III – Naujos gaisrinės fasadų bandymų metodikos galimybės ES

/in /by

Siekdama geriau atliepti valstybių narių ir jų reguliavimo institucijų poreikiams, Europos Komisija nusprendė duoti užduotį jungtinei valstybių narių ir suinteresuotų šalių komandai parengti bendrą „europietišką“ metodiką vertinant ugnies poveikį fasadams. Remiantis Jungtinės Karalystės (JK) (BS 8414) ir Vokietijos (DIN 4102, 20 dalis) testavimo metodikomis, jungtinė komanda sukūrė metodiką, pagerindama veiklos kriterijus ir patikslindama klasifikavimo sistemą. Nauja metodika buvo itin palankiai sutiktas daugelyje šalių. Vis dėlto, galutinėje tyrimo ataskaitoje ši metodika pateikta tik kaip „alternatyvus“ metodas, o „pagrindiniu“ metodu, nepaisant rimtų nustatytų trūkumų, siūloma naudoti JK ir Vokietijos testavimo metodikas.

 

 

II – ES stokoja vieningos gaisrinių bandymų metodikos

/in /by

Europos Sąjungos šalyse nėra vieningo būdo patikrinti fasadų atsparumą ugniai, šiuo metu egzistuojantys patvirtinti bandymai sutelkia dėmesį į produkto reakciją arba atsparumą ugniai, tačiau siekiant įvertinti fasadų priešgaisrinę saugą, naudojami ne reprezentatyvūs ugnies plytimo scenarijai ir/arba ne reprezentatyvūs bandymų pavyzdžiai.
Vieningos bandymų sistemos stoka kai kurias šalis paskatino sukurti savas metodikas. Dėl pastarųjų skirtumų kila nemažai painiavos, trūksta skaidrumo bei kyla nemažai trukdžių prekybai bei kliūčių inovacijoms.
Šiuo metu egzistuojančios nacionalinės testavimo metodikos yra labai skirtingos: kai kurios yra didelės apimties, kitos yra vidutinio dydžio, vienos tiria langų šiltinimo ypatumus kilus gaisrui, kitos ne ir t.t.

 

I – modernūs namai – modernūs sprendimai

/in /by

Seniau dauguma pastatų fasadų buvo iš akmens, medžio ar betono. Tačiau atsiradus poreikiui gerinti pastatų energinį efektyvumą, mažinti poveikį klimato kaitai, pasikeitus mūsų pastatų projektavimo skoniui, o inovacijoms progresuojant, pradėtos tobulinti kelių kategorijų statybinių medžiagų savybės. Taip atsirado nauji fasadų tipai. Šiandien matome, jog didžioji dalis fasadų yra montuojami naudojant išorės izoliacinių kompozicinių (ETICS) ir vėdinamų fasadų sistemas.

 

Britai kirto iš peties – uždraudė degias fasadų medžiagas, o lietuviai dar trypia vietoje

/in /by

Daug gyvybių nusinešęs gaisras Londono daugiabutyje „Grenfell Tower“ ilgam sujudino ES institucijas. Sutarta ne tik analizuoti gaisrų statistiką, bet ir keisti ugnies poveikio statybinėms medžiagoms tyrimus. Po tragedijos Londono daugiabutyje, 2017-ųjų birželį nusinešusios per 70 gyvybių, dėmesys į tokių statinių kokybę tebėra sutelktas ne tik Jungtinėje Karalystėje (JK), bet ir visose ES valstybėse, Lietuvoje taip pat. Vienas naujausių JK sprendimų priimtas šį rudenį – uždrausta statybose naudoti aukštos degumo klasės fasadų šiltinimo medžiagas.

 

Tvariausia energija yra sutaupyta energija

/in /by

Įgyvendinant tvaraus vystymosi tikslus siekiama visiems užtikrinti geresnę ir saugesnę ateitį. Pasaulinių iššūkių, su kuriais susiduriame, supratimas skatina ieškoti tinkamų sprendimų klimato kaitos, globalinio atšilimo, naujų technologijų kūrimo laikotarpyje.

