Rugpjūčio 29 d. Milane moderniame  aukštuminiame gyvenamajame pastate „Torre dei Moro“ kilo milžiniškas gaisras visiems priminęs skaudžią Grenfelio bokšto (Grenfell Tower) tragediją. 20 aukštų pastatas skendėjo liepsnose. Užsidegus fasado apdailai pastatas virto deglu. Laimei šį kartą aukų pavyko išvengti. Pareigūnų teigimu itin greito gaisro plitimo priežastis – netinkama pastato fasado apdaila. 

Kone kiekvieną mėnesį vienoje ar kitoje pasaulio dalyje kyla didžiuliai gaisrai pastatuose, dėl itin degių šiltinimo medžiagų apdailos, akimirksniu sunaikinantys gyventojų turtą ar kainuojantis žmonių gyvybes, tačiau žiaurių tragedijų vis dar nepakanka/neužtenka, jog situacija iš esmės pasikeistų. Politikams bei statybų sektorių reguliuojantiems pareigūnams vis dar pritrūksta valios reglamentuoti ar sugriežtinti degių medžiagų naudojimą.

 

Fasado danga turėjo būti atspari ugniai

Paskutinį rugpjūčio sekmadienį gaisras prasidėjo viršutiniuose Milano aukštuminio daugiabučio aukštuose, pietiniame Lombardijos regiono sostinės pakraštyje.

„Tada liepsnos išplito į žemesnius aukštus“, – sukėlė tirštus dūmus, „Twitter“ paskyroje pranešė priešgaisrinės tarnybos.

Pastate gyveno apie 70 šeimų, apie 150 žmonių, su kuriais buvo susisiekta, siekiant užtikrinti, kad visi spėtų evakuotis, todėl rimtesnių sužalojimų ar mirčių pavyko išvengti. Įvykio vietoje buvo dešimtys greitosios ir ugniagesių automobilių.

Žmonės liudijo, jog liepsnos plito fasado danga, kuri turėjo būti atspari ugniai, pranešė Italijos dienraštis „il Corriere della Sera“.

 

Baiminamasi pastato griūties

Milano prokurorai pradėjo tyrimą, siekiant nustatytų gaisro priežastį. Pasak Vidaus reikalų ministerijos pareigūno Romoje Karlo Sibijos (Carlo Sibia), „gaisro priežastis dar turi būti nustatyta, tačiau panašu, kad greitą liepsnų plitimą sąlygojo pastato apšiltinimo danga“.

Baiminamasi, jog pastatas gali griūti dėl gaisro metu aukštos temperatūros, galėjusios pažeisti statinio metalo konstrukcijas.

Kai kurių ekspertų teigimu, pastato fasadas buvo sumontuotas iš aukštuminiams statiniams netinkančių medžiagų.

„Pastato fasadas buvo pastatytas iš degių medžiagų“, – dienraščiui „il Corriere della Sera“ sakė Milano politechnikos universiteto techninės architektūros profesorius Andželo Lukini (Angelo Lucchini). Deja, nėra įstatymo, kuris tai draudžia.

 

Priminė Grenfelio bokšto tragediją Londone

Milano meras Džiuzepė Sala (Giuseppe Sala) pareikalavo atsakymų, kodėl gaisras galėjo taip lengvai plisti pastato konstrukcijomis. „Pastatas buvo pastatytas mažiau nei prieš 10 metų ir nepriimtina, kad toks modernus pastatas pasirodė esantis visiškai pažeidžiamas“, – rašė jis feisbuko paskyroje.

„Nuo pat pradžių buvo aišku, kad pastato fasado apšiltinimo konstrukcija per greitai užsiliepsnojo, taip primindama Grenfelio bokšto gaisrą Londone prieš keletą metų“, – pridūrė jis.

 

Italijos priešgaisrinės tarnybos tviterio paskyroje pasidalinta vaizdo įrašu iš sraigtasparnio, rodančiu žalos mastą ir kelias paras kylančius dūmus. „Twitter“ pranešime teigiama, kad buvo dislokuota 15 transporto priemonių ir kad ugniagesiai tikrino ar pastato viduje neliko žmonių.

