Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) iniciatyva pradedamos kurti statinio sandarumo taisyklės. Jei anksčiau pastato sandarumu galėjo nesirūpinti statinio statytojas ar savininkas, tai nuo 2016 m. pabaigos, sugriežtinus reikalavimus, visi naujos statybos pastatai privalo atitikti A klasės arba aukštesnius reikalavimus.

Šiandien jau niekam nebereikia aiškinti, jog statant arba perkant pastatus, sandarumas yra vienas pagrindinių prioritetų. Nes tik sandarus statinys yra ekonomiškas bei garantuoja kokybiškas gyvenimo sąlygas. Statinio sandarumas yra vienas iš svarbiausių kokybės rodiklių.

„Pakelti energinio efektyvumo reikalavimai natūraliai pakėlė kartelę ir statinio konstrukcijų sandarumui. Iki šiol statinio sandarumo taisyklių Lietuvoje nebuvo. Tai sąlygojo pernelyg didelę erdvę interpretacijoms, statant įvairios paskirties pastatus. Todėl nuspręsta kurti statinio sandarumo taisykles. Juk teisingai įrengti konstrukcinį sandarumą ženkliai paprasčiau ir pigiau, nei vėliau ieškoti paliktų klaidų ir jas taisyti. Tai galutinio vartotojo apsauga,“ – sako Edita Meškauskienė MVGA prezidentė.

NPNA sutelkta darbo grupė, drauge su KTU mokslininkais siekia suvienodinti atliekamų statinio sandarumo matavimų metodiką, o tuo pačiu ir užtikrinti rezultatų palyginamumą. Lietuvoje yra vienuolika pastatų sandarumo bandymus atliekančių akredituotų laboratorijų, atitinkančių reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 9972:2015. Jų atliktų sandarumo testų duomenimis galima oficialiai remtis nustatant pastato energinį naudingumą (gaunant A energinę klasę patvirtinantį sertifikatą).

Sukurtas statinio sandarumo taisykles, bus siekiama padaryti statybos darbų taisyklių sudėtine dalimi.

_________________________________

Naudinga žinoti:
A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių gyvenamosios, administracinės, mokymo ir gydymo paskirčių pastatų sandarumas turi būti išmatuotas. A energinės klasės namo, esant 50 Pa slėgio skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi būti lygiai 1/h. Tai reiškia, kad per vieną valandą visas oras tokiame name pasikeičia vieną kartą. A+ ir A++ energinei klasei keliami jau aukštesni reikalavimai ir oro apykaita turi neviršyti 0,6/h. Tai reiškia, kad dirbtinai sukėlus slėgių skirtumą, labai sandariuose namuose per vieną valandą gali pasikeisti tik šiek tiek daugiau negu pusė viso oro. Kitų energinio naudingumo klasių ir kitos paskirties pastatams sandarumo matavimo reikalavimai nekeliami.

Dauguma Europos šalių susiduria su energijos tiekimo sutrikdymo rizika, 10 proc. jos piliečių negali sau leisti tinkamai apšiltinti būstą ir pernelyg daug energijos iššvaistoma.

61 proc. į ES importuojamų dujų naudojama pastatuose, daugiausia šildymui, o 75 proc. šių pastatų yra gyvenamieji, taigi, bet kokia dujų tiekimo krizė yra taip pat ir šilumos tiekimo krizė. Greičiausias ir pigiausias būdas dujų naudojimui sumažinti yra energijos nuostolių gyvenamuosiuose pastatuose mažinimas, užtikrinantis energetinio saugumo privalumus. Negebėjimas užtikrinti tinkamo šildymo, kelia grėsmę daugelio ES piliečių sveikatai ir gerovei. Ši problema aktuali ne tik kalbant apie pastatų šildymą, bet ir apie jų vėsinimą.

Net jei mes netikime tyrinėtojais („Earth of Friends“), kurie praneša, kad dauguma Europos šalių turi didelių energijos trūkumo problemų. Pagalvokime, juk miestai yra daugiau kaip 70 proc. išmetamo CO2 kiekio šaltinis ir juose suvartojama 66 proc. energijos. 2008 m. daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų gyveno miesto vietovėse ir gyventojų tankumas miestuose didėja, apytikriai apskaičiuota, kad iki 2030 m. miestų gyventojai sudarys 60 proc. . Miestai privalo keisti savo vartojimo ir augimo tendencijas, tačiau būtent miestuose galima greičiausiai ir anksčiausiai įgyvendinti sprendimus.

