Iniciatyvos „Renovuoti Europą“ užsakymu, BPIE (Buildings Performance Institute Europe) atliko tyrimą apie energetinės pastatų modernizacijos makroekonominę naudą ir darbo vietų dinamiką Europos Sąjungoje. Nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygiu atliktoje studijoje, įvardintas didelis skatinamasis  investicijų į energetinį pastatų atnaujinimą poveikis. Paskutinį kartą toks tyrimas atliktas prieš 6 metus.

Šis tyrimas svarbus sprendžiant kur nukreipti gausias lėšas skirtas padėti ES valstybėms narėms atsitiesti po neigiamo ekonominio poveikio, kurį sukėlė kova su COVID-19 pandemija.

1 mln. eur. investicijų = 18 darbo vietų

Tyrimas atskleidė, jog kiekvienas milijonas eurų, investuojamas į energinį pastatų atnaujinimą, ES sukuria vidutiniškai 18 darbo vietų. Tai vietinės, ilgalaikės darbo vietos, kurios skatina ekonominę veiklą visoje Europos Sąjungoje. 

Sukurtų darbo vietų skaičius, investavus 1 mln. eurų, Europos Sąjungos šalyse skiriasi. Tai priklauso nuo nacionalinių sąlygų ir užimtumo sąnaudų: Kroatijoje – 29, Estijoje – 17, Suomijoje – 16, Italijoje – 15, Ispanijoje – 18.

Pavyzdžiui, nacionaliniu lygiu atliktas tyrimas Ispanijoje parodė, kad sukurti darbo vietą statybose vidutiniškai kainuoja 14 000 EUR, o parama bedarbiui – 20 000 EUR. Be to, už kiekvieną energiniam pastatų atnaujinimui išleistą 1 eurą viešųjų pinigų į Ispanijos vyriausybės biudžetą per metus mokesčiais sugrįžta 0,62 euro.

https://www.renovate-europe.eu/wp-content/uploads/2018/09/renovation-EU_recovery-infographic2020.pdf 

Prastos energinės kokybės pastatų poveikis ekonomikai

Energiją taupantis biurų pastatų atnaujinimas maždaug 12 proc. padidina darbuotojų našumą, ekonomikai per metus tai papildomi 500 mlrd. eur.

Gerai suplanuotas ir atliktas energinis ligoninių pastatų atnaujinimas, pacientų buvimo laiką ligoninėse sumažina vidutiniškai 11 proc., todėl sveikatos priežiūros sektorius per metus gali sutaupyti apie 45 mlrd. eur.

Paskaičiuota, kad Prancūzijoje apie 930 mln. eurų per metus medicininių išlaidų yra susijusios su nekokybišku būstu. Jei įtrauksime netiesiogines tokios blogos sveikatos pasekmes (pravaikštos, sumažėjęs našumas ir t.t.), prastos kokybės būstas Prancūzijos ekonomikai gali kainuoti net 20 mlrd. eurų per metus.

Taigi, investicijos į energinį mūsų pastatų fondo atnaujinimą yra labai reikalingos. Tai teikia asmeninę, visuomeninę ir ekonominę naudą. Kiekviena ES valstybė narė turi įtraukti savo pastatų fondo energinę modernizaciją į savo ekonomikos atkūrimo ir atsparumo didinimo planus, kad pažadėtoji pastatų atnaujinimo banga būtų sėkmingai įgyvendinta ir visiems naudinga.