Dėl Grenfelio bokšto gaisro taip pat buvo kaltinama degi fasado konstrukcija ir prasti saugos standartai. Pradėtas tyrimas dėl degių statybinių medžiagų naudojimo daugiaaukščiuose pastatuose.

 

„Torre dei Moro“

Gaisre Milane paskendęs pastatas „Torre dei Moro“ neseniai pastatyto projekto dalis, kurį sudaro 3 100 kvadratinių metrų gamybos ploto, 2 700 komercinių ir biurų patalpų ir 3 700 kvadratinių metrų butų. 60 metrų aukščio statinys buvo suprojektuotas taip, kad atrodytų kaip laivo kilis. Pastato fasado apvalkalą sudarė surenkami savaime laikantys polistireno lakštai. Liepsnos visiškai sunaikino išorinę konstrukciją; tikslinama, ar yra statinio struktūrinių pažeidimų.

MVGA aktyviai teikia pasiūlymus LR Aplinkos ministerijos (AM) inicijuotai darbo grupei, kurios tikslas išsiaiškinti galimybes kaip padidinti bei įteisinti organinių ir medienos statybos medžiagų naudojimą visuomeniniuose pastatuose, kad nuo 2024 metų šių medžiagų būtų naudojama iki 50 procentų.

MVGA pastebi, kad naujieji teisiniai reglamentavimai neturi ir negali pabloginti pastatų gaisrinės saugos situacijos Lietuvoje. Todėl teikiami siūlymai siekiant užkardyti situacijas kilti pražūtingiems gaisrams, kurie, kaip parodė praktika, gali kainuoti/nusinešti itin daug žmonių gyvybių.

„Sveikiname Aplinkos ministerijos iniciatyvą į darbo grupę įtraukti ir verslo sektoriaus atstovus, kurie mato problemas bei teisės aktų prieštaravimus. Todėl pirmiausia siūlome statybų įstatyme ir gaisrinės saugos taisyklėse suvienodinti sąvokas. Šiuo metu egzistuojančios dviprasmybės leidžia nevienareikšmiškai traktuoti galiojančius teisės aktus, todėl AM siekis rasti saugius sprendimus, labai svarbus“ – pastebi Edita Meškauskienė, MVGA prezidentė.

Naujieji pokyčiai statybų sektoriaus rinkoje turėtų atverti galimybes plačiau panaudoti medienos gaminius statybose, išlaikant gaisrinės saugos lygį statiniuose. Šiandieninė situacija rodo, kad naujų statybinių technologijų poveikio tyrimai gerokai atsilieka nuo inovacijų taikymo praktikoje. Vėluojant tyrimams bei situacijų analizei delsiama koreguoti ir teisės aktus.

„Siekiant atverti rinką, pirmiausia turime pamąstyti apie tai, kaip nepažeisti saugumo reikalavimų. Jei numatome didinti pastatų, kurių konstrukcijos yra D ugniai atsparumo klasės statybos produktai, aukštingumą, turime numatyti kompleksines gaisrinės saugos priemones – tiek aktyviąsias tiek ir pasyviąsias, pavyzdžiui, virš langų turime numatyti privalomas nedegias barjerines juostas. Ir tik tokiu atveju, užtikrinsime visos konstrukcijos privalomuosius gaisrinės saugos rodiklius,“ – sako E. Meškauskienė.

Be to, MVGA pastebi, jog šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose rengiama labai nedaug specialistų potencialiai gebančių projektuoti sudėtingesnius medinių konstrukcijų statinius.

„Apklausę Lietuvos aukštąsias mokyklas, išsiaiškinome, kad parengiamas profesionalų, turinčių specialų parengimą statinių iš medinių konstrukcijų projektavimui skaičius yra itin kuklus, todėl liberalizavę rinką, rizikuojame susidurti su specialistų trūkumu,“ – pastebi E. Meškauskienė.

