Europos šiluminės izoliacijos gaminių gamintojų asociacija (EURIMA) palaiko Europos Komisijos ketinimą siūlyti Klimato įstatymą, kuriame klimato nekintamumo palaikymo tikslas iki 2050 m. būtų įtrauktas į teisės aktus. EURIMA yra įsipareigojusi ir aktyviai palaiko ekonomikos perėjimą prie klimato požiūriu neutralios vėliausiai iki 2050 m.

Klimato įstatymas turi padėti pagreitinti šį perėjimą, nubrėžiant aiškias kryptis, kurių reikia imtis tiek ES, tiek ir nacionaliniu lygiais, tuo pačiu suteikiat galimybę visiems sektoriams atlikti savo vaidmenį skatinant piliečių įsitraukimą į šį sudėtingą procesą.
Kad šis perėjimas būtų sėkmingas, reikia skubiai imtis veiksmų visuose ekonominiuose sektoriuose, statybų sektoriuje ypatingai, nes tai vienas iš imliausių energijos sunaudojime sektorius. Tai sakytina ir anglies dioksido emisijų atžvilgiu. Be to, joks kitas sektorius nesiūlo tiek daug naujų galimybių pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas.

EURIMA išskyrė 4 prioritetus, kuriuos reikia spręsti vadovaujantis būsimo Klimato įstatymo nuostatomis

Pirma, Klimato įstatyme turėtų būti aiškiai išdėstytas pagrindinis energijos vartojimo efektyvumo principas (EE1) (Energy Efficiency First (EE1)). Jo taikymas turėtų būti užtikrintas visuose infrastruktūros, politikos ir investavimo sprendimuose. Priimant sprendimus dėl energetikos tinklo plėtros, EE1 reikalauja atsižvelgti į investicijų vertę kuriat energijos vartojimo efektyvumą. Taikant šį principą padidės Europos galimybės sukurti pigesnę, daug darbo vietų turinčią ir klimato požiūriu neutralią ekonomiką. Tai taip pat reiškia, kad bet koks naujas modeliavimas turėtų remtis šiuo principu.
Taigi, Klimato įstatymas turėtų užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumas taptų svarbiausiu veiksniu dekarbonizuojant ekonomiką ir pirmiausia – pastatus. Todėl Klimato įstatyme nurodyta kryptis į klimato neutralumą iki 2050 m. turėtų apibrėžti/talpinti/apimti ir tarpinius tikslus, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, nurodant, kad dalį energijos sutaupys pastatų sektorius.

Antra, norint iki 2050 m. sukurti klimato požiūriu neutralią Europą, visi sektoriai turės atlikti savo vaidmenį. Į Klimato įstatymą turėtų būti įtraukta ilgalaikė pastatų sektoriaus vystymo strategija, dar kartą patvirtinant labai efektyvaus energijos vartojimo tikslą, užsibrėžiant iki 2050 m. panaikinti anglies dvideginio išmetimą, t.y. perėjimą prie nulinio anglies dvideginio išmetimo visuose statinių kūrimo etapuose.
Klimato įstatymas taip pat turėtų nustatyti ataskaitų teikimo ir priežiūros procedūras, kad būtų užtikrinta, jog visa Europos Sąjunga ir kiekviena valstybė narė tikrai siekia klimato neutralumo tikslo (Ecologic (2020); Europos klimato įstatymai).
Ambicingas tikslas turėtų skatinti Europos Komisijos galimybes teikti naujus ES teisės aktus, siekiant užbaigti daugiausiai energijos vartojančių pastatų eksploatavimą, nustatant vis aukštesnius energijos vartojimo efektyvumo standartus. Tai padėtų panaikinti energetinį skurdą ir suteiktų socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę naudą visai visuomenei. Dėl tolesnio neveiklumo statybų sektoriuje rizikuojama, kad ES neįvykdytų užsibrėžtų tikslų klimato kaitos srityje (numatyta apimtis iki 400 milijonų tonų CO2 („Climact“ (2018); The key role of energy renovation in the net-zero GHG emission challenge)).

Trečia, turėtų būti panaudotas energijos vartojimo efektyvumo potencialas pramonėje. Pastatų šiluminės izoliacijos pramonės energijos vartojimo efektyvumo potencialas vis dar yra didelis. Jis sukuria maždaug 37 mln. tonų metinio efektyvaus CO2 sutaupymo arba maždaug 4 proc. viso pramonės metinio išmetamo CO2 kiekio (EiiF, 2020). Klimato įstatymas turėtų išgryninti aiškius ES tikslus atitinkančius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams.

