Mineralinės vatos indėlis itin svarbus siekiant iki 2050 m. sumažinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki nulio.

Europos termoizoliacijos gamintojų asociacija „Eurima“ paskelbė naują pozicijos dokumentą – „Klimato kaitai neutralūs statiniai: mineralinės vatos svarba siekiant iki 2050 m. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinant iki nulio“ („A climate-neutral building stock: Mineral wool’s important contribution to bringing EU greenhouse gas emissions to net-zero by 2050”). Statiniai yra gyvybiškai svarbūs vertinant poveikio neutralumą klimato kaitos procesui. Statybų sektorius „pirmauja” tarp kitų sektorių pagal energijos suvartojimą ir anglies dioksido emisijas. Ir joks kitas sektorius nesiūlo tiek daug galimybių, kurios ženkliai pagerintų žmonių gyvenimą.

Statiniai poveikis klimatui vyksta dviem būdais:
• pirmasis – „eksploatuojant“, kai energija naudojama statinių poreikiams, pavyzdžiui, šildymui, vėsinimui ar apšvietimui;
• antrasis – „įkūnijant“ emisijas, kai energija naudojama medžiagų gamybai, statybai ir statybinių atliekų utilizavimui.

Eksploataciniai teršalai akivaizdžiai sudaro didžiąją viso esamų statinių gyvenimo ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį. Tačiau naujos statybos statinių išmetamų teršalų dalis sparčiai didėja visuose statybų etapuose, nuo medžiagų gamybos iki atliekų sutvarkymo. Tokia situacija privalo keistis.
Europos mineralinės vatos gamintojai nori būti šio pokyčio dalimi – iki 2050 m. sumažinant eksploatuojamų pastatų išmetamų teršalų kiekį iki visiško nulio.

Kaip tai galima padaryti? Pirma, mes esame įsipareigoję paspartinti pastatų atnaujinimą. Kadangi dauguma pastatų, kurie bus naudojami 2050 m., jau yra pastatyti, svarbu, kad atlikdami kompleksinį atnaujinimą (modernizavimą) sumažintume jų energijos suvartojimą. Mineralinė vata yra plačiausiai naudojama statybinė izoliacinė medžiaga Europoje. Antra, turime spręsti didėjančią „įkūnijančios“ emisijos dalį. Mūsų pramonei tai reiškia mažesnį gamybos metu išmetamo CO2 kiekį.

Norint sukurti klimato požiūriu neutralių statinių aplinką, ji turi būti remiama politikos:
• atliekant kompleksinį pastatų atnaujinimą (modernizaciją), kur geriausias pavyzdys – Europos žaliojo susitarimo iniciatyva;
• nustatant tiek „eksploatuojant“, tiek „įkūnijant“ išmetamųjų teršalų kriterijus pereinant prie klimato kaitai neutralių statinių;
• skatinant pramonės dekarbonizaciją vengiant anglies dioksido „nutekėjimo“;
• pirmenybę teikiant energijos vartojimo efektyvumui ir nustatant energijos vartojimo efektyvumą pramonei privalomu;
• užtikrinant prieigą prie saugios ir įperkamos dekarbonizuotos energijos;
• sukuriant žiedinės ekonomikos veiksmų planą statybų sektoriui;
• padarant prieinamą inovacijų finansavimą.

Gary Strong, Tarptautinių priešgaisrinės saugos standartų (International Fire Safety Standards (IFSS)) koalicijos pirmininkas

Iki 70 proc. viso pasaulio materialaus turto sudaro statiniai (built environment assets). Tačiau nepaisant sparčios globalizacijos, kai investicijos vykdomos tarpvalstybiniu mastu ir pinigai kaupiami įgyjant nekilnojamą turtą, nepaisant fakto, kad daugėja techninio profilio profesionalų, dirbančių visame pasaulyje, pramonė šiuo metu jaučia trūkumą globalių, visuotinai suderintų, griežtų aukščiausio lygio gaisrinį saugumą užtikrinančių principų, taikytinų tiek pastatus projektuojant, tiek statant ir valdant.

Visuomenės rizika

Statybos produktų bandymų ir sertifikavimų skirtumai, nacionalinių statybos reglamentų ar kodeksų įvairovė, visame pasaulyje skirtingai taikomos ypač didelės rizikos pastatų priežiūros gairės reiškia, kad yra daug painiavos, netikrumo ir nesaugumo visuomenei. Skirtingi reikalavimai reiškia, kad nėra vieningo sutarto būdo dirbti šioje srityje. Tarptautiniai priešgaisrinės saugos standartai (IFSS) pirmą kartą pasauliniu mastu užtikrins nuoseklų minimalių priešgaisrinės saugos lygių nustatymą bei sustiprins paklausą aukštos kvalifikacijos specialistų visame pasaulyje.
IFSS koalicijos darbo kontekste tarptautinis standartas yra kažkas, kas yra nustatyta ir suderinta pasauliniu lygiu ir įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu. Pats IFSS priklausys koalicijai, o ne vienai organizacijai, jis bus nemokamas/skelbiamas neatlygintinai ir laisvai prieinamas. Organizacijos narės pritaria bendriems tarptautiniams standartams ir įsipareigoja juos naudoti bei įgyvendinti, taip užtikrindamos, kad standartai būtų naudojami visose šalyse, kuriose dirba koalicijos specialistai.