Įžvalgos dėl reglamentavimo susijusio su organinių medžiagų ir medienos panaudojimu, tobulinimo reguliariai teikiamos AM darbo grupei.

 

Nuotrauka donterase iš Pixabay

Šių metų žiema buvo itin šalta ir ne vieną įtikino koks svarbus tinkamas namo apšiltinimas. Paanalizavus bent kelerių metų klimatines sąlygas, pastebimas ekstremalių temperatūrų – labai žemų temperatūrų žiemą, arba labai karštų vasarų – padidėjimas.

„Ši žiema priminė, kad buvome šiek tiek pamiršę ką reiškia šalčiai, o jie šiais metais parodė tam tikrus minusinius skaičius. Daug šilumos nuostolių galima prarasti per stogą. Namo stogas, pagal santykinį plotą užima didžiąją dalį viso namo konstrukcijos. Todėl neteisingai apšiltintas stogas gali ženkliai padidinti namo išlaidas“ –  sako Andrius Buska, MVGA valdybos narys.

Jis pastebi, jog apie stogo apšiltinimą reikėtų pagalvoti nuo pirmųjų namo projektavimo etapų. Nes tik tokiu būtu pavyks maksimaliai išnaudoti erdvę ir, pavyzdžiui, dalį kambarių įrengti namo palėpėje.

Šiltinimo medžiagų pasirinkimas atliekamas statinius projektuojant, atsižvelgiant į tam tikrus konstruktyvinius dalykus. Kokios bus gegnės, koks žingsnis jų išdėstymo, koks reikalingas šiltinimo storis ir tai sąlygoja pastato energetinio efektyvumo klasę.

 

Skirtingiems stogams – skirtingos šiltinimo medžiagos 

Padidinto tankio akmens vatos plokštės gaminamos pagal naują technologiją, žymiai plonesni plaušeliai, kurie geriau tarpusavyje priglunda. Šilumos laidumo koeficientas pakankamai geras l=0.034W/m-K.

Dar efektyvesnė akmens plokštė, kurios laidumo koeficientas l=0.033W/m-K. Ji žymiai standesnė, jos nominalus tankis 55 kg / 1m³. Ji jau išeina iš kategorijos minkštų, pusiau minkštų, į padidinto tankio. Ir matome iškart paspaudžiant, žymiai didesnis atsparumas gniuždymui. Dėl to šias medžiagas montuoti horizontaliose ar nuožulniose konstrukcijose, yra vienas malonumas. Nėra jokio išlinkimo.

Skirtingiems stogams naudojamos skirtingos šiltinimo medžiagos. Šlaitinio stogo šiltinimui yra naudojama lakštinė vata. Perdangai ar santvarinei konstrukcijai reikia birios vatos, iš kurios ir bus formuojamas šilumos izoliacijos sluoksnis.

 

 

 

Statybų sektoriaus CO2 išmetimo mažinimas gali dvejopai paveikti Europos žaliąjį susitarimą – jį sustiprinti arba jį sužlugdyti. Ir pastatų atnaujinimo (modernizavimo) tolygus įgyvendinimas čia pelnytai tampa esminiu faktoriumi. Tačiau Europos izoliacijos gamintojų asociacija (EURIMA) įspėja, jog yra viena labai svarbi detalė, kuri gali neigiamai įtakoti mūsų sunkiai pasiektą pažangą.

Jei ES siekis – 55 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį iki 2030 m., tai statybų sektoriaus siekis – 60 proc. išvalyti išmetamą teršalų kiekį. Tai išryškina kokybės statyboje poreikį ir būtinybę išlaikyti spartų pastatų modernizavimo tempą.

Kiekvienam iš mūsų reikalingas toks pastatų atnaujinimas, kad jaustume komfortą namuose, būtume energiškai nepriklausomi, vaikai mokyklose džiaugtųsi sveikesnėmis sąlygomis, o ligoninėse ligoniai greičiau sveiktų. Be to žinome, kad kiekvienas milijonas eurų, investuotas į pastatų atnaujinimą, sukuria apie 18 darbo vietų.