Visą tyrimą galite rasti https://www.renovate-europe.eu/wp-content/uploads/2020/06/BPIE-Research-Layout_FINALPDF_08.06.pdf  

Pastatas kaip žmogaus kūnas: gimsta – išgyvena brandą – sensta, todėl Europos siūlomas pastatų atnaujinimo „Fit for 55“ („Tilpk į 55“) priemonių paketas yra puiki sąsaja. Ką tai reiškia? Neverta tikėtis, jog modernizuojant pastatą, pasirinkus atskiras priemones, pvz.: tik atitvarų apšiltinimą arba langų pakeitimą, poveikis klimato kaitai taps nuliniu. Jei atnaujinant pastatą iš ties tikimasi didelio energinio efektyvumo, tuomet jo modernizavimas turėtų būti visą apimantis, giluminis. Pagarbus požiūris į statinį, kaip ir į žmogaus kūną, yra kertinis siekiant minimalios įtakos klimato kaitai. Tai nėra vienos detalės atnaujinimas: visa sistema turi būti įtraukta į ilgalaikę „kūno“ rengybos programą.

Ateitis – kad ES statybiniai fondai būtų tarytum atraminė organizmo sistema, aplink kurią kuriami pagrindiniai „raumenys“, laikantys sveiką socialinį kūną. Tik visapusiškai įtraukus statybų ir projektavimo sektorius, šis „kūnas“ gali pajudėti energijos taupymo link, pasiekti užsibrėžtų ambicingų tikslų ir 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2030 m. Tai ypatingai svarbu nestabilios energinių išteklių rinkos sąlygomis ir naujai išryškėjusios grėsmės akivaizdoje.

Visi nekantriai laukia esminės pastatų sektoriaus pertvarkos

Pastatų sektoriaus energinės sąnaudos sudaro apie 40 proc. energijos ir Europoje generuoja apie 36 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Finansine išraiška tai sudaro 194 mlrd. eurų poreikį, o apie 50 mln. europiečių vis tiek gyvena energijos nepritekliuje. Sektoriaus pertvarka turėtų būti praktinis, gerai parengtas ir vieningas atsakas į dvigubus klimato kaitos ir ekonomikos atsigavimo iššūkius.

Veiksmai turi būti suderinti visos ES apimtimi, kad būtų permąstyta statybos sektoriaus vystymo strategija. Nuo statybos ir pastatų atnaujinimo iki statinių prijungimo prie šilumos ir elektros tinklų. Nuo skaitmeninių technologijų naudojimo iki pastatų atnaujinimo finansavimo.

Nuo to, kaip kinta pastatų poveikis klimato kaitai, iki to, kaip juose gyvenantys ar dirbantys žmonės geba susimokėti sąskaitas už energiją. Visi turėsime dirbti kartu, kad statytume ateities pastatus, o ES paketas „Fit for 55“ gali padėti rasti tinkamiausius sprendimus.

Kadangi pastatų energinis naudingumas nėra susijęs tik su naujais pastatais, pastatų atnaujinimas yra visų planų, kuriais siekiama sumažinti pastatų energijos suvartojimą ir generuojamas CO₂ emisijas, esmė.

Pastatų atnaujinimo lygis – apgailėtinai mažas

Praėjusiais metais Europos Komisija inicijavo „Renovacijos bangą“. Pagal šią strategiją per ateinančius dešimt metų ES pastatų atnaujinimo lygis turėtų būti bent padvigubintas ir tuo būtų užtikrinta, kad esamų pastatų atnaujinimas, modernizacija padėtų efektyviau naudoti energiją ir išteklius.

Tačiau faktinis dabartinis pastatų atnaujinimo lygis yra apgailėtinai mažas – kiekvienais metais jis sudaro vos 1 proc. ES pastatų fondo. Energijos sutaupymai, vykdant modernizaciją, taip pat yra per maži – jie apima vidutiniškai tik 9 proc. gyvenamųjų pastatų.

Neatsižvelgus į pastatų atnaujinimo apimtis, vien padvigubinus veiklas, nebus sutaupyta tiek, kad būtų pasiektas užsibrėžtas 55 proc. CO₂ emisijų mažinimo tikslas.

Vos 0,2 proc. ES pastatams kasmet atliekamas esminis atnaujinimas, t. y.įgyvendinama giluminė modernizacija

Tik 0,2 proc. ES pastatų kasmet yra nuodugniai atnaujinami. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) teigimu, iki 2030 m. šis skaičius turėtų siekti vidutiniškai 2,5 proc. per metus visose šalyse.

