Kovo 10 d. kvalifikacijos kėlimo seminare „Naujų statybos produktų bei technologijų projektavimas ir taikymo aspektai” architektams bus pristatyti naujausi mineralinės vatos techninių ypatybių bei savybių tyrimai.

Kaune vyksiančiame renginyje MVGA lektorius dr. Andrius Buska skaitys pranešimą ,,Vėdinami fasadai, inovacijos ir laiko patikrinti sprendimai‘‘. Pranešime dalyviai supažindinami su naujausiu KTU atliktu tyrimu „Termoizoliacinių medžiagų iš mineralinės vatos storiai vėdinamose fasadų sistemose su metaliniais tvirtinimo elementais renovuojamiems gyvenamiesiems ir viešosios paskirties pastatams“. MVGA iniciatyva paruoštas specialus įrankis, kuris padės nesudėtingai patikrinti ar investiciniuose planuose teisingai įvertintos energijos sąnaudos parenkant pastato atitvaro apšiltinimą.

Pasitikrinkite, ar jūsų atnaujintas namas turės puikius energijos sutaupymo rodiklius
https://mvga.lt/tyrimai-ir-bandymai/daugiau-tyrimu

Pranešime pristatomas ir mineralinės vatos ilgaamžiškumo tyrimas. Tyrimų metų iš septynių pastatų esančių skirtingose Europos šalyse buvo išimti fasadų ir stogų izoliacijos bandiniai, siekiant ištirti termoizoliacines savybes. Tyrime dalyvavo ir Lietuvoje atnaujintas daugiabutis (1993-1994 m.). 2014-2017 m. atliktas tyrimas rodo, kad daugiau kaip 55 metus eksploatacijoje esantys mineralinės vatos gaminiai išlaiko savo termoizoliacines savybes.

Projektas organiuojamas Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos. Mokymų tikslas – supažindinti seminaro dalyvius su energiškai efektyvių pastatų ypatumais, modernaus ir efektyvaus fasado sprendiniais ir kt. Projektas skirtas architektams vykdantiems projekto vadovo ir architektūrinės projekto dalies vadovo pareigas.

„Tvariausia ir ekonomiškai perspektyviausia energija yra ta, kurios nenaudojame“, – sako MVGA prezidentė Edita Meškauskienė.

Kovo 6 d. tarptautinėje konferencijoje „Technological innovvation in civil engineering – 2019” Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje skaitytame pranešime „Aplinka ir visuomenė“ („Society and Environment“) E. Meškaukienė pabrėžė, jog energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energijos taupymas yra svarbūs aplinkos ir klimato apsaugos, ekonomikos konkurencingumo stiprinimo, darbo vietų kūrimo, energijos tiekimo saugumo ir energijos nepritekliaus problemos sprendimo veiksniai.

ES daugiausia tikimasi sutaupyti įvairiuose sektoriuose taikant kompleksinę politiką (44 proc.), taip pat pastatuose (42 proc.), pramonėje (8 proc.) ir transporte (6 proc.).

Išmetamo CO2 kiekio mažinimas, atsinaujinančiųjų energijos išteklių energijos dalies didinimas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, tai yra sritys, kuriose ES turėtų išlaikyti pasaulinės lyderės poziciją.

Edita Meškauskienė

Pastatams tenka net 40 proc. visos suvartojamos energijos ir juose išmetama 36 proc. CO2. Svarbu pabrėžti ne tik tai, kad 50 proc. visos suvartojamos energijos naudojama šildymui ir vėsinimui (80 proc. sunaudojama pastatuose), bet ir tai, kad didelė šios energijos dalis iššvaistoma. Išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas, siekiamas efektyviau vartojant energiją pastatuose.

Nepaisant to, kad mūsų šalyje yra du galimi būsto modernizavimo įgyvendinimo modeliai, tačiau Lietuva nepasiekė 32,5 proc. energijos sutaupymų. Pasak prof. Vidmanto Jankausko ataskaitos Europos Komisijai dėl Energijos vartojimo efektyvumo (EED) direktyvos tikslų įgyvendino, atnaujintų daugiabučių energijos sutaupymo rezultatai tesiekia vos 2,67 proc., o atnaujintų visuomeninių pastatų tik 0,4 proc. sutaupymo.