Tradiciniai pastatai, tiek gyvenamieji, tiek komerciniai ar viešieji, yra didžiausi energijos vartotojai. Šis faktorius taip pat daro labai neigiamą poveikį mūsų aplinkai.

Mineralinės vatos izoliacinės medžiagos turi didžiulį potencialą gerinant pastatų, bei mūsų kuriamos gyvenamosios aplinkos tvarumą. Tai patvirtina 4 labiausiai naudojamų tarptautinių pastatų vertinimo sistemų (HQE, BREEAM, DGNB, LEED) kriterijai, kuriais esminėms mineralinės vatos savybėms priskiriama net 60 proc. balų iš pastato termoizoliacinio atitvarų sluoksnio bendrojo vertinimo.

Šios ir kitos temos aptartos spalio mėnesį The Baltic Sea Academy organizuotame seminare.

http://www.baltic-sea-academy.eu/icc4vet/

 

Pavojai gyvenantiems atnaujinamuose daugiabučiuose

/in /by

Būsto rūmams (BR) ir Mineralinės vatos gamintojų asociacijai (MVGA) kelia susirūpinimą lengvabūdiškas požiūris į gyventojų saugą renovuojant daugiabučius. Jurbarko mieste atnaujiname daugiabutyje žaibiškai išplitus gaisrui, tik laimingo atsitiktinumo dėka gyventojai nenukentėjo. Atsakingas institucijas raginame parengti gaisro prevencines priemones bei taisyklių patobulinimus objektuose, kai statybos darbai atliekami pastatuose, kuriuose nuolat gyvena žmonės.

Būsto rūmams (BR) ir Mineralinės vatos gamintojų asociacijai (MVGA) kelia susirūpinimą lengvabūdiškas požiūris į gyventojų saugą renovuojant daugiabučius. Jurbarko mieste atnaujiname daugiabutyje žaibiškai išplitus gaisrui, tik laimingo atsitiktinumo dėka gyventojai nenukentėjo. Atsakingas institucijas raginame parengti gaisro prevencines priemones bei taisyklių patobulinimus objektuose, kai statybos darbai atliekami pastatuose, kuriuose nuolat gyvena žmonės.

Šių metų rugsėjo mėnesį Kęstučio gatvėje (Jurbarke) užsidegus šalia pastato sukrautiems daiktams, ugnis žaibiškai apėmė atnaujinamo daugiabučio rytinę sieną, kuri buvo dengiama degia termoizoliacine medžiaga, ir išplito aukštyn iki stogo. Gyventojai „džiaugėsi“, kad statybininkai nebuvo spėję degia izoliacija apšiltinti visų pastato atitvarų, tad buvo galimybė jiems saugiai evakuotis. Pagrindine gaisro priežastimi įvardintas galimai neatsakingas gyventojų elgesys, tačiau nuo tokio įvykių eigos niekas nėra apdraustas. Jurbarke pavyko išvengti aukų, tačiau gyventojai patyrė didžiulį išgąstį ir finansinius nuostolius.
Pasak Jurbarko priešgaisrinės tarnybos atstovų, ugniagesių darbą apsunkino faktas, kad dėl gyventojų automobiliais užgrūsto kiemo, specialiajam transportui buvo labai sudėtinga privažiuoti prie degančio pastato.