Pastarasis dešimtmetis parodė, kad iki 2020 m. šalyse savanoriškai taikytas energijos vartojimo efektyvumo didinimas nedavė norimų rezultatų. Tai geriausiai matyti lyginant nustatytus energinio efektyvumo privalomus rodiklius su privalomais šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimo deklaruojamais rezultatais.

Jei nebus vykdomos pastatų atnaujinimo programos, kyla realus pavojus, kad padidės namų šildymo išlaidos, o tai dar didesnę visuomenės dalį nustums į energijos nepriteklių. Kol kas realios pažangos mažinant energijos nepriteklių ES lygmeniu nepadaryta.

Daugiau skaitykite

Nuotrauka iš pexels.com

Rugpjūčio 29 d. Milane moderniame  aukštuminiame gyvenamajame pastate „Torre dei Moro“ kilo milžiniškas gaisras visiems priminęs skaudžią Grenfelio bokšto (Grenfell Tower) tragediją. 20 aukštų pastatas skendėjo liepsnose. Užsidegus fasado apdailai pastatas virto deglu. Laimei šį kartą aukų pavyko išvengti. Pareigūnų teigimu itin greito gaisro plitimo priežastis – netinkama pastato fasado apdaila. 

Nuotrauka blog.urbanfile.org

Kone kiekvieną mėnesį vienoje ar kitoje pasaulio dalyje kyla didžiuliai gaisrai pastatuose, dėl itin degių šiltinimo medžiagų apdailos, akimirksniu sunaikinantys gyventojų turtą ar kainuojantis žmonių gyvybes, tačiau žiaurių tragedijų vis dar nepakanka/neužtenka, jog situacija iš esmės pasikeistų. Politikams bei statybų sektorių reguliuojantiems pareigūnams vis dar pritrūksta valios reglamentuoti ar sugriežtinti degių medžiagų naudojimą.

Fasado danga turėjo būti atspari ugniai

Paskutinį rugpjūčio sekmadienį gaisras prasidėjo viršutiniuose Milano aukštuminio daugiabučio aukštuose, pietiniame Lombardijos regiono sostinės pakraštyje.

„Tada liepsnos išplito į žemesnius aukštus“, – sukėlė tirštus dūmus, „Twitter“ paskyroje pranešė priešgaisrinės tarnybos.

Pastate gyveno apie 70 šeimų, apie 150 žmonių, su kuriais buvo susisiekta, siekiant užtikrinti, kad visi spėtų evakuotis, todėl rimtesnių sužalojimų ar mirčių pavyko išvengti. Įvykio vietoje buvo dešimtys greitosios ir ugniagesių automobilių.

Žmonės liudijo, jog liepsnos plito fasado danga, kuri turėjo būti atspari ugniai, pranešė Italijos dienraštis „il Corriere della Sera“.

Baiminamasi pastato griūties

Milano prokurorai pradėjo tyrimą, siekiant nustatytų gaisro priežastį. Pasak Vidaus reikalų ministerijos pareigūno Romoje Karlo Sibijos (Carlo Sibia), „gaisro priežastis dar turi būti nustatyta, tačiau panašu, kad greitą liepsnų plitimą sąlygojo pastato apšiltinimo danga“.

Baiminamasi, jog pastatas gali griūti dėl gaisro metu aukštos temperatūros, galėjusios pažeisti statinio metalo konstrukcijas.

Kai kurių ekspertų teigimu, pastato fasadas buvo sumontuotas iš aukštuminiams statiniams netinkančių medžiagų.

„Pastato fasadas buvo pastatytas iš degių medžiagų“, – dienraščiui „il Corriere della Sera“ sakė Milano politechnikos universiteto techninės architektūros profesorius Andželo Lukini (Angelo Lucchini). Deja, nėra įstatymo, kuris tai draudžia.

