bandymų rezultatus, kuriais vadovaujantis ir buvo nustatyti saugumo normatyviniai reikalavimai. Tuo pat metu JK, atlikus išsamius ACM tipo apdailos tyrimus ir nustačius ugnies plitimo jomis greitį bei paviešinus bandymų rezultatus, buvo sukelta naudojamų pastatų gaisrinės saugos krizė.

 

Fasadinių sistemų šalinimo išlaidos

Po Grenfell  gaisro tūkstančiai nuomininkų, gyvenančių pastatuose, kurių fasadams panaudotos pavojingos sistemoms, reikalavo būsto savininkų surasti nemažas pinigų sumas ir sumokėti už pastarųjų pašalinimą.

Vertindami kylančią grėsmę, Municipalitetų tarybų ir būsto asociacijos ACM tipo sistemų pašalinimui finansuoti skyrė 600 mln. svarų, o 2019 m. gegužę JK Vyriausybė –  dar 200 mln.

Tačiau tik pastaruoju metu, siekiant aprėpti platesnį galimai nesaugių statybos produktų sąrašą, įskaitant HPL apdailos sistemą, buvo išplėstas paramos gavėjų ratas, ir papildomai skirta 1 mlrd. svarų.

2019 m. lapkričio mėn. studentų bendrabutyje „The Cube“ Boltone kilo gaisras. Pastato fasadams buvo panaudota tos pačios, kaip ir atliktuose bandymuose, gaisrinio degumo klasės apdaila. Įvykus dideliam gaisrui, kuris buvo susietas su HPL apdailos sistema, laimei niekas nežuvo, tačiau buvo iškviesta 200 ugniagesių, o studentams teko ieškotis kito būsto.

JK Vyriausybė paprašė tyrėjų pateikti bandymų rezultatus bei vykdo tolesnius statybos produktų, naudojamų fasadinėms sistemos, gaisrinės saugos tyrimus. Būsto, bendruomenių ir vietos valdžios ministerijos atstovas įvardino, kad  aukšto slėgio laminato plokštės, kurių ugniai atsparumo klasės yra  C ar D, yra nesaugios ir negalimos aukštuminių pastatų apdailai.

 

Visą straipsnį skaitykite čia https://www.bbc.com/news/uk-52051455

Nuotrauka Jennifer Beebe iš Pixabay

Naujausi tyrimai rodo – teisingas akmens vatos panaudojimas saugo pastato konstrukcijas nuo drėgmės kaupimosi jose

/in /by
Atlikti naujausi tyrimai, kuriais tirta šiluminės izoliacijos konstrukcijose drėgnumas ir susikaupusios drėgmės džiovinimo sąlygos vykdant statybos projektus. Šių lyginamųjų tyrimų metu nustatyta, kad akmens vata, panaudota konstrukcijose, net esant didelei išorinės drėgmei, išlieka sausa. Tyrimai buvo atliekami tyrimų centruose, statybų aikštelėse ir baigtuose statyti pastatuose.

Tyrimai taip pat atskleidė, jog tik labai maža dalis drėgmės problemų pastatuose kyla dėl statybos produktų, paveiktų trumpalaikės drėgmės statybos proceso metu. Pagrindinėmis besikaupiančios drėgmės statiniuose priežastimis įvardinta projektavimo klaidos parenkant konstrukcinius sprendinius ir pastato naudojimo ar priežiūros klaidos.

Akmens vata neįgeria drėgmės iš aplinkos

Akmens vata yra pluoštinė termoizoliacinė medžiaga, kurios struktūrą sudaro įvairiomis kryptinis chaotiškai išsidėstę plaušeliai gauti lydant uolienas. Gamybos metu plaušeliai yra impregnuojami specialia hidrofobizuojančia medžiaga (alyva, silanai ar kt.), todėl taip apdorota akmens vata vandens neįgeria, nors ir išlieka akyta medžiaga. Kadangi akmens vatos gaminiai hidrofobiški, jie neįgeria drėgmės ir iš aplinkos.

