Pirmasis žingsnis link gaisrų statistikos analizės Europoje

Europos priešgaisrinio saugumo aljansas pristatė ataskaitą „Mirtimi pasibaigę gaisrai gyvenamuosiuose pastatuose Europoje“ (Fatal residential fires in Europe). Tai pirmasis žingsnis siekiant suprasti gaisrų, pasibaigusių mirtimi, priežastis. Ataskaitoje teikiami surinkti statistiniai duomenys bei tikri faktai. Projekto tikslas – supažindinti su Europos gyvenamosiose paskirties pastatuose kilusių gaisrų priežastimis.

Gaisrinės saugos gerinimas gyvenamojoje aplinkoje gali būti veiksmingas tik tada, kai turime objektyvių žinių apie gaisrų riziką, aplinkybes bei padarinius. Kadangi priešgaisrinės saugos priemonės peržengia valstybių sienas, reikalingos platesnės įžvalgos apie gaisrus Europoje.

Europos priešgaisrinės saugos aljansas (EuroFSA) paprašė Nyderlandų gaisrų tarnybos akademijos (IFV) ištirti, kokia žinoma informacija apie mirtinų gaisrų atvejus Europoje. Iki šiol Europoje buvo palyginti nedaug gaisrinės statistikos. Jungtinės Karalystės Bendruomenių ir vietos valdžios departamentas (Department for Communities and Local Government (DCLG)) (Greenstreet Berman, 2012 m.) mėgino lyginti Europos šalių gaisrų statistikos duomenis ir padarė išvadą, kad sunku palyginti dabartinius duomenis dėl skirtingų kaupiamų duomenų Europos valstybėse. Tai tapo precedentu pradėti kurti bendrą Europos priešgaisrinės statistikos duomenų bazę.

Pradžiai buvo pasirinktos devynios Europos šalys, kurių kaupiama statistinė informacija apie gaisrus bus naudinga tarptautinei duomenų bazei bei čia atliekamoms studijoms. Be Nyderlandų, buvo atrinktos aštuonios Europos šalys tolesniems tyrimams, tai Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Estija, Lenkija, Belgija ir Jungtinė Karalystė (ypač Anglija). Pasirinktos devynios šalys sudaro apie penktadalį Europos gyventojų.

Tyrėjai siekia išgryninti renkamų duomenų apibrėžimus bei išanalizuoti, kokia informacija yra kaupiama šalių duomenų bazėse. Nors pasirinktų šalių surinkta informacija skiriasi, buvo nustatyta ir daug panašumų. Pavyzdžiui, visos šalys renka informaciją apie žuvusiųjų skaičių, sužeistus ir ugniagesių išgelbėtus žmones.

Galutinis tikslas – sukurti duomenų bazę apie mirtinus gaisrus gyvenamuosiuose pastatuose Europoje, pageidautina bendradarbiaujant su Eurostatu. Šiuo metu duomenis apie mirtinus gaisrus bei jų charakteristikas Europos šalyse galima rasti tik nacionalinėse duomenų bazėse.

Visą ataskaitą galite rasti čia

BETA komanda džiaugiasi KTU mokslininkų sukurta priemone – optimizuoti daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo investicinių planų vertinimo procesą  

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) organizuotuose mokymuose KTU ASI mokslininkas dr. Karolis Banionis pristatė tiriamąjį darbą, kurio rezultatai gali būti puikia priemone padedančia BETA darbuotojams didinti daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) procesų kontrolę. Tyrimas atliktas Mineralinės vatos gamintojų asociacijos iniciatyva.

Analizuojant finansinius investicinių planų rodiklius, sunku nuspręsti ar teisingai įvertintos energijos sąnaudos parenkant pastato atitvaro apšiltinimo sistemą.
Tai ypatingai aktualu vis labiau paplintančiose vėdinamuose fasaduose, kur metalinių montavimo detalių šilumos laidumo ypatumai turi lemiamą reikšmę atitvaros šiluminėms savybėms. KTU mokslininkų atlikti skaičiavimų rezultatai tapo itin gera priemone renovacijos procesą prižiūrintiems žmonėms. Tokiu būdu BETA darbuotojai, dar prieš prasidedant intensyviems darbams, galės nustatyti ar investicinių planų rengėjai teisingai įvertino energijos sąnaudas parinkdami techninį pastato atitvaros apšiltinimo variantą.

