Nežiūrint to, kad Lietuvoje daugiabučių atnaujinimas vyksta, tačiau jo tempai gerokai per lėti. Mūsų šaliai sunkiai sekasi siekti energijos sutaupymų pagal Energijos vartojimo efektyvumo (EED) direktyvą. Turime kurti priemones, kurios optimizuotų atnaujinimo procesus visose grandyse. Štai kodėl Mineralinės vatos gamintojų asociacija (MVGA) inicijavo tyrimą ir sukūrė priemonę, ( https://mvga.lt/apsiltinimas/ ) kuri padės įvertinti ar teisingai apskaičiuotos energijos sąnaudos parenkant pastato atitvarų apšiltinimą, sako Edita Meškauskienė MVGA prezidentė.

Šiuo metu plačiai naudojamuose vėdinamuose fasaduose apdailos sluoksnio tvirtinimui prie laikančiojo sienos pagrindo dažnai naudojamos specialios metalinės jungtys, kurios kerta termoizoliacinį sluoksnį. Metalinių jungčių šilumos laidumas daug kartų didesnis už termoizoliacinių medžiagų (palyginimui, termoizoliacinių medžiagų šilumos laidumo koeficientas gali būti λ = 0,03 ÷ 0,04 W/(m∙K), o metalo λ = 17 ÷ 160 W/(m∙K)). Dėl to metalinių jungčių vietose susidaro dideli šilumos srautai, kurie turi būti įvertinti nustatant visos konstrukcijos šilumos pralaidumą.

Pasitelkę KTU mokslininkų Dr. Karolio Banionio ir mokslo darbuotojo Juozo Ramanausko komandą atlikome tiriamąjį darbą – „Termoizoliacinių medžiagų iš mineralinės vatos storiai vėdinamose fasadų sistemose su metaliniais tvirtinimo elementais renovuojamiems gyvenamiesiems ir viešosios paskirties pastatams“ ir sukūrėme priemonę, kuri visiems norintiems leis įsivertinti realų apšiltinimo konstrukcijos šilumos pralaidumą.

Tyrimo skaičiavimai atlikti pagal Standartą LST EN ISO 10211:2017 „Statybinių konstrukcijų šilumos tilteliai. Šilumos srautai ir paviršiaus temperatūros. Detalieji skaičiavimai“, naudojant trimačio temperatūrinio lauko skaičiavimo programą „HEAT 3“.

Tyrimas renovacijos proceso dalyviams, siekiantiems aukščiausios kokybės, padės nesudėtingai patikrinti ar investiciniuose planuose teisingai įvertintos energijos sąnaudos parenkant pastato atitvaro apšiltinimą.

Tyrimą galite rasti čia

Norėdami gauti visą tyrimo medžiagą kreipkitės info@mvga.lt

„Europiečiai beveik visą savo laiką praleidžia pastatuose. Daugeliui iš mūsų, tai reiškia, kad iki 90 proc. dienos esame biuruose, mokyklose, ligoninėse, parduotuvėse ar namuose“, – pastebi Jan te Bos, Europos izoliacinių medžiagų gamintojų asociacijos (Eurima) generalinis direktorius.

Sąskaitos už pastatų sunaudojamą energiją sudaro daugiau kaip 40 proc. ES sąskaitų už energiją, taip pat pastatai išmeta daugiau nei trečdalį Europos anglies dvideginio kiekio.

Vis dėlto mes linkę galvoti, jog už didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį yra atsakingos didelės gamyklos ir elektros energijos įmonės, o ne mūsų namai.

Šį požiūrį būtina keisti. Norint išvengti pavojingo visuotinio temperatūros kilimo, mums reikia, kad pastatų sektorius padėtų Europai įgyvendinti užsibrėžtą tikslą – iki 2050 metų iš esmės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 0. „Grynoji nulinė vertė“ (net zero) reiškia, kad visi išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai turi būti sumažinti ir kompensuojami, paverčiant veiklas neišskiriančiomis dujų, turinčių poveikį klimato kaitai.

Naujausias tyrimas, atliktas konsultacinės bendrovės „ClimAct”, „Eurima“ užsakymu, išnagrinėjo įvairius galimus scenarijus, kaip išmetamų teršalų kiekį sumažinti iki nulio. Tyrime padaryta išvada, kad be pastatų atnaujinimo iki 2050 m. neįmanoma pasiekti anglies dvideginio neutralumo.