Izoliacinių medžiagų drėgmės savybės skiriasi

Baigtame statyti pastate, išskyrus požemines konstrukcijas, šiluminė izoliacija yra apsaugota nuo tiesioginio drėgmės patekimo. Stogo ir fasado apdaila su jo detalėmis apsaugo termoizoliaciją nuo išorinės, o garų barjeras – nuo vidinės drėgmės patekimo. Projektuojant, o paskui ir naudojant pastatą svarbu užtikrinti, konstrukcijos sandarumą, nes drėgmės kaupimasis atitvaruose mažina konstrukcijos šiluminį efektyvumą.
Todėl statybos proceso metu svarbiausios šiluminės izoliacijos savybės yra maža drėgmės įgertis ir greitas džiūvimas. Išsamus tyrimas, kurį atliko Suomijos VTT Techninių tyrimų centras, parodė, kad izoliacinių medžiagų drėgmės savybės skiriasi.

Remiantis tyrimu akmens vata:
 išlieka sausa net esant didelei drėgmei;
 nesugeria vandens;
 džiūsta labai greitai;
 neturi kapiliarinio vandens įgeriamumo.

Akmens vata labai laidi vandens garams

Pilnai vatą sudrėkinti galima tik veikiant ją slėginiame rėžime. Kai slėgis nebeveikia, vanduo greitai išgaruoja, nes akmens vata labai laidi vandens garams. Medžiaga vėl tampa sausa, atgaudama savo pradines šilumines izoliacines savybes. Vatai išdžiūvus, darbai gali būti tęsiami laikantis darbų technologijos eiliškumo.
Remiantis tyrimu, akmens vata yra difuzinė atvira medžiaga, t. y. ji leidžia dvipusį aplinkinių konstrukcijų džiovinimą, taip sumažina betoninių konstrukcijų džiūvimo laiką ir sutrumpina projekto įgyvendinimo laiką bei taupo išlaidas.

Akmens vatos įmirkio bandymai

Akmens vatos gaminių vandens įmirkio bandymai atliekami pagal galiojančius Europos Sąjungos ir Lietuvos darniuosius standartus: LST EN 1609:2013 „Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Trumpalaikio įmirkio iš dalies panardinant vandenyje nustatymas” bei LST EN 12087:2013 „Statybinės termoizoliacinės medžiagos. Ilgalaikio įmirkio nustatymas panardinant”.

Maksimalūs leistini dydžiai yra reglamentuojami kito Europos Sąjungos ir Lietuvos darniojo standarto LST EN 13162:2012+A1:2015 „Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai mineralinės vatos (MW) gaminiai. Techniniai reikalavimai”, kuriame apibrėžiama, kad akmens vatos gaminių trumpalaikis įmirkis iš dalies panardinant vandenyje ≤ 1,0 kg/m2, o ilgalaikis (įmirkis iš dalies panardinant vandenyje) ≤ 3,0 kg/m2. Tačiau realiai akmens vatos gaminių išmatuojamos vertės yra kelis kartus mažesnės už leistinas.

Drėgmės problemų prevencija

Daugumoje statybinių medžiagų turi drėgmės, kuriai turi būti leista kuo greičiau išgaruoti statybos proceso metu. Lietus ar didelė išorinė drėgmė statybos produktus veikia skirtingai. Net jei pati šiluminė izoliacija neįgeria drėgmės, padidėja kitų konstrukcijų drėgminės sąlygos. Taigi, izoliacijos vandens garų laidumo galimybės turi didelę reikšmę konstrukcijų džiūvimo laikui. Svarbu įvertinti ar panaudota šiluminė izoliacija neblokuoja drėgmės pasišalinimo ir užtikrina dvipusį konstrukcijų džiūvimą.

DRĖGMĖS VADOVAS

Informacija parengta pagal dr. Andrius Buska, Mineralinės vatos gamintojų asociacijos valdybos nario komentarą bei mineralinės vatos gamintojo Paroc pristatyto tyrimo informaciją.