Mirtinos karščio bangos

Tokios šalys kaip Bulgarija, Vengrija, Slovakija pabrėžia drėgnų, nesandarių namų su didelėmis sąskaitomis už energiją problemą. Tuo tarpu šalčiausios ES šalys – Švedija, Suomija ir Danija – vis dar turi šilčiausius namus.

Kodėl taip yra, mes suprantame, pastarosios šalys daug investuoja į pastatų atnaujinimą. Tačiau svarbiau kitas klausimas, kuris kyla išanalizavus Europos aplinkos agentūros (EEE) ataskaitą. Pavyzdžiui, ar mes turėtume susitaikyti su tokia Europa, kurioje vienas iš penkių žmonių vasarą negali turėti vėsių namų?

Tai nėra tik Viduržemio jūros regiono šalims būdinga problema: praėjusią vasarą 250 žmonių mirė Danijoje, nukentėję nuo karščio bangos. Kadangi šį šimtmetį „valdo“ klimato kaita, šios problemos mastas gali tik didėti.

Šilumos smūgis ir gyvenimas viršutiniuose aukštuose

Socialinė būsto nelygybė yra pagrindinė neigiamo klimato poveikio priežastis, kuri susijusi tiek su vėsinimo, tiek ir su šildymo problemoms. Šiluma kyla ir išeina per ploną lubų sluoksnį, todėl didžiausias šilumos praradimo pavojus kyla viršutiniame aukšte. 2003 m. Paryžiuje daugiau nei pusė karščio bangos aukų gyveno viršutiniuose, tradiciniuose dviejų aukštų paryžietiškuose apartamentuose. Daugiausiai tai buvo pagyvenę arba sunkiai judantys žmonės.

Ryšį tarp šilumos smūgio bei gyvenimo viršutiniuose pastato aukštuose patvirtina ir Niurnbergo moksliniai tyrimai. Šis santykis yra didžiausias vadinamose „miesto šilumos salose“, kur temperatūra gali būti net devyniais laipsniais aukštesnė.

Įveikti užburtą didelių sąnaudų ratą

Europoje mažesnes pajamas gaunantys žmonės tradiciškai apgyvendinami senesniuose ir blogiau pastatytuose būstuose. Dažnai, tai maži butukai miesto daugiabučiuose. Kadangi šie žmonės turi mažiau galimybių pasirinkti kur išties nori gyventi, todėl renkasi namus, esančius netoli darbo vietų ir turinčius prieinamų patogumų, dažnai pramoniniuose rajonuose.

„Siekiant sumažinti aplinkos poveikį pažeidžiamų grupių sveikatai, būtina užtikrinti tinkamą pastato izoliaciją, ventiliaciją, būstą ramioje vietoje, kurioje yra gera oro kokybė”, – teigiama EEE tyrime.

Senesnės statybos daugiaaukščiai pastatai, kuriuose paprastai įsikūrę mažesnes pajamas gaunantys gyventojai Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir vidurio Europos šalyse yra ypač linkę į perkaitimą. Tačiau taip neturi būti, kaip teigiama EEE tyrime, įprastos investicijos į sąnaudas, gali virsti nauda visiems.

Gyvenamosios laboratorijos Europoje

Berlyne apdovanojimus pelnęs „Kie zKlima“ projektas įtraukė gyventojus į vietinių vaikų darželio stoginių statybą, daugiabučių kiemų apželdinimą ir viešųjų geriamo vandens fontanų įrengimą.

Dar vienas „gyvenamosios laboratorijos“ kūrimas, tai šilumai atsparių miestų ir jų rajonų vystymas. „HeatResilientCity“ – Drezdeno ir Erfurto (Vokietija) miestuose įgyvendinamas pastatų pertvarkymo projektas. Dviejuose Dresdeno Gorbico ir Erfurto Ostštato pavyzdiniuose rajonuose nagrinėjamos vasaros karščio pritaikymo gyvenamuosiuose rajonuose priemonės. Generuojant žinias ir sutelkiant dėmesį į vietos gyventojų įpročius „HeatResilientCity“ projekte kuriamos ir įgyvendinamos naujoviškos, socialiai teisingos ir naudotojams priimtinos priemonės, kurios sumažintų žmonėms vasaros šilumos apkrovą pastatuose ir atvirose erdvėse.