Edita Meškauskienė

Nukritusi oro temperatūra puiki terpė atsirasti kosuliui, slogai ar užkimimui. Viena imuniteto slopinimo priežasčių yra ta, kad mes itin daug laiko praleidžiame patalpose, vidutiniškai daugiau kaip 21 valandą per parą. Ir kuo lauke šalčiau, tuo didesnė tikimybė, kad mes jaukiai įsikursime ant šiltos sofos, veikiami patalpoje esančių dulkių, pelėsių ir bakterijų. Pirminiais skaičiavimais, oro teršalų koncentracija patalpose gali būti iki penkių kartų didesnė nei lauke.

Temperatūrų svyravimai patalpoje, oro drėgnumas ir triukšmas turi didelį poveikį mūsų gerai savijautai. Tačiau deja mikroklimatas pastatuose nėra pakankamai įvertinamas.

Pacientai greičiau sveiksta

Naujoje Pastatų veiklos instituto Europoje (Buildings Performance Institute Europe (BPIE)) ataskaitoje „Pastatai 2030” (‘Buildings 2030’) kaip tik minėtoms pastatų savybėms skiriamas didelis dėmesys. Pirmą kartą atlikti matavimai ir kiekybinis vertinimas poveikio, kurį pastato renovacija gali turėti mokyklų, biurų ir ligoninių veiklos kokybei ir produktyvumui.

Europos studentai mokslo metų pradžioje dvi savaites galėjo reikšti poreikį gerinti patalpų oro kokybę. Tyrimo ataskaitoje skelbiami duomenys yra itin įdomūs. Ligoninėse pacientų sveikimo laikas gali būti sutrumpintas net 10 proc. (maždaug viena diena vienam asmeniui), tai sutaupytų iki 50 mlrd. eur. Įspūdingiausiai atrodo darbo vietų produktyvumas, kuris Europos mastu gali pakilti iki 500 mlrd. eur.

Priežastis nėra sunku suprasti. Prasta oro kokybė yra žmogiškųjų išteklių nutekėjimas. Per daug šilumos sukelia nuovargį, pasyvumą ir mieguistumą. Per šalta patalpa skatina astmą, alergijas ir galvos skausmą. Didelis anglies dioksido, azoto dioksido, ozono ir lakiųjų organinių junginių kiekis gali sukelti sergančio pastato sindromą ir įvairius negalavimus.

Nyderlandų Visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto (RIVM) darbuotojas Erikas Lebretas pastebi: „Patalpų oro kokybę neigiamai veikia daug veiksnių, įskaitant virimą, malkomis kūrenamos krosnys, žvakių ir smilkalų deginimą, plataus vartojimo prekių, tokių kaip vaško, paviršiaus valymo priemonių, statybinių medžiagų, pavyzdžiui, medienos plokščių formaldehidų, ir daugelyje medžiagų esančių antipirenų naudojimą. Prie to prisideda ir iš dirvos ir statybinių medžiagų išsiskiriantis radonas.“

Tarptautinis mažų vaikų astmos ir alerginių susirgimų tyrimas parodė, kad tokių negalimų paplitimas tarp Europos vaikų yra susijęs su bloga patalpų ir lauko oro kokybe. Patalpų atnaujinimas gali išspręsti šią problemą.

Pagerintas darbuotojų našumas

Pakankamas apšvietimas – įskaitant dienos šviesą – gali pagerinti darbuotojų nuotaiką, padidinti kūrybiškumą ir produktyvumą. Ir atvirkščiai nepakankamas dienos šviesos kiekis mažina žmogaus budrumą, gali net pažeisti tam tikras žmogaus funkcijas. Prastas apšvietimas sukelia akių įtampą, galvos skausmą, blogą laikyseną ir dažnesnius nelaimingus atsitikimus.

Triukšmas yra dar vienas nepakankamai įvertintas gyvenimo kokybės aspektas. Gera akustinė patalpų aplinka sumažina stresą ir padeda atgauti ramybę, koncentraciją ir mažina dirglumą. Kai triukšmo izoliacija prasta, mažėja žingeidumas, sunku susikaupti, prastėja atmintis.
BPIE tyrimas atskleidė, jog tuomet kai buvo suderinti geriausi patalpų mikroklimato aspektai, darbuotojai tapo mažiau mieguisti, sveikesni, optimistiškesni, labiau susikaupę, produktyvūs ir gerai nusiteikę.