BR ir MVGA tiki, kad visų institucijų pastangomis galima užtikrinti gyventojų ir jų turto saugumą, todėl kreipiasi į AM, PAGD prie VRM ir BETA ragindamos jūsų iniciatyva parengti gaisro prevencines priemones bei taisyklių patobulinimus objektuose, kai statybos darbai atliekami pastatuose, kuriuose nuolat gyvena žmonės.
„Statinių priežiūros klausimas ypatingai aktualus įgyvendinant daugiabučių gyvenamųjų pastatų modernizavimo (atnaujinimo) programos priemones, nes statybos darbų eigoje sukuriama nauja, gyventojams neįprasta pastato aplinka, kurioje netinkami ar neatsargūs gyventojų ar pastato naudotojų veiksmai gali išprovokuoti skaudžias nelaimes“, – sako Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

„Daugiabučių gyvenamųjų namų atveju statinių naudojimo priežiūra yra prievolė, tačiau jos vykdymo svarbą gyventojai vis dar ne visada įvertina. Administratorius, prižiūrėdamas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose bendrinę dalinę nuosavybę, dažnai identifikuoja teisės aktų pažeidimus, tačiau savininkai, vis dar nesupranta savo atsakomybės už visą statinio būklę ir šios prievolės vykdymą ne retai laiko pertekliniu, o dažnu atveju net nejaučia atsakomybės už statinio būklę“, – pastebi J. Antanaitis.

„Siekiant prevenciškai apsaugoti gyventojus ir jų turtą nuo skaudžių nelaimių, yra ir gali būti taikomos tiek teisinės tiek ir rekomenduotinos apsaugos priemonės. Įsiplieskęs gaisras Jurbarke akivaizdžiai parodo, kad taikomos priemonės yra nepakankamos saugos požiūriu. Manome, kad atskirų priemonių taikymas statinyje, nesudaro sisteminės apsaugos gyventojams ir jų turtui“, – sako Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė Edita Meškauskienė.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą, statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad kilus gaisrui: statinių laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas; būtų ribojamas ugnies bei dūmų susidarymas ir plitimas statiniuose; būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius; juose esantys asmenys galėtų išeiti iš statinių ar būti išgelbėti naudojant kitas priemones, pagaliau būtų atsižvelgiama į gelbėtojų komandų saugą.

Degių statybos produktų ar jų atliekų sandėliavimas be apsaugos, gyventojų stambiagabaričių atliekų sandėliavimas prie pastatų, nepravažiuojami kiemai dar labiau kelia abejones dėl saugos užtikrinimo galimybių ištikus nelaimei eksploatuojamuose daugiabučiuose pastatuose.

Manome, kad visų institucijų pastangomis galima užtikrinti gyventojų ir jų turto saugumą, todėl prašome jūsų institucijas imtis iniciatyvos parengti gaisro prevencines priemones bei taisyklių patobulinimus objektuose, kai statybos darbai atliekami pastatuose, kuriuose nuolat gyvena žmonės. Kad būtų:
– ribojami statybvietėse ir arti pastatų laikomų degių (D-F klasių) statybos produktų kiekiai;
– patobulinta degių (D-F klasių) statybos produktų atliekų bei įvairių pakuočių kaupimo ir sandėliavimo tvarka;
– sugriežtinta daugiabučių gyvenamųjų namų bendrasavininkių administracinė atsakomybė už netinkamą atliekų ar degių medžiagų sandėliavimą

Jungtinė Karalystė uždraudžia degių medžiagų naudojimą ant naujų pastatų fasadų

/in /by

Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė, kad bus uždrausta naudoti visas degias medžiagas pastatų fasaduose. Naujieji reikalavimai taikomi degioms apdailos plokštėms ir izoliacijai.
Draudimas įtakos mokyklų, ligoninių, globos namų, studentų bendrabučių projektus ir aukštuminius pastatus aukštesnius nei 18 metrų.

Draudimas galioja pastatams statomiems šiuo metu ir ateityje, tačiau nebus taikomas atgaline data.
Ši iniciatyva atsirado po to, kai Karališkasis britų architektų institutas ir kiti pareikalavo uždrausti visas degias medžiagas pastatų fasaduose.
Vyriausybės konsultacijos, siekiant uždrausti degiųjų medžiagų naudojimą aukštuminių gyvenamųjų pastatų fasaduose, prasidėjo po to, kai ministrai įvardino „Grenfell“ daugiabučio naudotas apšiltinimo sistemas „neteisėtomis“, paskatinusiomis ugnies plytimą 2017 m. birželio mėn. gaisro metu, kurio metu žuvo 72 žmonės.