Ar sujungtos ministerijos pradės rūpintis statybų sektoriumi

/in /by
Kovo viduryje įregistruotas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prijungimo prie Energetikos ministerijos projektas. Siūloma naująjį darinį pavadinti Darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministerija. Reorganizuojamai ministerijai būtų perduota ir dalis Aplinkos ministerijos funkcijų – klimato kaitos klausimai. Aplinkos ministerija kategoriškai nepritaria įstatymų projektams, kuriais siekiama klimato kaitos valdymo politikos, žiedinės ekonomikos politikos formavimą perduoti naujai kuriamai ministerijai.

„Atidžiai stebime naująją iniciatyvą. Drastiškų sprendimų gausa negerina verslo aplinkos, nedidina pasitikėjimo valdžios institucijomis. Tačiau kita vertus, šiuo metu susiklosčiusi itin sudėtinga situacija Aplinkos ministerijos kuruojamoje srityje, mat visi su statybų sektoriumi susiję klausimai, problemos yra paprasčiausiai įšaldyti. Su dideliu liūdesiu turime pripažinti, jog joks, net menkiausias dialogas su socialiniais partneriais nevyksta. Todėl viliamės, jog naujoji ministerija sugebės inovatyviai spręsti itin opius klimato kaitos ir žiedinės ekonomikos klausimus gyvybiškai svarbius statybų sektoriui,“ – sako MVGA prezidentė Edita Meškauskienė.

Pranešama, jog Ministerijų sujungimą ketinama užbaigti iki 2020-ųjų spalio. Įstatymo iniciatoriai teigia, kad sutelkus pagrindines žiedinės ekonomikos politikos formavimo ir koordinavimo kompetencijas vienoje institucijoje, bus užtikrintas valstybės politikos pastovumas ir nuoseklumas darnaus žiedinės ekonomikos vystymosi požiūriu. Taip pat įstatymo aiškinamajame rašte rašoma, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Energetikos ministerijos reorganizavimas „leis ne tik sukurti darnią, efektyvią, tvarią, žiedinės ekonomikos principais paremtą politiką formuojančią instituciją, atliepiančią svarbiausius valstybės strateginius tikslus ir Europos Sąjungos darbotvarkes, bet ir leis optimizuoti bendrąsias darbuotojų funkcijas.“

Iliustracija pixabay.com

 

EURIMA pritaria Europos Komisijos ketinimui parengti Klimato įstatymą

/in /by
Europos šiluminės izoliacijos gaminių gamintojų asociacija (EURIMA) palaiko Europos Komisijos ketinimą siūlyti Klimato įstatymą, kuriame klimato nekintamumo palaikymo tikslas iki 2050 m. būtų įtrauktas į teisės aktus. EURIMA yra įsipareigojusi ir aktyviai palaiko ekonomikos perėjimą prie klimato požiūriu neutralios vėliausiai iki 2050 m.

Klimato įstatymas turi padėti pagreitinti šį perėjimą, nubrėžiant aiškias kryptis, kurių reikia imtis tiek ES, tiek ir nacionaliniu lygiais, tuo pačiu suteikiat galimybę visiems sektoriams atlikti savo vaidmenį skatinant piliečių įsitraukimą į šį sudėtingą procesą.
Kad šis perėjimas būtų sėkmingas, reikia skubiai imtis veiksmų visuose ekonominiuose sektoriuose, statybų sektoriuje ypatingai, nes tai vienas iš imliausių energijos sunaudojime sektorius. Tai sakytina ir anglies dioksido emisijų atžvilgiu. Be to, joks kitas sektorius nesiūlo tiek daug naujų galimybių pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas.

EURIMA išskyrė 4 prioritetus, kuriuos reikia spręsti vadovaujantis būsimo Klimato įstatymo nuostatomis

Pirma, Klimato įstatyme turėtų būti aiškiai išdėstytas pagrindinis energijos vartojimo efektyvumo principas (EE1) (Energy Efficiency First (EE1)). Jo taikymas turėtų būti užtikrintas visuose infrastruktūros, politikos ir investavimo sprendimuose. Priimant sprendimus dėl energetikos tinklo plėtros, EE1 reikalauja atsižvelgti į investicijų vertę kuriat energijos vartojimo efektyvumą. Taikant šį principą padidės Europos galimybės sukurti pigesnę, daug darbo vietų turinčią ir klimato požiūriu neutralią ekonomiką. Tai taip pat reiškia, kad bet koks naujas modeliavimas turėtų remtis šiuo principu.
Taigi, Klimato įstatymas turėtų užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumas taptų svarbiausiu veiksniu dekarbonizuojant ekonomiką ir pirmiausia – pastatus. Todėl Klimato įstatyme nurodyta kryptis į klimato neutralumą iki 2050 m. turėtų apibrėžti/talpinti/apimti ir tarpinius tikslus, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, nurodant, kad dalį energijos sutaupys pastatų sektorius.