Galiausiai, klimato įstatymas turi būti papildytas tiksliniu finansavimu, skirtu plėtoti novatoriškas technologijas, kuriomis siekiama sumažinti pramonės išmetamų teršalų kiekį. Tam yra būtinos programos, orientuotos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, ir skirtos tobulinti ir skatinti gamybą statybos produktų, tokių kaip mineralinė vata, kurių gamybos technologijos išskiria mažai anglies dioksido į aplinką. Tai reiškia, kad reikia teikti pakankamą paramą demonstracinių gamyklų projektavimui ir statybai bei jų plėtrai visoje rinkoje. Inovacijų fondas turėtų remti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias pramonės inovacijas, o ekologiški viešieji pirkimai ir prioritetiniai kriterijai pasirašant sutartis gali padėti užtikrinti rinkos įsisavinimą.

Iliustracija pixabay.com

Europos Komisija (EK) paskelbė Europos žaliąjį kursą. Žaliasis kursas pristatomas kaip naujoji Europos augimo strategija. Priešingai nei Lietuvos nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKS) 2021–2030 m., EU žaliajame kurse pastatų modernizavimui skiriamas didelis dėmesys.

Pastatams tenka 40 proc. suvartojamos energijos. Teigiama, jog dabartinis visuomeninės paskirties ir privačių pastatų atnaujinimo mastas turėtų išaugti bent dvigubai.

Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) banga
Vykdydama Žaliojo kurso dalį EK paskelbė, kad 2020 m. pateiks iniciatyvą Pastatų atnaujinimo banga (Renovation wave). Nors vis dar nėra aišku, ką tai tiksliai reiškia, komunikate, be kita ko, įvardijamas griežtas EPBD vykdymo užtikrinimas, Komisija sukurs atvirąją platformą, kuri suburs pastatų ir statybos sektoriaus atstovus, architektus, inžinierius ir vietos valdžios institucijas. Joje bus siekiama: plėtoti novatoriškas finansavimo galimybes; skatinti investicijas į efektyvų energijos vartojimą pastatuose; pastatų modernizavimo pastangas sutelkti į didelius blokus, kad būtų galima pasinaudoti masto ekonomijos teikiama nauda. Tam, kad pašalinti kliūtis pastatų modernizavimui, siekiama panaikinti nacionalinius reguliavimo barjerus, trukdančius atnaujinti nuomojamus ir gyvenamuosius daugiabučius statinius.

Dokumente taip pat minima, jog į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą reikia įtraukti pastatų išmetamus teršalus.

Didesnis pastatų energinis naudingumas
Įvairių energijos šaltinių kainos turėtų būti tokios, kad taptų paskata rinktis efektyviai energiją vartojančius pastatus. Pastatai suprojektuoti taip, kad atitiktų žiedinės ekonomikos principus. Planuojamas didesnis skaitmeninimo mastas. Be to, numatomas pastatų atsparumo klimato kaitos padariniams didinimas. Reikalaujama, jog būtų užtikrintas griežtas pastatų energinio naudingumo taisyklių vykdymas.
Nė vieno nepalikti nuošalyje
Ypatingas dėmesys bus skiriamas socialinio būsto atnaujinimui, siekiant pagelbėti namų ūkiams, kuriems sunku apmokėti sąskaitas už energiją. Planuojama pagalba 50 mln. vartotojų būsto šildymui. Atkreipiamas dėmesys į socialinio būsto, mokyklų ir ligoninių pastatų atnaujinimą.

Daugiau apie Europos žaliąjį kursą
Didžiausias mūsų laikų uždavinys ir galimybė – iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Siekdama šio tikslo Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą (The European Green Deal) – itin plataus užmojo priemonių rinkinį, kuris turėtų suteikti Europos piliečiams ir verslo įmonėms galimybių pasinaudoti tvariu perėjimu prie žaliosios ekonomikos.
Priemonės, prie kurių pridedamas pradinis pagrindinių politikos sričių veiksmų planas, yra labai įvairios: nuo didelio masto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo iki investicijų į pažangiausius mokslinius tyrimus ir inovacijas ir Europos gamtinės aplinkos išsaugojimo.
Žaliasis kursas, remiamas investicijomis į ekologiškas technologijas, tvarius sprendimus ir naujas įmones, gali tapti nauja ES augimo strategija. Jos sėkmei būtinas visuomenės ir visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir įsipareigojimai.
Europos žaliasis kursas visų pirma yra kelias į teisingą ir socialiai sąžiningą transformaciją. Ji sukurta taip, kad nė vienas asmuo ar regionas neliktų nuošalyje vykstant didelei pertvarkai ateityje.

https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt

Iliustracija pixabay

Mineralinės vatos indėlis itin svarbus siekiant iki 2050 m. sumažinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki nulio.