Vykusioje diskusijoje aptarti rekomenduojami termoizoliacinių medžiagų iš mineralinės vatos storiai vėdinamose fasadų sistemose. Nagrinėti variantai su metaliniais tvirtinimo elementais gyvenamiesiems ir viešosios paskirties, C ir B energinio naudingumo klasės, renovuojamiems pastatams.

dr. Karolis Banionis

Diskusija kaip patikrinti ar investicinių planų rengėjai teisingai įvertino energijos sąnaudas parinkdami pastato atitvaros apšiltinimą

Savaitės pradžioje mokslininkų ir daugiabučių namų pirmininkų susitikimas tapo tikru atradimu. Aktyvi diskusija iškėlė opiausias bendrijų pirmininkų problemas. Renginio metu KTU mokslininkų Dr. Karolio Banionio ir mokslo darbuotojo Juozo Ramanausko tiriamasis darbas sulaukė didelio dalyvių susidomėjimo.

Itin aktuali problema su kuria susiduria daugiabučių bendrijų pirmininkai – gebėjimas patikrinti ar investiciniuose planuose teisingai įvertintos energijos sąnaudos parenkant pastato atitvaro apšiltinimą. Šiuo metu plačiai naudojamuose vėdinamuose fasaduose apdailos sluoksnio tvirtinimui prie laikančiojo sienos pagrindo dažnai naudojamos specialios metalinės jungtys, kurios kerta termoizoliacinį sluoksnį. Metalinių jungčių šilumos laidumas daug kartų didesnis už termoizoliacinių medžiagų (palyginimui, termoizoliacinių medžiagų šilumos laidumo koeficientas gali būti λ = 0,03 ÷ 0,04 W/(m∙K), o metalo λ = 17 ÷ 160 W/(m∙K)). Dėl to metalinių jungčių vietose susidaro dideli šilumos srautai, kurie turi būti įvertinti nustatant visos konstrukcijos šilumos pralaidumą.
KTU mokslininkai atliko skaičiavimus ir gautais rezultatais pasidalino su daugiabučių bendrijų pirmininkais, kad pastarieji žinotų ar investicinių planų rengėjai teisingai įvertino energijos sąnaudas parinkdami techninį pastato atitvaros apšiltinimo variantą.

Iškilus diskusijai aptarti rekomenduojami termoizoliacinių medžiagų iš mineralinės vatos storiai vėdinamose fasadų sistemose. Nagrinėti variantai su metaliniais tvirtinimo elementais gyvenamiesiems ir viešosios paskirties, C ir B energinio naudingumo klasės, renovuojamiems pastatams.

Būsto rūmų organizuojamos diskusijos rengiamos siekiant gilinti bendrijų pirmininkų žinias bei pristatyti mokslines naujienas.

Nuotraukoje Dr. Karolis Banionis diskusijoje su daugiabučių namų pirmininkais

Pastatų renovacija – svarbiausias faktorius neutralizuojant Europos poveikį klimato kaitai

Europos Komisija (EK) pasirinko teisingą klimato ir energetikos kaitos kryptį

Praėjusią savaitę EK pristatė „Švari planeta visiems“. Tai Europos strateginė ilgalaikė klestinčios, modernios, konkurencingos ir klimatui nekenksmingos ekonomikos ateities vizija. Šios ilgalaikės strategijos tikslas yra dar kartą patvirtinti Europos įsipareigojimą pirmauti visuotinių klimato politikos veiksmų srityje ir pristatyti viziją, kuria sekant galėtų pavykti iki 2050 m. užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikio neutralizavimą įgyvendinant socialiai teisingą ir ekonomiškai efektyvią pertvarką.

Mineralinės vatos gamintojų asociacija (MVGA) drauge su Europos izoliacinių medžiagų gamintojų asociacija („Eurima“) pritaria šiai vizijai, patvirtinančiai ES Komisijos įsipareigojimus ateičiai ir būtinybę veikti šiandien, siekiant išsaugoti žmones, planetą ir klestėjimą.