Universalios taisyklės

Koalicija pateiks universalias taisykles, kurios klasifikuoja ir apibrėžia projekto priešgaisrinės saugos standartus, nacionaliniu, taip pat, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis. Atsakingos institucijos integruos šiuos aukšto lygio standartus ir taisykles į savo šalies standartus ir koalicija tikisi, kad vyriausybės palaikys ir priims šiuos principus. Visos koalicijos organizacijos dalyvaus įgyvendinant bendrus tarptautinius standartus per savo narystę.
Šiuo metu daugybė itin skirtingų standartų visame pasaulyje sukėlė netikrumą ir painiavą projektuojant, tikrinant ir tvirtinant statybos metodus, gaminius ir pastatų eksploatavimą. Tyrimai parodė, kad nenuoseklūs priešgaisrinės saugos vertinimo ir reguliavimo metodai gali prarasti vyriausybių, finansininkų, investuotojų, gyventojų, ypač visuomenės, pasitikėjimą statiniais, o kraštutiniu atveju, tai gali kainuoti ir žmonių gyvybę. Pasitikėjimo praradimas rimtai paveiktų turto vertinimą ir vidaus investicijas.
IFSS bus naudojamas visame pasaulyje tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Kiekviena IFSS koalicijos organizacija įsipareigojo priimti standartus per savo profesinę narystę. Tikslas yra, kad visi didesnės rizikos pastatai, kuriais naudojasi gyventojai ir visuomenė, galų gale atitiktų IFSS.

Koalicija

Koaliciją sudaro daugiau nei 60 profesionalių ir ne pelno organizacijų, atsakingų už IFSS mokslinius tyrimus, plėtrą, viešinimą ir įgyvendinimą visame pasaulyje, statybos ir nekilnojamojo turto sektoriuose. Grupė, įkurta po Grenfelio bokšto gaisro tragedijos, remiama ir inicijuota JT Ženevoje 2018 liepos 9 dieną.
2018 m. spalio mėn. vykusiame JT EEK susirinkime, kuriame dalyvavo visos 58 šio JT regiono šalys, buvo sutarta apsvarstyti galimybę priimti naujus IFSS standartus. Koalicija taip pat rengia 2020–2030 m. priešgaisrinės saugos veiksmų dešimtmečio planus, kurie atitiks JT 2030 m. darbotvarkės ir JT darnaus vystymosi tikslus (SDG). Tikimasi, kad veiksmų dešimtmečio metu bus daug iniciatyvų, skirtų didinti informuotumą apie priešgaisrinę saugą, įskaitant visuomenės švietimą, mokymą ir finansavimą, siekiant padėti pasiekti numatytus tikslus.
Koalicija įsteigė pasaulinių gaisro ekspertų standartų rengimo komitetą, skirtą įgyvendinti bendrus ir tarptautinius priešgaisrinės saugos standartus. Tikimasi, kad pirmasis jo projektas bus pateiktas viešosioms konsultacijoms 2019 m. rudenį. Be to, bendradarbiaujant su Aukštuminių pastatų ir miesto buveinių taryba (Tall Buildings and Urban Habitat (CTBUH)) rengiamas priešgaisrinės saugos terminijos dokumentas, kurį tikimasi paskelbti 2019 m.

Neišvaizdžios saulės energijos sistemos ant stogų greitai taps praeitimi. Nauju Danijos mokslinių tyrimų projektu siekiama išsiaiškinti, kaip integruoti saulės modulius į pastatų stogą ar fasadą, kad jie nebūtų taip matomi, ir ar gali saulės moduliai būti spalvoti bei įvairių raštų.
Jei ketinate ant stogo įrengti saulės modulius, tačiau jus stabdo jų vaizdas – jums gera žinia. Visai netrukus bus pristatyti nauji sprendimai.
Vykdydamas naują mokslinių tyrimų projektą Danijos technikos universitetas (DTU) suvienija jėgas su Danijos technologijos institutu ir keliomis įmonėmis, norėdamas išbandyti ir patobulinti naujo tipo saulės modulius, kurie, be kitų savybių, gali būti dažomi. Taip siekiama juos pritaikyti įvairiems architektūriniams pastato sprendimams.
„Vienas iš tyrimo objektų, kurį nagrinėjame projekte, yra tai, kaip saulės modulius galima spalvinti nepakenkiant jų našumui. Pastatuose sunaudojama beveik 40 procentų visos energijos suvartojimo Danijoje, todėl saulės elementų integravimas į statybines medžiagas tampa vis svarbesnis siekiant iki 2050 m. tapti nepriklausomiems nuo iškastinio kuro “, – aiškino Peteris Poulsenas iš DTU, naujojo projekto tyrimų dalies vadovas.