Kiekybinė atnaujintų patalpų nauda

Atnaujintų patalpų vertė, galėtų būti skaičiuojama ir sumažėjusiu nedarbingumo atvejų skaičiumi, mažesne darbuotojų kaita ir mažesniais įmonių veiklos sutrikimais.

Po ekstrapoliacijos iš šimtų pranešimų, BPIE padarė išvadą, jog vidutiniškai pagerintas darbuotojo metinis našumas buvo vertas nuo 1000 iki 6500 eurų. 200 žmonių biurui, per metus tai leistų sutaupyti apie 600 000 eur. Visai Europai tai sudarytų apie 500 mlrd. eur. per metus. bendros pridėtinės vertės – tiek, kiek Jeanas Claude’as Junckerio Komisija ketina panaudoti savo pavyzdinei ESIF programai per penkerius šios Komisijos veiklos metus.

Studentai labiau mėgaujasi laiku praleistu pastato viduje, jei oro kokybė jame yra geresnė. Šiltesnėse, sausesnėse ir geriau vėdinamose mokyklose vaikai daugiau praleidžia laiko ir mažiau serga, todėl mažėja bendros sveikatos priežiūros išlaidos.

O tiems, kurie jau yra sveikatos priežiūros įstaigose, remiantis BPIE tyrimu, gera gydymo įstaigų oro kokybė sumažina paciento buvimą ligoninėje vidutiniškai viena diena. Tai sumažina finansines valdymo išlaidas, darbuotojų krūvį bei gerina galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugų ištekliais.

Svarbiausia, jog greitesnis sveikimas pagerintų gyvenimo kokybę visiems, o kartu su kitomis daugialypėmis energinio pastatų atnaujinimo teikiamomis naudomis, mažintų išlaidas gydymui.

„Pastatų renovavimo išlaidos yra nedidelės, lyginant su daugeliu privalumų, įskaitant sveikesnius, laimingesnius ir produktyvesnius piliečius“, – sakoma tyrime. „Atnaujintas pastatas pagerins gyvenimo kokybę ir sąlygos konkurencingesnę Europos ekonomiką“.

 

Informacijos šaltinis – renovate-europe.eu

Iliustracija – unsplash.com

Aplinkos ministerija (AM) ketina priimti papildomą reikalavimą vėdinamų fasadų sistemoms. Numatoma, jog visos vėdinamų fasadų sistemos privalės turėti techninį įvertinimą, t.y. nepakaks, kad sistemos komponentai jau yra įvertinti pagal jiems nustatytus reikalavimus. MVGA nusprendė padėti gamintojams bei tiekėjams įvykdyti šią prievolę.

Praėjusių metų pradžioje, susitikimo su socialiniais partneriais metu, AM pristatė ketinimus sugriežtinti vėdinamų fasadų sistemų tiekimo Lietuvos rinkai tvarką. Lietuvoje vos vienas sistemos tiekėjas yra atlikęs visus numatytus bandymus ir gali pateikti vėdinamo fasado sistemos techninį liudijimą.
AM atstovai teigė, kad tokiu būdu siekiama suvaldyti pastatų fasadų apšiltinimo ir apdailos sistemų projektavimo, įrengimo rizikas.

Vėdinamo fasado sistema gali būti sudaryta iš įvairių komponentų, tačiau visais atvejais termoizoliacinis sluoksnis turi didelę įtaką sistemos vertinimui. Todėl MVGA, pasitelkusi KTU mokslininkus, inicijavo tiriamąjį darbą – „Termoizoliacinių medžiagų iš mineralinės vatos storiai vėdinamose fasadų sistemose su metaliniais tvirtinimo elementais renovuojamiems gyvenamiesiems ir viešosios paskirties pastatams“. Tyrimo rezultatai – rimta pagalba visiems sistemų tiekėjams, kurie siekia techninio savo sistemos įvertinimo.

Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento paskelbtus patikrinimų duomenis, didžiausia šiuo metu matoma problema, kad statybų aikštelėse suprojektuotų vėdinamų fasadų sistemų komponentai keičiami kitais statybos produktais, tai ir sukelia neatitiktis nustatytiems reikalavimams.
Griežtėjančius reikalavimais Aplinkos ministerijos atstovai siekia, kad visa vėdinamo fasado sistema būtų tiekėjo įvertinta ir atitinkamai paženklinta, o sistemos renkamos iš atsitiktinių, neįvertintų tarpusavyje statybos produktų būtų draudžiamos.