ES Komisija teisingai identifikavo pastatų išteklių renovaciją, kaip vieną pagrindinių veiksnių energijos vartojimo efektyvumo strategijoje.

Neseniai atliktame švarios energijos tyrime („The key role of energy renovation in the net-zero GHG emission challenge“) buvo išnagrinėti įvairūs galimi scenarijai, kad išmetamų teršalų kiekis sumažėtų iki nulio ir prieita išvados, jog nevykdant pastatų atnaujinimo šio tikslo nebus įmanoma pasiekti. Tyrimą atliko konsultacinė bendrovė „ClimAct”, „Eurima“ užsakymu.

Esamos pastatų efektyvumo gerinimo technologijos jau šiandien gali maksimaliai padidinti energijos taupymo indėlį ambicingose pastatų atnaujinimo strategijose, tačiau būtina patobulinti esamų novatoriškų verslo modelių, politikos metodų bei viešojo ir privataus sektorių partnerysčių iniciatyvas ir projektus. Ir jei iki 2050 m. norime spėti į ateities traukinį, minėti pokyčiai turi įvykti jau kitame dešimtmetyje.

„Jei norime, kad viskas būtų padaryta teisingai, pastatams turime tik vieną sprendimą“, – sako Jan te Bos „Eurima“ generalinis direktorius, – „atsižvelgiant į jų numatomą gyvavimo trukmę, iki 2050 m. pastatai gali būti atnaujinami tik kartą“. Norint atlikti šiuos renovacijos skaičiavimus, mums reikia įvertinti visą pastato visumą. Tai reiškia, kad energiją taupantis „vokas“: stogas, sienos, grindys, langai, su tinkamai suplanuotomis šildymo ir aušinimo sistemomis, veiksmingai integruotomis atsinaujinančių energijos šaltinių technologijomis.

Be to, turi būti aišku, kad energijos vartojimo efektyvumas nėra prabangos produktas ir naudingas tiek visuomenei, tiek visiems piliečiams. Ambicingos pastatų renovacijos programos bus svarbiausios ne tik dėl to, jog įgyvendinami EK priimti ilgalaikiai tikslai, bet, dėl savo svarbios socialinės ir individualios naudos, taps natūraliu katalizatoriumi, užtikrinančiu komfortą, sveikatą ir gerovę namuose.

„ES yra svarbu, kad EK sudėjo aiškius taškus tiesėje, kuriuos turime pasiekti iki 2050 m.”, – pabrėžia Pascal Eveillard „Eurima“ prezidentas, – „tai garantuoja būtinas gaires vyriausybėms, pramonei, pilietinei visuomenei ir finansų sektoriui investuoti ir užtikrinti, kad kiekvienas pilietis galėtų prisidėti prie šio proceso“.

ES vėliava autor. © Europos Komisija

V – Būtina patikima gaisrinių bandymų metodika

Šiuo metu vos keturios šalys (iš 28 ES šalių) naudoja Vokietijos ir (arba) JK testą. Baiminamasi, jog jei bus nuspręsta naudoti Vokietijos ir (arba) JK testą ES teritorijoje, tai sukurs nevienodas konkurencines sąlygas toms šalims, kurios turi savo bandymų metodikas, pavyzdžiui Prancūzija.

Mes manome, kad jungtinės tarptautinės komandos sukurtas alternatyvus požiūris užtikrins didesnį ES piliečių saugumą ir pagerins konkurencinę aplinką statybos sektoriuje, todėl remiame šią alternatyvą.
Siekiant užtikrinti patikimą fasadų gaisrinę saugą, būtina pasirinkti tinkamą gaisrinių bandymų metodiką.

 

IV – JK ir Vokietijos metodikos nepakankamai įvertina ugnies poveikį pastatų fasadams

Tiek Jungtinės Karalystės (JK), tiek ir Vokietijos bandymai yra kritikuojami dėl to, jog nepakankamai įvertina ugnies poveikį pastatų fasadams. Pasak „Grenfell“ gaisro tyrimo eksperto, Britanijos testas (BS 8414) nėra pakankamai tikslus vertinant pastatų fasadų saugumą gaisro atveju. JK gaisrinės saugos asociacija (The UK Fire Protection Association) ir JK draudikų asociacija (Associuation of British Insurers) nurodė keletą rimtų trūkumų britų teste. Po kritikos britų testas peržiūrimas.