Nuotrauka Matteo Corner/ANSA

Priminė Grenfelio bokšto tragediją Londone

Milano meras Džiuzepė Sala (Giuseppe Sala) pareikalavo atsakymų, kodėl gaisras galėjo taip lengvai plisti pastato konstrukcijomis. „Pastatas buvo pastatytas mažiau nei prieš 10 metų ir nepriimtina, kad toks modernus pastatas pasirodė esantis visiškai pažeidžiamas“, – rašė jis feisbuko paskyroje.

„Nuo pat pradžių buvo aišku, kad pastato fasado apšiltinimo konstrukcija per greitai užsiliepsnojo, taip primindama Grenfelio bokšto gaisrą Londone prieš keletą metų“, – pridūrė jis.

Italijos priešgaisrinės tarnybos tviterio paskyroje pasidalinta vaizdo įrašu iš sraigtasparnio, rodančiu žalos mastą ir kelias paras kylančius dūmus. „Twitter“ pranešime teigiama, kad buvo dislokuota 15 transporto priemonių ir kad ugniagesiai tikrino ar pastato viduje neliko žmonių.

Dėl Grenfelio bokšto gaisro taip pat buvo kaltinama degi fasado konstrukcija ir prasti saugos standartai. Pradėtas tyrimas dėl degių statybinių medžiagų naudojimo daugiaaukščiuose pastatuose.

„Torre dei Moro“

Nuotrauka iš cdmdolmen.it

Gaisre Milane paskendęs pastatas „Torre dei Moro“ neseniai pastatyto projekto dalis, kurį sudaro 3 100 kvadratinių metrų gamybos ploto, 2 700 komercinių ir biurų patalpų ir 3 700 kvadratinių metrų butų. 60 metrų aukščio statinys buvo suprojektuotas taip, kad atrodytų kaip laivo kilis. Pastato fasado apvalkalą sudarė surenkami savaime laikantys polistireno lakštai. Liepsnos visiškai sunaikino išorinę konstrukciją; tikslinama, ar yra statinio struktūrinių pažeidimų.

MVGA aktyviai teikia pasiūlymus LR Aplinkos ministerijos (AM) inicijuotai darbo grupei, kurios tikslas išsiaiškinti galimybes kaip padidinti bei įteisinti organinių ir medienos statybos medžiagų naudojimą visuomeniniuose pastatuose, kad nuo 2024 metų šių medžiagų būtų naudojama iki 50 procentų.

MVGA pastebi, kad naujieji teisiniai reglamentavimai neturi ir negali pabloginti pastatų gaisrinės saugos situacijos Lietuvoje. Todėl teikiami siūlymai siekiant užkardyti situacijas kilti pražūtingiems gaisrams, kurie, kaip parodė praktika, gali kainuoti/nusinešti itin daug žmonių gyvybių.

„Sveikiname Aplinkos ministerijos iniciatyvą į darbo grupę įtraukti ir verslo sektoriaus atstovus, kurie mato problemas bei teisės aktų prieštaravimus. Todėl pirmiausia siūlome statybų įstatyme ir gaisrinės saugos taisyklėse suvienodinti sąvokas. Šiuo metu egzistuojančios dviprasmybės leidžia nevienareikšmiškai traktuoti galiojančius teisės aktus, todėl AM siekis rasti saugius sprendimus, labai svarbus“ – pastebi Edita Meškauskienė, MVGA prezidentė.

Naujieji pokyčiai statybų sektoriaus rinkoje turėtų atverti galimybes plačiau panaudoti medienos gaminius statybose, išlaikant gaisrinės saugos lygį statiniuose. Šiandieninė situacija rodo, kad naujų statybinių technologijų poveikio tyrimai gerokai atsilieka nuo inovacijų taikymo praktikoje. Vėluojant tyrimams bei situacijų analizei delsiama koreguoti ir teisės aktus.