Antra, norint iki 2050 m. sukurti klimato požiūriu neutralią Europą, visi sektoriai turės atlikti savo vaidmenį. Į Klimato įstatymą turėtų būti įtraukta ilgalaikė pastatų sektoriaus vystymo strategija, dar kartą patvirtinant labai efektyvaus energijos vartojimo tikslą, užsibrėžiant iki 2050 m. panaikinti anglies dvideginio išmetimą, t.y. perėjimą prie nulinio anglies dvideginio išmetimo visuose statinių kūrimo etapuose.
Klimato įstatymas taip pat turėtų nustatyti ataskaitų teikimo ir priežiūros procedūras, kad būtų užtikrinta, jog visa Europos Sąjunga ir kiekviena valstybė narė tikrai siekia klimato neutralumo tikslo (Ecologic (2020); Europos klimato įstatymai).
Ambicingas tikslas turėtų skatinti Europos Komisijos galimybes teikti naujus ES teisės aktus, siekiant užbaigti daugiausiai energijos vartojančių pastatų eksploatavimą, nustatant vis aukštesnius energijos vartojimo efektyvumo standartus. Tai padėtų panaikinti energetinį skurdą ir suteiktų socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę naudą visai visuomenei. Dėl tolesnio neveiklumo statybų sektoriuje rizikuojama, kad ES neįvykdytų užsibrėžtų tikslų klimato kaitos srityje (numatyta apimtis iki 400 milijonų tonų CO2 („Climact“ (2018); The key role of energy renovation in the net-zero GHG emission challenge)).

Trečia, turėtų būti panaudotas energijos vartojimo efektyvumo potencialas pramonėje. Pastatų šiluminės izoliacijos pramonės energijos vartojimo efektyvumo potencialas vis dar yra didelis. Jis sukuria maždaug 37 mln. tonų metinio efektyvaus CO2 sutaupymo arba maždaug 4 proc. viso pramonės metinio išmetamo CO2 kiekio (EiiF, 2020). Klimato įstatymas turėtų išgryninti aiškius ES tikslus atitinkančius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams.

Galiausiai, klimato įstatymas turi būti papildytas tiksliniu finansavimu, skirtu plėtoti novatoriškas technologijas, kuriomis siekiama sumažinti pramonės išmetamų teršalų kiekį. Tam yra būtinos programos, orientuotos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, ir skirtos tobulinti ir skatinti gamybą statybos produktų, tokių kaip mineralinė vata, kurių gamybos technologijos išskiria mažai anglies dioksido į aplinką. Tai reiškia, kad reikia teikti pakankamą paramą demonstracinių gamyklų projektavimui ir statybai bei jų plėtrai visoje rinkoje. Inovacijų fondas turėtų remti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias pramonės inovacijas, o ekologiški viešieji pirkimai ir prioritetiniai kriterijai pasirašant sutartis gali padėti užtikrinti rinkos įsisavinimą.

Iliustracija pixabay.com

Europos Komisija rengiasi patvirtinti naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą

/in /by
Mineralinės vatos gamintojų asociacija (MVGA) palaiko Europos izoliacijos gamintojų asociacijos (Eurima) poziciją, kuria palaikomas EK ketinimas patvirtinti naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą. Šiame plane numatomi veiksmai stipriai paveiks statybos sektorių. MVGA, kaip ir Eurima, tvirtai įsipareigojusios ir palaiko perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Tai iš tiesų didelis iššūkis statybų sektoriui, kuriame sunaudojama maždaug pusė viso pasaulio energetinių išteklių. Atsižvelgiant į artėjančią „pastatų modernizacijos bangą“, ypač svarbu įveikti kliūtis trukdančias projektavimo ir statybų sektoriuose žiedinės ekonomikos procesams, mat artimiausiu metu daugelio Europos šalių ekonomistai numato ženklų esamų pastatų atnaujinimo augimą.