Taip, pastatų atnaujinimas nėra pigus, tačiau ES pradeda diegti iniciatyvas, rekomendacijas, o svarbiausia, kuria naujus finansavimo šaltinius. Tai reiškia, jog ambicinga pastatų atnaujinimo banga turi galimybę sulaukti didelės sėkmės.

Viena iš tų iniciatyvų yra ES tvarios veiklos mokestinė sistema – išsamus teisės aktų rinkinys, skirtas nukreipti investicijas į naujus ekologiškus projektus ir jiems suteikti Žaliojo susitarimo finansinę paramą, kaip tęstinį Paryžiuje sutarto CO2 teršalų mažinimo mechanizmo pritaikymą.

Šiuo metu Europos Komisija derina tvarios veiklos mokestinės sistemos iniciatyvos priemones: rengiami deleguojamieji aktai, kuriais bus nustatyti visi reikalingi kriterijai. Dokumentas, greičiausiai bus paskelbtas jau šį pavasarį.

Pagal šiuo metu rengiamo dokumento projektą matyti, jog ketinama naujai klasifikuoti izoliacines medžiagas, vieną pagrindinių priemonių statinių atnaujinimo (modernizavimo) bangos arsenale. Rengiamame projekte termoizoliacinės medžiagos priskiriamos ne „energijos vartojimo efektyvumo priemonių“ grupei, o prie daug mažiau specifinės „kitų mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų“ kategorijos.

Ši klasifikacijos peržiūra svarbi tuo, kad vartotojai suprastų pastatų atnaujinimo galimybes bei potencialą ir taip būtų užtikrintas rinkos skaidrumas.

Specialistus neramina tai, kad Europos Komisija kol kas nenusiteikusi atsižvelgti į techninių ekspertų grupės rekomendacijas, kur izoliaciją siūlyta pateikti pagal energijos vartojimo efektyvumo priemonių kategoriją. Deja ir statybų pramonės atstovų pateikti pastebėjimai kol kas nebuvo įtraukti į viešąsias konsultacijas.

Būtų mažų mažiausia keista termoizoliacijos neįtraukti į energijos vartojimo efektyvumo kategoriją, nes jos panaudojimo technologija ir yra tas kertinis akmuo užtikrinantis kitų efektyvumo kategorijos priemonių privalomąjį energinį naudingumą.

ES mokestinė sistema turėtų pateikti aiškias ir logiškas gaires investuotojų bendruomenei. Tačiau dabartiniame dokumento projekte rizikuojama siųsti prieštaringus signalus investuotojams, ignoruojant izoliacijos kaip energijos vartojimo efektyvumo technologijos vaidmenį. Atminkite, kad izoliacija gali sutaupyti iki 200 kartų didesnį CO2 kiekį, visoje gamybos grandinėje!

 

Laimei, Komisija dar turi pakankamai laiko patikslinti dokumento tekstą, kad visuomenė nebūtų suklaidinta ir nenuvertintų vienos iš efektyviausių klimato kaitą stabdančių technologijų.

ES pastatų atnaujinimo banga formuoja aiškią kryptį, kaip sumažinti su pastatais sietiną išmetamą anglies dioksido kiekį. Europos politikoje vienu svarbiausiu tikslu tampa energijos vartojimo efektyvumas, tad vyriausybės didina investicijas į pastatų atnaujinimą ir mes jau turime technologijas, kurios padės pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Norint pasiekti mažiausio klimato kaitai poveikio tikslą, reikia suderinti visus turimus mūsų išteklius bei priemones. Atsižvelgiant į visas darbo vietų, oro kokybės, energijos nepritekliaus ir išmetamųjų teršalų mažinimo naudas, kuriamoje naujoje mokestinėje sistemoje turi būti akivaizdžiai remiama pastatų atnaujinimo banga – ir, šiek tiek pakoregavus, manome, ji bus.