Nepaisant to, kad po „Grenfell“ tragedijos apšiltinimo sistemos su degiomis apšiltinimo medžiagomis buvo pašalintos nuo šimtų pastatų, tačiau vis tiek buvo leidžiamas jų naudojimas daugybėje statinių, įskaitant parduotuves, viešbučius, biurus, ligonines ir net mokyklas.

 

Nuotraukoje Grenfell Tower praėjus metams po 2017 m. gaisro.

Informacijos šaltinis: https://news.sky.com/story/all-combustible-materials-on-outside-of-new-buildings-to-be-banned-11513383

 

	Europos Parlamento nariai žengia dar vieną žingsnį didinant gaisrinę saugą Europoje				
/in  /by 
Rugsėjo 25 d. Europos Parlamento biudžeto komitetas (BUDG) patvirtino biudžeto pakeitimus, kuriais pilotinis gaisrinės saugos projektas, įtrauktas į 2019 m. ES biudžetą. Ši iniciatyva sustiprins ES įsipareigojimą didinti gaisrinę saugą ir skatinti proveržį statistinių duomenų apie gaisrus kaupimo, analizės bei prevencijos srityse.
Šis pilotinis gaisrinės saugos projektas pirmiausiai buvo pasiūlytas „Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto“ (ITRE), vadovaujamo Europos Parlamento (EP) nario Bendti Benstseno.
Remiama 23 EP narių, priklausančių įvairioms politinėms grupėms, iniciatyva siekiama užpildyti esamas duomenų spragas, renkant bei analizuojant informaciją apie gaisrus.
„Turime aiškiai suvokti rizikos veiksnius, siekiant pasirinkti objektyvias prevencines priemones. Šis gaisrinės statistikos duomenų platformos projektas, tai galimybė padėti visoms valstybėms narėms objektyviai įsivertinti ar viskas padaryta, siekiant sumažinti pražūtingų gaisrų skaičių Europoje“, – sako Edita Meškauskienė, Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė.
Analizuojant dabartinę gaisrinę situaciją Europoje, specialistai pripažįsta, jog trūksta statistinių duomenų apie gaisrus, kurie apimtų visą ES. Jei duomenys ir yra, tai pernelyg skirtingi, kad juos galima būtų palyginti, o tai svarbu jei norime nustatyti rizikos veiksnius ir tikslingiausias prevencijos priemones. Be to, būtina siekti, kad pastatų valdytojai suprastų kokių saugumo priemonių ir būtinų veiksmų turi imtis, mažinant gaisrų ir jų padarinių pasekmes.
Pilotinis projektas prasidės nuo statistinių duomenų apie gaisrus bei prevencines priemones Europoje kaupimo ir rekomendacijų, kaip tobulinti gaisrinę saugą savo šalyje, valstybėms narėms teikimo ES lygmeniu. Tolesnis galimas projekto virsmas – informacinė kampanija, kuria norima pagerinti Europos piliečių sąmoningumą.
Dėl 2019 m. ES biudžeto bus balsuojama spalio mėnesį EP plenariniame posėdyje, dėl projekto galutinai Taryba ir Europos Parlamentas turėtų susitarti iki šių metų pabaigos. Patvirtinus, Komisija bus atsakinga už šio dvejus metus truksiančio projekto įgyvendinimą ir kiekvienais metais pateiks ataskaitą Europos Parlamentui apie padarytą pažangą.
Nuotrauka Europos Parlamento.
 