Naujas dažymo būdas

Jau buvo išbandyta daugybė skirtingų saulės elementų dažymo metodų – tiek Danijoje, tiek tarptautiniu mastu. Didžiausias iššūkis yra tai, kad dažant galima lengvai sumažinti saulės elementų gebėjimą fiksuoti saulės spindulius.
„Tačiau Danijos„ Solar Energy Ltd“ sukūrė spalvotų saulės modulių gamybos metodą. Šis metodas reiškia, kad saulės moduliai įrengiami už specialios skaidrios plėvelės, kuri paslepia saulės elementus ir daro labai mažą įtaką jų produktyvumui. Plėvelės pranašumas yra tas, kad ją galima spalvinti norima spalva. Ir tai yra metodas, kurį mes dabar padedame tobulinti atlikdami savo tyrimus“, – sako P. Poulsenas.
Kai projektas bus baigtas, tikimasi, kad jo rezultatas bus naujo tipo saulės elementų moduliai, kurie gali būti pritaikyti skirtingiems pastatų ir klientų poreikiams. Užsibrėžti ambicingi tikslai tobulinant saulės modulių estetinę išvaizdą, todėl projekte pakviesti dalyvauti ir architektai.
„Įsivaizduokite įmonės logotipą su įmontuotais saulės moduliais, kuris generuoja energiją kartu su likusiu pastato stogu taip, kad saulės moduliai net nėra matomi. Štai ko norėtume pasiekti. Tikslas yra sugebėti spalvinti saulės elementus taip, kad jie būtų panašūs į plyteles, skalūną ir įvairius raštus ir būtų pritaikomi praktiškai visiems pastatams “, – sako P. Poulsenas.
Jis priduria, kad projekte taip pat atliekami bandymai jungiant spalvotus saulės modulius su izoliacija. Saulės elementai integruojami į izoliacines plokštes, tam, kad būtų išvengta energijos nuostolių.

Nauji sprendimai laboratoriniams tyrimams

Projekto sprendimai yra išbandomi naujoje saulės modulių laboratorijoje, kuri ką tik buvo pastatyta DTU Risø miestelyje, kad tyrėjams ir pramonei būtų suteikta galimybė kurti, statyti ir išbandyti bet kokio tipo ir dydžio saulės modulius.
„Danijoje negalime konkuruoti gamindami pigius saulės modulius. Tačiau galime prisidėti kuriant rytojaus technologijas, kai reikia į pastatus integruotų sprendimų. Mes turime keletą stiprių kompanijų ir didelę kompetenciją, dirbant kartu, tai gali padėti mums išsiveržti į priekį. Be to, šiuo metu turime geriausias sąlygas išbandyti sprendimus naujojoje moderniausioje laboratorijoje“, – pastebi P. Poulsenas.
Tikimasi, kad nauji spalvoti saulės moduliai šiame projekte bus paruošti 2020 m.
Projektą remia Energetikos technologijų plėtros ir demonstravimo programa (ESPP) – valstybės subsidijavimo schema, kuria remiamos naujos energetikos technologijos.

Iliustracija unsplash.com

Daug žadančios statybų inovacijos

Skaitmeninės technologijos ir mokslinės inovacijos dramatiškai keičia prekių ir paslaugų kūrimo, gamybos ir pardavimo pobūdį. Statybų sektoriuje jau prasidėjo revoliuciniai pokyčiai.

Skaitmeninė transformacija

Pramonė yra ant skaitmeninės pertvarkos, kuri visam laikui pakeis status quo. Tačiau šią pertvarką reikia optimaliai nukreipti, kad būtų užtikrinta, jog ji sukuria pridėtinę vertę visam sektoriui ir nepalieka jokių atsilikusių veikėjų.

Statybos sektoriaus skaitmeninimas turi didelį potencialą padidinti našumą, sumažinti statybos sąnaudas, palengvinti sunkias ir fizines užduotis, palengvinti renovaciją ir priežiūrą, nes geriau renkami ir analizuojami duomenys, padidėja medžiagų atsekamumas, kad jas būtų galima pakartotinai naudoti ir perdirbti. Tai taip pat reikštų sveikesnius, labiau patenkintus ir gerai informuotus pastatų savininkus ir naudotojus.