Vokietijos valdžios institucijos atliko detalią daugybės fasadų gaisrų analizę, padarė išvadą, kad Vokietijos testas (DIN 4102, 20 dalis) nepakankamai atspindi rizikas, jei ugnies šaltinis yra pastato išorėje. Todėl parengė papildomą metodą bandymams.

Martynas Matulevičius: Kaip apsaugoti žmones renovuojamuose pastatuose

Prieš kelias savaites, naktį, Jurbarke degęs renovuojamas daugiabutis didelio susidomėjimo visuomenėje nesulaukė. Atrodytų, įvyko eilinis, niekam nuostabos nesukėlęs ir aukų nepareikalavęs, buitinių atliekų gaisras persimetęs į daugiabutį, kuris gana operatyviai buvo užgesintas gausiai iškviestų ugniagesių pajėgų. Tačiau gaisrinės saugos specialistams jis buvo tartum galingas varpo dūžis privertęs suklusti ir paliesti gana nemalonią ir jau įsisenėjusią problemą.

 

III – Naujos gaisrinės fasadų bandymų metodikos galimybės ES

Siekdama geriau atliepti valstybių narių ir jų reguliavimo institucijų poreikiams, Europos Komisija nusprendė duoti užduotį jungtinei valstybių narių ir suinteresuotų šalių komandai parengti bendrą „europietišką“ metodiką vertinant ugnies poveikį fasadams. Remiantis Jungtinės Karalystės (JK) (BS 8414) ir Vokietijos (DIN 4102, 20 dalis) testavimo metodikomis, jungtinė komanda sukūrė metodiką, pagerindama veiklos kriterijus ir patikslindama klasifikavimo sistemą. Nauja metodika buvo itin palankiai sutiktas daugelyje šalių. Vis dėlto, galutinėje tyrimo ataskaitoje ši metodika pateikta tik kaip „alternatyvus“ metodas, o „pagrindiniu“ metodu, nepaisant rimtų nustatytų trūkumų, siūloma naudoti JK ir Vokietijos testavimo metodikas.

 

 

II – ES stokoja vieningos gaisrinių bandymų metodikos

Europos Sąjungos šalyse nėra vieningo būdo patikrinti fasadų atsparumą ugniai, šiuo metu egzistuojantys patvirtinti bandymai sutelkia dėmesį į produkto reakciją arba atsparumą ugniai, tačiau siekiant įvertinti fasadų priešgaisrinę saugą, naudojami ne reprezentatyvūs ugnies plytimo scenarijai ir/arba ne reprezentatyvūs bandymų pavyzdžiai.
Vieningos bandymų sistemos stoka kai kurias šalis paskatino sukurti savas metodikas. Dėl pastarųjų skirtumų kila nemažai painiavos, trūksta skaidrumo bei kyla nemažai trukdžių prekybai bei kliūčių inovacijoms.
Šiuo metu egzistuojančios nacionalinės testavimo metodikos yra labai skirtingos: kai kurios yra didelės apimties, kitos yra vidutinio dydžio, vienos tiria langų šiltinimo ypatumus kilus gaisrui, kitos ne ir t.t.

 

I – modernūs namai – modernūs sprendimai

Seniau dauguma pastatų fasadų buvo iš akmens, medžio ar betono. Tačiau atsiradus poreikiui gerinti pastatų energinį efektyvumą, mažinti poveikį klimato kaitai, pasikeitus mūsų pastatų projektavimo skoniui, o inovacijoms progresuojant, pradėtos tobulinti kelių kategorijų statybinių medžiagų savybės. Taip atsirado nauji fasadų tipai. Šiandien matome, jog didžioji dalis fasadų yra montuojami naudojant išorės izoliacinių kompozicinių (ETICS) ir vėdinamų fasadų sistemas.