Kiekvienas teisės akto pasikeitimas sudaro tam tikrus apribojimus verslui. Nenuostabu, kad verslo atstovai nuogąstauja ar tokie išaugę kaštai būtų tikslingi verslui ir sukurs siekiamą pridėtinę vertę galutiniam vartotojui. Pagal VĮ SPSC pateiktą informaciją, NTĮ parengimo trukmė yra apie 0,5 metų, o kur dar papildomi bandymų kaštai (3-5 tūkst. eurų).

Siekdama optimizuoti sistemų atitikties vertinimo procedūrą, MVGA suteikė SPSC teisę leisti vėdinamų sistemų tiekėjams pasinaudoti atliktais skaičiavimais. Tai konkreti pagalba vėdinamų fasadų sistemų tiekėjų veiklos palengvinimui.

Norėdami gauti visą tyrimą kreipkitės info@mvga.lt

Lietuva nepasiekė 32,5 proc. energijos sutaupymų pagal Energijos vartojimo efektyvumo (EED) direktyvą. Atnaujintų daugiabučių energijos sutaupymo rezultatai tesiekia vos 2,67 proc., o atnaujintų visuomeninių pastatų rodikliai dar prastesni – tik 0,4 proc. sutaupymo. Nepaisant to Aplinkos ministerija (AM) užsimojo sumažinti reikalavimus energinio efektyvumo klasėms.

„Verslas turi gauti Valstybės signalus skatinančius modernizavimo procesą. Tačiau nauji siūlomi sprendimai kelia dar daugiau klausimų, kur mes einame? Teigiama, kad nepasiekiame energijos sutaupymų, tačiau užsimojame mažinti reikalavimus energinio efektyvumo klasėms.
Pristatyta ataskaita aiškiai neatitinka AM vykdomų darbų. Trūksta susikalbėjimo tarp Energetikos ir Aplinkos ministerijų, nes deklaruojami rodikliai labai skirtingi. Toks blaškymasis neigiamai veikia verslo planus bei lūkesčius. Būtina parengti įstatyminio lygio ilgalaikius tikslus, kurie suteiktų sektoriui stabilumą ir duotų teigiamus signalus verslui“, – sako Edita Meškauskienė, Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė.

Susidariusi situacija buvo aptariama diskusijoje „Energijos efektyvumas ir būsto renovacija: efektyviausi būdai problemoms spręsti”. Vykusios diskusijos tikslas – pristatyti siūlomus energijos efektyvumo ir būsto renovacijos srities strateginius tikslus ir uždavinius laikotarpiui po 2020 m. bei identifikuoti ir aptarti efektyviausius uždavinių įgyvendinimo būdus (intervencijas).

Diskusijos pranešėjas Vidmantas Jankauskas, energetikos ekonomistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras pristatė pagrindinius energijos efektyvumo ir būsto renovacijos srities iššūkius, tikslus ir uždavinius. Jis pabrėžė, kad pagal EED direktyvos, kurioje numatyti net 32,5 proc. energijos sutaupymai, Lietuva nepasiekė. Daugiabučių namų renovacijos dėka pasiekta tik 2,67 proc. sutaupymo, o visuomeninių pastatų atnaujinimo – tik 0,4 proc.

AM teigimu pagrindiniai šiuo metu Programos stabdžiai – nesuinteresuoti bankai, kuriems esamas modelis nepatrauklus, nes ne naudos gavėjas ima paskolą, o administratorius bei statybininkų trūkumas. Todėl ieškomos kitos priemonės, kurios padėtų dar aktyviau skatinti renovacijos procesą. Pavyzdžiui, siūloma įvesti su energijos vartojimu susijusius mokesčius inspiruojančius mažinti taršą ar įvesti su aplinkos tarša susietas mokesčių alternatyvas.

Finansų ministerijos inicijuota diskusija – Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimo dalis. Vertinimu siekiama optimizuoti valstybės intervencijas, siekiant tvaraus visuomenės gyvenimo kokybės užtikrinimo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.