Eurima išplatintoje pozicijoje įvardinti 5 veiksmai, kuriuos reikia įgyvendinti pagal naująjį žiedinės ekonomikos veiksmų planą.

1. Prioritetas turi būti teikiamas esamų pastatų atnaujinimui.
Tačiau, jei tai neįmanoma dėl fizinės būklės, pastatus reikia išardyti, o ne nugriauti, kad statybinės atliekos nesimaišytų ir vertingos statybinės medžiagos nepatektų į sąvartynus. Statybinių atliekų rūšiavimas griovimo vietose turėtų tapti privalomu. Be to, turėtų būti nustatyti statybos produktų perdirbimo būdai dėl galimybės pakartotinai juos panaudoti.

2. Pakartotinis atliekų naudojimas ir perdirbimas turi tapti finansiškai patrauklesni nei jų šalinimas į sąvartyną.
Šiuo metu statybinės medžiagos vis dar patenka į sąvartynus, nes sąvartynai dažnai būna pigesni nei šių medžiagų perdirbimas. Draudimas visus produktus, kurie gali būti perdirbami šalinti į sąvartynus ir (arba) mokestis už sąvartynus gali padėti tai išspręsti. Tvarumo reikalavimai perdirbtam turiniui, kartu su aiškia ir nuoseklia terminologija (pakartotinis naudojimas, perdirbimas) standartizuojant procesus, taip pat gali padėti skatinti produktų apykaitą.

3. ES atliekų teisės aktai turi palengvinti pakartotinį statybos produktų perdirbimą, užuot jam kliudę.
Mes tikimės, kad padidėjus pastatų atnaujinimo apimtims, daugiau neefektyvių statybinių sistemų bus pakeistos į geresnio energinio naudingumo sistemas. Kai demontuotos sistemos tampa atliekomis, kai kurie jų komponentai pagal ES Atliekų tvarkymo direktyvą kartais klasifikuojami kaip pavojingi ir jiems taikomos griežtos nuostatos. Tai trukdo atliekas perdirbti kaip antrinę žaliavą, sukuriant naujos kokybės sistemas, kuriose nebėra jokių susirūpinimą keliančių medžiagų. Turėtų būti sukurta speciali teisinė aplinka, skirta skatinti pavojingas atliekas perdirbti į nepavojingus produktus.

4. Užtikrinti kuo skaidresnius reikalavimus statybinių medžiagų gamybai bei perdirbimui.
Ilgalaikėje perspektyvoje siekiant palengvinti žiedinę apykaitą statybų sektoriuje, reikia atrasti būdą užtikrinti kuo skaidresnius ir aiškesnius reikalavimus pastatams, statybinių medžiagų gamybai ir jų gyvavimo pabaigos etapams (taisyklingo išmontavimo, pakartotinio naudojimo gaires, galimybes ir kt.). ES statybos produktų darnieji standartai turi skatinti naudoti netoksiškas ir perdirbamas medžiagas. Ši informacija turėtų būti įtraukta į pastatų pasus ir prieinama, net ir tuomet, kai pastatas ir (arba) gaminiai bus laikomi atitarnavę (po maždaug 50 metų statybos produktams). Ypatingai svarbu, kad plėtojant skaitmenizaciją (pvz., BIM) ir siekiant palengvinti statybinių sistemų išmontavimą, jų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą būtų išsaugota ši pirminė informacija. Eurima rengia pramonei savanorišką deklaracijos formą, kaip pirmąjį žingsnį link vieningo požiūrio pastatų reglamentavimui ES lygmenyje.

5. Investicijos į žiedinės statybų sektoriaus sistemos kūrimą, mokslą ir naujas technologijas.
Galiausiai tinkamą ES reguliavimo sistemą reikia papildyti (ES ir nacionalinėmis) investicijomis, teikiant pirmenybę žiediniam požiūriui statybų sektoriuje, be kita ko, remiant mokslinius tyrimus ir naujų perdirbimo technologijų plėtrą.

