Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad patalpų aplinkos kokybė (Indoor environmental quality (IEQ)) turi tiesioginį poveikį sveikatai, patogumui, gerovei ir produktyvumui. Atsižvelgiant į tai, kad žmonės praleidžia apie 90 proc. savo laiko patalpose, labai svarbu, kad statybos teisės aktai užtikrintų pakankamą IEQ lygį, kad būtų skatinama sveika ir patogi patalpų aplinka. Pastatų atnaujinimas puiki galimybė gerinti patalpų oro kokybę ir didinti komforto bei gyvenimo kokybės lygį, siekiant aukšto energijos efektyvumo.

Pagrindiniai IEQ veiksniai yra patalpų oro kokybė, šiluminis komfortas, dienos šviesa ir akustinis komfortas, jie visi svarbūs užtikrinant patalpų kokybę ir gerą savijautą.

• Vidinė oro kokybė (IAQ) – tai oro kokybė pastatuose ir statiniuose. Erdvėje, kurioje gera patalpų oro kokybė yra mažai teršalų ir kvapų, be to, joje tinkamas CO2 ir drėgmės lygis. Tai įgyvendinti padeda vidaus oro teršalų šaltinių apribojimas ir valdymas, bei tinkama ventiliacija.
• Šiluminis komfortas susijęs su individualiu šiluminės aplinkos suvokimo. Gera savijauta, kai patalpoje nei per karšta, nei per šalta.
• Dienos šviesa ir dirbtinis apšvietimas turėtų suteikti pakankamai šviesos, kad pastatų naudotojai galėtų patogiai ir užtikrintai atlikti savo užduotis, be akinimo ir šešėlių trikdžių.
•  Akustinis komfortas apima gebėjimą apsaugoti pastato naudotojus nuo triukšmo ir užtikrinti tinkamą akustinę aplinką, atitinkančią pastato paskirtį.

IEQ parametrai labai priklauso nuo pastatų tipo ir naudojimo. Biurai, švietimo pastatai (mokyklos, vaikų darželiai) ar būstai yra skirtingo intensyvumo, priklausomai nuo juose praleidžiamo laiko, todėl IEQ reikalavimai diferencijuojami priklausomai nuo pastato tipo ir naudojimo.

Apibrėžiant pastatų atnaujinimo (modernizavimo) strategijas, turėtų būti siekiama sumažinti pastatų energijos sąnaudas, nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir gerovei, optimizuojant pastato ir visuomenės išlaidas.
Pastatuose, kurie modernizuojami neatsižvelgus į IEQ atsiranda naujos problemos, pavyzdžiui, labai sandarios konstrukcijos, kurių ventiliacija yra nepakankama. Tai gali lemti perkaitimą arba patalpų oro teršalų didėjimą. Todėl svarbu nustatyti priemones, užtikrinančias, kad renovacija nekenktų IEQ ir nekeltų pavojaus komfortui, sveikatai ir gerovei.

IEQ gali tapti energijos tausojimo ir tinkamo įgyvendinimo varomąja jėga visoje Europoje. Pagrindiniai ES teisės aktai šioje srityje, iš dalies pakeista Pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD, 2018/844), nurodo, kad visų ES šalių vyriausybių nustatyti energinio naudingumo reikalavimai turėtų optimizuoti sveikatą, patalpų oro kokybę ir komforto lygį. Tačiau direktyvoje nenurodoma, kaip pasiekti patenkinamą IEQ ir suderinti patalpų komforto reikalavimus valstybėse narėse. Kadangi minėta direktyva turi būti perkelta į nacionalinius teisės aktus (iki 2020 m. kovo mėn.), yra daug galimybių padidinti IEQ svarbą.

ES valstybės narės turėtų užtikrinti, kad:

•  ilgalaikėse pastatų atnaujinimo strategijose būtų įtrauktos priemonės, skatinančios IEQ;
•  integruoti IEQ į energinio naudingumo sertifikatus (EPC);
•  reformuoti ekonominio naudingumo vertinimo metodiką, įtraukiant papildomus parametrus turinčius poveikį IEQ;
•  užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų ir kokybės kontrolės priemonių, padedančių pasiekti patenkinamą IEQ.