	Europos Komisija visuomenės diskusijoms pristato dvi metodikas, tiriant ugnies poveikį pastatų fasadams				
/in  /by 
Po tragiškų gaisrų Londone „Grenfell“ daugiaaukštyje, Rusijos pramogų centre Kemerove ir kitų, priešgaisrinio saugumo temos tapo Europos Sąjungos darbotvarkės dalimi. Kuriama informacijos apie gaisrus platforma bei aktyviai diskutuojama, tiriant ugnies poveikį pastatų fasadams, kokią vieningą pastatų fasadų gaisrinės charakteristikos bandymų metodiką pasirinkti.
2018 m. rugsėjo 24 d., Briuselyje, Europos Komisija (EK) pateikė ataskaitą, kuria siekiama suvienodinti europinį pastatų fasadų vertinimą.

Ugnies poveikio pastatų fasadų tyrimams, pristatomi du bandymų metodikų variantai:

– pirmajame („pagrindiniame“) siūloma šiuo metu naudojamas Didžiosios Britanijos (LST 8414) ir Vokietijos (DIN 4102, 20 dalis) testavimo metodikas sujungti į vieną reglamentą.

– Antrasis siūlomas variantas, „alternatyvios“ fasado atsparumo ugniai bandymų metodikos sukūrimas, kuriame siūloma gerokai pagerinti britų ir vokiečių bandymų metodus, vertinant ugnies plytimą fasadu didelio bei vidutinio gaisro atveju ir išsamiau analizuojant testavimų rezultatus. Pagal šį metodą siūloma atlikinėti tik vieną konkretų fasado bandymą, be to, pateikiama paprastesnė ir aiškesnė klasifikavimo sistema, kurią gali naudoti visos ES šalys.
Mineralinės vatos gamintojų asociacija pritaria Fire Safe Europe (FSEU) raginimui, EK tęsti „alternatyvaus“ metodo vystymą, dėl kurio susitarė valstybės narės ir suinteresuotosios šalys. „Alternatyvusis“ variantas gerokai pagerina LST 8414 ir DIN 4102-20 bandymų metodus, patobulina rezultatų kriterijus ir sąlygoja paprastesnę bei aiškesnę klasifikavimo sistemą. Reikalavimų suvienodinimas visoms šalims sudarytų skaidrų ir vieningą fasadų vertinimą visoje bendrosios rinkos teritorijoje.
Nors EK atliekamas metodologijos paieškos darbas yra itin svarbus, tačiau reikia pastebėti, kad nepaisant stipraus pirmojo „pagrindinio“ požiūrio palaikymo EK, siūlomi išlaikyti LST 8414 ir DIN 4102-20 bandymo metodai kelia nemažai abejonių. Baiminamasi, jog šie metodai neužtikrins tinkamo priešgaisrinės saugos lygio, padidins sąnaudas ir painiavą bei sukurs nevienodas konkurencines sąlygas statybos sektoriuje.

Jau dabar britų ir vokiečių metodai susilaukia nemažai kritikos. Atlikus nepriklausomą „Grenfell“ tragedijos apžvalgą ir viešąjį tyrimą, britų testas (LST 8414) buvo kritikuojamas, kad gaisrinės saugos rekomendacijos buvo ribotos. Dėl kritikos bandymams Britanijos standartų institucija (BSI) sutiko pradėti LST 8414 peržiūros procesą. Vokietijoje bandymas (DIN 4102, 20 dalis) taip pat koreguojamas, nes valdžios institucijos atliko išsamų daugybės gaisrų fasaduose tyrimą, kurio išvada – bandymai nepakankamai atspindi rizikas, jei ugnies šaltinis yra pastato išorėje.