Trečiasis netikėtas ir dėmesio vertas, novatoriškas pastatų atnaujinimo projektas Londono Barkingo ir Dagenham rajonuose: dviejų daugiaaukščių pastatų languose įrengtos atspindinčios žaliuzės bei sienų dangos, stogo izoliacija ir mechaniniai ištraukiamieji ventiliatoriai, kurie leidžia ženkliai pagerinti daugumos gyventojų gyvenimo kokybę.

Londone pastatai – vieni didžiausių oro taršos šaltinių

Kaip sakė Londono mero pavaduotojas Shirley Rodrigues, paskelbdamas EEE tyrimą: „Pusė oro taršos problemų, kurias turime Londone, yra nesusijusios su transportu. Pastatai yra didžiausias oro taršos šaltinis. Jei galėtume nustatyti minimalius energijos vartojimo efektyvumo standartus, galėtume keisti kuro katilus, kurie yra didieji teršėjai, kenkiantys tiek oro kokybei, tiek įtakojantys ir klimato kaitos procesus. Tačiau tokių galių mes neturime ir apie tai nebuvo kalbama vyriausybės oro kokybės strategijoje.”

Mažų pajamų gyventojams išlaidos padidėjo 33 proc.

Bulgarijoje daugiausiai nepasiturinčių, beveik 40 proc. visų namų ūkių, susiduria su sunkumais stengiantis išlaikyti šilumą pastatuose žiemą, bet kitose pietryčių Europos šalyse, įskaitant Graikiją, situacija tik šiek tiek geresnė. „Tai gali paaiškinti, kodėl Pietų Europos šalyse mirtingumas žiemą yra didesnis nei Šiaurės Europos šalyse“, teigiama EEE analizėje.

Stebina tai, kad Europoje mažas pajamas gaunančių šeimų išlaidų dalis energijos sąnaudoms nuo 2000 m. iki 2014 m. išaugo 33 proc., su labiausiai žiemos ir vasaros laikotarpiu energijos trūkumą kenčiančiomis šalimis.

Socialinės atskirtys

Šiaurės Makedonijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje pastebėta, jog namų ūkiai, kuriuos valdo vieniši tėvai, buvo labiausiai jautrūs šalto namo sindromui. Lietuvoje problema matoma vienišų senolių namų ūkiuose, kuriems didžiausia grėsmė gyventi nešildomame (mažai šildomame) būste.

„Miestų būsto standartų kūrimas dažnai yra nepakankamai įvertinama mūsų klimato politikos dalis“, – sako EEE direktorius Hansas Bruyninckxas. Pastatų atnaujinimas pagal aukštus socialinius ir energetikos standartus, būtų teisingas postūmis į priekį“, – sako jis.

Teisingi techniniai projektų apšiltinimo sprendimai padėtų abiem atvejais – tiek šilumos išsaugojimui patalpose, tiek tų patalpų apsaugojimui nuo perkaitimo.

Skaičiuojant, jog statybų sektorius suvartoja 40 proc. viso energijos kiekio ir jam tenka 36 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, sunku nesutikti su įvardintais argumentais. Būtent statybų sektorius gali pakeisti Europoje labiausiai pažeidžiamų ir atstumtų piliečių gyvenimo kokybę.

Tai gali paskatinti įgyvendinti išmetamųjų teršalų mažinimo uždavinius, pasisakant už socialinį teisingumą, kuris aktualus visam žemynui. Šiam tikslui dėmesį turime sutelkti jau dabar, o ne laukti kada būsime priversti tai daryti verčiami ekstremalių oro sąlygų.

Šiandien MVGA lektoriaus dr. Andriaus Buskos pranešimu ,,Vėdinami fasadai, inovacijos ir laiko patikrinti sprendimai‘‘ prasidėjo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos organizuojamas kvalifikacijos kėlimo projektas architektams.

„Kyla vis nauji reikalavimai žinių poreikiui, didėja informacijos apimtys. Šiuolaikinės kokybės visuomenėje vystosi aukšti gyvenimo ir veiklos standartai, skatinantys naujų žinių įsisavinimą, įgūdžių atnaujinimą, kompetencijų išplėtimą, kūrybiškumą. Poreikis nuolat mokytis – tai judėjimas, siekiant aiškiau suvokti dabarties realybę.“ – sako Edita Meškauskienė MVGA prezidentė.

