MVGA aktyviai seka statybos produktų rinkos pokyčius, kurie svarbūs naudotojų saugumui, ir remia organizacijos Fire Safe Europe (FSEU) poziciją Europos Komisijos inicijuoto Statybos produktų reglamento (SPR) (angl. the Construction Product Regulation (CPR)) tobulinime, nes tai yra esminis žingsnis stiprinant statybos produktų vidaus rinką ir įgyvendinant reguliavimo sistemą, derančią su žaliuoju kursu.

FSEU siūlo optimizuoti Komisijos pasiūlymą ir užtikrinti statinių tvarumą, ypač priešgaisrinės saugos srityje:

1. Deleguotieji aktai turėtų būti išskirtinė priemonė, kuri turi būti plėtojama veiksmingai, skaidriai ir subalansuotai, o jų naudojimą turėtų tinkamai pagrįsti Europos Komisija;
2. Reikėtų užtikrinti subalansuotą pagrindinių suinteresuotųjų šalių atstovavimą ir jų indėlį standartizacijos institucijose;
3. Turi būti užtikrintas Europos techninio vertinimo organizacijos (ETVO) (angl. European Organisation for Technical Assessment (EOTA)) veiklos krypties tęstinumas, o valstybės narės ateityje turėtų darniai priimti Europos techninius vertinimus (ETV) (angl. ETAs (European Technical Assessments));
4. Priešgaisrinė sauga visu statybos produktų,panaudotų statiniuose ir pastarųjų  eksploatavimo laikotarpiu turėtų būti vienu pagrindiniu tvarumo veiksmingumo rodikliu SPR, nes tai esminis pastatų ekonominio, socialinio ir aplinkos tvarumo elementas;
5. Skatinant žiedinę ekonomiką, labai svarbu užtikrinti tinkamą pakartotinai apdorotų arba pakartotinai panaudotų statybos produktų faktinio veiksmingumo gaisre įvertinimą pagal atitinkamus gaminio standartus, dar prieš pateikiant juos rinkai;
6. Komisija turėtų parengti tiesioginius reglamentus ir (arba) pavyzdinius kodeksus ir (arba) gaires, kad būtų pašalinta galima nauja gaisrų rizika, susijusi su didėjančiu atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu, taip pat didesniu elektra veikiančių sprendimų ir (arba) technologijų naudojimu;
7. Skaitmeninis produkto pasas turės įvertinti intelektinės nuosavybės teises, užtikrinant subalansuotą požiūrį tarp viešųjų duomenų poreikio ir įmonių teisės saugoti svarbią informaciją apie produktą, taip palaikant  sąžiningą konkurenciją.

Pozicijos dokumentą galite rasti paspaudę šią nuorodą

Europos Komisijos prieš kelis metus pradėjo iniciatyvą Naujasis Europos Bauhauzas (NEB), kuri sujungia Europos žaliąjį kursą su mūsų kasdieniu gyvenimu ir gyvenamosiomis erdvėmis. Šiais metais žengtas dar vienas žingsnis – atverta NEB laboratorija (NEB Lab), kur NEB įgyvendinamas konkrečiais ir apčiuopiamais projektais. 

NEB Lab paverčia Naujojo Europos Bauhauso iniciatyvą konkrečiais veiksmais su tikslu:

• kurti palankias sąlygas įgyvendinant žaliąjį kursą, pavyzdžiui, naujas priemones, sistemas, politikos rekomendacijas ir kt.;
• inicijuoti juntamą pokytį šioje sferoje.

NEB laboratorija veikia kaip inkubatorius, jungiantis žmones ir mokantis vieniems iš kitų patirties. Jau pradėti keli NEB Lab projektai:

„Ženklinimo strategijos“ projektas, kviečiantis ekspertus, akademikus ir tvarumo, įtraukties ir estetikos specialistus prisidėti nustatant veiklos kryptį ir sukuriant vertinimo sistemas, kurios padėtų užtikrinti, kad projektai būtų suderinti su naujosiomis Europos Bauhaus vertybėmis ir būtų atpažįstami kaip NEB.

„Analizės ir eksperimentavimo“ projektas, skirtas ištirti, kaip reguliavimo sistema, nuo nacionalinio iki Europos lygmens, gali padėti plėtoti naujus Europos Bauhaus projektus. Iki 2022 m. birželio 30 d. buvo vykdoma apklausa, skirta iššūkiams ir galimybėms, su kuriomis susiduria praktikai, nustatyti.

Du inovatyvūs finansavimo projektai: vienas skirtas sutelktiniam ir viešajam finansavimui, kitas – bendram finansavimui su filantropija. Šiuose projektuose tiriami novatoriški finansavimo sprendimai, skirti naujiems Europos Bauhaus projektams. Dalintis mintimis ir patirtimi kviečiami visi, besidomintys naujais finansavimo būdais.