Kaip patalpų aplinkos kokybę integruoti į nacionalines ilgalaikės renovacijos strategijas

Nuotrauka unsplash.com

Beveik šeštadalį (16 proc.) pasaulio BVP jau dabar apima nulio emisijos tikslai, kuriuos nustato šalys, regionai ir miestai, teigiama naujoje Energetikos ir klimato informacijos centro (Energy and Climate Intelligence Unit (ECIU)) skelbiamoje analizėje.

Penkiolika valstybių paskelbė ketinimą iki 2050 m. pasiekti neto nulinį emisijos kiekį arba nulinį išmetamųjų teršalų kiekį. Deja, Lietuvos šiame sąraše nėra ne tik tarp valstybių įgyvendinančių, bet net ir tarp valstybių skatinančių diskusijas šia tema. Nors dauguma įsipareigojimų kol kas tik politikos dokumentuose, dvi šalys (Norvegija ir Švedija) tokį tikslą nustatė jau nacionaliniuose teisės aktuose. Dar dvi valstybės (Butanas ir Surinamas) jau absorbuoja daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei išmeta į atmosferą.
Jungtinė Karalystė, birželio mėnesį Parlamentui priėmus teisės aktus, netrukus taps didžiausia ekonomika, turinti teisiškai privalomą nulinės emisijos tikslą.

Nulio emisijos tikslas jungia minėtas šalis ir ne mažiau kaip 11 valstijų bei regionų, tokių kaip Kalifornija, Katalonija ir Škotija, bei mažiausiai 23 miestus, įskaitant Barseloną, Los Andželą ir Niujorką.

„Užsibrėžta amžiaus vidurio riba, tikriausiai yra geriausias rodiklis, atspindintis, ar šalis rimtai ketina siekti to, ką pažadėjo Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikime, todėl pastebima, kad tokia didelė pasaulio ekonomikos dalis jau užsibrėžė realius nulinės teršalų emisijos tikslus“, – sako Richard Black ECIU direktorius.

„Žinoma, vien tik užsibrėžtas tikslas dar ne viskas, jei nesiimama veiksmų jam pasiekti. Tačiau mokslas neginčijamai rodo, kad klimato kaitos procesus galime sustabdyti tik iki nulio sumažinę išmetamų teršalų kiekį. Taigi, jei vyriausybė neplanuoja imtis veiksmų pasiekti nulio emisijos, ji tikrai negali teigti, kad planuoja prisidėti stabdant klimato kaitą. “

2015 m. gruodžio mėn. visos vyriausybės Paryžiaus susitarime įsipareigojo siekti, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus. 2018 m. spalį Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, Jungtinių Tautų ekspertų organizacija, parodė, kad norint šį tikslą įgyvendinti, vyriausybės iki 2050 m. turi sumažinti į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekį iki nulio.

„Tai, kad vyriausybės, regionai, miestai ir net verslas užsibrėžia keisti savo veiklą siekiant nulinės emisijos tikslų, rodo vis didėjantį piliečių ir vyriausybių susirūpinimą klimato kaita“, – sako R. Black.

„Tai taip pat įrodo, kad nulinės emisijos tikslas ir realybėje yra įperkamas ir įgyvendinamas.“

Praėjusiais metais „Energetikos perėjimo komisija“ (Energy Transitions Commission (ETC)), pasaulinė organizacija vienijanti tokias įmones kaip BP, Shell, Tata ir Vattenfall, padarė išvadą, kad net tie sektoriai, kuriuose, manoma, kad dekarbonizavimas būtų itin sudėtingas, pavyzdžiui, aviacija, laivyba, plieno ir cemento gamyba, iki amžiaus vidurio gali pasiekti nulinės emisijos tikslą, kainuosiantį mažiau nei 0,5 proc. pasaulio BVP.