Jei EU tikslas – užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikio neutralizavimą, kiekvienais metais turi būti atnaujinami 3 proc. pastatų, šiandien atnaujinama tik vos 1 proc.

Šiuo metu ES rengia ilgalaikę klimato kaitos politiką, pagal kurią būtų įdiegtas paketas reikalavimų, iki šio amžiaus vidurio užkardančių temperatūrai peržengti pavojingą ribą.

Ši ES politika parems pažangią tarptautinę klimato sutartį, dėl kurios susitarta 2015 m. Paryžiuje, kai 196 šalių atstovai teigė, kad jie dirbs siekdami pasaulinės temperatūros augimą išlaikyti gerokai žemiau 2 laipsnių Celsijaus ribos ir sieks šį augimą riboti iki 1,5 laipsnio Celsijaus, lyginant su ikiindustriniu laikotarpiu.

Naujausioje JT mokslininkų ataskaitoje šiais metais įspėjama, kad siekiant išvengti didžiausio visuotinio atšilimo poveikio, pasaulinės temperatūros augimas turi neviršyti 1,5 laipsnio Celsijaus. Šią mokslinę rekomendaciją pasaulio lyderiai aptarė pagrindinėje JT klimato konferencijoje, kuri gruodžio 3 d. vyko Katovicuose, Lenkijoje.

Jei norime, kad iki 2050 m. tikslai būtų įgyvendinti, pastatai turi tik vieną kelią. Siekiant pratęsti esamų pastatų gyvavimą, iki 2050 m. būtina juos bent kartą atnaujinti. Atnaujinimas turi vykti kompleksiškai, tai reiškia, kad turi būti atnaujintas energiją tausojantis pastato „apvalkalas“ – stogas, sienos, grindys ir langai, tinkamai parinktos šildymo ir vėdinimo sistemos bei veiksminga atsinaujinančių energijos išteklių sistemų ir technologijų integracija.

Numatoma nauda gerokai atsvers išlaidas visai visuomenei: nacionalinėms ir vietos institucijoms bei piliečiams. Apskaičiuota, kad investavus į energiją tausojančius pastatus gaunama grąža yra 2- 3 kartus didesnė nei reikalingos investicijos, jau nekalbant apie išvengtas klimato kaitos pasekmes bei sveikatos, komforto ir gerovės šuolį!

Yra daugybė socialinių ir ekonominių priežasčių, kurios įrodo, jog ambicingas pastatų atnaujinimas yra daug naudingesnis nei kiti scenarijai. Privalo būti išvystytos atnaujinimo strategijos, leidžiant taikyti inkliuzinius arba įtraukiuosius procesus, kurie pripažįsta pastatų atnaujinimą kaip visos visuomenės interesą ir investicijas, neužkraunant piliečiams neįmanomos finansinės naštos.

Neveiklumas turės daug skaudesnes pasekmes. „ClimAct” tyrimas nagrinėja būdus, kurie jau dabar net ir komerciniais tikslais gali pritraukti 75 proc. sprendinių, siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 0. Likę 25 proc. gali būti pasiekti remiantis žinomais metodais ir technologijomis, jei bus dedamos pastangos jas plėsti ir komercializuoti.

Jei šiandien bus imtasi pastatų atnaujinimo ir tinkamų pastatuose energiją taupančių priemonių skatinimo, galime tikėtis ateities, kurioje išmetamas teršalų kiekis bus minimalus.

Visą tyrimą galite rasti čia

Iliustracija unsplash.com

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) organizuotuose mokymuose KTU ASI mokslininkas dr. Karolis Banionis pristatė tiriamąjį darbą, kurio rezultatai gali būti puikia priemone padedančia BETA darbuotojams didinti daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) procesų kontrolę. Tyrimas atliktas Mineralinės vatos gamintojų asociacijos iniciatyva.

Analizuojant finansinius investicinių planų rodiklius, sunku nuspręsti ar teisingai įvertintos energijos sąnaudos parenkant pastato atitvaro apšiltinimo sistemą.
Tai ypatingai aktualu vis labiau paplintančiose vėdinamuose fasaduose, kur metalinių montavimo detalių šilumos laidumo ypatumai turi lemiamą reikšmę atitvaros šiluminėms savybėms. KTU mokslininkų atlikti skaičiavimų rezultatai tapo itin gera priemone renovacijos procesą prižiūrintiems žmonėms. Tokiu būdu BETA darbuotojai, dar prieš prasidedant intensyviems darbams, galės nustatyti ar investicinių planų rengėjai teisingai įvertino energijos sąnaudas parinkdami techninį pastato atitvaros apšiltinimo variantą.