Naujasis europinis Bauhauzas

Tai aplinkosaugos, ekonomikos ir kultūros projektas, kurio tikslas – suderinti energinį pastatų efektyvumą ir dizainą, tvarumą, prieinamumą, įperkamumą, investicijas siekiant padėti įgyvendinti Europos žaliąjį kursą.

NEB įkvepia judėjimą ir nukreipia mūsų visuomenių kitimą apimant tris esmines vertybes:

• tvarumą (nuo klimato tikslų iki žiedinės ekonomikos, nulinės taršos ir biologinės įvairovės),
• estetiką (patirtis, kokybė ir stilius, ne tik funkcionalumas),
• įtrauktį (nuo įvairovės vertinimo iki prieinamumo ir įperkamumo užtikrinimo). 

NEB sujungia piliečius, ekspertus, įmones ir institucijas, kad iš naujo permąstytų: tvarus gyvenimas, koks tai gyvenimas Europoje ir už jos ribų. 

Iniciatyva ne tik sukuria ekspertų ir bendravimo platformą, bet ir palaiko teigiamus pokyčius, suteikia galimybę gauti ES finansavimą gražiems, tvariems, energiškai efektyviems ir įtraukiems projektams.

Daugiau apie tai https://europa.eu/new-european-bauhaus/about/about-initiative_en 

Iniciatyvos „Renovuoti Europą“ užsakymu, BPIE (Buildings Performance Institute Europe) atliko tyrimą apie energetinės pastatų modernizacijos makroekonominę naudą ir darbo vietų dinamiką Europos Sąjungoje. Nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygiu atliktoje studijoje, įvardintas didelis skatinamasis  investicijų į energetinį pastatų atnaujinimą poveikis. Paskutinį kartą toks tyrimas atliktas prieš 6 metus.

Šis tyrimas svarbus sprendžiant kur nukreipti gausias lėšas skirtas padėti ES valstybėms narėms atsitiesti po neigiamo ekonominio poveikio, kurį sukėlė kova su COVID-19 pandemija.

1 mln. eur. investicijų = 18 darbo vietų

Tyrimas atskleidė, jog kiekvienas milijonas eurų, investuojamas į energinį pastatų atnaujinimą, ES sukuria vidutiniškai 18 darbo vietų. Tai vietinės, ilgalaikės darbo vietos, kurios skatina ekonominę veiklą visoje Europos Sąjungoje. 

Sukurtų darbo vietų skaičius, investavus 1 mln. eurų, Europos Sąjungos šalyse skiriasi. Tai priklauso nuo nacionalinių sąlygų ir užimtumo sąnaudų: Kroatijoje – 29, Estijoje – 17, Suomijoje – 16, Italijoje – 15, Ispanijoje – 18.

Pavyzdžiui, nacionaliniu lygiu atliktas tyrimas Ispanijoje parodė, kad sukurti darbo vietą statybose vidutiniškai kainuoja 14 000 EUR, o parama bedarbiui – 20 000 EUR. Be to, už kiekvieną energiniam pastatų atnaujinimui išleistą 1 eurą viešųjų pinigų į Ispanijos vyriausybės biudžetą per metus mokesčiais sugrįžta 0,62 euro.

https://www.renovate-europe.eu/wp-content/uploads/2018/09/renovation-EU_recovery-infographic2020.pdf 

Prastos energinės kokybės pastatų poveikis ekonomikai

Energiją taupantis biurų pastatų atnaujinimas maždaug 12 proc. padidina darbuotojų našumą, ekonomikai per metus tai papildomi 500 mlrd. eur.

Gerai suplanuotas ir atliktas energinis ligoninių pastatų atnaujinimas, pacientų buvimo laiką ligoninėse sumažina vidutiniškai 11 proc., todėl sveikatos priežiūros sektorius per metus gali sutaupyti apie 45 mlrd. eur.

Paskaičiuota, kad Prancūzijoje apie 930 mln. eurų per metus medicininių išlaidų yra susijusios su nekokybišku būstu. Jei įtrauksime netiesiogines tokios blogos sveikatos pasekmes (pravaikštos, sumažėjęs našumas ir t.t.), prastos kokybės būstas Prancūzijos ekonomikai gali kainuoti net 20 mlrd. eurų per metus.

Taigi, investicijos į energinį mūsų pastatų fondo atnaujinimą yra labai reikalingos. Tai teikia asmeninę, visuomeninę ir ekonominę naudą. Kiekviena ES valstybė narė turi įtraukti savo pastatų fondo energinę modernizaciją į savo ekonomikos atkūrimo ir atsparumo didinimo planus, kad pažadėtoji pastatų atnaujinimo banga būtų sėkmingai įgyvendinta ir visiems naudinga.