Europos termoizoliacijos gamintojų asociacija „Eurima“ paskelbė naują pozicijos dokumentą – „Klimato kaitai neutralūs statiniai: mineralinės vatos svarba siekiant iki 2050 m. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinant iki nulio“ („A climate-neutral building stock: Mineral wool’s important contribution to bringing EU greenhouse gas emissions to net-zero by 2050”). Statiniai yra gyvybiškai svarbūs vertinant poveikio neutralumą klimato kaitos procesui. Statybų sektorius „pirmauja” tarp kitų sektorių pagal energijos suvartojimą ir anglies dioksido emisijas. Ir joks kitas sektorius nesiūlo tiek daug galimybių, kurios ženkliai pagerintų žmonių gyvenimą.

Statiniai poveikis klimatui vyksta dviem būdais:
• pirmasis – „eksploatuojant“, kai energija naudojama statinių poreikiams, pavyzdžiui, šildymui, vėsinimui ar apšvietimui;
• antrasis – „įkūnijant“ emisijas, kai energija naudojama medžiagų gamybai, statybai ir statybinių atliekų utilizavimui.

Eksploataciniai teršalai akivaizdžiai sudaro didžiąją viso esamų statinių gyvenimo ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį. Tačiau naujos statybos statinių išmetamų teršalų dalis sparčiai didėja visuose statybų etapuose, nuo medžiagų gamybos iki atliekų sutvarkymo. Tokia situacija privalo keistis.
Europos mineralinės vatos gamintojai nori būti šio pokyčio dalimi – iki 2050 m. sumažinant eksploatuojamų pastatų išmetamų teršalų kiekį iki visiško nulio.

Kaip tai galima padaryti? Pirma, mes esame įsipareigoję paspartinti pastatų atnaujinimą. Kadangi dauguma pastatų, kurie bus naudojami 2050 m., jau yra pastatyti, svarbu, kad atlikdami kompleksinį atnaujinimą (modernizavimą) sumažintume jų energijos suvartojimą. Mineralinė vata yra plačiausiai naudojama statybinė izoliacinė medžiaga Europoje. Antra, turime spręsti didėjančią „įkūnijančios“ emisijos dalį. Mūsų pramonei tai reiškia mažesnį gamybos metu išmetamo CO2 kiekį.

Norint sukurti klimato požiūriu neutralių statinių aplinką, ji turi būti remiama politikos:
• atliekant kompleksinį pastatų atnaujinimą (modernizaciją), kur geriausias pavyzdys – Europos žaliojo susitarimo iniciatyva;
• nustatant tiek „eksploatuojant“, tiek „įkūnijant“ išmetamųjų teršalų kriterijus pereinant prie klimato kaitai neutralių statinių;
• skatinant pramonės dekarbonizaciją vengiant anglies dioksido „nutekėjimo“;
• pirmenybę teikiant energijos vartojimo efektyvumui ir nustatant energijos vartojimo efektyvumą pramonei privalomu;
• užtikrinant prieigą prie saugios ir įperkamos dekarbonizuotos energijos;
• sukuriant žiedinės ekonomikos veiksmų planą statybų sektoriui;
• padarant prieinamą inovacijų finansavimą.

Gary Strong, Tarptautinių priešgaisrinės saugos standartų (International Fire Safety Standards (IFSS)) koalicijos pirmininkas

Iki 70 proc. viso pasaulio materialaus turto sudaro statiniai (built environment assets). Tačiau nepaisant sparčios globalizacijos, kai investicijos vykdomos tarpvalstybiniu mastu ir pinigai kaupiami įgyjant nekilnojamą turtą, nepaisant fakto, kad daugėja techninio profilio profesionalų, dirbančių visame pasaulyje, pramonė šiuo metu jaučia trūkumą globalių, visuotinai suderintų, griežtų aukščiausio lygio gaisrinį saugumą užtikrinančių principų, taikytinų tiek pastatus projektuojant, tiek statant ir valdant.