Vykusioje diskusijoje aptarti rekomenduojami termoizoliacinių medžiagų iš mineralinės vatos storiai vėdinamose fasadų sistemose. Nagrinėti variantai su metaliniais tvirtinimo elementais gyvenamiesiems ir viešosios paskirties, C ir B energinio naudingumo klasės, renovuojamiems pastatams.

dr. Karolis Banionis

Europos Komisija (EK) pasirinko teisingą klimato ir energetikos kaitos kryptį

Praėjusią savaitę EK pristatė „Švari planeta visiems“. Tai Europos strateginė ilgalaikė klestinčios, modernios, konkurencingos ir klimatui nekenksmingos ekonomikos ateities vizija. Šios ilgalaikės strategijos tikslas yra dar kartą patvirtinti Europos įsipareigojimą pirmauti visuotinių klimato politikos veiksmų srityje ir pristatyti viziją, kuria sekant galėtų pavykti iki 2050 m. užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikio neutralizavimą įgyvendinant socialiai teisingą ir ekonomiškai efektyvią pertvarką.

Mineralinės vatos gamintojų asociacija (MVGA) drauge su Europos izoliacinių medžiagų gamintojų asociacija („Eurima“) pritaria šiai vizijai, patvirtinančiai ES Komisijos įsipareigojimus ateičiai ir būtinybę veikti šiandien, siekiant išsaugoti žmones, planetą ir klestėjimą.

ES Komisija teisingai identifikavo pastatų išteklių renovaciją, kaip vieną pagrindinių veiksnių energijos vartojimo efektyvumo strategijoje.

Neseniai atliktame švarios energijos tyrime („The key role of energy renovation in the net-zero GHG emission challenge“) buvo išnagrinėti įvairūs galimi scenarijai, kad išmetamų teršalų kiekis sumažėtų iki nulio ir prieita išvados, jog nevykdant pastatų atnaujinimo šio tikslo nebus įmanoma pasiekti. Tyrimą atliko konsultacinė bendrovė „ClimAct”, „Eurima“ užsakymu.

Esamos pastatų efektyvumo gerinimo technologijos jau šiandien gali maksimaliai padidinti energijos taupymo indėlį ambicingose pastatų atnaujinimo strategijose, tačiau būtina patobulinti esamų novatoriškų verslo modelių, politikos metodų bei viešojo ir privataus sektorių partnerysčių iniciatyvas ir projektus. Ir jei iki 2050 m. norime spėti į ateities traukinį, minėti pokyčiai turi įvykti jau kitame dešimtmetyje.

„Jei norime, kad viskas būtų padaryta teisingai, pastatams turime tik vieną sprendimą“, – sako Jan te Bos „Eurima“ generalinis direktorius, – „atsižvelgiant į jų numatomą gyvavimo trukmę, iki 2050 m. pastatai gali būti atnaujinami tik kartą“. Norint atlikti šiuos renovacijos skaičiavimus, mums reikia įvertinti visą pastato visumą. Tai reiškia, kad energiją taupantis „vokas“: stogas, sienos, grindys, langai, su tinkamai suplanuotomis šildymo ir aušinimo sistemomis, veiksmingai integruotomis atsinaujinančių energijos šaltinių technologijomis.

Be to, turi būti aišku, kad energijos vartojimo efektyvumas nėra prabangos produktas ir naudingas tiek visuomenei, tiek visiems piliečiams. Ambicingos pastatų renovacijos programos bus svarbiausios ne tik dėl to, jog įgyvendinami EK priimti ilgalaikiai tikslai, bet, dėl savo svarbios socialinės ir individualios naudos, taps natūraliu katalizatoriumi, užtikrinančiu komfortą, sveikatą ir gerovę namuose.

„ES yra svarbu, kad EK sudėjo aiškius taškus tiesėje, kuriuos turime pasiekti iki 2050 m.”, – pabrėžia Pascal Eveillard „Eurima“ prezidentas, – „tai garantuoja būtinas gaires vyriausybėms, pramonei, pilietinei visuomenei ir finansų sektoriui investuoti ir užtikrinti, kad kiekvienas pilietis galėtų prisidėti prie šio proceso“.

ES vėliava autor. © Europos Komisija