„Išmanusis miestas V“ projekto darbai jau pateikti vertinimo komisijai. Šiais metais ateities miestų vizijas penkių miestų savivaldybėms (Skuodo, Alytaus, Visagino, Tauragės, Anykščių) planuoja dešimtys jaunuolių iš šalies universitetų – būsimieji architektai, urbanistai, statytojai, inžinieriai ir kitų programų studentai.

Šis projektas unikalus, nes sujungia į vieną du – viešąjį ir privatų – sektorius, siekiant įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus estetizuoti šalies visuomeninę ar gyvenamąją miestų aplinką, atgaivinti, sukurti ir pritaikyti konkrečias teritorijas aktyviai gyventojų veiklai.

„Tačiau vertinant projekto darbus kartais susidarė įspūdis, kad ne visos savivaldybės konkrečiai pateikė įgyvendinimui skirtą užduotį. Kartais buvo keblu įvertinti projekto praktinę naudą savivaldybei ar „įgyvendinimo realumą“ dėl savivaldybės pateiktos užduoties formuluotės. Patys projektai įdomūs naujausių technologijų pasiekimų pritaikymu viešosioms erdvėms“, – pastebi Edita Meškauskienė, projektinių darbų vertinimo komisijos narė.

Atsižvelgiant į Lietuvos rajonų savivaldybių poreikius bei jaunųjų infrastruktūros kūrimo profesionalų pajėgas, architektūros ir statybų infrastruktūros, verslo žurnalas „Structum“ birželio 20 dieną apdovanos jau penkto, LR Aplinkos, Švietimo ir mokslo, Kultūros ir Susisiekimo, Vidaus reikalų ministerijų globojamo konkurso „Išmanusis miestas IV“ dalyvius.

https://structum.lt/straipsnis/ismaniojo-miesto-komisija-ismanumas-uzkreciamas/

Daugiau informacijos apie projektą:
https://structum.lt/ismanusis-miestas/

Pastatų energinio naudingumo direktyvos įgyvendinimo vadovas

Pastatai sudaro apie 40 proc. ES suvartojamos energijos ir 36 proc. CO2 emisijų. Vidutiniškai 90 proc. mūsų laiko praleidžiame patalpose ir patalpų aplinkos kokybė daro įtaką mūsų sveikatai ir gerovei. Du trečdaliai (65 proc.) Europos pastatų buvo pastatyti iki 1980 m. – maždaug 97 proc. ES pastatų turi būti modernizuoti, kad būtų pasiektas 2050 m. dekarbonizacijos tikslas, tačiau kasmet atnaujinami tik 0,4–1,2 proc.

Pastatai turi potencialą būti pirmaujančiais, užtikrinant energijos sistemos lankstumą, naudojant energijos gamybos, kontrolės, akumuliavimo ir paklausos patenkinimą, taip pat žalias elektros transporto priemonių įkrovimo stotis. Tai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei bus pasiektas sisteminis pastatų atnaujinimas.

Neseniai priimtuose pastatų energinio naudingumo direktyvos (Energy Performance of Buildings Directive (EPBD) pakeitimuose [2018/844] buvo nustatyta aiški visiško Europos pastatų išteklių CO2 dujų kiekio sumažinimo kryptis iki 2050 m. Tačiau įgyvendinimas retai yra paprastas uždavinys.
Nacionalinės vyriausybės dabar turi įdiegti reguliavimo ir paramos schemas, kad pasiektų savo įsipareigojimus.

Todėl šis „Ateities pastatai visiems europiečiams – Pastatų energinio naudingumo direktyvos įgyvendinimo vadovas“parengtas Pastatų našumo instituto Europoje (The Buildings Performance Institute Europe) (BPIE) yra visapusiškų priemonių rinkinys, pateikiantis gaires, patarimus, atvejų analizę ir šablonus, kuriais remiamos ir įkvepiamos ES valstybės narės, norinčios įveikti šį iššūkį.