Tyrimai ir inovacijos

Inovatyvūs verslo modeliai, naujos medžiagos, skaitmeninis bendradarbiavimas, gamyba už įmonės ribų yra tik keli pavyzdžiai iš daugelio inovatyvių sprendimų, sukurtų statybos sektoriuje. Tačiau inovacijų įsisavinimas ir investicijos į mokslinius tyrimus ir jų vystymą (angl. R&D) yra mažesnės nei bet kuriame kitame sektoriuje. Iššūkis yra skatinti daugiau tyrimų ir inovacijų bei sukurti tinkamą pagrindą statybų įmonėms pritaikyti ir integruoti naujas technologijas į savo procesus ir kasdienę veiklą – taip pertvarkant jų verslą.

Politika ir remiamos iniciatyvos, kuriomis siekiama palengvinti inovacijų integraciją ir padidinti investicijas į R&D, paskatintų modernių statybos metodų sklaidą ir skaitmeninių technologijų naudojimą platesniu mastu.

Iliustracija unsplash.com

Statyba 2050 m.: rytojaus Europa šiandien

Statybų sektorius ant didžiųjų pokyčių slenksčio. Kas lemia šiuos pokyčius? Visų pirma, infrastruktūros plėtra yra politinis ir ekonominis prioritetas daugelyje pasaulio šalių. Užsakomi vis sudėtingesni projektai, kuriais siekiama paspartinti ekonomikos augimą, atnaujinti seną infrastruktūros sistemą ir taip rūpintis augančia ir kintančia žmonių populiacija. Prognozuojama, kad ateinančiais dešimtmečiais didelis ekonomikos augimas ir sparčiai auganti populiacija lems didelę urbanizaciją, todėl naujos infrastruktūros paklausa augs. Be to, atsiranda ir kiti iššūkiai: demografiniai pokyčiai; didėjantys verslo, paslaugų vartotojų ir visuomenės lūkesčiai; poreikis mažinti anglies dvideginio išmetimą ir atliekas – sukuria dinamišką ir išbandymų kupiną aplinką pramonei ir tiems, kurie užsako naujus projektus. Taigi statybų sektoriaus potencialas tik didės.

Europos statybininkų konfederacija (EBC) (Europos profesinė organizacija, atstovaujanti nacionalinėms asociacijoms. statybų MVĮ ir amatams) pristatė straipsnių ciklą, kuriame aptariami pagrindiniai statybų ekosistemos iššūkiai šiandien ir jų galimi laimėjimai.

Pateikiame pirmąją šių straipsnių dalį.

Jaunų talentų poreikis

Senoji statybininkų karta išeina, tačiau jaunajai kartai ši sritis nėra patraukli, todėl statybų sektorius susiduria su dideliu darbo jėgos trūkumu. Tuo pačiu metu statybininkams reikia nuolat pritaikyti savo gebėjimus ir kompetenciją prie tokių pokyčių, kaip, pavyzdžiui, skaitmeninimas, žiedinė ekonomika ir energijos vartojimo efektyvumas.
Tačiau kiekvienas iššūkis, tai naujos galimybės, todėl investuodamas į mokymąsi visą gyvenimą, geresnes darbo sąlygas ir socialinę apsaugą, į sveikesnę ir saugesnę darbo aplinką, bei labiau skatindamas karjeros galimybes, statybų sektorius gali pritraukti kvalifikuotus darbuotojus ir naujus talentus. O pašalinus esamas įgūdžių spragas ir numačius būsimų įgūdžių poreikį, Europos piliečiams bus suteikta daugiau, geresnių ir saugesnių darbo vietų.

Vienodos konkurencinės sąlygos tarptautiniu lygiu

Statybos sektoriuje dėl netinkamo ir neteisingo taisyklių aiškinimo atsirado ydingos praktikos, pavyzdžiui, nedeklaruojamas darbas, socialinis sukčiavimas / piktnaudžiavimas ir fiktyvus savarankiškas darbas. Šie reiškiniai sukuria nesąžiningą konkurenciją statybų įmonėse ir nesąžiningą elgesį su darbuotojais. Be to, Europos statybos rinka pritraukė trečiųjų šalių įmones ir darbuotojus. Nepaprastai svarbu, kad šie žaidėjai laikytųsi visų galiojančių ES taisyklių ir abipusiškai atvertų savo rinkas Europos įmonėms.
Be kitų priemonių, šiems iššūkiams spręsti reikės viešųjų pirkimų ir valstybių įstatymų korekcijų. Būtinos vienodos veiklos sąlygos ES ir tarptautiniu lygiu. Tai sudarytų sąžiningesnes ir konkurencingesnes sąlygas ES statybų ekosistemos įmonėms ir teisingesnes galimybes statybininkams.

Daugiau informacijos čia

Nuotrauka unsplash.com