„Siekiant atverti rinką, pirmiausia turime pamąstyti apie tai, kaip nepažeisti saugumo reikalavimų. Jei numatome didinti pastatų, kurių konstrukcijos yra D ugniai atsparumo klasės statybos produktai, aukštingumą, turime numatyti kompleksines gaisrinės saugos priemones – tiek aktyviąsias tiek ir pasyviąsias, pavyzdžiui, virš langų turime numatyti privalomas nedegias barjerines juostas. Ir tik tokiu atveju, užtikrinsime visos konstrukcijos privalomuosius gaisrinės saugos rodiklius,“ – sako E. Meškauskienė.

Be to, MVGA pastebi, jog šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose rengiama labai nedaug specialistų potencialiai gebančių projektuoti sudėtingesnius medinių konstrukcijų statinius.

„Apklausę Lietuvos aukštąsias mokyklas, išsiaiškinome, kad parengiamas profesionalų, turinčių specialų parengimą statinių iš medinių konstrukcijų projektavimui skaičius yra itin kuklus, todėl liberalizavę rinką, rizikuojame susidurti su specialistų trūkumu,“ – pastebi E. Meškauskienė.

Įžvalgos dėl reglamentavimo susijusio su organinių medžiagų ir medienos panaudojimu, tobulinimo reguliariai teikiamos AM darbo grupei.

Nuotrauka donterase iš Pixabay

Šių metų žiema buvo itin šalta ir ne vieną įtikino koks svarbus tinkamas namo apšiltinimas. Paanalizavus bent kelerių metų klimatines sąlygas, pastebimas ekstremalių temperatūrų – labai žemų temperatūrų žiemą, arba labai karštų vasarų – padidėjimas.

„Ši žiema priminė, kad buvome šiek tiek pamiršę ką reiškia šalčiai, o jie šiais metais parodė tam tikrus minusinius skaičius. Daug šilumos nuostolių galima prarasti per stogą. Namo stogas, pagal santykinį plotą užima didžiąją dalį viso namo konstrukcijos. Todėl neteisingai apšiltintas stogas gali ženkliai padidinti namo išlaidas“ –  sako Andrius Buska, MVGA valdybos narys.

Jis pastebi, jog apie stogo apšiltinimą reikėtų pagalvoti nuo pirmųjų namo projektavimo etapų. Nes tik tokiu būtu pavyks maksimaliai išnaudoti erdvę ir, pavyzdžiui, dalį kambarių įrengti namo palėpėje.

Šiltinimo medžiagų pasirinkimas atliekamas statinius projektuojant, atsižvelgiant į tam tikrus konstruktyvinius dalykus. Kokios bus gegnės, koks žingsnis jų išdėstymo, koks reikalingas šiltinimo storis ir tai sąlygoja pastato energetinio efektyvumo klasę.

Skirtingiems stogams – skirtingos šiltinimo medžiagos 

Padidinto tankio akmens vatos plokštės gaminamos pagal naują technologiją, žymiai plonesni plaušeliai, kurie geriau tarpusavyje priglunda. Šilumos laidumo koeficientas pakankamai geras l=0.034W/m-K.

Dar efektyvesnė akmens plokštė, kurios laidumo koeficientas l=0.033W/m-K. Ji žymiai standesnė, jos nominalus tankis 55 kg / 1m³. Ji jau išeina iš kategorijos minkštų, pusiau minkštų, į padidinto tankio. Ir matome iškart paspaudžiant, žymiai didesnis atsparumas gniuždymui. Dėl to šias medžiagas montuoti horizontaliose ar nuožulniose konstrukcijose, yra vienas malonumas. Nėra jokio išlinkimo.

Skirtingiems stogams naudojamos skirtingos šiltinimo medžiagos. Šlaitinio stogo šiltinimui yra naudojama lakštinė vata. Perdangai ar santvarinei konstrukcijai reikia birios vatos, iš kurios ir bus formuojamas šilumos izoliacijos sluoksnis.