Pagrindinis argumentas, palaikančiųjų „pagrindinį“ metodą – šiuo metu jau sukaupti bandymų duomenys šalyse, kurios naudoja britų ir vokiečių metodus. Tai yra vos keturios šalys iš 28 ES šalių. Toks argumentas neturėtų nurungti svarbiausio vieningos bandymų metodikos tikslo – užtikrinti gerą priešgaisrinės saugos lygį.
„Mūsų pastatų gaisriniam saugumui yra labai svarbu jau bandymų metu įvertinti ugnies poveikį fasadui gaisro metu. Todėl gaisriniai bandymai turi būti kuo labiau panašesni į gaisrus realiame gyvenime. Štai kodėl, siekiant pagerinti gaisrinę saugą, ypač svarbu taikyti „alternatyvų“ metodą,“ – sako FSEU generalinė direktorė Juliette Albiac.
	Saulės jėgainės keičia gaisrinės saugos žaidimo taisykles				
/in  /by 
Lietuva užsibrėžusi, jog atsinaujinančių energijos išteklių dalį iki 2050 metų padidins 80 proc., palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu. Juk saulės kolektorių, vėjo, vandens energetikos sistemos siūlo daugybę privalumų: nuo finansinių taupymo iki aplinkosaugos pranašumų ir energetinės nepriklausomybės. Kalbant apie saulės jėgaines bendrai, jos yra saugios, patikimos ir savaime nekelia pavojaus žmonėms ar turtui. Tačiau kaip užtikrinti žmonių saugumą pastatuose, ant kurių stogų įrengtos saulės jėgainės, gaisro metu?
Saulės energetikos proveržis
Įgyvendinant vasaros pradžioje priimtą „Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją 2018 m.“, siekiama didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu: 2020 metų – 30 proc.; 2030 metų – 45 proc.; 2050 metų – 80 proc. Viliamasi, jog energija iš atsinaujinančių energijos išteklių taps pagrindine visuose – elektros, šilumos ir vėsumos energijos bei transporto – sektoriuose.

Vertinant technologijų vystymosi tendencijas prognozuojama, kad gaminant elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2030 m. iš saulės šviesos energijos galėtų būti gaminama 22 proc. elektros energijos. Sutikite, numatomas saulės energijos proveržis įspūdingas. Privalumai, kuriuos gauna vartotojai ne mažiau viliojantys. Tačiau atsiradus dideliam saulės elektrinių tankumui nutinka įvairių gedimų, nelaimių, gaisrų.

Dienos šviesoje saulės modulių plokštės ir kabeliai sujungiami didelės įtampos nuolatine srove. Nesiimant tinkamų atsargumo priemonių, tokia didelė nuolatinė srovės įtampa gali sukelti elektros iškrovą/smūgį montuotojams, techninės priežiūros specialistas ir ugniagesiams.
Saulės elektrinė – aukštos įtampos sistema ant stogo
Saulės elektrinės įrengimo ant pastato stogo metu, montuotojai prijungia saulės modulius, kurių įtampa paprastai yra 30-60 V(voltų). Nors vienos plokštės įtampa nedidelė ir nekelia didelės grėsmės, kai kurie iš šių modulių jau gamykloje sujungiami į grandinę. Modulių eilė jungiama prie srovės keitiklio, kuris nuolatinę srovę verčia kintama. Kai saulės moduliai sujungiami į grandinę, įtampa gali siekti net iki 1000 V nuolatinės srovės. Sukuriama aukštos įtampos sistema, kuri gali būti pavojinga net montuotojams sistemos įdiegimo metu.

Efektyvūs sprendimai gesinant gaisrą, šalinant gedimus ar net montuojant saulės jėgaines – modulių atjungimas nuo grandinės bei gaisrinės saugos priemonių optimizavimas. Ne apsiribojant vien aktyviomis priemonėmis, bet taikant ir pasyvias gaisrinės saugos technologijas. Svarbiausias tikslas – stabdyti gaisro plytimą, išlošti kuo daugiau laiko iki atvykstant pagalbai, sumažinti rizikas gesinantiems gaisrą.
Ar/Kaip gesinti pastatą su saulės jėgainėmis
Pasak specialistų, kai kuriose šalyse ugniagesiams draudžiama gesinti stogus su saulės jėgainėmis.
Vokietijoje per kelis dešimtmečius stipriai išsiplėtė saulės modulių panaudojimas. Būta atvejų kai užsidegus saulės energetikos sistemų įrenginiams, ugniagesių brigados viršininkas atsisakė gesinti liepsnojantį namą ir rizikuoti komandos narių gyvybėmis, nes ant namo stogo buvo 700 V galios saulės modulių grandinė.