 

EU Taxonomy must contribute to building the Green Deal on solid foundations – EURACTIV.com

Nuotrauka Eugene Chystiakov išUnsplash

Rugsėjo pabaigoje patvirtinti statybos techninio reglamento apibrėžiančio pastatų energinio naudingumo ir sertifikavimo pakeitimai, kurie turėtų sąlygoti tikslesnį statybinių medžiagų naudojimo sertifikuojamuose pastatuose vertinimą bei padidinti užsakovo atsakomybę teikti teisingus duomenis. Ar ilgai laukti pokyčiai pagaliau užtikrins pastato sertifikavimo rezultatų patikimumą bei padės išvengti sistemos diskreditavimo – pamatysime. Tačiau ypač svarbu, jog atnaujinti teisės aktai iš ties veiktų ir apsaugotų vartotojus nuo nesąžiningų bei nekokybiškai darbus atliekančių statytojų.

2020 m. rugsėjo 28 d. LR aplinkos ministro įsakymu (Nr. D1-576) patvirtinti statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas pakeitimai“. Šie pokyčiai buvo būtini dėl ilgus metus vykusių piktnaudžiavimų, kai nesąžiningi sertifikatoriai nė nevykdami į vietą, „iš ausies”, identifikuodavo techninius duomenis bei išduodavo tokius sertifikatus, kokių užsakovui reikėdavo.

Pasak Kauno technologijos universiteto, Architektūros ir statybos instituto direktoriaus prof. dr. Raimondo Bliūdžiaus, pagrindinis atnaujintų reglamentų privalumas – didinamas pastato sertifikavimo rezultatų patikimumas, tinkamai vertinant panaudotų statybos produktų eksploatacines savybes.

 

Vartotojų maustymo pabaiga

Nustatyti statinio energinį naudingumą, išaiškinant jo vertinimo kriterijus bei priskiriamas klases yra ne tik naudinga, bet ir reikalinga tiek perkant, tiek parduodant bet kokios paskirties pastatą. Mat būtent energinio naudingumo sertifikavimas parodo tikrąjį pastato energijos sunaudojimą, priskiriant jį energinio naudingumo klasei. Klasifikuojamos 9 energinio naudingumo klasės: A++, A+ A, B, C, D, E, F, G.

„Vieša paslaptis, jog nuo pat pastatų sertifikavimo prievolės apibrėžimo susiformavo ydinga praktika leidžianti pro pirštus žiūrėti į pastatų kokybę. Ne retai sertifikavimai buvo atliekami nenuvykus į vietą ir net neužduodant būtinų klausimų situacijai išaiškinti“ – sako Edita Meškauskienė, Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė.

Atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą, daugiausiai nuo sertifikuojančių asmenų nesąžiningų vertinamų kenčia keli svarbūs pastato aspektai: konstrukcijų šilumos laidumo koeficientas, sujungtų atskirų pastato konstrukcijų sandarumas, šalčio tilteliai ir pastato apšiltinimo būdas. Šie kriterijai svariai įtakoja sprendimą, kurią energinio naudingumo klasę priskirti.

„Statybų sektoriaus gamintojai teigiamai vertina pagaliau patvirtintus statybos techninio reglamento pokyčius, kurie, didins sertifikavimo užsakovų ir statytojų atsakomybę už teisingą statybos produktų savybių deklaravimą teikiant duomenis pastatų sertifikavimui. Tai ypatingai svarbu tiek kiekvienam sąžiningam statybų rinkos dalyviui, o ypač statinio pirkėjui“, – pastebi E. Meškauskienė.

 

Nauja prievolė – pastato būklę tikrinti apžiūrint jį vietoje

Prof. dr. Raimondas Bliūdžius pastebi, jog viena pakeitimų dalis susijusi su tikslesniu ir atsakingesniu duomenų apie pastato energines charakteristikas surinkimu ir panaudojimu sertifikavimui. Reglamento pakeitime pabrėžiama, kad, sertifikuojant pastatą ar jo dalį, sertifikavimo ekspertas privalo nustatyti naujame reglamente nurodytus pastato būklės duomenis ir patikrinti šių duomenų teisingumą apžiūrėdamas pastatą vietoje. Ši prievolė itin svarbi siekiant išvengti netikrų pastatų sertifikatų.