MVGA pranešime pristatyti naujausi mineralinės vatos techninių ypatybių bei savybių tyrimai. Aptarta gyvenamųjų pastatų reikalavimų sienų norminei U vertei kitimo dinamika bei pokyčiai termoizoliacinių sluoksnių storiuose. Įvertinti gaisro apkrovos pokyčiai po renovacijos. Pateikta vėdinamų fasadų šiluminė ir drėgnio analizė.
Mokymų dalyviai supažindinti su mineralinės vatos ilgaamžiškumo tyrimu. Pastaruoju tyrimu įrodyta, kad jau daugiau kaip 55 metus eksploatacijoje esantys mineralinės vatos gaminiai išlaiko savo termoizoliacines savybes.
Pristatytas naujausias KTU atliktas tyrimas „Termoizoliacinių medžiagų iš mineralinės vatos storiai vėdinamose fasadų sistemose su metaliniais tvirtinimo elementais renovuojamiems gyvenamiesiems ir viešosios paskirties pastatams“. MVGA iniciatyva paruoštas specialus įrankis, kuris padės nesudėtingai patikrinti ar investiciniuose planuose teisingai įvertintos energijos sąnaudos parenkant pastato atitvaro apšiltinimą.

Mokymų tikslas – supažindinti seminaro dalyvius su energiškai efektyvių pastatų ypatumais, modernaus ir efektyvaus fasado sprendiniais ir kt. Projektas skirtas architektams vykdantiems projekto vadovo ir architektūrinės projekto dalies vadovo pareigas.

2019 m. vasario 25 d. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje prasidėjo II-asis programos „Nordplus“ projekto „Aplinkai draugiški pastatai – Pasyvus namas“ („Eco buildings – Passive house“) etapas. Projekto metu studentai tarptautinėse grupėse, mokosi rengti aplinkai draugiškų pastatų projektus, parinkti ekologines medžiagas, naudoti inovatyvius ir energiją taupančius sprendimus.

Jau nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje naujai statomiems pastatams energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+, o nuo 2021 m. įsigalios reikalavimai A++ klasei. Pastato energinis efektyvumas didžia dalimi priklauso nuo šilumos izoliacijos bei padidinto atitvarų sandarumo. Projekte dalyvavęs kompanijos Technonicol techninis specialistas Aleksejus Lisovskis pristatė akmens vatos gamybos ypatumus, savybes, galimybes taupyti energetinius resursus. Pabrėžė teisingo termoizoliacinių medžiagų pasirinkimo svarbą projektuojant ir statant pasyvius namus.

„Pasaulis itin greitai keičiasi. Vieną vertus užsibrėžiami vis didesni aplinkosaugos tikslai, kitą vertus, technologijos taip pat leidžia pasiekti vis geresnių rezultatų. Todėl labai vertiname šį projektą, kurio erdvėje dalinamės naujausiomis technologijomis bei jų galimybėmis,“ – sako Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė Edita Meškauskienė.

Projekto metu studentai iš Kolegijos Statybos fakulteto, Talino taikomųjų mokslų universiteto (Estija) bei Oslo Metropoliteno universiteto (Norvegija) dalyvauja kviestinių svečių paskaitose, organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse, edukacinėse išvykose, rengia savo projektus, kurie 2019 m. vasario 28 d. pristatyti viešai.

Nuotraukoje Technonicol techninis specialistas Aleksejus Lisovskis

Europos Komisija (EK) jau analizuoja pirmuosius Level(s) sistemos rezultatus. Prieš metus EK inicijuota Level(s) sistema siekiama sugretinti šalių narių energinio efektyvumo pastatuose skaičiavimus. EK užsibrėžusi suvienodinti pastatų energinio efektyvumo reikalavimus visoms šalims narėms. Tikimasi, jog ši savanoriška pastatų vertinimo sistema taps Europos statybos sektoriaus ateities politikos pagrindu.

„Visi sutinkame, kad ES politikos posūkis link pastatų tvarumo didinimo yra svarbus žingsnis pirmyn. Statybų sektoriaus potencialas siekiant ES klimato kaitos strategijos tikslų – tai itin didelės galimybės tiek statybos pramonei, tiek ir visai visuomenei. Turime siekti, kad pastatai padėtų taupyti energiją ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Tačiau, šiuo metu ES šalių narių pastatų energinio efektyvumo skaičiavimai pernelyg skirtingi, kad juos būtų galima palyginti. Level(s) – reikšminga iniciatyva, vedanti link vieningos pastatų energinio efektyvumo sistemos kūrimo Europoje“, – sako Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė Edita Meškauskienė.