Prasidėjus gaisrui objekte visų pirma stengiamasi įvadiniame ar paskirstymo skyde atjungti elektrą. Tačiau jei ant stogo yra įrengta saulės jėgainė, ir gaisro metu yra šviesu, ši jėgainė vis tiek generuoja energiją, o įtampa ant jos gnybtų gali siekti 1000 V., todėl degančio stogo gesinimas, kai ant jo įrengta saulės jėgainė, yra labai pavojingas.
 
                                        Nuotrauka solarpowerportal.co.uk
Pasyviosios gaisrinės saugos priemonės
Saulės moduliai gaisro situacijose gali dalyvauti dviem būdais: tiek kaip gaisro priežastis, tiek kaip gaisro pasekmė, gaisro židiniui esant pastato viduje arba išorėje. Be to, moduliai „traukia“ žaibą, todėl padidėja gaisrų rizika. Jei vertiname gaisro pavojų saulės elektrinei esant ant pastato stogo, būtinai turime atkreipti dėmesį į stogo konstrukciją.

Stogo atsparumas ugniai dėl gaisro iš vidaus poveikio nusakomas atsparumo ugniai klase: RE 30 ar RE 20 (atitinkamai 30 ar 20 minučių konstrukcija turi išlaikyti apkrovas bei tenkinti vientisumo kriterijų). Reglamentuojama, kad stogo sluoksniais liepsna neturi plisti ir dėl galimo išorinio ugnies poveikio – tad pastato stogas turi atitikti BROOF (t1) klasės reikalavimus.

Akmens vata be jokių apribojimų gali būti naudojama visuose konstrukcijose, nes didina statybinių konstrukcijų atsparumą ugniai ir tai įrodo gaisrinių bandymų rezultatai. Pavyzdžiui, ≥ 80 mm storio akmens vatos stogų plokštės užtikrina REI 30 minučių atsparumo ugniai klasę, net kai jie montuojami ant plieninio pakloto. O akmens vatos plokščių storį padidinus iki 150 mm stogo konstrukcijos atsparumas ugniai padidėja iki 60 minučių. Tokiu būdu, stogas su akmens vata gaisro iš vidaus metu išsaugo savo savybes 60 minučių: pagrindas išlaiko gaisro apkrovą, liepsnos neišsiplečia į gretimą patalpą ir pernelyg nepadidėja temperatūra išorėje.
Saugos priemonės užsienio šalyse
Vokietija – lyderė saulės energetikos saugos reikalavimuose, įdiegė standartą VDE 2100-712 saugumui gaisro gesinimo ar priežiūros atvejais, siekiant apsisaugoti nuo elektros smūgio. Specialiame vadove pateikiamos rekomendacijos projektuojant bei statant pastatus su saulės modulių sistemomis, gaisro atveju siekiant išvengti pavojingų įtampos iškrovų. Be to, primygtinai rekomenduojamos papildomos pasyviosios gaisrinės saugos priemonės – dvigubai storesnis izoliacijos sluoksnis.
Austrijoje taisyklės yra dar griežtesnės. Pagal šalies OVE R11-1: 2013 kodą, priklausomai nuo situacijos, turi būti visiškai atjungiamas energiją gaminantis šaltinis (saulės modulis).
JAV taip pat įdiegė griežtus saugos reikalavimus, pvz., „NEC 2014“ ir „NEC 2017“. Reikalaujama, kad modulių sistema turėtų greitą sistemos išjungimą, kurio metu uždaros srovės grandinėje inverteryje įtampa negalėtų viršyti 30 V. Kad šis reikalavimas būtų įgyvendintas, kiekvienas modulis turi turėti optimizatorių. Taip siekiama sukurti saugesnes sąlygas gelbėtojams, gesinant gaisrus pastatuose.
Nuotraukos visualhunt.