Taip pat, pastato būklės duomenys turi atitikti jo apžiūros metu nustatytą faktinę statinio būklę, o sertifikavimas turi būti atliekamas tik tada, kai užsakovas patvirtina nurodytus pastato būklės duomenis.

Pasak profesoriaus, pagrindiniu sertifikuojamo pastato būklės duomenų šaltiniu ir toliau išlieka jo projektinė dokumentacija. Pastato būklės duomenų lape turi būti pateiktas projekto dokumentacijos sąrašas. Jeigu jis pakankamai išsamus sertifikavimo duomenims surinkti ir statinys pastatytas pagal projektą, tuomet pateikti papildomus pastato būklės duomenis nebereikia.

 

Trūkstant informacijos gresia reikalavimas pateikti atitvarų pjūvių ir sandūrų brėžinius

Jei pastato projektinėje dokumentacijoje trūksta duomenų tiksliam konstrukcijų matmenų ir jų sluoksnių medžiagų identifikavimui, tuomet pastato energinio naudingumo sertifikavimo užsakovas turi papildomai pateikti atitvarų pjūvių ir sandūrų brėžinius, nurodant kiekvieno atitvarą sudarančio sluoksnio statybos produkto pavadinimą, produkto markę, jeigu ji žinoma, ir sluoksnio storį, sluoksnyje esančias šilumai laidžias jungtis (jeigu yra), oro tarpus ir jų storius.

O jei pastate įrengtos skirtingos konstrukcijos ir storio atitvaros, tuomet privaloma nurodyti, kurioje pastato vietoje yra įrengta atitinkamo storio ir konstrukcijos siena.

Tikimasi, jog naujieji pakeitimai pagerins pastatų projektinės dokumentacijos kokybę.

 

Įpareigojimas deklaruoti naudotus termoizoliacinius statybos produktus

Siekiama, kad energiškai efektyvių pastatų statybai būtų naudojami tik tinkamai įvertintų ir atsakingai deklaruotų eksploatacinių savybių statybos produktai. Prof. dr. R. Bliūdžiaus teigimu, jei projektinėje dokumentacijoje neidentifikuoti pastate panaudoti termoizoliaciniai statybos produktai, užsakovas turi pateikti sertifikavimo ekspertui atitvarų termoizoliaciniams sluoksniams panaudotų statybos produktų šilumines savybes pagrindžiančius dokumentus (eksploatacinių savybių deklaracijas) bei konstrukcijas ir jų sluoksnius, kuriuose šie produktai panaudoti sertifikuojamame pastate.

Tiesa, termoizoliacinių statybos produktų gamintojui šilumines savybes deklaruojant savo tinklalapyje, deklaracijos kopijos pateikti nebūtina, tačiau pastato būklės duomenų lape turi būti nurodytas termoizoliacinių statybos produktų gamintojas ir statybos produktų markės su nuoroda į atitvaras ir jų sluoksnius, kuriuose šie produktai panaudoti pastate.

„Ta pati tvarka numatyta ir pastato atitvaroms statyti panaudotiems ne termoizoliaciniams statybos produktams, kai jų energinės charakteristikos pastato sertifikavimui imamos ne iš reglamento lentelių, o iš jų šilumines savybes pagrindžiančių dokumentų“, – pastebi profesorius.

Itin svarbu, jog sukaupus kokybišką informaciją apie pastatų energines savybes galėsime pateikti kokybišką analizę apie pastatų energinio efektyvumo didinimo situaciją Lietuvoje. Tuomet bus įmanomas ir tikrąją statinių banko padėtį apibrėžiantis lyginimas ES mastu.

Nuotrauka Lex Photography iš Pexels