Vadove galima rasti gerosios praktikos pavyzdžius visoje Europoje, pateikiamos ilgalaikės renovacijos strategijos, renovacijos finansavimo ir energijos vartojimo efektyvumo skaičiavimas, taip pat energinio naudingumo sertifikatus ir sumanaus pasirengimo rodiklį (a Smart Readiness Indicator (SRI) ).

Labai efektyvūs pastatai atlieka svarbų vaidmenį siekiant sukurti nešališką Europos ekonomiką. Dekarbonizuotos energetikos sistemos kertinis akmuo – labai efektyvus, techniškai aprūpintas ir protingas pastatas. Tik atnaujinus mūsų pastatus iki aukščiausio efektyvumo lygio, būtų įgyvendintas Europos pažadas, pasiektas Paryžiaus susitarime.

Raskite vadovą šiuo adresu: http://bpie.eu/publication/a-guide-to-implementing-the-energy-performance-of-buildings-directive/

Nors statybų sektorius Lietuvoje generuoja 10 proc. BVP, tačiau jau eilę metų jo problemos iš esmės nesprendžiamos. Todėl Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) subūrė šakinių asociacijų forumą, kurio metu buvo pasirašyta rezoliucija Vyriausybei.

„Siekiame atkreipti Vyriausybės dėmesį į statybos sektoriaus teisinį reglamentavimą bei priklausomybę nuo profesionalų. Šiuo metu egzistuojanti ydinga mažiausios kainos praktika statybų sektorių priverčia stagnuoti bei dirbti šešėlyje,“ – sako Edita Meškauskienė MVGA prezidentė.

Rezoliucijoje Vyriausybei siūloma :

I – Perkant statybos sektoriaus darbus ir paslaugas, mažiausios kainos metodą taikyti kuo rečiau. Formuoti perkančiųjų organizacijų požiūrį, kad racionalaus lėšų naudojimo principas savaime nereiškia pareigos pirkti už mažiausią kainą. Už mokesčių mokėtojų bei ES lėšas valstybė turi pirkti ne tai, kas pigiausia, o tai, kas valstybei reikalingiausia ir geriausia. Įpareigoti perkančiąsias organizacijas, prieš vykdant pirkimus, visapusiškai įvertinti, ar statinio statybos skaičiuojamoji kaina atitinka rinkos kainas, galiojančias pirkimo vykdymo metu. Skatinti perkančiąsias organizacijas aktyviau naudotis teise reikalauti, kad tiekėjai pagrįstų neįprastai mažą pasiūlytą kainą. Siekiant paskatinti ir palengvinti ekonominio naudingumo metodo taikymą, sukurti tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų ir ekonominio naudingumo kriterijų katalogą viešuosiuose pirkimuose.

II – Vyriausybei statybos sektoriaus politikos formavimo funkciją perkelti į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Seimui statybos sektoriaus įstatymų projektų bei kitų statybos sektoriaus klausimų nagrinėjimo funkciją perkelti į Seimo Ekonomikos komitetą. Dauguma Aplinkos ministerijos veiklų yra susiję su aplinkosaugos temomis, tokiomis kaip gamtos ištekliai, gamtos apsauga, taršos prevencija, klimato kaita, atliekos ir kt.
Aplinkos ministerijos funkcijose užkoduotas principinis prieštaravimas, kadangi statybos sektorius vertinamas ne kaip ūkio šaka, kurią reikia visokeriopai skatinti ir plėtoti, bet kaip įtakos aplinkai darytojas, kurį reikia griežtai reglamentuoti ir riboti. Esant tokiam prieštaravimui, sektoriaus pažanga neįmanoma.

III – Pritarti Statybininko kortelės privalomam taikymui statybvietėse nuo 2020 01 01, apimant tokias funkcijas:
• patekimo į statybvietę kontrolę;
• statybos sektoriaus darbuotojų darbų saugos kompetencijų kontrolę;
• ypatingojo statinio rangovo darbuotojų kompetencijų kontrolę;
• individualią statybos veiklą vykdančių asmenų kompetencijų kontrolę.

Statybininko kortelės įteisinimo tikslu inicijuoti Statybos įstatymo, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų pakeitimus.