Visuomenės rizika

Statybos produktų bandymų ir sertifikavimų skirtumai, nacionalinių statybos reglamentų ar kodeksų įvairovė, visame pasaulyje skirtingai taikomos ypač didelės rizikos pastatų priežiūros gairės reiškia, kad yra daug painiavos, netikrumo ir nesaugumo visuomenei. Skirtingi reikalavimai reiškia, kad nėra vieningo sutarto būdo dirbti šioje srityje. Tarptautiniai priešgaisrinės saugos standartai (IFSS) pirmą kartą pasauliniu mastu užtikrins nuoseklų minimalių priešgaisrinės saugos lygių nustatymą bei sustiprins paklausą aukštos kvalifikacijos specialistų visame pasaulyje.
IFSS koalicijos darbo kontekste tarptautinis standartas yra kažkas, kas yra nustatyta ir suderinta pasauliniu lygiu ir įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu. Pats IFSS priklausys koalicijai, o ne vienai organizacijai, jis bus nemokamas/skelbiamas neatlygintinai ir laisvai prieinamas. Organizacijos narės pritaria bendriems tarptautiniams standartams ir įsipareigoja juos naudoti bei įgyvendinti, taip užtikrindamos, kad standartai būtų naudojami visose šalyse, kuriose dirba koalicijos specialistai.

Universalios taisyklės

Koalicija pateiks universalias taisykles, kurios klasifikuoja ir apibrėžia projekto priešgaisrinės saugos standartus, nacionaliniu, taip pat, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis. Atsakingos institucijos integruos šiuos aukšto lygio standartus ir taisykles į savo šalies standartus ir koalicija tikisi, kad vyriausybės palaikys ir priims šiuos principus. Visos koalicijos organizacijos dalyvaus įgyvendinant bendrus tarptautinius standartus per savo narystę.
Šiuo metu daugybė itin skirtingų standartų visame pasaulyje sukėlė netikrumą ir painiavą projektuojant, tikrinant ir tvirtinant statybos metodus, gaminius ir pastatų eksploatavimą. Tyrimai parodė, kad nenuoseklūs priešgaisrinės saugos vertinimo ir reguliavimo metodai gali prarasti vyriausybių, finansininkų, investuotojų, gyventojų, ypač visuomenės, pasitikėjimą statiniais, o kraštutiniu atveju, tai gali kainuoti ir žmonių gyvybę. Pasitikėjimo praradimas rimtai paveiktų turto vertinimą ir vidaus investicijas.
IFSS bus naudojamas visame pasaulyje tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Kiekviena IFSS koalicijos organizacija įsipareigojo priimti standartus per savo profesinę narystę. Tikslas yra, kad visi didesnės rizikos pastatai, kuriais naudojasi gyventojai ir visuomenė, galų gale atitiktų IFSS.

Koalicija

Koaliciją sudaro daugiau nei 60 profesionalių ir ne pelno organizacijų, atsakingų už IFSS mokslinius tyrimus, plėtrą, viešinimą ir įgyvendinimą visame pasaulyje, statybos ir nekilnojamojo turto sektoriuose. Grupė, įkurta po Grenfelio bokšto gaisro tragedijos, remiama ir inicijuota JT Ženevoje 2018 liepos 9 dieną.
2018 m. spalio mėn. vykusiame JT EEK susirinkime, kuriame dalyvavo visos 58 šio JT regiono šalys, buvo sutarta apsvarstyti galimybę priimti naujus IFSS standartus. Koalicija taip pat rengia 2020–2030 m. priešgaisrinės saugos veiksmų dešimtmečio planus, kurie atitiks JT 2030 m. darbotvarkės ir JT darnaus vystymosi tikslus (SDG). Tikimasi, kad veiksmų dešimtmečio metu bus daug iniciatyvų, skirtų didinti informuotumą apie priešgaisrinę saugą, įskaitant visuomenės švietimą, mokymą ir finansavimą, siekiant padėti pasiekti numatytus tikslus.
Koalicija įsteigė pasaulinių gaisro ekspertų standartų rengimo komitetą, skirtą įgyvendinti bendrus ir tarptautinius priešgaisrinės saugos standartus. Tikimasi, kad pirmasis jo projektas bus pateiktas viešosioms konsultacijoms 2019 m. rudenį. Be to, bendradarbiaujant su Aukštuminių pastatų ir miesto buveinių taryba (Tall Buildings and Urban Habitat (CTBUH)) rengiamas priešgaisrinės saugos terminijos dokumentas, kurį tikimasi paskelbti 2019 m.