Visą tyrimą galite rasti https://www.renovate-europe.eu/wp-content/uploads/2020/06/BPIE-Research-Layout_FINALPDF_08.06.pdf  

Pastatas kaip žmogaus kūnas: gimsta – išgyvena brandą – sensta, todėl Europos siūlomas pastatų atnaujinimo „Fit for 55“ („Tilpk į 55“) priemonių paketas yra puiki sąsaja. Ką tai reiškia? Neverta tikėtis, jog modernizuojant pastatą, pasirinkus atskiras priemones, pvz.: tik atitvarų apšiltinimą arba langų pakeitimą, poveikis klimato kaitai taps nuliniu. Jei atnaujinant pastatą iš ties tikimasi didelio energinio efektyvumo, tuomet jo modernizavimas turėtų būti visą apimantis, giluminis. Pagarbus požiūris į statinį, kaip ir į žmogaus kūną, yra kertinis siekiant minimalios įtakos klimato kaitai. Tai nėra vienos detalės atnaujinimas: visa sistema turi būti įtraukta į ilgalaikę „kūno“ rengybos programą.

Ateitis – kad ES statybiniai fondai būtų tarytum atraminė organizmo sistema, aplink kurią kuriami pagrindiniai „raumenys“, laikantys sveiką socialinį kūną. Tik visapusiškai įtraukus statybų ir projektavimo sektorius, šis „kūnas“ gali pajudėti energijos taupymo link, pasiekti užsibrėžtų ambicingų tikslų ir 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2030 m. Tai ypatingai svarbu nestabilios energinių išteklių rinkos sąlygomis ir naujai išryškėjusios grėsmės akivaizdoje.

Visi nekantriai laukia esminės pastatų sektoriaus pertvarkos

Pastatų sektoriaus energinės sąnaudos sudaro apie 40 proc. energijos ir Europoje generuoja apie 36 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Finansine išraiška tai sudaro 194 mlrd. eurų poreikį, o apie 50 mln. europiečių vis tiek gyvena energijos nepritekliuje. Sektoriaus pertvarka turėtų būti praktinis, gerai parengtas ir vieningas atsakas į dvigubus klimato kaitos ir ekonomikos atsigavimo iššūkius.

Veiksmai turi būti suderinti visos ES apimtimi, kad būtų permąstyta statybos sektoriaus vystymo strategija. Nuo statybos ir pastatų atnaujinimo iki statinių prijungimo prie šilumos ir elektros tinklų. Nuo skaitmeninių technologijų naudojimo iki pastatų atnaujinimo finansavimo.

Nuo to, kaip kinta pastatų poveikis klimato kaitai, iki to, kaip juose gyvenantys ar dirbantys žmonės geba susimokėti sąskaitas už energiją. Visi turėsime dirbti kartu, kad statytume ateities pastatus, o ES paketas „Fit for 55“ gali padėti rasti tinkamiausius sprendimus.

Kadangi pastatų energinis naudingumas nėra susijęs tik su naujais pastatais, pastatų atnaujinimas yra visų planų, kuriais siekiama sumažinti pastatų energijos suvartojimą ir generuojamas CO₂ emisijas, esmė.

Pastatų atnaujinimo lygis – apgailėtinai mažas

Praėjusiais metais Europos Komisija inicijavo „Renovacijos bangą“. Pagal šią strategiją per ateinančius dešimt metų ES pastatų atnaujinimo lygis turėtų būti bent padvigubintas ir tuo būtų užtikrinta, kad esamų pastatų atnaujinimas, modernizacija padėtų efektyviau naudoti energiją ir išteklius.

Tačiau faktinis dabartinis pastatų atnaujinimo lygis yra apgailėtinai mažas – kiekvienais metais jis sudaro vos 1 proc. ES pastatų fondo. Energijos sutaupymai, vykdant modernizaciją, taip pat yra per maži – jie apima vidutiniškai tik 9 proc. gyvenamųjų pastatų.

Neatsižvelgus į pastatų atnaujinimo apimtis, vien padvigubinus veiklas, nebus sutaupyta tiek, kad būtų pasiektas užsibrėžtas 55 proc. CO₂ emisijų mažinimo tikslas.

Vos 0,2 proc. ES pastatams kasmet atliekamas esminis atnaujinimas, t. y.įgyvendinama giluminė modernizacija

Tik 0,2 proc. ES pastatų kasmet yra nuodugniai atnaujinami. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) teigimu, iki 2030 m. šis skaičius turėtų siekti vidutiniškai 2,5 proc. per metus visose šalyse.

Pastarasis dešimtmetis parodė, kad iki 2020 m. šalyse savanoriškai taikytas energijos vartojimo efektyvumo didinimas nedavė norimų rezultatų. Tai geriausiai matyti lyginant nustatytus energinio efektyvumo privalomus rodiklius su privalomais šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimo deklaruojamais rezultatais.

Jei nebus vykdomos pastatų atnaujinimo programos, kyla realus pavojus, kad padidės namų šildymo išlaidos, o tai dar didesnę visuomenės dalį nustums į energijos nepriteklių. Kol kas realios pažangos mažinant energijos nepriteklių ES lygmeniu nepadaryta.

Daugiau skaitykite

Nuotrauka iš pexels.com