Eurima tikisi, kad kartu su EK ir kitais politikos formuotojais bei suinteresuotosiomis šalimis bus kuriamas naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas.

Iliustracija unsplash.com

 

Statyba ir modernizacija Europos žaliajame kurse

/in /by
Europos Komisija (EK) paskelbė Europos žaliąjį kursą. Žaliasis kursas pristatomas kaip naujoji Europos augimo strategija. Priešingai nei Lietuvos nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKS) 2021–2030 m., EU žaliajame kurse pastatų modernizavimui skiriamas didelis dėmesys.

Pastatams tenka 40 proc. suvartojamos energijos. Teigiama, jog dabartinis visuomeninės paskirties ir privačių pastatų atnaujinimo mastas turėtų išaugti bent dvigubai.

Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) banga
Vykdydama Žaliojo kurso dalį EK paskelbė, kad 2020 m. pateiks iniciatyvą Pastatų atnaujinimo banga (Renovation wave). Nors vis dar nėra aišku, ką tai tiksliai reiškia, komunikate, be kita ko, įvardijamas griežtas EPBD vykdymo užtikrinimas, Komisija sukurs atvirąją platformą, kuri suburs pastatų ir statybos sektoriaus atstovus, architektus, inžinierius ir vietos valdžios institucijas. Joje bus siekiama: plėtoti novatoriškas finansavimo galimybes; skatinti investicijas į efektyvų energijos vartojimą pastatuose; pastatų modernizavimo pastangas sutelkti į didelius blokus, kad būtų galima pasinaudoti masto ekonomijos teikiama nauda. Tam, kad pašalinti kliūtis pastatų modernizavimui, siekiama panaikinti nacionalinius reguliavimo barjerus, trukdančius atnaujinti nuomojamus ir gyvenamuosius daugiabučius statinius.

Dokumente taip pat minima, jog į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą reikia įtraukti pastatų išmetamus teršalus.

Didesnis pastatų energinis naudingumas
Įvairių energijos šaltinių kainos turėtų būti tokios, kad taptų paskata rinktis efektyviai energiją vartojančius pastatus. Pastatai suprojektuoti taip, kad atitiktų žiedinės ekonomikos principus. Planuojamas didesnis skaitmeninimo mastas. Be to, numatomas pastatų atsparumo klimato kaitos padariniams didinimas. Reikalaujama, jog būtų užtikrintas griežtas pastatų energinio naudingumo taisyklių vykdymas.
Nė vieno nepalikti nuošalyje
Ypatingas dėmesys bus skiriamas socialinio būsto atnaujinimui, siekiant pagelbėti namų ūkiams, kuriems sunku apmokėti sąskaitas už energiją. Planuojama pagalba 50 mln. vartotojų būsto šildymui. Atkreipiamas dėmesys į socialinio būsto, mokyklų ir ligoninių pastatų atnaujinimą.

Daugiau apie Europos žaliąjį kursą
Didžiausias mūsų laikų uždavinys ir galimybė – iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Siekdama šio tikslo Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą (The European Green Deal) – itin plataus užmojo priemonių rinkinį, kuris turėtų suteikti Europos piliečiams ir verslo įmonėms galimybių pasinaudoti tvariu perėjimu prie žaliosios ekonomikos.
Priemonės, prie kurių pridedamas pradinis pagrindinių politikos sričių veiksmų planas, yra labai įvairios: nuo didelio masto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo iki investicijų į pažangiausius mokslinius tyrimus ir inovacijas ir Europos gamtinės aplinkos išsaugojimo.
Žaliasis kursas, remiamas investicijomis į ekologiškas technologijas, tvarius sprendimus ir naujas įmones, gali tapti nauja ES augimo strategija. Jos sėkmei būtinas visuomenės ir visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir įsipareigojimai.
Europos žaliasis kursas visų pirma yra kelias į teisingą ir socialiai sąžiningą transformaciją. Ji sukurta taip, kad nė vienas asmuo ar regionas neliktų nuošalyje vykstant didelei pertvarkai ateityje.

https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt

Iliustracija pixabay