Lapkričio mėn. Europos Komisijos paskelbtoje ilgalaikėje klimato strategijoje teigiama, kad iki 2050 metų būtina iš esmės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 0. Šį tikslą bus įmanoma įgyvendinti, tik tuo atveju, jei kiekvienais metais bus atnaujinami 3 proc. pastatų, šiandien atnaujinama tik vos 1 proc.

Statybų sektorius – vienas iš daugiausiai išteklių naudojančių sektorių Europoje – tai sudaro maždaug pusę visų išgaunamų medžiagų, pusė viso energijos ir trečdalį vandens suvartojimo. Šis sektorius sukuria ir trečdalį visų atliekų. Atsižvelgdama į poveikį aplinkai Europos komisija (EK) plėtoja atsinaujinančios – „žiedinės“ – ekonomikos sistemą, kurios pagalba yra stengiamasi kiek įmanoma sumažinti resursų ir energijos suvartojimą.

Level(s) tvarių pastatų projektavimo ir statybos įrankis, sukurtas ir šiuo metu testuojamas EK glaudžiai bendradarbiaujant su verslo atstovais. Tai yra savanoriška vertinimo ir viešinimo sistema, skirta skatinti tvarų vystymąsi, inovacijas bei Europos sąjungos mastu įvertinti aplinkosaugos reikalavimų taikymą statybų sektoriuje. Naudojant esamus standartus, Level(s) formuoja bendrą ES požiūrį į aplinkosaugos veiksmingumo vertinimą pastatuose.

„Savanoriška pastatų vertinimo sistema, siekiama paskatinti pastatus Europoje projektuoti ir statyti pagal darnius ir tvarius principus. Level(s) sistema galėtų tapti Europos statybos sektoriaus ateities politikos pagrindu, kur energetikos reglamentai galėtų būti išplėsti, siekiant apimti aplinkosaugos ir socialinius aspektus“, – sako Marc Bosmans, Europos izoliacijos gamintojų asociacijos (Eurima) tvarios statybos vadovas.

Sistemoje naudojami kriterijai gali būti lengvai pritaikomi naujai kuriamoms ar egzistuojančioms tvarumo vertinimo sistemoms, o jos vartotojais gali tapti viešosios ir privačios organizacijos, architektų ir projektuotojų komandos, nekilnojamo turto vystytojai ir valdytojai. Level(s) skatina ir pastato gyvavimo ciklo principų taikymą nuo projektavimo iki jau sukurto objekto valdymo.
Tiek statybos sektoriaus atstovams, tiek ir plačiąjai visuomenei Level(s) padeda suvokti pastatų poveikį aplinkai bei kaip jį galima sumažinti. Ši sistema taip pat padeda vartotojams geriau perprasti ir pasiruošti sudėtingesnių tvarumo vertinimo ir pastatų sertifikavimo sistemų taikymui.

Siekiant užtikrinti, kad statybos ir renovacijos darbai būtų vykdomi subalansuotai atsižvelgiant į visus pastato aspektus, reikia tikslingos informacijos bei vertinimo politikos. Šiuo metu jau egzistuoja kelios žaliųjų pastatų sertifikavimo sistemos – QE, DGNB, BREEAM ir LEED, kurios efektyviai analizuoja geriausius statybos projektus rinkoje.
Level(s) panaudojimas esamose tvarumo vertinimo sistemose leidžia įsitikinti, jog jų kriterijai atspindi Europos žiedinės ekonomikos prioritetus bei leidžia palyginti sertifikavimo pagal įvairias sistemas metu gautus rezultatus.

2017 m. rugsėjo mėn. Europos Komisijos aplinkos departamento sukurta savanoriškos informacijos sistema Level(s) siekiama pagerinti ES aplinkosaugos veiksmingumą. Šiandien apie 140 bandomųjų projektų tikrina Level(s) metodiką. Projekto dalyvių atsiliepimai bus panaudoti kuriant naują, patobulintą tvarumo programą 2019 m.

Vis daugiau mokslinių tyrimų, Pasaulio verslo subalansuotos plėtros tarybos (WBCSD), Pasaulinio žaliųjų pastatų tarybos, atkreipia dėmesį, jog statybos projektuose būtina atsižvelgti į poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai bei įvertinti pastatų energijos suvartojimą.

Europos Komisija turi galimybę tapti lydere kurdama teisinę sistemą besikeičiančiai statybos pramonei. ES kompanijos, remdamosi Europos žiniomis ir patirtimi, taptų klestinčiomis tarptautiniu mastu, o piliečiai gyventų ir dirbtų sveikuose, patogiuose ir tvariuose pastatuose.